Kauno apygardos teismo nutartis

2025-01-28 · Civilinė byla Nr. e2S-156-1041/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-28
Bylos Nr.
e2S-156-1041/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03783-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Simona Dementavičienė
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-156-1041/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03783-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.1.19.1; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimo susijusių klausimų ir atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir susitarimo pakeisti ir papildyti povedybinę sutartį pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Bigbank AS filialas, akcinė bendrovė Lumino Bank ir akcinė bendrovė TF Bank, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas prašė teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo įpareigojimą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas arba sūnus), ir uždrausti lankytis jų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamoji vieta arba namas), įpareigojant atsakovą per penkias darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos su būtinaisiais asmeniniais daiktais laikinai išsikraustyti iš gyvenamojo namo nurodytu adresu iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo dienos.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nurodė, kad nuo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių praėjo vieneri metai ir šeši mėnesiai, ir situacija yra pasikeitusi. Atsakovui teko skubiai ieškotis būsto, jis negali naudotis savo turtu ir jame esančiais tiek asmeniniais, tiek kartu šalių įsigytais kilnojamaisiais daiktais bei garažu, be to, jis vis tiek turi mokėti ½ dalį paskolos įmokų. Tai, kad atsakovas nekelia grėsmės ieškovei ir nepilnamečiui sūnui, patvirtina duomenys apie nepradėtus ikiteisminius tyrimus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja atsakovo nuosavybės teisę į būstą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visus asmeninius daiktus pasiėmė išsikraustydamas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėtų verstis statybų verslu. Vien tai, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl netinkamo atsakovo elgesio jau suponuoja faktą, kad jis yra neprognozuojamas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ieškovė dėl atsakovo psichologinio smurto būtų su vaiku priversta išsikraustyti iš gyvenamosios vietos. Atsakovas tiek ieškovei, tiek nepilnamečiam vaikui kelia psichologinę įtampą, kenkia sūnaus socialinei raidai, pažeidžia jo teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.

4. Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir jo emocinę būseną bei tai, jog šalių santykiai vis dar yra labai konfliktiški, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas šioje proceso stadijoje neužtikrintų geriausių nepilnamečio interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.

6. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje, nesant duomenų, kad atsakovas palaikytų su sūnumi šiltus santykius, o priešingai, vaikui išreiškus nuomonę, jog nenori gyventi su atsakovu viename būste, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones kiltų grėsmė vaiko interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Ieškovė piktybiškai išnaudoja situaciją ir nuteikinėja vaiką prieš atsakovą (apeliantą). Ieškovei esama situacija yra patogi, nes kartu su ja gyvena jos sugyventinis su savo nepilnamete dukterimi, kuris yra teistas už vagystę, smurto panaudojimą, taip pat jam taikyta administracinė atsakomybė už pabėgimą iš įvykio vietos.

3.2. Atsakovas (apeliantas) faktiškai su sūnumi nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nebendrauja vengdamas neigiamų padarinių. Ieškovė maksimaliai piktnaudžiauja tėvų valdžia nesiimdama jokių priemonių, kad sūnus bendrautų su atsakovu, nors gyvendama kartu su vaiku turi pareigą stiprinti jo ryšį su tėvu.

3.3. Teismas, skundžiamoje nutartyje išskirtinai remdamasis nepilnamečio vaiko nuomone, kuri yra įtakota motinos, neatsižvelgia į tai, kad jis sako tai, ko nori ieškovė.

3.4. Name yra likusių atsakovo (apelianto) daiktų ir jų ten gali nelikti, jeigu ieškovė juos išmetė ar sunaikino. Tai pat name yra šalių įgyti bendri kilnojamieji daiktai, kuriais naudojasi ne tik ieškovė bei vaikas, bet ir ieškovės sugyventinis bei jo dukra.

3.5. Tai, kad ikiteisminiai tyrimai atsakovo (apelianto) atžvilgiu yra nepradedami, o apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai panaikinami, rodo, kad ieškovė siekia sukompromituoti atsakovą (apeliantą), nors jis šiuo metu jokios realios grėsmės nekelia.

3.6. Atsakovas (apeliantas) toliau turi tęsti nuomos sutartį, negali naudotis savo turtu, jam sukeliami itin dideli nepatogumai, nes jis negali naudotis ne tik gyvenamuoju namu, bet ir jame esančiais asmeniniais ir namų apyvokos bei buities daiktais, negali garaže laikyti savo darbo priemonių, o dalies jų negali ir pasiimti iš garažo, taip pat negali jame dirbti.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Atsakovo (apelianto) teiginiai dėl ieškovės vykdomo sūnaus nuteikinėjimo yra nepagrįsti. Šalių sūnus yra pakankamo amžiaus, kad galėtų objektyviai vertinti susiklosčiusias faktines aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, kad tretieji asmenys neigiamai veiktų vaiką ar gyventų šalių name.

4.2. Šalių sūnus bijo atsakovo (apelianto) dėl jo nuolatinių grasinimų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas sudarytų prielaidas susidaryti situacijai, kai jis jaustų baimę. Vaikas išvadą duodančiai institucijai nurodė, kad ieškovė nedraudžia jam bendrauti su atsakovu (apeliantu), tačiau pats atsakovas (apeliantas) nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi.

4.3. Išvadą duodančios institucijos byloje pateiktos išvados yra nuoseklios, nešališkos ir teismas pagrįstai į jas atsižvelgė konstatuodamas, kad grėsmė vaikui dėl atsakovo (apelianto) elgesio nėra išnykusi.

4.4. Atsakovas (apeliantas) neįrodė, kad ieškovė būtų pasisavinusi ar sugadinusi jo daiktus. Būtent atsakovas (apeliantas) yra pasisavinęs ieškovės daiktus, dėl ko ji byloje teikia reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

4.5. Atsakovas (apeliantas) su sūnumi nebendrauja po jo paties sukeltų muštynių (duomenys neskelbtini).

4.6. Tai, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas, nereiškia, kad atsakovas (apeliantas) toliau neterorizuoja ieškovės. Buvusių ikiteisminių tyrimų skaičius, pareigūnų iškvietimai patvirtina atsakovo (apelianto) neprognozuojamą elgesį ir tai, kad jis nepasikeitė.

4.7. Šalių sūnus išreiškė norą gyventi tik su ieškove ir nurodė, kad atsakovas (apeliantas) blogai elgiasi bei vaikas su juo nesijaučia saugus.

4.8. Atsakovas (apeliantas) nenurodė naujų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo gyventi skyriumi ir draudimo lankytis gyvenamojoje vietoje – panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

11. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui (apeliantui) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo (apelianto) kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, taip pat atsakovo (apelianto) priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir susitarimo pakeisti ir papildyti povedybinę sutartį pripažinimo negaliojančiu.

12. Šalys turi nepilnametį vaiką, kuriam skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo beveik (duomenys neskelbtini) metų, o apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu (duomenys neskelbtini) metų jau suėję.

13. Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų priėmė 2023 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis, be kita ko, įpareigojo atsakovą (apeliantą) gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko ir uždraudė lankytis jų gyvenamojoje vietoje, įpareigojant atsakovą (apeliantą) per penkias darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos su būtinaisiais asmeniniais daiktais laikinai išsikraustyti iš gyvenamojo namo.

14. Atsakovas (apeliantas) pateikė prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 18 d. nutartimi šio prašymo netenkino.

15. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas, kad ieškovė nuteikinėja šalių nepilnametį vaiką prieš tėvą, gyvena name su kitu vyru ir jo dukterimi ir piktnaudžiauja tėvų valdžia nesiimdama priemonių stiprinti vaiko ryšio su atsakovu (apeliantu). Atsakovas (apeliantas) taip pat pažymi, kad name yra likusių jo asmeninių daiktų, kurių ieškovė jam neatiduoda, taip pat šalių kilnojamieji daiktai, be to, atsakovas (apeliantas) negali naudotis garažu, kuris reikalingas atsakovo (apelianto) darbinei veiklai. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas (apeliantas) jokios realios grėsmės nei ieškovei, nei šalių sūnui nekelia, nes ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nepradėti arba nutraukti, taip pat panaikintas smurto artimoje aplinkoje orderis, tuo tarpu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria finansinių nuostolių.

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir / ar panaikinimo (ne)pagrįstumo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

17. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi įpareigojo atsakovą (apeliantą) gyventi skyriumi nuo ieškovės ir šalių sūnaus bei uždraudė lankytis jų gyvenamojoje vietoje. Taigi, šia nutartimi buvo pritaikytos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

18. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iš esmės atsižvelgdamas į poreikį įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisę į saugią aplinką bei ramią psichologinę būseną, kurių neužtikrino atsakovo (apelianto) netinkamas elgesys bei šalių konfliktiški santykiai. Taigi, atsakovas (apeliantas), prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėjo įrodyti, kad situacija yra pasikeitusi tiek, jog minėtos vaiko teisės gali būti užtikrinamos ir be laikinųjų apsaugos priemonių pagalbos.

20. Minėta, kad atsakovas (apeliantas) atskirajame skunde nurodė, jog jis nekelia grėsmės vaiko interesams, nes ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu yra nepradėti arba nutraukti, taip pat yra panaikintas smurto artimoje aplinkoje orderis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien inicijuotų (nors ir nepradėtų ar nutrauktų) ikiteisminių tyrimų skaičius ir smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimo faktas rodo, jog šalių konfliktiški santykiai yra pastovaus bei tęstinio pobūdžio ir ši situacija nuo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24d. nutarties iki skundžiamos nutarties priėmimo nėra iš esmės pasikeitusi tiek, kad nepilnamečio vaiko rami ir saugi aplinka galėtų būti užtikrinta pačių bylos šalių, nepasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių instituto.

21. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šalių nepilnametis vaikas 2024 m. spalio 11 d. vaiko nuomonės išklausymo metu nurodė, kad atsakovo (apelianto) bijo ir nenori su juo gyventi, taip pat kad atsakovas (apeliantas) nuo praėjusios vasaros su sūnumi nebendrauja (DOK-(duomenys neskelbtini). Nors atsakovas (apeliantas) atskirajame skunde nurodo, kad vaikas apie atsakovą (apeliantą) neigiamą nuomonę išsako primokytas ir įtakotas ieškovės, tačiau šioje bylos stadijoje tokios išvados daryti nėra pagrindo, be to, atsakovas (apeliantas) nepateikia ir jokių tokią poziciją pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu šalių nepilnamečio vaiko pozicija atsakovo (apelianto) ir jo elgesio atžvilgiu yra nuosekli ir neprieštaringa viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ką patvirtina byloje pateiktos išvadą duodančios institucijos išvados (DOK-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

22. Atsakovo (apelianto) argumentai, susiję su ieškovės galimu piktnaudžiavimu procesu, esamu atveju nepatenka į klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)panaikinimo apimtį. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovas (apeliantas), manydamas, kad ieškovė veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos gali teikti motyvuotą prašymą dėl nuostolių atlyginimo arba pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo kitoje byloje (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos, nes atsakovas (apeliantas) patiria nuostolius būsto nuomai, taip pat turi mokėti paskolos įmokas už namą, kuriame negyvena, bei komunalinius mokesčius, be to, savo darbinei veiklai vykdyti negali naudotis garažu. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko interesai ir teisė gyventi psichologiškai ramioje bei saugioje aplinkoje yra aukščiau šalių turtinių interesų. Be to, jeigu atsakovas (apeliantas) dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolių, jis gali teikti prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis).

24. Atskirojo skundo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas (apeliantas) negali atgauti savo asmeninių daiktų iš gyvenamojo būsto, taip pat naudotis šalių kilnojamaisiais daiktais, yra vertinami kritiškai. Pastebima, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi suteikė atsakovui (apeliantui) penkių darbo dienų terminą, per kurį jis turėjo iš gyvenamosios vietos išsikraustyti su būtinaisiais asmeniniais daiktais. Apie tai, kad atsakovui (apeliantui) dėl kokių nors ieškovės veiksmų nepavyko to padaryti, byloje duomenų nėra, be to argumentas dėl, atsakovo (apelianto) teigimu, neatiduodamų asmeninių daiktų yra keliamas praėjus beveik pusantrų metų nuo faktinio atsakovo (apelianto) išsikraustymo. Tuo tarpu kilnojamųjų daiktų pasiėmimo / naudojimo, kaip ir ieškovės galimų santykių su kitu vyru ir jo (ne)gyvenimo šalių name, klausimas gali būti nagrinėjamas sprendžiant bylą iš esmės, o ne pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / panaikinimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė nesiima priemonių tvirtinti šalių sūnaus ryšio su atsakovu (apeliantu). Atkreipiamas dėmesys, kad nei 2023 m. balandžio 24 d., nei skundžiama nutartimi atsakovui (apeliantui) su sūnumi bendrauti nėra uždrausta. Tuo atveju, jeigu bendravimas su vaiku dėl šalių konfliktiškų santykių yra komplikuotas, atsakovas (apeliantas) turi teisę kreiptis dėl laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Be to, atsakovo (apelianto) ryšio su nepilnamečiu vaiku kūrimas ir palaikymas bei bendravimo inicijavimas yra atsakovo (apelianto), kaip tėvo, pareiga. Esamu atveju atsakovas (apeliantas) atskirajame skunde nurodo, kad jis pats nepalaiko ryšio su sūnumi „vengdamas neigiamų padarinių“, todėl tuo pačiu jo pateikiamas kaltinimas ieškovei, kad ji nesiima jokių priemonių, jog vaikas bendrautų su atsakovu (apeliantu), šioje proceso stadijoje yra vertinamas kritiškai.

26. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas (apeliantas) neįrodė, jog nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurios lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi, yra iš esmės pasikeitusios ir sudarančios pagrindą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (įpareigojimo gyventi skyriumi ir draudimo lankytis gyvenamojoje vietoje) (ne)panaikinimą, todėl atsakovo (apelianto) atskirasis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atsakovas (apeliantas) už atskirąjį skundą sumokėjo 55,00 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad žyminis mokestis už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra mokamas. Taigi, toks žyminis mokestis nėra mokamas ir už atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis toks klausimas išsprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui (apeliantui) jo už atskirąjį skundą sumokėtas 55,00 Eur žyminis mokestis yra grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,00 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu (mokėtoja (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Simona Dementavičienė