Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-18 · Administracinė byla Nr. I-1933-189/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-9-552/2015Nutartis · 2015-02-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
I-1933-189/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03312-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
Z. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1933-189/2013Proceso Nr. 3-61-3-03312-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mefodijos Povilaitienės,

dalyvaujant pareiškėjui Z. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašė:

1) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-12-03 (2012-12-12) sprendimą Nr. 1D-8524(11), kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

2) Solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 25487, 01 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį;

3) Įpareigoti atsakoves nuo 2012-09-01 mokėti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2000-03-29 išvada Nr. 16266 paskirtą 1030,11 Lt dydžio pensiją;

4) Solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos moralinę žalą 5000 Lt.

Nurodė, jog 2000-03-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) sprendimu Nr. 16266 (b. l. 19) pareiškėjui už tarnybą buvo paskirta 1030,11 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Ministerija nuo 2010 m. sausio mėn., sumažino pareigūnų ir karių pensiją iki 863,75 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo dirbantis, pareiškėjui buvo mokama 490 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija.

Dėl sumažintos pensijos dalies pareiškėjas 2012-11-26 kreipėsi į Ministeriją su prašymu (b. l. 6) perskaičiuoti neteisėtai sumažintą pensiją. Tuo tarpu Ministerija 2012-12-12 raštu Nr. 1D-8524(11) (b. l. 5-6) informavo, jog pareiškėjui sumažinta valstybinės pareigūnų pensijos dalis nebus išmokėta. Nesutikdamas su atsakovės argumentais, nurodydamas, kad atsakovė netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius prašė priteisti neišmokėtos pensijos dalį.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metui palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybei, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimo (b. l. 30-32) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuriuo remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pabrėžė, kad pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl atsakovės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012-06-30 įstatymu XI-2195, kuris įsigaliojo nuo 2012-09-01, t. y. iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo. Todėl būtent šiuo įstatymu, o ne Konstitucinio Teismo nutarimu išnyko teisinis pagrindas mažinti pensiją pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog Ministerija ir jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir šiuo metu galiojusius teisės aktus Ministerija ir jos darbuotojai privalėjo veikti, negali būti tenkinami ir kiti pareiškėjo reikalavimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 13-15) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad 2000-03-29 išvada Nr. 16266 pareiškėjui nuo 2000-03-13 buvo paskirta 1030,11 Lt pensija. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustatė valstybinių, tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 1 priedą pritaikius koeficientą 0,8385 todėl pritaikius minėtą koeficientą pareiškėjo pensijos dalis buvo perskaičiuota 863,75 Lt (1030,11 Lt * 0,8385). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamu, pareiškėjui pensija buvo paskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 2 priedą, t. y. pareiškėjui buvo mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiko Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nurodytas nuostatas. Atsakovių bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010 – 2012 metais.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2000-03-13 buvo nuspręsta skirti 1030,11 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 23). Pareiškėjas 2012-11-26 kreipėsi į Ministeriją, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti jam paskirtą valstybinę pensiją (b. l. 26). Ministerija 2012-12-12 sprendimu Nr. 1D-8524(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus ir nurodė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota, vadovaujantis nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalimi, pritaikius pagal šio įstatymo 1 priedą apskaičiuotą koeficientą (0,8385), taip pat, pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalį, pareiškėjo Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotai pensijai nustatytas koeficientas pagal šio įstatymo 2 priedo formulę. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenumato (b. l. 5-6).

Byloje pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012-12-07 pažyma apie 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11D(P)-6031 (b. l. 7) patvirtina, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatas.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Ministerija.

Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-09-01) galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakciją galiojusią nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 punktus nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalimi (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (administracinės bylos b. Nr. A-10-57/2004; Nr. A-7-55-04). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).

Pareiškėjas skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012-12-21 (b. l. 1-4), t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Sisteminis nurodytų teisės nuostatų ir teismų praktikos vertinimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.

Tarnybos 2012-12-07 pažyma Nr. 11D(P)-6031 tvirtina, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. buvo 1030,11 Lt, 2012 m. sausio mėn. 1320,43 Lt (su BP priedu), laikotarpiu nuo 2012 m. vasario – spalio mėn. 1390,11 Lt (su BP priedu), todėl per šį laikotarpį pareiškėjui būtų buvę išmokėta 38554,06 Lt.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 str. 1 dalį, nurodyta suma, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. perskaičiuota iki 22958,63 Lt. Ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, perskaičiuota ir pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. išmokėta 12477,12 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatas, t. y. 22958,63 Lt.

Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai pareiškėjui minėtu laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn.) buvo išmokėta 12477,12 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 10481,51 Lt suma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę, reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2747/2012).

Taigi toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis - 10481,51 Lt, pareiškėjui priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas skundo argumentais taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2012-12-12 sprendimą Nr. 1D-8524(11). Minėtu sprendimu Ministerija atsakė į pareiškėjo 2012-11-26 prašymą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 konstatavo, jog remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau nurodė, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Atsižvelgiant į paminėtą išaiškinimą, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti tik tą Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-12 sprendimo Nr. 1D-8524(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų.

Pareiškėjas taip pat prašė solidariai iš atsakovių priteisti 5000 Lt moralinę žalą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skundo teismui argumentais nenurodė bei nepateikė jokių moralinę (neturtinę) žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl įrodymais nepatvirtinus, jog dėl Lietuvos valstybės veiksmų pareiškėjas patyrė moralinę (neturtinę) žalą, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus mokėti 1030,11 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2010-04-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-53/2010, 2012-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2941/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo Z. Ž. skunda patenkinti iš dalies.

Priteisti Z. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 10481,51 Lt (dešimt tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą ir 51 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-12-12 sprendimo Nr. 1D-8524(11) dalį, kurioje atsisakyta Z. Ž. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Kitoje dalyje pareiškėjo Z. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaRasa Ragulskytė-MarkovienėMefodija Povilaitienė