Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Celerauto“ atstovams įmonės direktoriui K. B. ir advokatui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Celerauto“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

14. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Celerauto“ su atsakovu 2022 m. kovo 29 d. sudarė Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį – užsakymą, kuria UAB „Celerauto“ įsipareigojo atlikti atsakovo transporto priemonės T. L. Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), diagnostikos (remonto darbų poreikio įvertinimo) ir remonto darbus, atsakovo vardu kreiptis į draudimo bendrovę dėl šios transporto priemonės žalos nustatymo ir atlygintinos žalos dydžio sureguliavimo (sutarties 1 punktas). Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo pateikti vykdytojui (ieškovei) transporto priemonę, informaciją apie draudimo bendrovę ir draudiminį įvykį, žalos numerį, vykdytojui atlikus darbus juos priimti ir atsiskaityti už darbus sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (sutarties 1 punktas). Ieškovė už atsakovui suteiktas paslaugas ir atliktus darbus išrašė ir apmokėjimui pateikė dvi PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą 621,78 Eur (su PVM) sumai už automobilio buferio remonto darbus (dalys, dažymas); 2) 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą - faktūrą 749,99 Eur sumai už papildomai užsakytus dešinio ir kairio slenksčių remonto darbus bei už papildomų žalų administravimą draudimo bendrovėje dėl ankstesnių automobilio pažeidimų. Papildomai ieškovė atliko atsakovui automobilio bagažinės rankenėlės remonto darbus, tačiau dėl šių darbų apmokėjimo ieškovė pretenzijų atsakovui neturi.

16. Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už papildomus automobilio remonto darbus (slenksčių remonto darbus), kurių nepadengė draudimo išmokos.

17. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad šalių sudaryta 2022 m. kovo 29 d. Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartis-užsakymas kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis, todėl teismas šiuo klausimu plačiau pasisako.

18. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius, nes ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

19. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai viena sutarties dėl automobilio remonto šalis rangovas yra verslininkas, o remontuojamas automobilis yra naudojamas kitos šalies užsakovo ar jo šeimos buitiniams ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tokia sutartis laikoma vartojimo rangos sutartimi.

20. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

21. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įtvirtina sutarties dėl automobilio remonto atveju automobilio valdytojui teikiamos informacijos reikalavimus ir jų nesilaikymo pasekmes. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas, užpildant užsakymo paraišką, kurioje turi būti: 11.1. techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, telefono numeris, veiklos registracijos numeris (pvz., juridinio asmens įmonės kodas, individualios veiklos numeris ir pan.); 11.2. transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė ir telefono numeris, parašas; 11.3. užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas; 11.4. duomenys apie transporto priemonę (markė, modelis, valstybinis numeris, identifikavimo numeris ir rida); 11.5. transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos; 11.6. techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašas; 11.7. transporto priemonės valdytojo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas, pažymint, ar pateiktos atsarginės dalys yra originalios, naujos, naudotos ar restauruotos; 11.8. transporto priemonės valdytojui pageidaujant techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys turi nurodyti techninio aptarnavimo ir remonto metu naudotų transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų pavadinimus ir jų gamintojus; 11.9. garantinės sąlygos ir garantijos terminas; 11.10. techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina; 11.11. užsakymo paraišką įforminusio asmens vardas, pavardė, parašas; 11.12. kiti reikalingi duomenys, susiję su techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimu. Pagal Aprašo 12 punktą užsakymo paraiška užpildoma dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius lieka transporto priemonės valdytojui, kitas – techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui. Pagal Aprašo 29 punktą transporto priemonės valdytojas turi teisę: 29.1. savo nuožiūra įsigyti siūlomas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas; 29.2. gauti valstybine kalba informaciją apie siūlomas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, jų kainas prieš jas įsigydamas; 29.3. pareikšti pretenziją techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui dėl netinkamos techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo tvarkos; 29.4. keisti savo nurodymus dėl techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo ar kitų užsakymo sąlygų vykdymo, kai techninio aptarnavimo ir remonto paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu požiūriu yra įmanomi; 29.8. nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška; jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį. Kai automobilio techninio aptarnavimo ir remonto sutartis yra vartojimo sutartis, techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens (verslininko) pareigos suteikti automobilio valdytojui (vartotojui) būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apimtis gali skirtis priklausomai nuo užsakymo paraiškoje automobilio valdytojo nurodytų gedimų ir (ar) pageidavimų (Aprašo 11.5 p.) konkretumo laipsnio. Tais atvejais, kai automobilio valdytojas (vartotojas) užsakymo paraiškoje nurodo konkrečius pageidavimus, techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens (verslininko) pareiga suteikti būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją yra siauresnė, jos turinį pirmiausiai sudaro informacijos, susijusios su nurodyto pageidavimo vykdymu, suteikimas vartotojui. Tuo tarpu, kai automobilio valdytojas (vartotojas) užsakymo paraiškoje nenurodo konkrečių pageidavimų, o tik automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemą, techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens (verslininko) pareigos suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apimtis yra platesnė. Tokiu atveju verslininkas privalo: 1) nustatyti ir informuoti vartotoją apie užsakymo paraiškoje nurodytos automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos priežastis ir šioms priežastims pašalinti reikalingus remonto darbus; 2) nustatyti ir informuoti vartotoją apie automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos išlikimo riziką tuo atveju, jei vartotojas atsisakytų visų ar dalies reikalingų darbų; 3) suderinti su vartotoju atliktinų remonto darbų sąrašą.

22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2022 m. kovo 29 d. sudarė Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį–užsakymą, pagal kurį ieškovė UAB „Celerauto“ įsipareigojo atlikti atsakovui priklausančios transporto priemonės diagnostikos ir remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo darbų atlikimo ir transporto priemonės grąžinimo (sutarties 1, 5 punktai). Šalys techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo, užpildant užsakymo paraišką, kaip tai numatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše, neįformino, tačiau sutartyje susitarė, kad jei darbai atliekami ne dėl draudiminio įvykio, darbų apimtys ir kaina suderinama su klientu telefonu arba elektroniniu paštu, vykdytojui atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą (sutarties 2 p.). Sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog papildomais darbais yra laikomi darbai, kurie dėl draudiminio įvykio nėra atlyginami draudimo bendrovės, tačiau klientas pageidauja, kad jie būtų atlikti, darbams atlikti panaudotų naujų detalių ir dėvėtų detalių kainų skirtumas, kai pagal draudimo sutartį detalėms skaičiuojamas nusidėvėjimas, kiti darbai, kurie nenumatyti šios sutarties pasirašymo momentu, tačiau paaiškėja, jog juos būtina atlikti vykdytojui atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą.

23. Kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu ir ieškovės vidinės kontrolės sistemos CRM duomenų, atsakovas su UAB „Celerauto“ susitarė dėl šių darbų: 1) dėl pažeisto bamperio kažkam įvažiavus remonto darbų atlikimo; 2) dėl surūdijusių dešiniojo ir kairiojo slenksčių remonto darbų. Kaip matyti iš paties atsakovo su atsiliepimu pateiktų duomenų, ieškovė pasiūlė atsakovui bamperio remonto darbus atlikti pagal draudimą, su sąlyga, kad atsakovui reikės sumokėti 100 Eur frančizę. Taip pat šalys susitarė, kad surūdijusio dešiniojo slenksčio remonto darbų preliminari kaina 250-300 Eur, kairiojo – 180-250 Eur. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės vadovas, apie kiekvieną atsakovui išsiųstą elektroninį laišką pastarasis buvo papildomai informuojamas SMS žinute. Iš esmės pats atsakovas taip pat bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad SMS žinutes gaudavo, skaitydavo ir į jas atsakydavo. Be to, šias aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esanti atsakovo pateikta 2022 m. balandžio 21 d. jam atsiųsta ieškovės SMS žinutė, kurioje nurodyta, kad elektroniniu paštu atsakovui išsiųsta informacija, kuria esant galimybei prašoma peržiūrėti ir informuoti dėl tolimesnių veiksmų.

24. Teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo pozicija nebuvo nuosekli. Procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybių, susijusių su ginčo sutarties pasirašymu ir informacijos teikimu/gavimu elektroniniu paštu, atsikirsdamas į ieškinį procesiniuose dokumentuose analizavo sutarties nuostatas ir jų turinį, kas patvirtina, jog pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje atsakovas laikėsi pozicijos, jog sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta. Tačiau teismo posėdyje duodamas paaiškinimus teismui ir kitiems proceso dalyviams atsakovas laikėsi kategoriškos pozicijos, jog sutarties jis nepasirašė, jokių ieškovės elektroninių laiškų nebuvo gavęs, nes nesinaudoja elektroniniu paštu. Tokią atsakovo poziciją teismas vertina kritiškai, nes byloje esančių duomenų visumos yra pakankamai išvadai, jog labiau tikėtina, kad ginčo sutartį atsakovas pasirašė (nors ir ne jos surašymo dieną) bei gaudavo visą ieškovės elektroniniu paštu siunčiamą informaciją, susijusią su automobilio remontu.

25. Pirmiausia pažymėtina, kad pačioje sutartyje nurodytas atsakovo elektroninio pašto adresas, kaip komunikacijos būdas su ieškove. Sutartyje numatyta, kad jeigu darbai atliekami ne dėl draudiminio įvykio, darbų apimtys ir kaina suderinami su klientu telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar bet kuriomis kitomis susirašinėjimo ir pokalbių priemonėmis (sutarties 2 punktas). Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir tvirtino, kad galimai šios sutarties nepasirašė, tačiau tokia jo pozicija buvo paremta vien prielaidomis. Pats atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kažkokį dokumentą pasirašė automobilio grąžinimo metu, bet kokį tiksliai paaiškinti negalėjo. Tvirtindamas, kad kažkokį dokumentą pasirašė, atsakovas neatmetė galimybės, jog galėjo pasirašyti ginčo Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį-užsakymą. Pažymėtina, kad nors duodamas paaiškinimus teismui atsakovas ir darė prielaidą, kad ginčo sutartyje galimai ne jo parašas, tačiau bylos nagrinėjimo metu rašysenos ekspertizės skirti neprašė, pareiškimo apie dokumento suklastojimą nepadarė, priešpriešinio reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo nepareiškė. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumos (elektroninis susirašinėjimas, šalių paaiškinimai) pakankamai išvadai, kad šalių ginčo sutartis buvo sudaryta 2022 m. kovo 29 d., tačiau faktiškai pasirašyta automobilio grąžinimo metu, t. y. 2022 m. balandžio 22 d.

26. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo metu jis nesinaudojo elektroniniu paštu, todėl jokių ieškovės elektroninių laiškų neskaitė, į juos neatsakė. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja jo paties pateiktiems duomenims (žr. elektroninį susirašinėjimą su jį atstovaujančiu advokato padėjėju), iš kurių matyti, kad advokato padėjėjas 2022 m. gegužės 23 d. persiuntė atsakovui tą pačią dieną gautą ieškovės UAB „Celerauto“ laišką, kas patvirtina, jog atsakovui yra priimtinas ir prieinamas komunikavimas elektroniniu paštu. Minėti duomenys labiau patvirtina, kad atsakovo bylos nagrinėjimo metu pasikeitusi pozicija, jog elektroniniu paštu jis nesinaudoja ir jokių laiškų iš ieškovės negavo, yra labiau gynybinė, o ne pagrįsta objektyviais duomenimis.

27. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įgijo teisę į atliktų atsakovo automobilio papildomų remonto darbų, kurių neatlygino draudikas, atlyginimą. Pažymėtina, kad po automobilio grąžinimo ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ieškovės atliktų papildomų darbų kokybės (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog šalys nebuvo sudarę automobilio remonto sutarties ir paraiškos pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatas, savaime nereiškia, jog ieškovė prarado teisę į faktiškai turėtų atsakovo papildomų automobilio remonto išlaidų atlyginimą.

28. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priešingai nei teigia atsakovas, šalys elektroniniais laiškais aiškiai sutarė dėl papildomų (draudikų neapmokamų ar dalies apmokamų) automobilio remonto darbų apimties (dėl surūdijusių dešiniojo ir kairiojo slenksčių remonto darbų), preliminarių kainų (dešiniojo slenksčio remonto darbų preliminari kaina 250-300 Eur, kairiojo – 180-250 Eur). Pats atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovės vadovu buvo tartasi dėl slenksčio rūdžių dėmelių dažymo, tačiau tiksliai nebuvo sutarta dėl kainos. Kaip paaiškino atsakovas, jis pasitikėjo ieškove, todėl konkrečių kainų nederino, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Kaip matyti iš byloje esančių elektroninių laiškų, 2022 m. gegužės 18 d. elektroniniu laišku ieškovės vadovas informavo atsakovą, kad siunčia sąskaitą už slenksčių dažymus, kurie buvo suderinti telefonu ir laiškais. Taip pat šiuo laišku informavo atsakovą, kad į sąskaitą įtraukė atlyginimą už papildomų žalų administravimą ir derinimą su draudimo bendrovėmis, taip pat, kad draudimas turi jam apmokėti už dar vieną žalą. Teismas pažymi, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog atsakovo automobilio kairės ir dešinės pusės slenksčiai buvo stipriai pažeisti korozijos, turėjo nemažai rūdžių dėmių, kurios buvo pakankamai didelės, todėl vien šių dėmių uždažymas būtų neracionalus bei estetiškai nepatrauklus. Iš byloje esančių fotonuotraukų, elektroninių susirašinėjimų, galima spręsti, kad atsakovas papildomais darbais iš esmės siekė pilnai suremontuoti automobilio slenksčius, kurie buvo stipriai pažeisti rūdžių. Akivaizdu, kad automobilio slenksčių dažymo darbai buvo būtini ir su atsakovu tinkamai suderinti. Byloje nėra duomenų, kad po automobilio perdavimo ieškovei bei preliminariai suderintų papildomų darbų kainų, atsakovas būtų atsisakęs slenksčių remonto darbų ir/ar ginčijęs šių darbų kokybę, kainą. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, atsiskaitydamas su ieškove pagal 2022 m. balandžio 27 d. sąskaitą (621,78 Eur suma), atsakovas sumokėjo ženkliai daugiau, nei nurodyta sąskaitoje. Tokie atsakovo veiksmai iš esmės patvirtina, kad su atsakove buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, kad atsakovas sutiko, jog ieškovė atliktų automobilio dešiniojo ir kairiojo slenksčių dažymą bei įsipareigojo su ieškove už šiuos papildomus darbus atsiskaityti.

29. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ginčydamas ieškovės atliktų slenksčių remonto darbų kainą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl atlikto remonto kainos, kokybės ir būtinumo, taip pat bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti teismo ekspertizės tiksliai remonto kainai ir būtinumui nustatyti (CPK 178 straipsnis). Suderėtų ir aptartų darbų apimtis ir kaina (dešiniojo slenksčio remonto darbų preliminari kaina 250-300 Eur, kairiojo – 180-250 Eur) nuo atliktų darbų rezultato ir galutinės darbų kainos (471,07 Eur) ženkliai nesiskiria, todėl atsakovo argumentai dėl jo, kaip vartotojo, teisių pažeidimų nagrinėjamu atveju laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

30. Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad su ieškove buvo susitarta dėl vieno įvykio registravimo draudimo bendrovėje, apie kitus registruotus įvykius jam nebuvo žinoma. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai neturi esminės reikšmės teismo padarytai išvadai, kad šalys susitarė dėl papildomų (ne dėl draudiminio įvykio) darbų atlikimo, todėl ieškovei tinkamai šiuos darbus atlikus, atsakovui kyla pareiga už juos tinkamai atsiskaityti su ieškove. Pirmiausiai pažymėtina, kad ginčo sutartyje šalys nesusitarė dėl konkretaus įvykio registravimo ir tik vienos žalos. Be to, kaip matyti iš ieškovės vadovo 2022 m. gegužės 18 d. elektroninio laiško, šiuo laišku atsakovas informuojamas, kad turi gauti išmoką už dar vieną žalą šalia dviejų jau registruotų žalų. Kaip matyti iš ieškovės ir draudimo bendrovės susirašinėjimo elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 25-28 d., ieškovė išsiuntė draudimo bendrovei atsakovo automobilio nuotraukas, informuodama, kad klientas pagal žalas (ITPD/22/004849 ir ITPD/22/004847) prašo išmokų pinigais. Iš draudimo bendrovės elektroninių laiškų matyti, kad draudimas bendravo tiesiogiai ne tik su ieškovės atstovu, bet ir tiesiogiai su atsakovu, kas patvirtina, kad priešingai nei laikosi pozicijos atsakovas, susidariusioje situacijoje jam turėjo būti žinoma apie ieškovės registruotas visas žalas bei priskaičiuotas draudimo išmokas. Be to, net ir preziumuojant, kad atsakovas nebuvo atskirai informuojamas apie kiekvieną registruotą žalą, šią informaciją jis turėjo galimybę gauti pats tiesiogiai iš draudimo bendrovės. Pažymėtina ir tai, kad nenuosekli atsakovo pozicija, kai tvirtindamas, jog su ieškove buvo susitarta tik dėl vienos žalos registravimo, po trečio įvykio registravimo jis atsiima draudimo išmoką iš draudimo bendrovės bei ginčija atsiskaitymo su ieškove pareigą.

31. Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas šalys sutarė, kad klientas įsipareigoja atsiskaityti su vykdytoju už atliktus darbus ne vėliau kaip transporto priemonės atsiėmimo iš vykdytojo metu. Jei darbai atliekami dėl draudiminio įvykio atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 5 kalendorines dienas po to, kai ieškovė raštu pranešė apie tai, kokią remonto darbų kainą atlygina draudimo bendrovė (sutarties 5 punktas). Šalys sutarė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, atsakovas turi mokėti 0,05 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (sutarties 8 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas automobilio atsiėmimo metu ieškovei turėjo sumokėti 220 Eur, t. y. 100 Eur franšizę už automobilio bamperio remontą (draudiminis įvykis) ir 120 Eur už automobilio bagažinės rankenėlės remonto darbus. Šiuos pinigus atsakovas turėjo sumokėti už kitus darbus, kurie nėra susiję su slenksčių remontu ar atsakovo ginčijama 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. 0000098. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovo automobilio apžiūros metu automobilyje buvo rasti 80,81 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos ieškovės darbuotojai surinko iš atsakovo automobilio, dėl šių pinigų atsakovas ieškovei pretenzijų neturi. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės 2022 m. balandžio 1 d. elektroninis laiškas atsakovui, kurio ištrauką pateikė ieškovė dublike, o atsakovas neginčijo. Ši suma buvo išskaičiuota iš atsakovo mokėtinos 220 Eur sumos, ko pasėkoje atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 139,19 Eur. Atsakovas šiuos pinigus sumokėjo ieškovei grynaisiais pinigais (140 Eur) ir dar papildomai pridėjo 40 Eur arbatpinigių. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, viso atsakovas ieškovei automobilio atsiėmimo metu sumokėjo 180 Eur. Įrodymų, kad automobilio atsiėmimo metu buvo sumokėta 320 Eur, kaip teigia atsakovas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Kadangi už automobilio slenksčių remonto darbus bei kitus papildomus darbus (už papildomų žalų administravimą draudimo bendrovėje dėl ankstesnių automobilio pažeidimų, kurie nebuvo remontuojami atsakovo, ir su tuo susijusią automobilio apžiūrą ir sąmatos sudarymą) sąskaita dar nebuvo išrašyta, todėl ir atsiskaityta už šiuos darbus nebuvo automobilio atsiėmimo metu.

32. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo aplinkybių, kad pagal 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.0000098 už papildomus darbus su ieškove nėra atsiskaitęs. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 749,99 Eur įsiskolinimas (CK 1.138, 6.38, 6.189, 6.200, 6.205, 6.256, 6.644, 6.645, 6.672–6.680 straipsniai).

33. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 68,25 Eur dydžio delspinigius. Teismas pažymi, kad reikalauti netesybų yra kreditoriaus diskrecijos teisė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paskaičiavo atsakovui delspinigius šalių sudarytoje sutartyje nustatytu būdu, prašoma priteisti delspinigių suma laikytina pagrįsta už neapmokėtą 749,99 Eur sumą bei priteistina iš atsakovo ieškovei.

34. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 818,24 Eur (749,99+68,25) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašo priteisti iš viso 2 802,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro byloje sumokėtas 19,00 Eur dydžio žyminis mokestis, 363,00 Eur išlaidos už teismo įsakymo parengimą ir pateikimą teismui ir 2 420,00 Eur išlaidos už ieškinio, dubliko bei rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, už ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose ir baigiamosios kalbos parengimą. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (CPK 178 straipsnis).

37. Teismas atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, pareikšto reikalavimo dydį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas iki 1 700 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

38. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina – 7,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Celerauto“ (juridinio asmens kodas 301536057) 749,99 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 99 ct) skolos, 68,25 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 818,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 700,00 Eur (tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,00 Eur (septynių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.