Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-190/2013

Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-03-3-00057-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.14.;

2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.

2013 m. sausio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. R. ir nukentėjusiųjų V. M. bei D. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo D. M.) ir nuteista laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl nežymaus V. M. sveikatos sutrikdymo) – laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (dėl V. M. akinių sugadinimo) – laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. R. paskirta – laisvės apribojimas 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmės atlikimo metu nustatytas J. R. draudimas bendrauti su D. M. ir V. M..

J. R. pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl D. M. turto sugadinimo išteisinta, neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iš J. R. priteista 906 Lt turtinės žalos ir 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. M. naudai, 20 Lt turtinės žalos ir 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. M. naudai.

Nukentėjusiųjų prašymas pripažinti advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis atmestas.

Daiktinius įrodymus: sulaužytus V. M. akinius nuspręsta sunaikinti, o D. M. akinius gražinti jų savininkei D. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, be to, tyčia sugadino svetimą turtą:

ji, 2009 m. balandžio 29 d. vakare, (duomenys neskelbtini)koridoriuje, abipusio tarpasmeninio buitinio konflikto su D. M. ir V. M. metu, smurtaudama sugriebė D. M. už plaukų ir juos pešė, smūgiuodama rankomis ir kojomis padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu kairiame žaste bei kraujosruvą dešinėje šlaunyje, po ko, užpuolė į pagalbą D. M. atbėgusią V. M., o būtent, nuplėšdama pastarajai akinius apdraskė nosį, padarydama įbrėžimą nosies dešinėje pusėje ir smūgiuodama rankomis bei kojomis padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, kraujosruvas kairiajame dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje pėdoje tai yra nežymiai sužalojo D. M. ir V. M.. Nuplėštus V. M. akinius J. R. tyčia sulaužė - nulaužė vieną akinių kojelę, padarydama V. M. 886 Lt turtinę žalą. Nuteistoji J. R. taip pat buvo kaltinama pagal LR BK 187 str. 1 d. tuo, kad minėto konflikto metu ji nuo veido nuplėšė D. M. akinius ir juos pasisavino.

Nukentėjusiosios teigimu, teismas nuosprendyje niekaip nekvalifikavo ir nevertino akivaizdžiai nusikalstamų J. R. veiksmų, kuriais ji iš nukentėjusiosios atėmė akinius, grąžindama juos tik bylos nagrinėjimo metu.

Nukentėjusioji nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 100 Lt neturtinės žalos suma. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė pažeminimą, dėl skausmo po sumušimo darbe jautė didelius nepatogumus. Taip pat pažymi, kad kol įsigijo naujus akinius, negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo. Mano, kad jai priteista neturtinės žalos suma yra pernelyg maža bei visai nekompensuoja jos patirtų nepatogumų. Teigia, jog nesutinka su teismo motyvu sumažinant neturtinės žalos dydį, kad abiejų konfliktuojančių pusių smurtiniai veiksmai buvo abipusiai. Mano, kad jos veiksmai negali būti vertinami kaip smurtiniai, nes ji nesudavė nuteistajai nei vieno smūgio, be to, atstumdama ją veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad teismas nebuvo pakankamai objektyvus bei teisingas jos atžvilgiu, nes nepripažino advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų proceso išlaidomis ir jų nepriteisė. Pažymi, jog nesutinka, kad ilgą procesą sąlygojęs jos nusiteikimas spręsti ginčą tik teisminio proceso priemonėmis. Teigia, kad po incidento buvo nuėjusi pas nuteistąją tartis dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau ji nesutiko nupirkti tokius pat akinius. Be to, tai, kad nuteistoji neatvykdavo į teismo posėdžius, o vėliau ilgai sirgo, užtruko teismo procesas. Priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji dėjo pastangas procesą užbaigti taikiai.

Teismo posėdyje nuteistosios J. R. gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusių skundus atmesti, nukentėjusiosios V. M. ir D. M. prašė jų skundus tenkinti, o nuteistosios – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. R. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų V. M. bei D. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl J. R. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 140 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, J. R. pripažino kalta ir nuteisė už tai, kad smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą, taip pat ji smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, t.y. už tai, kad ji, 2009 m. balandžio 29 d. vakare, (duomenys neskelbtini)koridoriuje, abipusio tarpasmeninio buitinio konflikto su D. M. ir V. M. metu, smurtaudama sugriebė D. M. už plaukų ir juos pešė sukeldama jai fizinį skausmą, po ko, užpuolė į pagalbą D. M. atbėgusią V. M., o būtent, nuplėšdama pastarajai akinius apdraskė nosį, padarydama įbrėžimą nosies dešinėje pusėje, tai yra nežymiai sužalojo V. M..

Kolegija susipažinusi su teisiamojo posėdžio protokolu ir teismo medicinos specialisto išvadomis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai A. R. pripažino kalta ir nuteisė tik dėl aukščiau paminėtų smurtiniais veiksmais nukentėjusiosioms D. M. ir V. M. padarytų pasekmių.

Teismo medicinos specialisto išvadomis yra nustatyti šie sužalojimai:

V. M. – odos įbrėžimas nosies dešinėje pusėje, kraujosruva su nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, kraujosruvos kairiajame dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje pėdoje (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b.l. 176);D. M. – kraujosruva su nubrozdinimu kairiame žaste ir kraujosruva dešinėje šlaunyje (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b.l. 11-12).

Abiems nukentėjusiosioms padaryti sužalojimai šiose išvadose yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažintina, jog visi medicinos specialisto išvadose nukentėjusiosioms nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent J. R. smurtiniais veiksmais nagrinėjamo konflikto metu.

Nors nuteistoji J. R. teigė, jog nukentėjusiųjų nemušė, tačiau teisiamajame posėdyje pripažino, kad tarp jos ir nukentėjusiųjų D. M. bei V. M. įvyko susistumdymas. V. M. tvirtino, jog nuteistoji jai smūgiavo tiek rankomis, tiek ir kojomis, o D. M. patvirtino, jog matė, kaip J. R. draskė V. M. bei spyrius koja. V. M. teigė, nemačiusi, J. R. smūgių D. M., tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog V. M. prie D. M. ir J. R. muštynių prisidėjo vėliau, todėl nuteistosios D. M. suduotų smūgių galėjo ir nematyti, tik plaukų pešimą, tačiau nukentėjusioji D. M. kategoriškai tvirtino, jog J. R. ją ne tik tąsė už plaukų, bet ir mušė (b.l. 75-82). Be to, aplinkybę, jog J. R. spardėsi, nuplėšė nuskentėjusiosioms akinius bei buvo įsikibusi D. M. į plaukus, patvirtino liudytojas V. M. ir tik liudytojui V. R. pavyko J. R. nuo nukentėjusiųjų atitraukti (b.l. 93-97).

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos padaryta išvada, jog tokie konfliktų dalyviams nustatyti sužalojimai (kraujosruvos) yra galimi ne tik kaip smurtavimo pasekmė, bet jie gali natūraliai atsirasti buityje, dėl ko jų nevertino kaip J. R. smurtinių veiksmų pasekmės, pripažintina tik prielaida, nes neparemta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrindžia ir tai, jog teisme liudijusios V. M. sūnus parodė, jog prieš šioje byloje nagrinėjamą incidentą tarp jo tėvų buvo kilusios muštynės, nes jis taip pat parodė, kad motina iki šio įvykio sumušta nebuvo, taip pat pas ją nebuvo mėlynių (b.l. 75-82).

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, medicinos specialisto išvadose konstatuotus kūno sužalojimus, apeliacinė instancija daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas teigti, kad J. R. 2009 m. balandžio 29 d. vakare, (duomenys neskelbtini)koridoriuje, abipusio tarpasmeninio buitinio konflikto su D. M. ir V. M. metu, smurtaudama sugriebė D. M. už plaukų ir juos pešė, smūgiuodama rankomis ir kojomis padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu kairiame žaste bei kraujosruvą dešinėje šlaunyje, po ko, užpuolė į pagalbą D. M. atbėgusią V. M., o būtent, nuplėšdama pastarajai akinius apdraskė nosį, padarydama įbrėžimą nosies dešinėje pusėje ir smūgiuodama rankomis bei kojomis padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, kraujosruvas kairiajame dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje pėdoje tai yra nežymiai sužalojo D. M. ir V. M.. Tai yra, jog nuteistoji savo veiksmais padarė medicinos specialisto išvadose nukentėjusiosioms D. M. ir V. M. nustatytus visus kūno sužalojimus, todėl turi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus pagal sukeltus padarinius.

Nuteistoji J. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad V. M. 2009-05-08 privataus kaltinimo skundas dėl identiškų aplinkybių pagal BK 140 str. 1 d. jau buvo nagrinėtas Vilniaus m. 3 apylinkės teisme ir byla buvo nutraukta, dėl ko teigtina, kad privati kaltintoja V. M. dar 2009 m. atsisakė nuo kaltinimo jos atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d., todėl antrą kartą kreiptis dėl to paties kaltinimo privataus kaltinimo tvarka į teismą negalėjo, skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas, ji buvo neteisėtai pripažinta kalta nukentėjusiosios V. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo. Tačiau kolegija pažymi, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009- m. gruodžio 28 d. nutartimi tenkino V. M. prašymą ir privataus kaltinimo bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. R. nutraukė dėl to, jog Vilniaus miesto 2 PK tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas dėl 2009-04-29 įvykių. Tuo pačiu pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 17 d. nutarimu prokuroras G. Vaivada ikiteisminį tyrimą dėl J. R. sužalojimo nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad V. M., D. M., Z. Z. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., tačiau šio ikiteisminio tyrimo metu V. M. ir D. M. pareiškimai tirti nebuvo ir ikiteisminis tyrimas dalyje dėl V. M. ir D. M. sužalojimo buvo nutrauktas, išaiškinant joms galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

J. R. manymu, ji taip pat buvo nepagrįstai pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., padarymo D. M. atžvilgiu. Nors J. R. skunde teigia, jog nebuvo surinkta pakankamai ir neabejotinų įrodymų dėl šio jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį inkriminuotą nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamosios kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai, kad, kaip teigia J. R., 2009-04-29 jai buvo padaryti žymiai sunkesnio laipsnio sveikatos sužalojimai, nagrinėjamu atveju jos nuteisimui dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., padarymo D. M. atžvilgiu reikšmės neturi, nes byla buvo nagrinėjama pagal privačios kaltintojos D. M. skundo dėl būtent jai J. R. galimai padarytų sužalojimų ir tai nepaneigia J. R. kaltės dėl D. M. padarytų sužalojimų. Kiekvienas (šiuo atveju J. R.) turi atsakyti už savo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius.

Apibendrinus išdėstytą, kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d.nuosprendis dalyje dėl J. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl V. M. ir D. M. atžvilgiu vartoto smurto keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.), pripažįstant, jog be V. M. padaryto odos įbrėžimo nosies dešinėje pusėje, J. R. taip pat padarė kraujosruvą su nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, kraujosruvas kairiajame dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje pėdoje, o D. M., pešdama plaukus, ne tik sukėlė fizinį skausmą, o savo neteisėtais bveiksmais padarė kraujosruvą su nubrozdinimu kairiame žaste ir kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas kvalifikuotina taip pat nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl J. R. veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., padarymo

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagrįstai J. R. pripažino kalta tyčia sulaužius V. M. akinius. Nors J. R. pažymi, kad dėl tyčinio V. M. turto sunaikinimo nebuvo surinkta pakankamai ir neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę, o V. M. akiniai nukrito vykusių grumtynių ir muštynių tarp jos ir nukentėjusiųjų metu ir iš jų iškrito stikliukas, tačiau tai pripažintina jos gynybine pozicija, kuri paneigiama byloje surinktiems ir kaltinamosios kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Pažymėtina, jog V. M. akiniai buvo pateikti byloje kaip daiktinis įrodymas ir apžiūrėti, konstatuojant jog ties viduriu yra lūžusi viena akinių kojelė bei iškritęs vienas stiklas. Tiek nukentėjusioji V. M., tiek liudytojas K. M. parodė, jog netrukus po įvykusio incidento kaltinamosios sūnus V. R. grąžino nukentėjusiajai būtent su tokiais pažeidimais (sulūžusia kojele bei iškritusiu stiklu). Be to, pati J. R. pasiėmė V. M. akinius ir vėlaiu derėjosi su ja dėl žalos atlyginimo. Be to, tai, kad V. M. akiniai buvo nuplėšti J. R. patvirtina ir sužalojimas – odos įbrėžimas nosies dešinėje pusėje. Kita nukentėjusioji D. M., tiesiogiai dalyvavusi grumtynėse, taip pat patvirtino šą aplinkybę, tai yra parodė, jog J. R. griebė V. M. akinius ir sutraiškė juos ranka. Liudytojas V. M. parodė, jog J. R. griebė už akinių nuo V. M. nosies.

Nuteistoji J. R. taip pat buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. tuo, kad minėto konflikto metu ji nuo veido nuplėšė D. M. akinius ir juos pasisavino. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas J. R. dėl šio kaltinimo išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. M. skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas niekaip nekvalifikavo ir nevertino akivaizdžiai nusikalstamų J. R. veiksmų, kuriais ji atėmė akinius, grąžindama juos tik bylos nagrinėjimo metu.

Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjant bylą buvo apžiūrėti D. M. akiniai ir nustatyta, jog jie yra nesugadinti, taigi J. R. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Pažymėtina ir tai, jog J. R. veiksmuose galimai yra vagystės požymiai, tačiau šios kategorijos nusikaltimai nėra nagrinėjami privataus kaltinimo tvarka, o dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, kad nepadaryta nusikalstama veika, D. M. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusiosioms V. M. ir D. M.

V. M. ir D. M. apeliaciniuose skunduose prašo priteisti joms iš J. R. atitinkamai 25 000 Lt ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei apeliacinius skundus pripažįsta, jog nukentėjusiosios V. M. ir D. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes jos dėl nuteistosios veiksmais padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. M. ir D. M. patirtos neturtinės žalos dydžius, kolegijos nuomone, šį klausimą išsprendė netinkamai, t.y. nukentėjusiosioms priteisti dydžiai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir yra per maži.

Dėl patirtų sužalojimų, t.y. dėl atsiradusių kraujosruvų aplinkiniams matomose kūno vietose nukentėjusiosios, be abejonės, patyrė nemalonius išgyvenimus – stresą, skausmą, nepatogumus, visgi jų prašomos priteisti neturtinės žalos sumos yra aiškiai per didelės. LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Todėl, kolegijos manymu, neturtinė žala V. M. ir D. M. priteistina, tačiau jos dydis ženkliai mažinamas, nes šiuo konkrečiu atveju padarytas nesunkus nusikaltimas. Be to, atsižvelgina į tai, jog žala padaryta abipusių muštynių metu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apylinkės teismo nuosprendžiu V. M. ir D. M. naudai priteistų neturtinės žalos dydžiai didintini iki 500 litų kiekvienai nukentėjusiajai.

Dėl proceso išlaidų

Apeliaciniais skundais nukentėjusiosios V. M. ir D. M. prašo pripažinti visas jų turėtas atstovavimo išlaidas (po 1150 Lt pirmosios instancijos teisme bei 300 Lr apeliacinės instancijos teisme) proceso išlaidomis bei priteisti jas iš J. R..

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, atsižvelgė į tai, kad tokį ilgą procesą sąlygojo pačių nukentėjusiųjų kategoriškas nusiteikimas spręsti ginčą tik teisminio proceso priemonėmis, nors akivaizdu, kad tiek proceso kaštai, tiek nukentėjusiųjų patirtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti yra neadekvatūs nei nagrinėtai situacijai, nei kilusių pasekmių mąstui. Atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamoji, kuri konflikto metu patyrė žymiai sunkesnius kūno sužalojimus, vis dėlto, priešingai nei nukentėjusiosios, dėjo pastangas procesą užbaigti taikiai, kas atitinkamai būtų sumažinę ir nukentėjusiųjų išlaidas. Be to, atsižvelgė ir į kaltinamosios sunkią turtinę padėtį. Dėl šių paminėtų argumentų teismas nepripažino advokato padėjėjo Jan Zavadski nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų proceso išlaidomis.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų nepripažino procesinėmis išlaidomis nepagrįstai. Byloje esantys 2012 m. liepos 25 d. pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 652847 bei 652848 750 Lt sumai (b.l. 108,109) tvirtina, kad V. M. ir D. M. pirmosios instancijos teisme už jų atstovo advokato padėjėjo atstovavimą, dokumento surašymą bei patarimą sumokėjo po 750 litų. Šios nukentėjusiųjų išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis bei priteistinos iš J. R., nes ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas. Priteisiant proceso išlaidas iš kaltinamosios, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad J. R. nepripažino savo kaltės padariusi nusikalstamas veikas ir tai apsunkino įrodinėjimo procesą nukentėjusiosioms. V. M. ir D. M., siekiant apginti savo pažeistas teises, privalėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos į advokato padėjėją, kuris teisinei pagalbai teikti skyrė tam tikrą laiką, nes pirmosios instancijos teisme įvyko septyni teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo advokatas. Be to, advokatas byloje surašė ir procesinius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad ilgą šios bylos nagrinėjimo procesą sąlygojo ne tik pačių nukentėjusiųjų kategoriškas nusiteikimas spręsti ginčą tik teisminio proceso priemonėmis, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, bet ir J. R., dėl kurios neatvykimo kelis kartus į teismo posėdžius bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

Skunduose nukentėjusiosios prašė priteisti bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje turėtas išlaidas 1150 Lt, tačiau yra pagrindas priteisti iš J. R. V. M. ir D. M. po 750 Lt, nes būtent šiai sumai išrašyti 2012 m. liepos 25 d. pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 652847 bei 652848 pagrindžia nukentėjusiųjų atstovui sumokėtas išlaidas už jų atstovavimą būtent nagrinėjamoje byloje.

Byloje taip pat yra pateikti 2012 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 687254 bei 687255, kurie tvirtina, jog V. M. ir D. M. už dokumentų (apeliacinių skundų) surašymą bei patarimą sumokėjo po 300 Lt, kurios, apeliacinės instancijos nuomone, atitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad J. R. apeliacinis skundas atmetamas, o V. M. ir D. M. tenkinami iš dalies, yra pagrindas nukentėjusiųjų aukščiau paminėtas išlaidas taip pat pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistosios J. R..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p.,

nutarė:

Nuteistosios J. R. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų V. M. ir D. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti J. R. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nustatytas įrodytas aplinkybes, papildant jas nusikalstamų veikų padarymo būdais bei padariniais ir jas išdėstyti taip:

ji, 2009 m. balandžio 29 d. vakare, (duomenys neskelbtini)koridoriuje, abipusio tarpasmeninio buitinio konflikto su D. M. ir V. M. metu, smurtaudama sugriebė D. M. už plaukų ir juos pešė, smūgiuodama rankomis ir kojomis padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu kairiame žaste bei kraujosruvą dešinėje šlaunyje, po ko, užpuolė į pagalbą D. M. atbėgusią V. M., o būtent, nuplėšdama pastarajai akinius apdraskė nosį, padarydama įbrėžimą nosies dešinėje pusėje ir smūgiuodama rankomis bei kojomis padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, kraujosruvas kairiajame dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje pėdoje tai yra nežymiai sužalojo D. M. ir V. M..

Priteisti iš J. R. V. M. ir D. M. naudai kiekvienai po 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. R. V. M. ir D. M. naudai kiekvienai po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) litų proceso išlaidų atstovo paslaugoms pirmosios instancijos teisme ir po 300 (tris šimtus) litų proceso išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.