Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja L.Tarčevskaja, sekretoriaujant J.Savickaitei, privačioms kaltintojoms D. M. ir V. M. bei jų atstovui adv. pad. Jan Zavadski, kaltinamajai J. R., jos gynėjai adv. Emai Domajevai, vertėjams A.Krušnai, R.Daškevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., gim. 1965-06-14 Baltarusijoje, LR pilietė,specialaus vidutinio išsilavinimo, našlė, bedarbė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą, taip pat ji smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, be to – tyčia sugadino svetimą turtą:

ji, 2009 m. balandžio 29 d. vakare, (duomenys neskelbtini), Vilniuje koridoriuje, abipusio tarpasmeninio buitinio konflikto su D. M. ir V. M. metu , smurtaudama sugriebė D. M. už plaukų ir juos pešė sukeldama jai fizinį skausmą, po ko, užpuolė į pagalbą D. M. atbėgusią V. M., o būtent, nuplėšdama pastarajai akinius apdraskė nosį, padarydama įbrėžimą nosies dešinėje pusėje, tai yra nežymiai sužalojo V. M.. Nuplėštus V. M. akinius J. R. tyčia sulaužė - nulaužė vieną akinių kojelę, padarydama V. M. 886 Lt turtinę žalą.

J. R., be to, buvo kaltinama pagal LR BK 187 str. 1 d. tuo, kad minėto konflikto metu ji nuo veido nuplėšė D. M. akinius ir juos pasisavino.

Apklausta kaltinamąja J. R. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-04-29 vakare ji, kartu su I. Z. ir jo žmona V. Z. užėjo pas S. Z. ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) paprašyti rakto nuo elektros skydinės, nes ketino įtempti kieme žemai ir pavojingai nutysusį elektros kabelį. Kambaryje rado išgėrinėjančius S. Z., D. M. ir V. M.. I. Z. savo brolio S. Z. paprašė rakto nuo skydinės, tačiau pastarasis, atsakęs, kad raktų neduos, su kažkokiu geležiniu strypu puolė brolį. Ji (J. R.), gindama jau du infarktus patyrusį I. Z., stojo tarp brolių ir tuo metu S. Z. jai smūgiavo į galvą, po to į pilvą ir parbloškė ant sofos. Tuoj pat prie jos pripuolė besikeikdamos D. M. ir V. M. ir taip pat pradėjo mušti. Išsilaisvinus ir išeinant iš S. Z. kambario, koridoriuje D. M. ją apipylė kibiru vandens ir smūgiavo, pastūmė. Tuomet ji pradėjo stumdytis su D. M.. Ar ji buvo įsikibusi DMeškauskeinei į plaukus, neprisimena. Netrukus pribėgo V. M. ir jos jau skumdėsi trise. V. M. laikė ją įsikibusi į plaukus. Jas išskyrė atbėgęs jos (J. R.) sūnus. Besistumdant, ant šlapių slidžių grindų nukrito V. M. akiniai ir iš jų iškrito stiklas. Ji (J. R.) akinius pakėlė ir pasiėmė, tačiau jos sūnus netrukus tuos akinius grąžino V. M.. Akiniai nebuvo sulaužyti, tik buvo iškritęs stiklas. D. M. taip pat nukrito akiniai ir ji (J. R.) juos taip pat paėmė pasakiusi kad akinius grąžins, kai jos bus atsiparašyta. V. M. ir D. M. ji nemušė, jos tik stumdėsi.

Apklausta nukentėjusiąja privati kaltintoja V. M. parodė, kad jai,kartu su D. M. svečiuojantis pas S. Z., atvažiavo neblaivūs J. R., I. Z. ir V. Z. ir pradėjo juos įžeidinėti. Jokių raktų niekas neprašė. S. Z. užsistojo įžeidinėjamą D. M. ir juodu (broliai) pradėjo muštis. J. R. pradėjo draskyti S. Z.. Vėliau prisijungė V. Z.. S. Z. ir J. R. nukrito ant sofos. J. R. įkando S. Z. į ausį. Ji (V. M.) iškvietė policiją. Po to, visi išbėgo į kiemą. Ji – paskutinė išeidama į kiemą, išgirdo pagalbos šauksmą ir pamatė, kad koridoriuje J. R. pešė D. M. plaukus. Ji nubėgo gelbėti D. M., užlaužė J. R. ranką, tačiau viena nesugebėjo jų išskirti. Tuo metu J. R. nuplėšė jai nuo veido akinius ir apdraskė nosį. Tuoj pat į kiemą atbėgo triukšmą išgirdęs iš darbo grįžinėjęs D. M. sūnus V. M., o netrukus - ir J. R. sūnus V. R. ir jas išskyrė. Po šio konflikto jai ant rankų ir kojų buvo keturios mėlynės. D. M. J. R. buvo įsikibusi į plaukus, tačiau jai nesmūgiavo. Jokių šlapių grindų ji nematė. Po pusvalandžio J. R. jai grąžino sulaužytus akinius. Akiniai kainavo apie 860 Lt, jie buvo pirkti maždaug prieš pusmetį iki incidento. Prašė atlyginti 954 Lt turtinės žalos, kurią sudaro sulaužytų akiniu vertė, išlaidos kurui ir teismo medicinos specialisto tyrimui, taip pat 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl patirtų sužalojimų negalėjo dėvėti atvirų drabužių, be to, iki kol nusipirko naujus akinius (po keturių mėnesių) ji praktiškai nieko nematė.

Apklausta nukentėjusiąja privati kaltintoja D. M. parodė, kad jai, 2009-04-29 kartu su V. M. ir S. Z. pastarojo namuose geriant kavą, apie 17 valandą į namus įsiveržė J. Z.. Po to atbėgo jo žmona V. Z. ir pradėjo ant jos rėkti reikšdami nuosavybės pretenzijas (ji yra (duomenys neskelbtini) pusės namo savininkė). Netrukus įsiveržė J. R. ir namuose kilo konfliktas. Apie elektros kabelį nebuvo jokios kalbos. Ji (D. M.) bėgo pro duris, tačiau virtuvėje ją užsipuolė V. Z.. V. M. pasakė, kad iškvietė policiją ir visi išsiskirstė. Ji nuėjo į savo namo dalį, tačiau tuoj pat į jos namus pro verandos duris įsiveržė J. R. ir pradėjo ją tąsyti už plaukų. Pradėjus šauktis pagalbos atbėgo V. M.. Tuomet J. R. griebė Vandos akinius ir juos rankoje sutraiškė, taip pat jai spyrė. Jas visas išskyrė atbėgęs jos sūnus V. M.. Atvykus policijai J. R. vėl atbėgo ir paėmė jos (D. M.) akinius. Akinių J. R. jai negrąžino, todėl ji buvo priversta dvi savaites būti be akinių, dėl ko jai skaudėjo galvą, pykino. Prašė atlyginti turtinę žalą 579,90 Lt sumoje, kurią sudaro naujų akinių kaina ir 20 Lt, sumokėtų teismo medicinos specialistui, ir 15 000 Lt neturtinės žalos, kurią sudaro patirti nepatogumai praradus akinius. Konfliktinė situacija tarp jos ir J. R. yra dėl to, kad J. R. yra turėjusi artimų santykių su jos sugyventiniu S. Z..

Apklaustas liudytoju V. R. parodė buvęs namuose, kai išgirdo triukšmą kieme. Pro langą pamatė, kaip iš namo, kuriame gyvena S. Z., išėjo jo brolis I. Z., o paskui jį – S. Z. su gelžgaliu. Taip pat pamatė susikibusias viena kitai į plaukus D. M. ir savo mamą J. R. bei jas bandančią išskirti V. M.. Pastaroji paslydo ir nukrito, taip pat nukrito ir jos akiniai ir iškrito vienas stikliukas. Jo mama nieko nespardė ir nemušė. V. M. ir D. M. keikėsi. Jis išbėgo į kiemą išskirti moterų. Tuoj pat atbėgo ir V. M.. Savo mamą J. R. jis parsivedė namo. Mama parsinešė V. M. ir D. M. akinius, kurie abiems grumtynių metu nukrito ant žemės. Tą patį vakarą jis grąžino V. M. jos akinius. Jie buvo nesulaužyti, tik su iškritusiu stiklu.

Apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad jam paskambinusi V. M. pranešė, kad ji sumušta. Jam atvykus į I. Z. kiemą ten jau buvo policija. V. M. buvo be akinių. Grįžtant namo pasivijęs J. R. sūnus atidavė V. M. sulaužytus jos akinius. Akiniai buvo be kojelių, buvo sulaužyta viena auselė ir iškritęs vienas stikliukas.

Apklaustas liudytoju K. M. parodė, kad po konflikto matė savo motiną V. M. be akinių ir su nubrozdinta nosimi. V. R. grąžino akinius be stikliuko ir be vienos auselės. Prieš nagrinėjamą šioje byloje incidentą tarp jo tėvų buvo kilusios muštynės, tačiau pas motiną V. M. po muštynių mėlynių nebuvo.

Apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad, grįždamas iš darbo iš tolo išgirdo prie savo namų triukšmą. Matė, kaip jo mama D. M. iš S. Z. namo galo bėgo į savo namus, o pasivijusi J. R. ją stumdė, 2-3 kartus spyrė, tampė už plaukų, nutraukė akinius. Jo mama rėkė, o J. R. keikėsi. Jis pribėgo ir bandė atstumti J. R. nuo motinos, tačiau jam nesigavo, nes J. R. laikėsi įsikibus D. M. į plaukus. Matė, kaip J. R. griebė mamai už akinių ir laikė juos rankoje. Jis bandė atimti akinius, bet neišėjo. Tuomet atbėgo V. M., bet jai irgi nesigavo išskirti. J. R. nuplėšė ir V. M. akinius. Moteris išskyrė tik atbėgęs J. R. sūnus. Atvykus policijai viskas nurimo, tačiau, po kiek laiko motina išėjo į kiemą ir ten ją vėl užpuolė J. R.. Ji sugriebė motinos akinius nuo nosies, metė į žolę. Konfliktų priežastis buvo ta, kad J. R. konkuravo su D. M. del S. Z. dėmesio.

Apklaustas liudytoju S. Z. parodė, kad jo santykiai su J. R. yra konfliktiški. 2009-04-29 jam savo namose geriant kavą su žmona D. M. ir V. M., užėjo jo brolis I. Z. su J. R. ir prasidėjo muštynės. Praeityje – kol jis nepradėjo gyventi su D. M., pas jį užeidavo J. R.. J. R. pasakė D. M., kad ji turėjo su juo atimų santykių. Konfliktą sukėlė J. R.. Ji pargriovė jį ant sofos ir sudraskė veidą. Kai brolis išvažiavo, jis pamatė kad verandoje V. M. J. R. traukė už plaukų ir nuplėšė akinius. Paskui J. R. įsikibo į D. M. plauksu ir nuplėšė jai akinius. Akinius ji išmetė. V. M. akinius ji nuplėšė ir sulaužė jau po to, kai buvo išmetusi D. M. akinius. Daugaiu jokių fizinio smurto veiksmų nematė. Jis viską matė, nes buvo užėjęs į verandą, kur vyko moterų muštynės. Vėliau liudytojas parodė, kad akinių nuplėšimo momento nematė, bet matė, kad D. M. ir V. M. buvo be akinių. V. M. iškvietus policiją, I. ir V. Z. išvažiavo. Po muštynių matė apdraskytą V. M. nosį. Brolis dėl raktų nieko nesakė ir tą dieną apie elektrą kalbos nebuvo.

Apklaustas liudytoju G. M. parodė, kad 200-04-29 vakare atėjęs pas kaimyną S. Z. pamatė, kad Dana (D. M.) ir Vanda (V. M.) be akinių, V. M. buvo apdraskyta nosis. S. Z. buvo kruvinas. Vėliau jis lydėjo V. M. pas J. R. prašyti, kad ši atlygintų už sulaužytus V. M. akinius, tačiau J. R. atsakė pinigų nemokėsianti, nes nežino kiek akiniai kainuoja.

Apklausti liudytojais I. Z. ir V. Z. parodė iš esmės vienodai, kad 2009-04-29, po lauko darbų, kartu su J. R., kuri jiems padėjo dirbti, ir jos mažamete dukra jie nuvažiavo pas S. Z., nes reikėjo tvarkyti per kiemą nutysusį elektros kabelį. Kambaryje pas S. Z. pamatė D. M. ir V. M.. I. Z. ištiesė broliui ranką pasisveikinti, o šis padarė staigų judesį link I. Z., todėl išsigandusi pravirko J. R. dukra. Tuomet juodu nusprendė išvesti I. R. dukrą į kiemą ir išėjo. Išeidami girdėjo šauksmus kviesti policiją, tačiau sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nekelia abejonių, kad 2009-04-29 vakare (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje įvyko tarpasmeninis buitinis konfliktas tarp J. R. iš vienos pusės ir S. Z., D. M. ir V. M. iš kitos pusės.

Konflikto priežastis, kaip aiškinio proceso dalyviai ir liudytojai, buvo ilgametės pretenzijos, susijusios su minėtos namų valdos nuosavybe, taip pat toje pačioje namų valdoje gyvenusių dviejų moterų (J. R. ir D. M.) konkuravimas dėl S. Z. dėmesio, kuris su abejomis turėjo artimus intymius santykius. Tad, byloje apklaustų asmenų, kurie yra tarpusavyje susiję artimais giminystės, partnerystės ar kaimynystės ryšiais parodymai didžiąją dalimi buvo subjektyvūs ir prieštaringi.

Liudytojas I. Z. yra Katitliškių g. 18, Vilniuje esančios namų valdos savininkas, tačiau minėtu adresu jis negyvena.

S. Z. yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje viename gyvenamojo namo gale nuolat gyvenantis I. Z. brolis.

J. R. įvykio metu buvo I. Z. nuomininkė, gyvenusi (duomenys neskelbtini) esančios namų valdoje - kieme įrengtame ūkio pastate.

D. M. nuolat gyvena Katiliškių 18, Vilniuje antrame gyvenamojo namo gale ir yra S. Z. sugyventinė.

V. M. įvykio metu gyveno kaimynystėje Katiliškių 16, Vilniuje (tuometinė liudytojo G. M. sutuoktinė). Šiuo metu gyvena Katiliškių g. 11, Vilniuje ir yra liudytojo A. G. sugyventinė.

Liudytojas V. R. – kaltinamosios J. R. sūnus.

K. M. – nukentėjusiosios V. M. sūnus.

Liudytojas V. M. – nukentėjusiosios D. M. sūnus.

Įvertinus šių proceso metu apklaustų asmenų parodymus patikimai įrodyta tik tai, kad 2009-04-29 vakare, kaltinamajai J. R., kartu su liudytojais I. Z. ir V. Z. užėjus į Katiliškių 18 namo, Vilniuje dalį, kur gyveno S. Z. ir kur tuo metu kartu su S. Z. buvo D. M. ir V. M., kilo į abipusius smurtinius veiksmus peraugęs konfliktas tarp S. Z., D. M. ir V. M. bei J. R.. Po to, D. M. besišalinant į savo namo dalį, ją namo koridoriuje užpuolė J. R. ir, prasidėjus abiejų moterų susistumdymui, J. R. įsikibo D. M. į plaukus, taip sukedama šiai fizinį skausmą. Po to, kai V. M. atskubėjo į pagalbą D. M., J. R. nuo V. M. veido nuplėšdama akinius apdrąskė šiai nosį ir čia pat, sugniauždama rankoje, juos tyčia sulaužė, nulauždama vieną jų auselę.

Netrukus po konflikto visi jo dalyviai kreipėsi į teismo medicinos specialistus ir visiems buvo nustatyti tokie sveikatos sutrikimai:

V. M. - sužalojimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra odos įbrėžimas nosies dešinėje pusėje, kraujosruva su nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, kraujosruvos kairiajame dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje pėdoje (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b.l. 176). V. M. specialasisto buvo apžiūrėta praėjus penkioms dienoms po įvykio – 2009-05-04;D. M. – sužalojimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra kraujosruva su nubrozdinimu kairiame žaste ir kraujosruva dešinėje šlaunyje (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b.l. 11-12). D. M. specialasisto buvo apžiūrėta praėjus penkioms dienoms po įvykio – 2009-05-04; S. Z. - sužalojimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra odos įdrėskimai veide ir kakle ir poodinė kraujosruva dešiniojo riešo srityje (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b.l. 32-33). S. Z. specialasisto buvo apžiūrėtas praėjus penkioms dienoms po įvykio – 2009-05-04;J. R. – sužalojimai, kurie vertinami kaip nesunkus ir nežymus sveikatos surtikdymai, tai yra dešinės pusės IV šonkaulio lūžis (nesunkus sveikatos sutrikdymas), poodinės kraujosruvos žastuose, krūtinėje, kojose (nežymūs sveikatos sutrikdymai) ( ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b.l. 10-11). J. R. į medicinos įstaigą kreipėsi sekančią dieną po incidento, o teismo medicinos specialisto buvo apžiūrėta – 2009-05-07;

Pažymėtina, kad visiems konflikro dalyviams nustatytos kraujosruvos yra mažareikšmės ir nedaugybinės. Tokie sužalojimai (kraujosruvos) yra galimi ne tik kaip smurtavimo pasekmė, bet jie gali natūraliai atsitrasti buityje, todėl, nesant visumos neginčytinų įrodymų, o proceso dalyvių parodymams apie konkrečius konfliktavusių pusių veiksmus esant prieštaringiems, V. M. nustatytos kraujostuvos dešiniajame dilbyje, o D. M. – kraujosruva kairiame žaste ir kraujosruva dešinėje šlaunyje teismo nevertinami kaip J. R. smurtinių veiksmų pasekmė. Juolab, kad, kaip parodė teisme liudijusios V. M. sūnus, prieš šioje byloje nagrinėjamą incidentą, tarp jo tėvų buvo kilusios muštynės.

Aptartų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad dėl J. R. smurtinių veiksmų nukentėjusioji V. M. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą - įbrėžimą nosies dešinėjė pusėje, kas atitinka LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, o D. M. – fizinį skausmą, nes J. R. ją pešė už plaukų. Patarasis veiksmas taip pat atitinka LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Proceso metu kaip daiktinis įrodymas buvo apžiūrėti V. M. pateikti sulaužyti akiniai. Akinių viena kojelė yra nulūžusi ties viduriu, taip pat iškritęs vienas stiklas ( ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b.l. 181-183).

Teismas kritiškai, kaip siekimą išvengti žalos atlyginimo, vertina kaltinamosios J. R. parodymus, neva, V. M. akiniai abipusių grumtynių metu tiesiog nukrito ant grindų ir iš jų tik iškrito stikliukas. Pati kaltinamoji pripažino, kad po incidento ji pasiėmė V. M. akinius ir vėliau derėjosi su ja dėl žalos atlyginimo, tačiau žalos neatlygino, nes buvo pareikalauta pernelyg didelė suma.

Liudytojas K. M. parodė, kad netrukus po incidento kaltinamosios sūnus V. R. grąžino V. M. jos sulaužytus akinius – su nulaužta kojele ir iškritusiu stiklu. Liudytojas G. M. patvirtino, kad kartu su V. M. ėjo pas J. R. prašyti atlyginimo už sulaužytus akinus, tačiau pastaroji atsisakė kompensuoti akinių kainą, nes, neva, nežinojo kiek akiniai kainuoja.

Paminėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji J. R., vis dėlto, jautė pareigą atlyginti V. M. jos akinių kainą, tai yra ji prisiėmė kaltę ir atsakomybę dėl akinių sulaužymo.

J. R. veika dėl tyčinio V. M. akinių sulaužymo kvalifikuotina pagal LR BK 187 str. 1 d.

Kaltinimo dalyje pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl D. M. akinių sugadinimo J. R. išteisintina nesant nusikaltimo įvykio (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamoji J. R. pateikė į bylą nesulaužytus – konflikto metu iš D. M. paimtus akinius ir paaiškino, kad ketino juos grąžinti po to, kai jos bus atsiprašyta už sumušimą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji D. M. privataus kaltinimo skunde, dalyje kaltinimo dėl tyčinio jos turto (akinių) sužalojimo taip pat nenurodo šios nusikalstamos veikos požymių.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios J. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ištyręs J. R. asmenybę teismas nustatė, kad ji teisiama pirmą kartą, viena augina vaikus, dirba, priklausomybės ar psichikos ligos jai nediagnozuotos.

Bausmės tikslų kaltinamajai teismas siekia skirdamas laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji V. M. iš viso prašė priteisti iš kaltinamosios J. R. 954 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinė žala dalyje dėl kompensavimo už sulaužytus akinius tenkintinas priteisiant V. M. turėtas išlaidas įsigyjant naujus akinius, tai yra 886 Lt ir išlaidas už teismo medicinos specialisto tyrimą (20 Lt) ( ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b.l. 180).

Nukentėjusiosios V. M. akiniai yra neremontuotini ir netinkami tolimesniam naudojimui. V. M. pateikė į bylą naujų akinių įsigijimo dokumentus, iš kurių seka, kad ji yra sumokėjusi už naujus akinius 886,10 Lt.

Likusioje dalyje, tai yra dėl išlaidų kurui kompensavimo 48 Lt sumoje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusioji D. M. iš viso prašė priteisti iš kaltinamosios J. R. 579,90 Lt turtinės žalos atlyginimo, tai yra atlyginti naujų įsigytų akinių kainą – 559,90 Lt, taip pat 20 Lt, kurie apmokėti už specialisto išvadą, be to, prašė neturtinės žalos atlyginimo 15 000 Lt sumoje.

D. M. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo dalinai tenkintinas priteisiant išlaidas už specialisto tyrimą 20 Lt sumoje ( ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b.l. 150). Dalyje dėl kompensavimo už naujus akinius ieškinys atmestinas, nes D. M. akiniai nepažeisti, jie pateikti į bylą kaip daiktinis įrodymas, taigi grąžintini D. M..

Nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies apsiribojant V. M. priteisitina 200 Lt, o D. M. – 100 Lt dydžio kompensacija. Byloje, vis dėlto, neįrodyta, kad konfliktinę situaciją inicijavo kaltinamoji J. R., nes nepaneigta jos versija, jog pas S. Z. ji atėjo turėdama vienintelį tikslą – gauti raktą nuo elektros skydinės. Akivaizdu, kad tiek abi nukentėjusiosios, tiek S. Z. turėjo ir iki šio turi itin priešišką nusistatymą J. R. atžvilgiu. Konfliktuojančių pusių aktyvus smurtiniai veiksmai buvo abipusiai, ką akivaizdžiai patvirtina ne tik nukentėjusiųjų, bet ir J. R. patirtų sužalojimų mąstas, kuris yra žymiai didesnis ir sunkesnis, nei nukentėjusiųjų V. M. ir D. M.. Tokie veiksmai prasilenkia su visuomenėje priimtomis padoraus bendravimo normomis, ir, jeigu jų būtų paisiusi bent viena iš konfliktavusių pusių, konfliktinės situacijos apskritai būtų išvengta. Be to, net ne konflikto padariniai ir ne jaučiamos nuoskaudos, o troškimas atkeršyti J. R. dėl jos buvusių artimų santykių su S. Z., teismo manymu, ir yra ta paskata, kuri lėmė nukentėjusiųjų ketinimą bylinėtis, kategorišką jų atsisakymą taikytis su kaltinamąja, tartis dėl atlygintinos žalos dydžio. Prašomos neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis.

Byloje pateikti apmokėjimo kvitai, iš kurių seka, kad D. M. už suteiktas teisines paslaugas ir atstovavimą teisme yra smokėjusi advokato padėjėjui Jan Zavadski iš viso 1150 Lt ( b.l. 103 ir ikiteisminio tyrimo bylos t.2, b.l. 8), o V. M. – 750 Lt (b.l. 102).

Buvo prašoma pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš kaltinamosios J. R..

Baudžiamojo proceso įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad proceso dalyvio, kuris savo nuožiūra pasikvietė atstovą, patirtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti nepriskiriamos proceso išlaidoms ir šias išlaidas proceso dalyvis apmoka pats iš savo lėšų.

LR BPK 104 str. 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Spręsdamas dėl nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis teismas atsižvelgia į tai, kad tokį ilgą procesą sąlygojo pačių nukentėjusiųjų kategoriškas nusiteikimas spręsti ginčą tik teisminio proceso priemonėmis, nors akivaizdu, kad tiek proceso kaštai, tiek nukentėjusiųjų patirtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti yra neadekvatūs nei nagrinėtai situacijai, nei kilusių pasekmių mąstui. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamoji, kuri konflikto metu patyrė žymiai sunkesnius kūno sužalojimus, vis dėlto, priešigai, nei nukentėjusiosios, dėjo pastangas procesą užbaigti taikiai, kas atitinkamai būtų sumažinę ir nukentėjusiųjų išlaidas. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios sunkią turtinę padėtį.

Dėl paminėtų argumentų teismas nepripažįsta advokato padėjėjo Jan Zavadski atstovavimo išlaidų proceso išlaidomis, todėl jų atlyginimo iš kaltinamosios J. R. klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. R. pripažinti kalta padarius du nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d. ir nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d. nuteisti:

pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo D. M. – laisvės apribojimu penkiems mėnesiams;

pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus V. M. sveikatos sutrikdymo – laisvės apribojimu penkiems mėnesiams;

pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl V. M. akinių sugadinimo laisvės apribojimu penkiems mėnesiams.

Paskirtąsias bausmes LR BK 63 str. 1 ir 5 d 1 p. pagrindu subendrinti jų apėmimo būdu ir nustatyti J. R. galutinę subendrintą penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės atlikimo metu nustatyti J. R. draudimą bendrauti su D. M. ir V. M..

J. R. pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl D. M. turto sugadinimo išteisinti neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išieškoti iš J. R. 906 Lt (devynis šimtus šešis litus) turtinės žalos atlyginimo V. M. naudai.

Išieškoti iš J. R. 200 Lt (du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo V. M. naudai.

Išieškoti iš J. R. 20 Lt (dvidešimt) turtinės žalos atlyginimo D. M. naudai.

Išieškoti iš J. R. 100 Lt (vieną šimtą litų) neturtinės žalos atlyginimo D. M. naudai.

Nukentėjusiųjų prašymą pripažinti advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis atmesti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajai J. R. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinius įrodymus: sulaužytus V. M. akinius sunaikinti, o D. M. akinius gražinti jų savininkei D. M..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.