- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-1614-932/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- P. S.
- Nukentėjusysis
- K. Z.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, šiuo metu faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-10-17 nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. bei tęsti darbą (bausmė atlikta),
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. įvykdė plėšimą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 3.45 val., būdamas prie prekybos centro „Europa“, esančio Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromai nusikalstamai veikai, P. S., priėjęs prie nukentėjusiojo K. Z., trenkė jam du kartus kumščiu į veidą ir pareikalavo atiduoti pinigus. K. Z. atsisakius atiduoti pinigus, P. S. pagrasino panaudoti fizinį smurtą prieš kartu su K. Z. buvusį A. B., tačiau nukentėjusiajam ir tuomet nedavus pinigų, P. S. ranka dar kartą trenkė K. Z. į galvą, o pastarajam po smūgio pasilenkus vieną kartą trenkė keliu į galvą. Po to K. Z. iš kišenės išsitraukė piniginę ir atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam, kartu su P. S. veikusiam asmeniui, penkis eurus monetomis, o tuomet P. S., iš K. Z. rankų paėmęs piniginę, iš jos ištraukė K. Z. „Vilniečio kortelę“, kurios vertė 3 eurai, ir ją pasiėmė. Tokiu būdu P. S., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą prieš K. Z. ir nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, kas pasireiškė nosies kaulų lūžimu su nosies pertvaros ir ašies iškrypimu, pagrobė K. Z. priklausantį bendros 8 eurų vertės turtą ir padarė jam minėto dydžio turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi P. S., kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. S. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime išdėstytas aplinkybes. Kaltinamasis nurodė prieš nusikaltimą buvęs kazino, ten gėrė alų, sutiko iš matymo pažįstamą asmenį. Tikslių to asmens duomenų jis nežino, negali pasakyti nei vardo, nei pavardės, jį vadino pravarde K., pastarasis, atrodo, buvo nepilnametis, žinojo, kad gyvena kažkur Pilaitės mikrorajone. Išėję iš kazino, kartu su tuo asmeniu greičiausiai ketino važiuoti namo, kai prie prekybos centro „Europa“ pamatė nukentėjusįjį kartu su dar vienu asmeniu. Pastarieji stabdė taksi, po ko jis kartu su K. prie jų priėjo ir pasakė, kad stabdyti taksi yra brangu, būtų daug pigiau, jei išsikviestų telefonu. Po truputį pradėjo kalbėtis, nukentėjusysis jam pasakė, kad pinigai jam nesvarbu, jis jų turi pakankamai. Išgirdęs tokius žodžius, sugalvojo nukentėjusįjį apiplėšti. Jis dar dvejojo, todėl nusivadino K. Z. su draugu eiti link Kalvarijų turgaus, kur neva yra daug taksi automobilių, tačiau paėjus nuošaliau, prie PC „Europa“ esančio parkelio, trenkė nukentėjusiajam du kartus kumščiu į veidą ir pradėjo reikalauti atiduoti pinigus. Nukentėjusysis iš pradžių nesutiko, tada jis pasakė, kad sumuš K. Z. draugą, tačiau nukentėjusysis vis tiek nenorėjo atiduoti pinigų, po ko jis ranka trenkė pastarajam į galvą, o kai nukentėjusysis pasilenkė dar sudavė į galvą ir keliu. Tada nukentėjusysis išsitraukė piniginę, išėmė iš jos 5 eurus ir padavė kartu su juo buvusiam K., kuriam jis (kaltinamasis) prieš tai liepė paimti pinigus. Tada kaltinamasis paėmė iš K. Z. piniginę, apžiūrėjo ją, išėmė „Vilniečio“ kortelę, po ko kartu su K. pasišalino. Apklausiamas kaltinamasis taip pat parodė, kad po jo suduotų smūgių nukentėjusiajam iš nosies ėmė bėgti kraujas, jis prašė, kad K. Z. nekviestų policijos. Netrukus jis su minėtu pažįstamu buvo sulaikyti (pareigūnai juos sulaikė aikštelėje prie CUP), jis iš K. buvo paėmęs iš nukentėjusiojo pagrobtus 5 eurus monetomis, kurie sulaikymo metu ir buvo rasti pas jį. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Tokiam jo elgesiui didelę įtaką turėjo girtumas, blaivas taip tikrai nebūtų pasielgęs. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, o nukentėjusiojo K. Z. – iš dalies. Mano, kad pastarojo prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė, sutiktų atlyginti 1 000 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. S. iš pradžių savo kaltės nepripažino, tačiau akistatos su nukentėjusiuoju K. Z. metu savo poziciją pakeitė ir patvirtino visas nukentėjusiojo K. Z. nurodytas aplinkybes (b. l. 21).
Apklausiamas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis K. Z. parodė 2016-09-26, apie 3.30 val., kartu su draugu A. B. buvęs prie prekybos centro „Europa“, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, esančioje viešojo transporto stotelėje, mėgino surasti taksi automobilį. Pastebėjo, kaip kitoje gatvės pusėje nuo lošimų baro link jų ėjo du vaikinai. Vienas iš minėtų vaikinų priėjęs paklausė, ko jie čia laukia, o jis atsakė, kad bando pagauti taksi. Minėtas vaikinas jam pasakė, kad tai kainuos labai brangiai ir pasiūlė iškviesti jiems taksi. Po skambučio minėtas vaikinas pasiūlė eiti iki kitos stotelės, kur turėjo privažiuoti taksi, tačiau K. Z. nurodė atkreipęs dėmesį, kad ten buvo tamsiau. Pasak nukentėjusiojo, jis vedė savo neblaivų draugą, o minėti vaikinai ėjo priekyje. Truputį paėjus vaikinas, kurį jis vėliau atpažino iš nuotraukos, nieko nesakęs atsisuko ir du kartus trenkė jam ranka į galvos sritį. Po pirmo smūgio K. Z. nukrito akiniai, o po antro smūgio jis pajuto, kad buvo pataikyta į nosį. K. Z. suprato, kad jo nosis lūžo, nes jam pasidarė sunku kvėpuoti, pradėjo tekėti kraujas. Po smūgių minėtas vaikinas iš karto pradėjo reikalauti pinigų, tačiau K. Z. atsakė nieko neturintis. Tuomet minėtas vaikinas pasakė, kad jei neduos jam pinigų, jis sumuš K. Z. draugą. Nukentėjusysis pinigų vis tiek nedavė ir liepė atsitraukti nuo jo draugo. Tuomet užpuolikas vėl ranka trenkė jam į galvos sritį, o, K. Z. pasilenkus, pastarasis pajuto, kaip minėtas vaikinas jam į galvą trenkė keliu ir vėl pradėjo reikalauti pinigų bei pasakė, kad visus turimus pinigus atiduotų jo draugui, kuris taip pat buvo kartu, tačiau visą laiką tylėjo, nieko nedarė, tik stovėjo šalia. Apie jį užpuolusio asmens draugą gali pasakyti, kad jis buvo juodai apsirengęs, tačiau jo bruožų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. K. Z. teigimu, tuomet jis išsitraukė piniginę ir padavė pinigus jį užpuolusio asmens draugui (5 eurus monetomis). Jį užpuolęs vaikinas nepatikėjo, kad K. Z. turi tik tiek pinigų, todėl pats paėmė jo piniginę ir pradėjo ją tikrinti. Peržiūrėjęs korteles, piniginę grąžino, tačiau dėl skausmo K. Z. nematė, ar iš jos dar ką nors paėmė. Daugiau kaltinamasis jo nemušė, tik liepė nekviesti medicinos pagalbos, o jis užpuolikui pasakė išeiti. Tuomet jis su A. B. nuėjo link Žalgirio gatvės, išsikvietė medicinos pagalbą, o kartu atvykę policijos pareigūnai paprašė papasakoti, kaip atrodė jį užpuolę vaikinai. Po keliolikos minučių policijos pareigūnai jam atvežė vaikiną, kuris jį sumušė ir apiplėšė, o jis minėtą vaikiną atpažino. Kitą dieną pastebėjo, kad jo piniginėje nėra „Vilniečio“ kortelės. Po įvykio medikai jį išvežė į Lazdynų ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas galvos sumušimas. Vėliau vyko į Šeškinės polikliniką ir Santariškių klinikas, kur atlikus tyrimus paaiškėjo, kokie sveikatos sutrikdymai jam buvo padaryti (b. l. 11). Papildomos apklausos metu K. Z. parodė pagrobtą „Vilniečio“ kortelę vertinantis 3 eurais, todėl iš viso jam padaryta 8 eurų turtinė žala. Kadangi „Vilniečio“ kortelė jam buvo sugrąžinta, todėl civilinį ieškinį reiškia dėl 5 eurų turtinės ir 4 995 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. 1. 18-19).
Analogiškus parodymus nukentėjusysis K. Z. davė ir 2017-02-23 atliktos akistatos tarp jo ir kaltinamojo P. S. metu. Kaip minėta, kaltinamasis tuo tarpu savo poziciją pakeitė ir patvirtino, jog viskas vyko būtent taip, kaip nurodė nukentėjusysis K. Z. (b. 1. 21).
Nukentėjusiojo K. Z. 2016-09-26 pareiškime nurodyta, jog 2016-09-26, apie 03.45 val., Konstitucijos pr. 7, prie jo priėjo baltai apsirengęs vaikinas, pareikalavo visko, ką K. Z. turi, o, K. Z. nieko nedavus, vaikinas pradėjo jį mušti, kelis kartus trenkė kumščiu į galvą, atėmė 5 eurus ir pabėgo (b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, kad 2016-09-26, apie 3 val., buvo padauginęs alkoholio, jo draugas K. Z. vedė jį namo. Pamena, kad jie norėjo išsikviesti taksi, K. Z. bendravo su kažkokiais dviem vaikinais, kurių atpažinti negalėtų. Taip pat pamena, kad jie kažkur ėjo ir vienas iš minėtų vaikinų K. Z. sumušė. Tikslių aplinkybių nurodyti negali, nes buvo neblaivus. Dar atsimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir vieną vaikiną sulaikė, o K. Z. išvežė į ligoninę (b. 1. 44).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulio E. V. 2016-09-26 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-09-26, 03.47 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, jog Konstitucijos pr. 7A du asmenys sumušė 26 metų pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko nukentėjusysis K. Z., kuris paaiškino, jog prie jo priėjo baltai apsirengęs vaikinas, pareikalavo visko, ką K. Z. turi, o, K. Z. nieko nedavus, vaikinas kelis kartus trenkė kumščiu į galvos sritį, atėmė 5 eurus ir nubėgo link centrinės universalinės parduotuvės. Padedant AP-39 ekipažui, buvo sulaikytas įtariamasis P. S., kurį atvežus prie nukentėjusiojo, pastarasis atpažino P. S., kaip jį sumušusį ir iš jo atėmusį 5 eurus asmenį. K. Z. buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę (b. l. 7).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2016-09-28 protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis K. Z. iš nuotraukos atpažino P. S. (nuotrauka Nr. 3) (b. 1. 13-14).
2016-09-29 apžiūros protokole užfiksuota „Vilniečio kortelės“ bei 5 eurų apžiūra (b. l. 60, 61 ). Prie apžiūros protokolo pridėtos dvi minėtų daiktų fotonuotraukos (b. l. 62).
K. Z. medicininių dokumentų 2017-11-25 apžiūros protokole konstatuota, jog K. Z. nustatytas nosies kaulų lūžimas su nosies pertvaros ir ašies iškrypimu atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi pastarojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 30).
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ANG ligų gydytojo konsultacijos 2016-09-27 išraše nurodyta, jog K. Z. buvo konsultuojamas dėl 2016-09-26, apie 4 val., įvykusio užpuolimo, kuomet K. Z. buvo sumuštas. Konstatuotas nosies kaulų lūžimas bei iškrypusi nosies pertvara (b. l. 23, 24).
Nukentėjusysis K. Z. 2017-01-10 pateikė civilinį ieškinį 5 000 eurų sumai. Minėtame ieškinyje nurodyta, jog prašoma atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę (ieškinyje įvardintą kaip fizinę) žalą (b. l. 16). 2017-03-22 apklausos metu K. Z. nurodė, jog prašomą priteisti sumą sudaro 5 eurai turtinės žalos (iš jo pagrobtos piniginės lėšos) ir 4 995 eurai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 18-19). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. Z. parodė neturtinę žalą patyręs dėl to, jog įvykdytas nusikaltimas sukėlė jam išgyvenimus, teko kęsti skausmą, negalėjo naktimis net miegoti, buvo gydomas ligoninėje, jam atliktos dvi operacijos, visas veidas buvo ištinęs, apie du mėnesius negalėjo dirbti. Dėl nedarbingumo prarado mėgiamą darbo poziciją (įsidarbino vairuotoju, tačiau jo nedarbingumo laikotarpiu buvo priimtas kitas asmuo), sugrįžus jam buvo pasiūlytos kitos pareigos (plauti kilimus), tačiau toks darbas buvo ženkliai prastesnis, dėl ko jis galiausiai nusprendė išeiti iš darbo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-12-07 pateikė civilinį ieškinį 639,20 eurų sumai (dėl nukentėjusiojo K. Z. gydymo išlaidų) (b. l. 35-36). Prie civilinio ieškinio pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame išvardintos K. Z. suteiktos gydymo paslaugos ir jų kainos (37-38).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis P. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
BK 180 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir nustatyta, kad P. S., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą prieš K. Z. ir nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, kas pasireiškė nosies kaulų lūžimu su nosies pertvaros ir ašies iškrypimu, pagrobė K. Z. priklausantį bendros 8 eurų vertės turtą. Tokie kaltinamojo P. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė nekelia jokių abejonių ir yra pilnai įrodyta – tiek jo paties prisipažinimu, tiek nukentėjusiojo K. Z. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūros protokoluose, medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų visuma, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Pažymėtina, jog nors kartu su kaltinamuoju veikęs asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, dėl ko tyrimas išskirtas į atskirą, tačiau nekyla abejonių, kad nusikaltimas padarytas kaltinamajam veikiant ne vienam, o kartu su kitu asmeniu, kas matyti tiek iš paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo K. Z. parodymų. Kaltinamasis P. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvina tai, jog pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Nors pastaroji aplinkybė ir nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ji aiškiai nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pats kaltinamasis akcentavo, jog būtent girtumas nulėmė jo nusikalstamą elgesį, būdamas blaivas nebūtų pasirinkęs tokio elgesio varianto. Iš byloje esančios alkotesterio kvito šaknelės taip pat matyti, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 71). Konstatuotas girtumo laipsnis nėra didelis, tačiau jis, kaip patvirtino kaltinamasis, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (teismo posėdžio metu kaltinamasis buvo įspėtas dėl galimybės konstatuoti aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę).
Teismas, skirdamas P. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad P. S. įvykdė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), į jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę: P. S. praeityje teistas vieną kartą (b. l. 74-79), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 72), dirbantis (b. l. 103), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti bausmės vidurkį. Griežtesnė bausmės rūšis parinktina atsižvelgiant į galimybę atidėti jos vykdymą, kam šiuo atveju yra visi pagrindai. Kaltinamasis kaltu prisipažino, praeityje sunkių nusikaltimų nėra padaręs (teistas vieną kartą, paskirtą bausmę atliko), dirba, dėl ko yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą bei paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punkte numatytas pareigas – įpareigojant tęsti darbą, o nedirbant nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat nustatoma pareiga neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo manymu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam P. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
P. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2016-09-26, 04.00 val., iki 2016-09-26, 13.16 val. (b. l. 51, 58). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 70).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 639,20 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiojo K. Z. gydymo išlaidos (b. l. 35-38). Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis, dėl ko ieškinio dydis laikytinas tinkamu bei pagrįstu ir turi būti pilnai atlygintas.
Nukentėjusysis K. Z. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 5 eurų patirtos turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. S., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo K. Z. 5 eurus (pagrobta „Vilniečio kortelė“ grąžinta). Vadinasi, prašymas dėl nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Visgi iš bylos medžiagos matyti, jog 2017-03-23 nutarimu iš kaltinamojo P. S. paimtiems 5 eurams (2 monetos po 2 eurus ir 1 euro moneta) buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad šie 5 eurai realiai priklauso nukentėjusiajam, nurodytos procesinės prievartos taikymas yra aiškiai netikslingas, o pinigai grąžintini teisėtam jų savininkui, t. y. nukentėjusiajam K. Z. Dėl nurodytos priežasties nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Kita K. Z. civilinio ieškinio dalis yra susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z. tuo pačiu prašo priteisti ir 4 995 eurų dydžio neturtinę žalą, motyvuodamas tuo, kad nusikaltimo padarymo metu jam teko patirti išgyvenimus, didelį skausmą, buvo gydomas ligoninėje, jam atliktos dvi operacijos, apie du mėnesius negalėjo dirbti, be to, dėl nedarbingumo prarado mėgiamą darbo poziciją (įsidarbino vairuotoju, tačiau jo nedarbingumo laikotarpiu buvo priimtas kitas asmuo), sugrįžus jam buvo pasiūlytos kitos pareigos (plauti kilimus), tačiau toks darbas buvo ženkliai prastesnis, dėl ko jis galiausiai nusprendė išeiti iš darbo.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau kompensuoti žala padarytas pasekmes, atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam K. Z. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusysis patyrė veido sužalojimus, sukėlusius jam skausmą ir nepatogumus, buvo operuotas. Sužalojimų vieta ir pobūdis neabejotinai buvo matomas aplinkiniams, dėl ko nukentėjusysis jautė diskomfortą, be to, kurį laiką buvo nedarbingas. Nustatant priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajam visgi buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip teisme patvirtino, nukentėjusysis jam jokių liekamųjų reiškinių nėra konstatuota, tolesnis gydymas nebereikalingas. Siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti. Kaltinamasis P. S. jauno amžiaus, šiuo metu dirba. Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad 970 eurų suma skirta nukentėjusiojo K. Z. patirtos neturtinės žalos atlyginimui labiausiai atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. S. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigoti tęsti darbą, o nedirbant nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-26, 04.00 val., iki 2016-09-26, 13.16 val. (vieną dieną).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2017-02-23 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą 5 eurams (2 monetoms po 2 eurus ir 1 euro monetai), paimtiems iš P. S., panaikinti ir nurodytas pinigines lėšas, saugomas Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, perduoti nukentėjusiajam K. Z..
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš P. S. 639,20 eurų (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus dvidešimt euro centų) nukentėjusiojo gydymo paslaugoms atlyginti
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. S. nukentėjusiajam K. Z. 970 (devynis šimtus septyniasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.