Kauno apygardos teismo nutarimas

2020-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-514-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-04
Bylos Nr.
AN2-514-397/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00303-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
R. T.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-515-397/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00303-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 2 d. nutarimo R. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. T., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau –Institucija) 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirta nuobauda - 200 Eur bauda. R. T. buvo nubausta už tai, kad ji 2019 m. gegužės 6 d., apie 17.15 val. vairuodama automobilį „Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo signalai leidžia važiuoti ir eiti pėstiesiems, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, keisdama važiavimo kryptį, sukdama į kairę, į (duomenys neskelbtini), įvažiuodama į reguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nedavė kelio iš dešinės pusės per (duomenys neskelbtini) važiuojamoje dalyje esančią pėsčiųjų perėją važiavusiam dviratininkui ir su juo susidūrė, po susidūrimo su dviračiu vairuotoja R. T. nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, pervažiavo skiriamąją kelio juostą ir atsitrenkė į kelio betoną. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir dviratis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 139/2019 (02) konstatuota, kad E. R., gim. 2009 m., įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Tokiais veiksmais R. T. pažeidė KET 3.2, 9, 101 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo iš dalies patenkintas R. T. skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimas panaikintas, o byla grąžinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui įgaliojant tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

3. Atlikusi papildomą tyrimą Institucija surašė 2020 m. vasario 3 d. administracinio nusižengimo protokolą, R. T. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. nutarimu R. T. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą - 200 eurų baudą be specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

5. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarimu, R. T. pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą R. T. atžvilgiu nutraukti.

5.1. Skunde nurodė, jog skundžiamas nutarimas neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas. Skunde atkreipiamas dėmesys, iš teismo nagrinėjimui perduotos administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-495-668/2020 medžiagos duomenų ir procesinių dokumentų matyti, kad Kauno apskr. VPK KPV pareigūnas 2020 m. vasario 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7067-2020 R. T. nors ta pati institucija (tik kitas pareigūnas), toje pačioje byloje, dėl to paties įvykio, įvardinant kaltus R. T. ir E. R. veiksmus, 2020 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20109758472 buvo priėmę galutinį sprendimą - nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną su aiškia teisinio fakto reikšmę turinčia rezoliucija: „Nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną“. 2020 m. vasario 3 d. dienai 2020 m. sausio 14 d. nutarimas nutraukti teiseną Nr. 20109758472 nebuvo panaikintas, tačiau Kauno apskr. VPK KPV pareigūnas E. I., žinodamas apie priimtą sprendimą, 2020 m. vasario 3 d. toje pačioje byloje dėl to paties įvykio, dėl tų pačių R. T. veiksmų surašė AN protokolą. Tokiu būdu buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas. Pažymima, jog 2020 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja nutartimi panaikino 2020 m. sausio 14 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes negalėjo įvertinti nutarimo, tačiau nepaneigė, kad sprendimas buvo priimtas dėl nagrinėjamo 2019 m. gegužės 6 d. eismo įvykio dalyvių veiksmų. Skundo autorės įsitikinimu, dviejų teisėjų nagrinėtos bylos dėl to paties įvykio, dėl tų pačių bylos dalyvių veiksmų suponuoja situaciją, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens ir nukentėjusio asmens veiksmai buvo įvertinti skirtingai: 2020 m. sausio 14 d. nutraukiant tyrimą ir 2020 m. vasario 3 d. surašant AN protokolą. Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą bei priimdamas skundžiamą nutarimą, nevykdė ANK 627 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto reikalavimų išspręsti, ar nėra ANK 591 straipsnio 8 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, tuo pačiu išspręsti, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

5.2. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, buvo neobjektyvus ir bylą nagrinėjo nevisapusiškai, šališkai, rėmėsi tik vienam eismo dalyviui palankiais duomenimis. Teismas nesiekė ištirti visų bylai reikšmingų duomenų, išvis netikrino ir nevertino pagrindinio, nešališko, eismo įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo I. U. parodymų. Jo neapklausė, nevertino anksčiau jo teisme duotų ir 2019 m. lapkričio 28 d. teismo nutarime nurodytų parodymų, nors 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu R. T. grindė savo veiksmus būtent liudytojo I. U. parodymais. Teismas taip pat nevertino kitų bylos rašytiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir įrodymų, pvz., byloje esančio žiniasklaidoje po įvykį aprašančiu straipsniu pasisakiusio asmens, kuris nurodo, kad matė įvykį, kaip dviratininkas išlėkė visu greičiu, komentarų. Nevertino, kad policijos pareigūnai nevykdė prašymo surasti ir apklausti nurodytą liudytoją. Taip pat teismas nevertino kitų rašytinių dokumentų: 2019 m. rugsėjo 9 d. R. T. rašytinio paaiškinimo; 2019 m. rugsėjo 30 d. R. T. skundo dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. policijos nutarimo ir jame išdėstytų argumentų; 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusios teismo nutarties, kurioje nurodyti proceso dalyvių parodymai ir įpareigojamas spręsti dėl E. R. veikos teisėtumo; 2020 m. vasario 3 d. R. T. skundo dėl Institucijos 2020 m. sausio 14 d. 2020 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusios teismo nutarties, kurioje nurodoma, kad neaišku dėl kurio eismo dalyvio ar įvykio buvo priimtas sprendimas nutraukti teiseną. Apeliantės įsitikinimu, netirdamas svarbių bylai duomenų, liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų ir nevertindamas jų reikšmės, teismas nesivadovavo visais bylos duomenimis ir nevykdė pareigos visapusiškai ir objektyviai tirti visas svarbias aplinkybes, todėl buvo pažeista traukiamo atsakomybėn asmens teisė į nešališką teismą.

5.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame teismo nutarime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi iš dalies patenkintas skundas dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskr. VPK KPV nutarimo, tačiau teismas nenurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi teismas ne tik iš dalies patenkino skundą, bet ir įpareigojo Instituciją tinkamai atlikti tyrimą, t. y. spręsti dėl E. R. veikos teisėtumo. Tačiau nei policijos pareigūnai, nei teismas, nagrinėdamas bylą reikalavimo iki šiol neįvykdė – nėra galiojančio sprendimo ar bent pasisakymo dėl dviratininko veiksmų vertinimo.

5.4. Skundo autorės teigimu, priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, nei viename paaiškinime ar parodymuose R. T. nėra sakiusi, kad praleido pėsčiuosius prieš įvažiuodama į sankryžą, niekada nesakė, kad dviratininką pamatė įvažiavusi į sankryžą. Atvirkščiai, visuose R. T. parodymuose nurodoma, kad po įvažiavimo į sankryžą vairuotoja buvo sustojusi prie perėjos, praleido pėsčiuosius ir vieną dviratininką, įsitikinusi, kad jokio eismo dalyvio perėjoje ar jos prieigose nėra, pradėjo važiuoti, o nukentėjusį įvažiuojantį į perėją pastebėjo tik važiuodama per perėją, o ne anksčiau. Be to, bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu R. T. pateikė keletą rašytinių paaiškinimų ir situacijos vertinimą bei kelis kartus davė nuoseklius parodymus teisme, tačiau jų teismas skundžiamame nutarime nenurodė.

5.5. Skunde pažymima ir tai, jog skundžiamame teismo nutarime teismas nurodo, kad „ekspertizės akto išvados atitinka nukentėjusio parodymus ir duomenis, užfiksuotus eismo įvykio schemoje“. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ir kaltinime nurodyto KET pažeidimo matyti, kad net policijos pareigūnai vairuotojai taiko kito pobūdžio KET reikalavimų pažeidimą nei nurodė ekspertas. Ekspertizės akte įvardinti vairuotojos veiksmai atitinka KET 158 p. (važiavimas per sankryžą) reikalavimų pažeidimą, o AN protokolu vairuotoja kaltinama KET 3.2, 9 ir 101 p. (važiavimo pradžia ir manevravimas) reikalavimų pažeidimu. Iš teismo sprendimo nesuprantama, už kokių KET reikalavimų, nulėmusių eismo įvykį, pažeidimą nubausta vairuotoja: ar pagal ekspertizės akto išvadas, kurios neva atitinka nukentėjusio parodymus ir duomenis, užfiksuotus eismo įvykio schemoje, ar pagal AN protokole nurodytą KET p. pažeidimą, kuris neatitinka ekspertizės akto išvadose įvardintus vairuotojos veiksmus.

5.6. Apeliantės pastebėjimu, iš skundžiamame teismo nutarime pacituoto ekspertizės akto išvadų negalima suprasti, kurio eismo dalyvio veiksmus teismas laiko pagrindine eismo įvykio priežastimi. Priimdamas sprendimą teismas vertino tik R. T. atžvilgiu padarytas išvadas ir niekaip nepagrindė, kodėl ir kokie R. T. veiksmai neatitinka kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar būtent tie veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti. Konstatuodamas R. T. kaltę teismas neįvardino, kokiais veiksmais ar neveikimu vairuotoja elgėsi neatsargiai. Pažymima, jog reikalavimas duoti kelią nėra absoliutus ir turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes ir eismo dalyvių veiksmus. Reikalavimas duoti kelią negali būti konstatuojamas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis (Kasacinė nutartis 2K-121-2009). Be to, pats teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų eismo dalyvių, t. y. tiek R. T., tiek mažamečio E. R. veiksmai.

5.7. Apeliantės įsitikinimu, teismo išvada nustatant pagrindinę eismo įvykio priežastį, turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize, ypač tais atvejais, kai nuo priežastinio ryšio nustatymo priklauso, kuris eismo dalyvis trauktinas atsakomybėn. Atkreipiamas dėmesys, jog iš teisme tirto 2019 m. gegužės 6 d. eismo įvykio schemos, 2019 m. gegužės 17 d. užduotyje atlikti autotechninį tyrimą nurodytų sąlygų matyti, kad iki susidūrimo su automobiliu dviratininkas, įvažiavęs į gatvę, turėjo įveikti ne mažiau 3,7 m atstumą. Realiai iki važiuojančio automobilio (kairėje eismo juostoje) buvo apie 4 m atstumas. Pėsčiojo žmogaus spartaus ėjimo greitis yra 6 - 7 km/h (1,6 - 1,9 m/s). Tad jeigu dviratis važiuotų per pėsčiųjų perėją spartaus pėsčiojo greičiu, tai iki kliūties (transporto priemonės, kertančios pėsčiųjų perėją), esančios už 3,7 - 4 m, jis privažiuotų tik po 2,3 - 2,5 sekundės. Tuo tarpu automobilis, jau startavęs, per 1 - 2 sekundes pasiekia ne mažiau 15 km/h (4,1 m/s) greitį, tad po 1 sekundės automobilis jau pravažiuotų perėjos (3,7 m) plotį, dviratininkui įveikus vos pusę atstumo. Skundo autorės pastebėjimu, iš bylos duomenų, eksperto, liudytojo, traukiamo atsakomybėn asmens parodymų nustatyta, kad automobilis į pėsčiųjų perėją įvažiavo ir ją kirsti pradėjo pirmas, dar neįvažiavus dviratininkui. Po 1 – 2 sek. automobilis galėjo pilnai kirsti perėją, kai tuo tarpu dviratininkas, važiuodamas per perėją, net ir pažeisdamas KET 64.9 p. reikalavimus, jei važiuotų pėsčiojo greičiu, nepriklausomai, ar vairuotoja būtų davusi kelią, ar ne, nebūtų spėjęs pasiekti susidūrimo vietos, ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to tokį judėjimą vairuotojas galėtu laiku įvertinti ir imtis atitinkamų priemonių. Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad dviratininkas judėjo didesniu greičiu nei pirmas į perėję įvažiavęs automobilis. Tokius techninius duomenis turėjo ir galėjo įvertinti ir pateikti ekspertas, atlikdamas autotechninį įvykio tyrimą, ir neapsiriboti tik vienu KET reikalavimu, draudžiančiu dviratininkui važiuoti per perėją, o vertinti visumą reikalavimų dviratininkams ir nepaneigtus liudytojų parodymus dėl jo galimo didelio greičio. Neteisingas eksperto išvadas dėl eismo įvykio kilimo priežasties pagrindžia ir kiti akivaizdūs dviratininko KET 56 punkto, 57 punkto, 59 punkto, 60 punkto, 64.9 punkto, 128 punkto reikalavimų pažeidimai, kurių nei ekspertas, nei teismas nevertino. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad dviratininkas bent mėgintų įsitikinti savo veiksmų saugumu ar mažintų greitį prieš įvažiuodamas į gatvę. Atkreipiamas dėmesys, jog pats nukentėjusysis teisme nurodė, kad važiavo nuo pat parduotuvės „Maxima“, stabdyti bandė tik pastebėjęs automobilį, tačiau ne prieš įvažiuodamas į gatvę. Be to, nukentėjusysis teisme paaiškino, kad dviračio galiniai stabdžiai nelabai stabdė. Tai, kad dviračio, kuris dalyvavo eismo įvykyje, galiniai stabdžiai neveikia nustatyta ir 2020 m. sausio 28 d. transporto priemonės apžiūros aktu nustatyta. Pažymima ir tai, jog ekspertas I. G. apklausos teisme metu 2 kartus patvirtino, kad į perėją pirmas įvažiavo automobilis. Iš to seka, kad automobilis tapo gerai ir iš anksto matoma kliūtimi dviratininkui. Tyrimo metu nei policijos pareigūnai, nei teismas nepašalinto abejonės, kad dviratininkas, pastebėjęs kliūtį, negalėjo sustabdyti ar sulėtinti greičio dėl iš anksto jam žinomų dviračio techninių galimybių (nelabai veikiančių stabdžių). Objektyvių duomenų, paneigiančių dviratininko važiavimo su neveikiančiais stabdžiais, važiavimo daug didesniu greičiu nei eitų pėsčiasis, neatsargaus įvažiavimo į perėją, byloje nėra, o tai, kad šių duomenų ekspertas, policijos pareigūnai ir teismas nevertino, jų nepaneigia.

5.8. Apeliantės teigimu, 2020 m. vasario 3 d. AN protokole nurodytas KET 101 p. reikalavimų pažeidimas nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikomas, nes jis priskiriamas bendrajam važiavimo reguliavimui ir konkuruoja su vairuotojui numatyta pareiga, nurodyta specialioje normoje - KET 28 p., kuri reguliuoja eismą reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, t. y. vietoje, kur įvyko nagrinėjamas įvykis. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog KET 28 p. neįpareigoja vairuotojo praleisti eismo dalyvių, nepriskiriamų pėsčiojo statusui ir kurie nėra įžengę ar kitaip pradėję judėti per pėsčiųjų perėją. Buvusioje situacijoje joks KET reikalavimas nedraudė vairuotojai įvažiuoti į perėją, joje nesant pėsčiųjų ar kitų realių ir nuspėjamų kliūčių. Todėl vairuotojos teisėti ir tikėtini veiksmai niekaip nesusiję su protokole įvardintų KET punktų pažeidimu.

5.9. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismas nepašalino ekspertizės akto išvadų prieštaravimų, kuriuose neatsakyta ar vairuotoja galėjo techniniu požiūriu išvengti eismo įvykio, tačiau skundžiamame nutarime ekspertizės aktą be išlygų laiko pagrindiniu įrodymu, kuriuo grindžia vairuotojos kaltę. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas įrodymus, turėjo vertinti ne tik ekspertizės aktą, bet ir įrodymų, esančių byloje, visumą, vadovautis protingumo principu, o ne teikti prioritetą vienam įrodymui. Be to, klausimas dėl KET pažeidimo fakto yra teisinis, o ne techninis klausimas, ir jo sprendimas yra ne eksperto, o bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.

5.10. Skundo autorės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas bylos duomenis, turėjo vadovautis teismų sukurtu precedentu: 2015 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-307-271/2015, kurioje visiškai tomis pačiomis aplinkybėmis įvykęs įvykis buvo išnagrinėtas ir įvertinti tapačių eismo dalyvių veiksmai, jų priežastinis ryšys kilusioms pasekmėms.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į R. T. apeliacinį skundą Institucija prašė, apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo priimtą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. T. apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Apeliaciniame R. T. skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. T. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teigiama, jog apylinkės teismas, netyrė svarbių bylai duomenų, liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų, nevertino jų reikšmės, nesivadovavo visais bylos duomenimis ir nevykdė pareigos visapusiškai ir objektyviai tirti visas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

9. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad surinktų įrodymų visetas patvirtina R. T. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

11. Skundžiamu nutarimu R. T. pripažinta kalta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje padarymu, nurodytu R. T. surašytame administracinio nusižengimo protokole, kuriame be kita ko nurodyta, kad ji pažeidė KET 3.2, 9, 101 punktų reikalavimus, ir nubausta už tai, kad ji, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo signalai leidžia važiuoti ir eiti pėstiesiems, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, keisdama važiavimo kryptį, sukdama į kairę, į (duomenys neskelbtini), įvažiuodama į reguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nedavė kelio iš dešinės pusės per Šiaurės pr. važiuojamoje dalyje esančią pėsčiųjų perėją važiavusiam dviratininkui ir su juo susidūrė, po susidūrimo su dviračiu R. T. nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, pervažiavo skiriamąją kelio juostą ir atsitrenkė į kelio betoną.

12. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patrauktos R. T. parodymus bei paaiškinimus, nukentėjusiojo E. R., parodymus, liudytojo I. U. paaiškinimus, susipažinęs su eismo įvykio vietos schema, rašytiniais bylos įrodymais, konstatuoja, kad abu eismo įvykio dalyviai per perėją važiavo degant leidžiamiems šviesoforo signalams ir jų susidūrimas įvyko būtent pėsčiųjų perėjoje, kurią nukentėjusysis E. R. kirto važiuodamas dviračiu, o ne pastarąjį vesdamasis.

13. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. T., tiek rašydama paaiškinimą, dėl eismo įvykio aplinkybių, policijos komisariate (t. 1 b. l. 97), tiek ir kelis kartus apklausta pirmosios instancijos teisme, kategoriškai nurodė, jog po įvažiavimo į sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui ji sustojo prie perėjos praleisti pėsčiuosius. Praleidusi pėsčiuosius ir vieną dviratininką bei įsitikinusi, kad nėra jokio eismo dalyvio perėjoje ar jos prieigose, pradėjo važiuoti per perėją, kai staiga į jos automobilio galines dureles atsitrenkė dviratininkas. Nukentėjusį įvažiuojantį į perėją R. T. pastebėjo tik važiuodama per perėją. R. T. duotus parodymus iš esmės patvirtino ir tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas I. U., kurio pirmosios instancijos teismas neapklausė ir jo duotų paaiškinimų policijos komisariate bei parodymų nurodytų 2019 m. lapkričio 28 d. teismo nutartyje netikrino ir nevertino. Tiek duodamas paaiškinimus policijos komisariate, tiek apklausiamas ankstesniame teismo posėdyje, liudytojas parodė, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis kartu su kitais pėsčiaisiais ėjo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Baigiant eiti priešingoje juostoje pėstiesiems įsijungė žalio signalo mirksėjimas, jis eidamas matė, kad „Maximos“ pusėje stovi du berniukai su dviračiais, iš kurių vienas greitai šoko ant dviračio ir per perėją važiavo į kitą gatvės pusę, antras berniukas, pamatęs, kad draugas nuvažiavo, taip pat šoko ant dviračio ir akivaizdžiai padidinęs greitį pradėjo važiuoti paskui draugą per gatvę. Jis pats tuo metu jau stovėjo ant šaligatvio ir matė, kad tikrai kažkas įvyks, norėjo griebti už vairo, kad apsaugoti vaiką, bet pamatęs, kad greitis yra nemažas, nusprendė to nedaryti bijodamas, kad vaikas susižalos. Tuo metu kai vaikas įvažiavo į gatvę, prieš pėsčiųjų perėję stovėjęs automobilis „Skoda Oktavia“, prieš tai praleidęs pėsčiuosius ir pirmą berniuką, jau buvo pradėjęs judėti ir tuo metu kai automobilis jau buvo užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, antras berniukas su dviračiu trenkėsi minėtam automobiliui į dešinį šoną. (t. 1 b. l. 5, 99, 101). Mažametis nukentėjusysis E. R., kurio anksčiau duoti parodymai teisme buvo pagarsinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis su draugu dviračiais važiavo nuo „Maximos“. Draugas greitai suspėjo pravažiuoti, o jis važiuodamas paskui draugą, bandė stabdyti, kai pamatė automobilį, tačiau nespėjo ir su juo susidūrė. Mirksėjo žalias šviesoforo signalas pėstiesiems, todėl galvojo, kad spės pravažiuoti. Automobilis dar nebuvo privažiavęs prie pėsčiųjų perėjos, tačiau kai susidūrė, automobilis jau buvo perėjoje. Žinojo, kad per perėją dviratį reikia persivesti, bet norėjo pavyti draugą. Jis atsimušė į automobilio šoną ir nukrito, o automobilis nuvažiavo į kitą pusę ir sustojo. Dviratis turi ir priekinius, ir galinius stabdžius. Jis bandė stabdyti su galiniu stabdžiu, bet tie galiniai stabdžiai ne iš karto sustabdo. Stabdžiai nelabai gerai veikė, apie tai jis sakė tėčiui. Priekiniais stabdžiais taip pat bandė stabdyti, tačiau nelabai pavyko. Pažymėtina, jog tiriant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes byloje buvo nuspręsta Vilniaus Teismo ekspertizių centrui pavesti atlikti objektų autotechninį tyrimą ir, kurio atliktos ekspertizės akto Nr. 11-990 (19) išvadomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. T. kalta padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ekspertai atlikę minėtą ekspertizę negalėjo konstatuoti, kurio konkrečiai iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Ekspertai atsakydami į klausimą, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, ekspertizės išvados 3 punkte nurodė, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojos R. T. veiksmai, - šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje (kuomet jos važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas), važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdama kairėn į (duomenys neskelbtini) prospektą, nedavė kelio E. R., kuris kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuodamas dviračiu, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat ekspertai minėtoje išvadoje nurodė, kad buvusioje situacijoje E. R. veiksmai, - (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, per (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį nepersivesdamas dviračio, o kirsdamas (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuojant per pažymėtą pėsčiųjų perėją, reguliuojamą šviesoforo signalais su pėsčiojo simboliu, sudarė netikėtą kliūtį per šią sankryžą kairiojo posūkio trajektorija važiavusio automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojai R. T., – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1., b. l. 113-117). Apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas I. G. patvirtino ekspertizės akto Nr. 11-990 (19) išvadas ir parodė, kad sąlygojo eismo įvykio kilimą abiejų eismo dalyvių veiksmai. Nors ekspertas ir nenustatė būtinosios eismo įvykio kilimo priežasties, kaip matyti iš ekspertizės akto tiriamosios dalies ekspertams trūko ir duomenų apibūdinančių susidūrimo vietą, dėl ko negalima buvo nustatyti tikslios automobilio „Škoda“ ir dviračio susidūrimo vietos kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vertino tik R. T. atžvilgiu duotas eksperto išvadas ir niekaip nepagrindė, kodėl ir kokie R. T. veiksmai neatitinka kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar būtent tie veiksmai ir buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti.

14. KET 3.2 punkte yra išaiškinta, kad sąvoka „Duoti kelią“ – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. KET 101 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas duoti kelią nėra absoliutus ir turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes ir eismo dalyvių veiksmus. Reikalavimas duoti kelią negali būti konstatuojamas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis. Transporto priemonės vairuotojas neprivalo duoti kelio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, jog yra teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-2007). Pažymėtina, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Dėl to nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti, ir (ar) nagrinėjamoje situacijoje kitas eismo dalyvis – transporto priemonės dviračio vairuotojas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau Įstatymas) 2 straipsnio 11, 12, 91 dalys) E. R. nepažeidė KET reikalavimų.

14.1. Atkreiptinas dėmesys, jog KET yra įtvirtinta visą eilė taisyklių važiuojamąją kelio dalį kertantiems dviratininkams – važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 57); rekomendacija pervažiuojant į kitą kelio pusę nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį jį vedantis, jeigu to reikalauja eismo sąlygos (KET 58); reikalavimas artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (KET 59); draudimą kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis (KET 64.9).

14.2. Nagrinėjamu atveju E. R. dviračiu važiavo šaligatviu, tarp ką tik gatvę perėjusių pėsčiųjų, tame tarpe ir pro liudytoją I. U., kuris teigė, jog dviratininkas važiavo greitai. Dėl nemažo greičio jis persigalvojo stabdyti važiuojantį vaiką, kad jis nesusižalotų. Pats nukentėjusysis teisme nurodė, kad važiavo nuo parduotuvės link gatvės paskui draugą, kuris greitai spėjo pravažiuoti per perėją, jis bandė stabdyti tik pastebėjęs automobilį. Kaip nurodė R. T., ji praleidusi pėsčiuosius jau buvo pradėjusi važiuoti per perėją, kai staiga dideliu greičiu į jos automobilio galines dureles atsitrenkė dviratininkas. Dviratininką įvažiuojantį į perėją pastebėjo tik važiuodama per perėją, o ne anksčiau. Kadangi dviračiu važiavusio nukentėjusiojo judėjimo greitis buvo kelis kartus didesnis nei pėsčiųjų, todėl akivaizdu, jog atitinkamai į perėją priešais pradėjusį manevrą automobilį įvažiavus nukentėjusiajam, automobilį vairavusios R. T. reakcijos ir galimybės stabdyti laikas buvo žymiai trumpesnis nei būtų buvęs į perėją žengiant pėsčiajam. Nors apklaustas nukentėjusysis nurodė, jog pamatęs automobilį bandė stabdyti dviratį, tačiau šis jo manevras buvo aiškiai nesavalaikis, kadangi jis nesugebėjo, o be to ir negalėjo dėl neveikiančių stabdžių, sustabdyti dviračio ir būtent dėl to atsitrenkė į automobilį. Aukštesniojo teismo vertinimu, prieš kirsdamas sankryžą nukentėjusysis E. R. taip pat turėjo pareigą būti atidus, laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams, kuriems taip pat degė leidžiamas (žalias) šviesoforo signalas ir įvertinti jų jau pradėtą manevrą sankryžoje. Šiuo atveju R. T. sustojusi prie perėjos, praleidusi pėsčiuosius ir pradėjusi važiuoti per perėją, vadovaudamasi jau minėtu pasitikėjimo principu, neturėjo tikėtis, kad E. R. pažeisdamas KET reikalavimus bei neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, įvažiuos į gatvės važiuojamojoje dalyje esančią perėją.

14.3. Pažymėtina, jog pagal KET 56 p. reikalavimą dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu, tačiau kaip nustatyta bylos duomenimis, nukentėjusiojo vairuojamo dviračio stabdžiai, eismo įvykio metu, nebuvo tvarkingi. Kaip nurodė ir pats nukentėjusysis, pamatęs automobilį perėjoje jis bandė stabdyti su galiniu stabdžiu, tačiau jie nestabdė, taip pat bandė stabdyti priekiniais stabdžiais, tačiau jam taip pat nepavyko. Jis žinojo, kad stabdžiai nelabai gerai veikė, apie tai buvo sakęs ir tėčiui. Byloje esančiu 2020 m. sausio 28 d. transporto priemonės apžiūros aktu nustatyta, kad dviračio, kuris dalyvavo eismo įvykyje, galiniai stabdžiai neveikia. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas E. I. taip pat patvirtino, jog apžiūrint nukentėjusiojo dviratį nustatė, jog galiniai stabdžiai neveikia. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis važiuodamas per perėja dviračiu pažeidė ir KET 64.9 įtvirtintą draudimą dviračio vairuotojui kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis E. R. dviračiu per perėją važiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, tačiau kaip matyti iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (eismo įvykio vietos plano bei nuotraukų), žalias šviesoforo signalas degė pėsčiųjų perėją kertantiems pėstiesiems su pėsčiojo simboliu, leidžiančiu kirsti kelią tik pėstiesiems (KET 73.4 p.). Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 42 punktą, pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Dviratį vairuojantis asmuo tokiu nelaikomas.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Nors ekspertai atlikę objektų autotechninį tyrimą negalėjo konstatuoti, kurio konkrečiai iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, tačiau vertinant byloje surinktus objektyvius duomenis bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad būtent nukentėjusiojo E. R. padaryti KET įtvirtintų taisyklių važiuojamąją kelio dalį kertantiems dviratininkams pažeidimai, neabejotinai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu kitai transporto priemonei (R. T. vairuojamam automobiliui) padaryta žala. Jei E. R. būtų važiavęs greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, prieš perėją būtų sustoję ir nulipęs nuo dviračio bei kirtęs ją kaip pėsčiasis, eismo įvykio nebūtų buvę, kadangi jo judėjimo pobūdis ir greitis būtų atitikęs pėsčiųjų perėją kertančių vairuotojų lūkesčius, kad kitų eismo dalyvių elgesys perėjoje taip pat atitiks Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei leis laiku ir tinkamai reaguoti į pastarųjų judėjimą.

16. Apibendrinant išdėstytą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog R. T., nagrinėjamoje situacijoje, negalėjo numatyti, kad nukentėjusysis E. R. pažeis KET numatytus reikalavimus ir dėl to atsiras avarinė situacija. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad R. T. nagrinėjamoje situacijoje KET reikalavimų nepažeidė ir jos veikoje nėra ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukiama.

17. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs R. T. apeliacinį skundą bei patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, padarė išvadą, kad R. T. veikoje nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, todėl R. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kiti apeliacinio skundo argumentai neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. T. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

TeisėjasGytis Večerskas