- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-824-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00277-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lendat“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai iš atsakovės priteisti 2 994,93 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, 110,55 Eur delspinigių už 2021 m. mokestinį laikotarpį, 23,87 Eur delspinigių už 2022 m. mokestinį laikotarpį, 0,03 % delspinigius už 2022 m. mokestinį laikotarpį, mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant po šio ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo šioje byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gegužės 15 d. imtinai, 5 % dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinyje nenurodytas ieškinio pagrindas iš jo negalima spręsti kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas ieškinys.
Šalies argumentai
3. Ieškovė, reaguodama į teismo nutartį, nurodė, kad ieškovės atstovas patikrino e-bylą, įsitikino jog ieškinio priedai pateikti, įsitikino, jog tai tipinis ieškovės procesinis dokumentas (su priedais) dėl žemės nuomos skolų. Įvertindamas minėtas aplinkybes sprendė, kad įvyko nesusipratimas, prašė peržiūrėti teismo nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį laikė nepaduotu.
5. Teismas nurodė, kad šalintinu ieškinio trūkumu, trukdančiu jį priimti, teismas nurodė ne įrodymų nepateikimą, bet ieškinio turinio trūkumą - nenurodytas ieškinio pagrindas. Nuorodos į ieškinio priedus nėra tinkamas CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo įvykdymas, todėl toks ieškinys negali būti priimtas. Teismas sprendė, kad ieškovė neketina taisyti nurodytų ieškinio trūkumų, todėl laikė ieškinį nepaduotu nepasibaigus nustatytam terminui šiems trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
7. Nurodė, kad vertinant teismo nustatytų trūkumų formuluotę matyti, jog formuluotė susideda iš trūkumo esmės suformulavimo ir trūkumo tam tikro paaiškinimo. Trūkumo esmė buvo suformuluota gana aiškiai, t. y. „kartu su ieškiniu privalo būti pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus“, todėl ieškovė elgėsi logiškai, teismo nutartį suvokdama kaip „techninę“ problemą, kai ieškovė galėjo užmiršti įkelti ieškinio priedus arba EPP dažni sutrikimai galėjo įtakoti ieškinio priedų nesusiejimą. Tariamų trūkumų paaiškinimas jau prieštaravo ieškinio trūkumų formuluotei, t. y. pagal suformuluotą trūkumą nebuvo priedų, o pagal paaiškinimą nebuvo priedų ryšio su ieškiniu, todėl ieškovas trūkumų paaiškinimą galėjo suvokti tik kaip ieškinio priedų sumaišymą. Teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartyje nustatė jau kitą trūkumą. Teismo nutartys dėl tariamų ieškinio trūkumų buvo neaiškios ir prieštaringos, todėl ieškovė neturėjo realios galimybės veikti atitinkamai. Ieškinys šioje byloje yra standartinis, naudojamas eilę metų nagrinėjant bylas pirmąją instancija tiek apylinkių, tiek pirmąją instancija apygardų teismuose. Jeigu šioje byloje teismui kilo neaiškumų dėl ieškinio pagrįstumo, tai ieškinio pagrįstumas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismui kylant neaiškumų, jie galėjo būti išsiaiškinti posėdžio metu. Teismas ne išsprendė ieškinio tariamus trūkumus, o įvertino ieškinio pagrįstumą be bylos nagrinėjimo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovei, jai nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo. Įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), o tokia teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus ieškinio formai ir turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus bei žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nustatęs ieškinio trūkumus, teismas paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, t. y. ieškiniui priimti, vertintina, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
10. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovei keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, kad iš ieškovės jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovė turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovės reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).
11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – teismas sprendė, kad ieškinyje yra nenurodytas ieškinio pagrindas iš jo negalima spręsti kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Iš ieškovės ieškinio matyti koks yra ieškinio pagrindas ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė grindžia savo ieškinį. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad „atsakovas buvo valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkas pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, nevykdantis savo įsipareigojimų: pagal parengtas žemės nuomos mokesčio deklaracijas skolingas valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių“. Net jeigu pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovės ieškinio pagrindas būtų nurodytas netinkamai, šis ieškinio trūkumas galėtų būti pašalintas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovės ieškinys yra pateiktas su trūkumais, kurių nebūtų galima pašalinti pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.