Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Virginijos Švedienės,

nuteistiesiems D. J. (D. J.), M. K. (M. K.) ir V. T. (pavardė iki 2016-09-20 sudarytos santuokos, nurodoma bylos procesiniuose dokumentuose – J.),

nuteistųjų gynėjams advokatams Eugenijai Liutvinskienei, Liudmilai Karvelienei, Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2014 m. liepos 10 d. epizodas), ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

D. J. dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2014 m. sausio 7 d. epizodas) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. J. dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2014 m. sausio 7 d. epizodas) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. J. dėl kaltinimo pagal BK 289 straipsnį (2014 m. sausio 7 d. epizodas) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. J. dėl kaltinimo pagal BK 198 ¹ straipsnio 1 dalį (2014 m. sausio 7 d. epizodas) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. J. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2014 m. sausio 7 d. epizodas) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. J. dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2014 m. liepos 10 d. epizodas) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. J. dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2014 m. liepos 10 d. epizodas) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. J. dėl kaltinimo pagal BK 289 straipsnį (2014 m. liepos 10 d. epizodas) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. J. dėl kaltinimo pagal BK 198 ¹ straipsnio 1 dalį (2014 m. liepos 10 d. epizodas) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

J. A. civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš M. K., V. J., D. J. solidariai 1796,51 E. J. A. naudai.

S. D. civilinis ieškinys atmestas.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisti ir M. K. bei V. J., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., o taip pat M. K. ir V. J., nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdami apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, po to kai tyrimo nenustatyti asmenys 2014 m. liepos 10 d., apie 14.00 val., Marijampolės pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino J. A. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, fiksuoto (TEO) ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatę FNTT pareigūnu D. B. ir banko darbuotoju, apgaulės būdu išvilioję ir taip neteisėtai įgiję J. A. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, 2014 m. liepos 10 d., laikotarpiu nuo 17.08.24 val. iki 17.09.38 val., naudodami įrenginį su įdiegta naršyklės programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodami neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – J. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, inicijavo finansines operacijas iš J. A. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė dalimis: 1000 Lt, 1001 Lt, 1002 Lt ir 800 Lt į D. J. nurodymu M. K. surastą ir D. J. pateiktą R. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko 2014 m. liepos 10 d., 17.21.07 val., pasinaudojus R. S. pagalba, M. K. su V. J. nuvyko ir susitiko su R. S. bei V. J., D. J. nurodymu, panaudodama R. S. banko kortelę, AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame adresu Justiniškių g. 91, Vilniuje, laikotarpiu nuo 17.23 val. iki 17.36 val. išgrynino 3000 Lt, o dar 800 Lt išgrynino AB „Swedbank“ bankomate, esančiame adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje. Tęsiant nusikalstamą veiką, po to, kai tyrimo nenustatyti asmenys, naudodami įrenginį su įdiegta naršyklės programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodami neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – J. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, inicijavo finansinę operaciją, 2014 m. liepos 10 d., 21.51 val., iš J. A. kreditinės AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedę 3200 Lt į kitą J. A. AB „Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. liepos 11 d., laikotarpiu nuo 00.12.41 val. iki 00.13.05 val., naudodami įrenginį su įdiegta naršyklės programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodami neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – J. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, inicijavo finansines operacijas ir iš J. A. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė dalimis: 500 Lt, 1000 Lt, 900 Lt D. J. nurodymu M. K. surastą ir D. J. pateiktą A. R. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko 2014 m. liepos 11 d., pasinaudojus A. R. pagalba, M. K. kartu su V. J. nuvyko ir susitiko su A. R. bei D. J. nurodymu, V. J., panaudodama A. R. banko kortelę, AB „Swedbank“ banko bankomate esančiame adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, laikotarpiu nuo 00. 41 val. iki 00.59 val., išgrynino 2400 Lt (695,09 Eur), tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, J. A. priklausantį, turtą, pinigines lėšas – 6203 Lt (1796,51 Eur).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis bijojo atskleisti visas bylos aplinkybes. Teigia, jog šiuo nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas su V. J. ir M. K. padarė J. P., atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, ir be jo žinios, kadangi jis savo buvusiai žmonai būtų nepritaręs ir neleidęs. Taigi, jis nėra kaltas, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė.

Teismo posėdyje nuteistasis D. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji M. K. ir V. T. pozicijos dėl apeliacinio skundo neišsakė, M. K. gynėja prašė nuosprendį palikti nepakeistą, o V. T. gynėja dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismui. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

D. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Kartu pažymėtina, kad apeliacinę instanciją riboja ir BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio duomenų tyrimo

Apeliantas savo prašymą jį išteisinti grindė teiginiu, kad kaltinime nurodyto nusikaltimo jis nepadarė, jo žiniomis šią veiką padarė V. J., M. K. ir J. P..

Ši nuteistojo D. J. iškelta įvykių versija buvo patikrinta atlikus dalinį tyrimą.

Nuteistasis D. J., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad su J. P. jie atlikinėjo bausmes Marijampolės pataisos namuose, buvo ir viename būryje, ir skirtinguose. Daug laiko praleisdavo kartu. Iš kitų nuteistųjų (jų pavardžių nenurodys, nepamena) sužinojo, kad jis (J. P.) bendravo su jo buvusia žmona V. J.. Be jo žinios J. P., paskambinęs jai, darė nusikalstamas veikas, prisistatydavo R. vardu. Jie bendravo gan ilgą laiko tarpą, telefonu yra bendravę ir jo akivaizdoje. J. P. prašydavo nuvažiuoti į jo namus, pas senelius, motiną ir panašiai. Apie pinigus jie nekalbėjo, nes jei būtų girdėjęs, būtų neleidęs. Tuo metu jo (D. J.) santykiai su V. J. buvo geri, ši jį lankė, vėliau jie išsiskyrė. Paskutinį kartą jį lankė 2014-12-30. Ji bijojo atskleisti J. P., kad jis su ja nesusidorotų, todėl davė parodymus prieš jį (D. J.). Jis apkaltintas nepagrįstai.

Nuteistoji V. T., apklausta apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad J. P. nepažįsta. Kaltinime nurodytu laiku ji bendravo su Marijampolės pataisos namuose buvusiais savo buvusiu vyru D. J. bei jo draugu, kurio pavardės nepamena. Tai tikrai buvo ne J. P.. Daugo vardas ir pavardė buvo lietuviški. Paskambinusi ji to draugo paprašydavo pakviesti vyrą prie telefono ir tiek. Buvo tik toks bendravimas. Ji patvirtina savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme.

Nuteistasis M. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad J. P. jis nepažįsta. Su jokiu asmeniu iš Marijampolės pataisos namų jis (M. K.) nebendravo.

Liudytojas J. P., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad pažįsta V. J. ir D. J.. Su pastaruoju jie buvo Marijampolės pataisos namuose. Ten liudytojas nuo 2011 m. iki dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Bendrauti jie pradėjo gal 2014 m. vasarą. Susipažinus nusprendė, kad D. J. galima pasitikėti. Paprašė išgryninti pusseserės iš užsienio pervestus pinigus. D. J. nurodė, kad tai gali padaryti jo žmona. V. J. sutiko ir liudytojas pervedė jai pinigus. Sužinojęs sąskaitą jis (liudytojas) pradėjo bendrauti su V. J. telefonu. Numerių nepamena, nes telefonai kasdien blokuojami, keičiami. Jie bendravo nuo 2014 m. žiemos ar spalio-lapkričio iki 2015 m. žiemos. Jis prisistatė jai R. vardu. Sakė jai, kad reikia dar sąskaitų, ši atsakė, kad jos yra. Sutiko dirbti kartu, nes jis pažadėjo jai skirti pinigų. Liudytojas prašė jos niekam apie jų pokalbį nesakyti. Kai pervedė pinigus, pasakė V. J., kad jie įgyti sukčiavimo būdu. Ši nieko nesakė, sutiko toliau bendradarbiauti. Jos užduotis buvo išgryninti pinigus bankomatuose (nežino kokiuose ji tai darė), juos surinkti ir pristatyti. Pinigus jam perduodavo pataisos namų pareigūnai. Jis (J. P.) sukčiaudavo, gaudydavo „žąsis“, skambindavo nukentėjusiems, prisistatydavo FNTT pareigūnu, sakydavo, kad nesaugi sąskaita, sujungdavo su vadinamu banku, sužinodavo slaptažodžius, prisijungdavo ir imdavo kreditus, siuntinėjo pinigus. V. J. atrodo nurodė sąskaitą. Su D. J. broliu jis nebendravo. Pavardės R. S., A. R. nieko jam nesako. Sąskaitų jis nepamena, atrodo jos buvo Swedbanko. A. pavardė galimai yra nukentėjusiojo. Jis nepamena, nes praėjo daug laiko, jis serga skleroze, vartojo narkotikus, yra abstinencijos būsenoje, per dieną padaro po 50 nusikaltimų. Jis (J. P.) sakė V. J., kad jei jie paklius, ar ji turės kam suversti kaltę. Ši atsakė, kad suras kam. Kad liudytojas bendrauja su V. J., apie judviejų veiksmus D. J. nežinojo. Kai juos pagavo, V. J. jam pasakė, kad ji „davė parodymus ant savo buvusiojo“. Šis yra niekuo dėtas. Liudytojas nežino, kokie santykiai 2014 m. buvo tarp D. J. ir V. J..

Visuma šių duomenų buvo teisėtai surinkti ir ištirti teisiamajame posėdyje, tad teismas juos pripažįsta įrodymais ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinėje instancijoje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, sprendžia, kad įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. J. kaltumo padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra pagrįsta, nepakanka.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. J., M. K. ir V. J., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo J. A. priklausančius 6203 Lt (atitinka 1796,51 Eur). Teismas pripažino kaip įrodytus šiuos D. J. nusikalstamus veiksmus, o būtent, kad jo nurodymu M. K. surado ir pateikė D. J. R. S. ir A. R. sąskaitas, į kurias iš nukentėjusiojo J. A. banko sąskaitos tyrimo nenustatyti asmenys pervesdavo kaltinime nurodytas pinigų sumas, po ko D. J. nurodymu V. J., panaudodama atitinkamai R. S. ir A. R. banko korteles, išgrynindavo kaltinime nurodytas pinigų sumas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinių skundų, siekdamas nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, apeliacinės instancijos teismas apsiribos tik šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių vertinimu.

Kaip matyti iš ginčijamame nuosprendyje pateiktos argumentacijos, pagrindinis įrodymas, kuriuo remdamasis teismas konstatavo minėtas faktines aplinkybes, yra V. T. parodymai. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. T. iš tiesų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje tvirtino, kad nusikalstamus veiksmus ji vykdė D. J., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, nurodymu, su juo bendraudavo telefonu, pažino jį iš balso, kad banko korteles jai perdavė M. K., po ko ji išgrynindavo D. J. jai nurodytas pinigų sumas. Tačiau vertinant, ar jos parodymai yra patikimi ir pakankami D. J. kaltės konstatavimui, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad tas pats pirmosios instancijos teismas nepatikėjo kita V. T. parodymų dalimi, o būtent, kad ji nesuvokė nusikalstamo savo veiksmų pobūdžio. Nors V. T. to nepripažino, šias faktines aplinkybes patvirtino kiti surinkti įrodymai. Iš to spręstina, kad V. T. parodymai nėra reikiamai ir pakankamai patikimi. Svarbi aplinkybė, kelianti papildomas abejones dėl jos parodymų patikimumo, yra ir D. J. parodymai apie tai, kad V. T. turėjo pagrindą jį apkalbėti – jų kaip sutuoktinių santykiai pašlijo, po ko sekė jų skyrybos. Atsižvelgtina ir į išvestinius įrodymus, papildomai keliančius abejones, ar teismas nustatė tiesą atitinkančias faktines aplinkybes. V. T. patvirtino, kad kaltinime nagrinėjamu laikotarpiu ji bendravo ne su vienu asmeniu, kalinčiu Marijampolės pataisos namuose. Iš jos sąskaitų išrašų matyti, kad ji ne kartą atliko piniginių lėšų pervedimus ten kalintiems asmenims. Konkretūs asmenys, skambinę iš minėtos įkalinimo įstaigos nukentėjusiajam, prisijungę prie jo banko sąskaitos ir atlikę pinigų pervedimus, nėra nustatyti. Ir nors šie duomenys tiesiogiai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, sietinų su D. J. veiksmais, tačiau jų pakanka tam, kad kiltų abejonės, ar D. J. iš tiesų yra tas asmuo, kieno nurodymu buvo surastos banko sąskaitos ir gryninami pinigai.

Teismas atsižvelgia ir į liudytojo J. P. teismui duotus parodymus, kad jam kalint Marijampolės pataisos namuose 2014 metais V. T. jiems bendraujant telefonu jo nurodymu surado jam banko sąskaitas, į kurias buvo pervedinėjami sukčiavimo būdu gauti pinigai, po ko V. T. juos išgrynindavo ir perduodavo per kitus asmenis jam, ir tai buvo daroma be D. J. žinios. Vertindamas šiuos parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas negalėjo nurodyti nei konkretaus šių veiksmų padarymo laiko, nei asmenų, iš kurių sukčiavimo būdu buvo gauti pinigai, nei sąskaitų, į kurias jie buvo pervesti. Todėl, dėl šių parodymų nekonkretumo, abstraktumo, spręstina, kad jie nei patvirtina, nei paneigia D. J. inkriminuotų veiksmų, tačiau šie parodymai kelia papildomas abejones dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad teismas negali atmesti prielaidos, kad J. P. galimai dalyvavo apgaule užvaldant J. A. ir/ar S. D. turtą, tačiau BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatos apibrėžia nagrinėjamos baudžiamosios bylos ribas – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Procese dalyvaujantis prokuroras, kuris nustatęs baudžiamojo proceso įstatyme numatytus pagrindus, turi įgaliojimus inicijuoti tyrimą dėl J. P. veiksmų.

Teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad pagal byloje konstatuotas faktines aplinkybes banko sąskaitas, į kurias buvo pervesti J. A. pinigai, surado M. K., kuris yra D. J. brolis. Tačiau vien artimo giminystės ryšio konstatavimo nepakankama norint priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Pats M. K. neigė suradęs sąskaitas D. J. nurodymu, tvirtino tai padaręs V. J., su kuria tuo metu bendravo, prašymu. Teismas nepasisakys dėl šių nuteistojo teiginių pagrįstumo, nes pirmosios instancijos teismo konstatuoti M. K., nei V. T. veiksmai nėra revizuojami, tačiau bet kokiu atveju M. K. parodymai negali būti vertinami kaip apkaltinantys D. J..

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats D. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo pripažinęs kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų (t. 3, b. l. 88-89), tame tarpe ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl J. A. pinigų užvaldymo apgaule, tačiau šios apklausos metu jo nurodytos aplinkybės prieštaravo kitų įrodymų pagrindu byloje nustatytam veikos įvykdymo mechanizmui. Be to, prieš tai apklausiamas D. J. savo kaltę neigė, ją kategoriškai neigė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kartu pateikdamas savo parodymų pakeitimo priežastį – norėjo prisiimti brolio M. K. kaltę, nes šiam gimė sūnus. Tokią D. J. motyvaciją nurodė ir liudytoja apklausta tyrėja D. S.. Įvertinus D. J. parodymus, jų turinį ir nenuoseklumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai vertino kaip nepatikimus įrodymus ir pagrįstai jais nesivadovavo. Tokie duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindas.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą abejonės, kurių pašalinti nėra galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Ši nuostata yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-322/2007), kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis. Vertindami įrodymus teismai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, išvadas daryti pagal savo vidinį įsitikinimą, remiantis nešališka teismo pozicija. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas.

Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nėra pakankama, kad būtų pagrindas konstatuoti, kad M. K. ir V. T. įvykdė nusikalstamus veiksmus, o būtent atitinkamai surado banko sąskaitas, į kurias buvo pervesti sukčiavimo būdu iš J. A. gauti pinigai, ir išgrynino kaltinime nurodytas pinigų sumas veikdami būtent D. J. nurodymu. Tai paneigiančių patikimų įrodymų nėra. Teismas kilusių abejonių pašalinti neturi galimybės, todėl ginčijamas nuosprendis yra keičiamas ir D. J. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Atitinkamai koreguotinas ir 2016-09-19 nuosprendžiu nustatytas civilinio ieškinio išsprendimas pašalinant D. J. solidarią atsakomybę su M. K. ir V. T..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalies, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2014-07-10 veika) ir D. J. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. J. solidariai su M. K. ir V. T. (J.) priteista nukentėjusiojo J. A. naudai 1796,51 €;

iš M. K. ir V. T. priteisti solidariai nukentėjusiojo J. A. naudai 1796,51 € turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.