- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2-136-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01500-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TOJARIS PROJEKTAI“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Niromed“, mažajai bendrija „Mailmedz“, L. J., J. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOJARIS PROJEKTAI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOJARIS PROJEKTAI“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Niromed“, mažajai bendrija „Mailmedz“, L. J., J. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo neteisėtai atskleidžiant komercines paslaptis bei konfidencialią informaciją ir darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TOJARIS PROJEKTAI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Niromed“, mažosios bendrijos (toliau – MB) „Mailmedz“, L. J. ir J. B. 398 058,24 Eur negautų pajamų; 36 748,63 Eur gautą naudą, kaip ieškovės nuostolius; 31 350,55 Eur tiesioginius nuostolius; įpareigoti atsakovus nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą: įpareigoti atsakovę UAB „Niromed“ per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su „Prokit“, „Frovatriptan Teva“, „Cefuroxim Dr. Eberth“, „Lanoxin (Digoxin)“, „Clindamycin“, „Clarithromycin“, „Clonazepamum TZF“ tiekėjais, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovui 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; uždrausti atsakovei UAB „Niromed“ pateikti Lietuvos Respublikos rinkai, eksportuoti (reeksportuoti) su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti iš atsakovo L. J. ieškovės naudai 163 226,50 Eur tiesioginius nuostolius; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovams naudoti, atskleisti ir perduoti ieškovei priklausančias komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes – vaistinius preparatus „Prokit“, „Frovatriptan Teva“, „Cefuroxim Dr. Eberth“, „Lanoxin (Digoxin)“, „Clindamycin“, „Clarithromycin“, „Clonazepamum TZF“ arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti; areštuoti atsakovams priklausantį turtą bei pinigines lėšas, kurio vertė atitiktų pareikšto ieškinio už komercinės paslapties naudojimą, atskleidimą ir nesąžiningais konkurencijos veiksmais prašomą atlyginti 465 976,42 Eur sumą; areštuoti atsakovui L. J. priklausantį turtą bei pinigines lėšas, kurio vertė atitiktų pareikšto ieškinio už prašomą atlyginti tiesioginių nuostolių 163 226,50 Eur sumą.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir byloje gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Pažymėjo, kad dviem fiziniams asmenims ir dviem juridiniams asmenims, kurie neseniai įsteigti, pareikšto ieškinio suma laikytina didele, todėl vertintina kaip padidinanti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Paaiškino, kad ieškiniu reiškiami didelės apimties reikalavimai ir egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios atsakovų nesąžiningumą, kuris pasireiškia nesąžiningu konkuravimu su ieškove, nuostolingų užsakymų sudarinėjimu siekiant asmeninės naudos ir tuo pačiu pakenkti ieškovės konkurencingumui, siekiant ją išstumti iš vaistų rinkos, ir ją užimti per įsteigtas bendroves UAB „Niromed“ ir MB „Mailmedz“. Teigė, kad atsakovai pasižymi vengimu vykdyti savo įsipareigojimus, todėl gali ir toliau elgtis nesąžiningai – stengtis perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, kurie faktiškai veikia UAB „Niromed“ ir MB „Mailmedz“ vardu. Pažymėjo, kad atsakovas L. J., siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus ištrynė didžiąją dalį susirašinėjimų iš bendrovėje naudoto kompiuterio, ir tai padarė panaudodamas specialias programas, kad duomenų atkūrimas būtų apsunkintas. Ieškovės komercinė paslaptis yra vis dar naudojama UAB „Niromed“ veikloje. Tik uždraudus atsakovams naudotis informacija, sudarančią jo komercinę paslaptį, galės būti užtikrintas teismo sprendimo tinkamas įvykdymas, priešingu atveju teismo sprendimas taps beprasmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas sprendė, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo dydis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui.
Šalies argumentai
7. Ieškovė, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovų veiksmus, dėl kurių pateikia ieškinį, t. y., kad atsakovas L. J. sudarinėjo nuostolingus užsakymus ieškovės vardu, jog atsakovai neteisėtai naudoja ieškovės komercinę paslaptį. Teismas pažymėjo, kad šie ieškovės argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo yra susijęs su ginčo nagrinėjimu iš esmės, o toks vertinimas negali būti atliekamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomas taikyti veiksmų draudimo pobūdis – uždrausti atsakovams gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti tam tikrus vaistus arba juos importuoti, eksportuoti arba saugoti apribotų atsakovių UAB „Niromed“ ir MB „Mailmedz“ galimybę vykdyti veiklą (konkrečiai, atitinkamų prekių pardavimus) – dar iki tol, kol bus išspręstas ieškovės inicijuotas teisminis ginčas, reikštų ne ieškovei galimo palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, bet faktiškai būtų iš dalies tenkinamas ieškinio reikalavimas, uždraudžiant prekybą atitinkamais vaistais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovė UAB „TOJARIS PROJEKTAI“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė galimybė išlaikyti byloje status quo (padėtis, kuri yra). Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių (sutampančių su ieškinio reikalavimais) taikymas yra pateisinamas ir būtinas, kadangi, užsitęsus ieškinio nagrinėjimui, ieškovė patirs dar didesnių finansinių nuostolių. Atsakovai visą savo veiklą iš esmės grindžia tik neteisėtai gauta ieškovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija.
9.2. Atsakovų finansiniai dokumentai juridinių asmenų registre nėra pateikti, UAB „Niromed“ ir MB „Mailmedz“ yra naujai įsteigtos įmonės, todėl net nėra aiški įmonių turtinė padėtis, kokius įsipareigojimus jos turi ir ar, teismui tenkinus ieškinį, ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkės.
9.3. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama ir su atsakovų elgesiu. L. J. nepagrįstai kreipėsi dėl neteisėto atleidimo iš darbo į Darbo ginčų komisiją, net nebandė tartis su ieškove, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją prieš jį atleidžiant iš darbo, o būtent, kad net nėra susijęs su įmonės MB „Mailmedz“ veikla ir visa tai rodo jo akivaizdų nesąžiningumą. Taip pat L. J. trynė susirašinėjimus iš darbinio kompiuterio ir tokiu būdu siekė visais įmanomais būdais paslėpti neteisėtus veiksmus. Siekdamas sumažinti ieškovės konkurencingumą ir pagerinti naujai įsteigtų įmonių UAB „Niromed‘ ir MB „Mailmedz“ sąlygas, L. J. eidamas pareigas bendrovėje pradėjo sudarinėti nuostolingus užsakymus ieškovės vardu.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Darbo ginčų komisija sprendimu pripažino, kad L. J. atleistas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kadangi veikė UAB „Niromed“ naudai ir interesais dar dirbdamas pas ieškovę. Buvo nustatyta, kad L. J., naudodamasis darbdavio (ieškovės) suteiktomis priemonėmis – kompiuteriu bei jam suteikta prieiga prie „Pharma 14“ informacinės sistemos, atliko medikamentų paiešką. Iš pateiktų elektroninių susirašinėjimų iš L. J. darbinio elektroninio pašto su vaistų „PROKIT“ tiekėju „Centrala Farmaceutyczna CEFARM SA“ matyti, kad jis teikė užklausas bei formavo užsakymus, naudodamasis savo padėtimi pas ieškovę, dėl medikamentų, kuriais leidimą prekiauti galiausiai įgijo UAB „Niromed“.
9.5. UAB „Niromed“ dirba tik 1 darbuotojas, t. y. įmonės direktorė J. B.. Todėl, nėra įmanoma visiškai naujai įmonei su 1 darbuotoju vykdyti tokio masto vaistų pirkimą–pardavimą, vaistus sandėliuoti, ieškoti tiekėjų, bendrauti su klientais ir tuo pačiu valdyti ir vystyti naują verslą. Tik pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija UAB „Niromed“ veikla buvo pelninga, o UAB „Niromed“ vaistų registracija yra netiesioginis įrodymas, kuris patvirtina, kad neatsitiktinai vaistai, kurių ieškojo L. J., ir su kurių tiekėjais bendravo, buvo įregistruoti UAB „Niromed“ vardu.
Atsiliepimas
10. Atsakovai L. J. ir MB „Mailmedz“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atskleisti ir perduoti ieškovei priklausančias komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją – atsakovai nurodė:
10.1.1. Apeliantė pareiškė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su byloje pareikštu reikalavimu. O tai lemia, kad, jeigu būtų patenkintas toks apeliantės prašymas dar net neprasidėjus bylos nagrinėjimui, būtų pasiektas apeliantės materialinis teisinis rezultatas, nors tokias išimtinio pobūdžio procesines priemones taikyti nėra jokio pagrindo. Tai taip pat apeliantei suteiktų nepagrįstą pranašumą.
10.1.2. Apeliantė šiuo metu neturi leidimų importuoti vaistus, išskyrus vaistą „Prokit“ (šį lygiagretaus importo leidimą apeliantė įgijo netgi vėliau nei atsakovė UAB „Niromed“). Tuo tarpu atsakovė MB „Mailmedz“ jokios ūkinės veiklos, kuri tiesiogiai konkuruotų su apeliantės vykdoma veikla, nevykdė, nevykdo ir neplanuoja vykdyti, be to, neturi ir niekada neturėjo leidimų lygiagrečiai importuoti vaistus.
10.1.3. Tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė UAB „Niromed“ būtų priversta nutraukti teisėtai vykdomą vaistų importo ūkinę veiklą, o atsakovai tokia veikla apskritai negalėtų užsiimti. Tai sudarytų apeliantei absoliučiai neteisėtas galimybes pašalinti esamus (potencialius) rinkos konkurentus bei perimti atsakovės UAB „Niromed“ jau užimamą vaistų rinkos dalį.
10.1.4. „Pharma 14“ nėra sukurta apeliantės, jos kūrėja yra Izraelyje veikianti įmonė. Šia programa gali naudotis kiekvienas to pageidaujantis asmuo, turintis interneto prieigą bei sumokėjęs nustatytą prenumeratos mokestį. „Pharma 14“ ir joje esantys duomenys apie vaistus nėra slapti (nevieši), be to, lieka neaiškiomis ir apeliantės protingos pastangos tokią informaciją išsaugoti kaip slaptą (neviešą), kai prie jos prisijungti gali praktiškai bet kas. Taigi tokia apeliantės komercinė paslaptis neegzistuoja, kadangi ji neatitinka būtinųjų sąlygų, keliamų komercinėms paslaptims. Tuo tarpu vien tai, kad apeliantė savo vidiniuose dokumentuose nepagrįstai priskyrė tokią informaciją komercinei paslapčiai, tai automatiškai jos tokia nedaro. Programoje nėra jokių duomenų apie jau esamus apeliantės klientus, tiekėjus ir kt. Akivaizdu, kad vien sistemoje „Pharma 14“ esantys duomenys neturi visiškai jokios komercinės (gamybinės) vertės apeliantės veikloje.
10.2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – atsakovai nurodė:
10.2.1. Apeliantė nenurodė jokios pagrįstos aplinkybės ir (ar) nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, liudijančio tai, kad atsakovai atliko ar ketina atlikti kokius nors nesąžiningus veiksmus siekiant išvengti apeliantei galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Apeliantei neįrodinėjant atsakovų nesąžiningumo, vien tokia aplinkybė kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui.
10.2.2. L. J., nesutikdamas su jo atleidimo iš darbo pagrindu, turi teisę ginti savo interesus, taip pat ir skųsti tokius apeliantės veiksmus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Ir tai niekaip negali suponuoti jo nesąžiningo veikimo ginčo byloje. Atsakovas L. J. apeliantės nurodomų veiksmų – nuostolingų sandorių sudarymo, duomenų trynimo iš kompiuterio – neatliko, to nepripažino ir kategoriškai nepripažįsta.
Šalies argumentai
10.2.3. Apeliantė prašydama taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones siekia sukelti kuo daugiau nepatogumų atsakovams, daryti spaudimą, taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia kitų, o ne ieškinio užtikrinimo tikslų.
Atsiliepimas
11. Atsakovės J. B. ir UAB „Niromed“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė visus savo ieškinio reikalavimus ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia iš esmės vien tik tuo faktu, kad dalis (7 iš 30) vaistinių preparatų, kurių registraciją atliko atsakovė UAB „Niromed“, sutampa su dalimi (9 iš 867) vaistinių preparatų, apie kuriuos duomenų „Pharma 14“ informacinėje sistemoje ieškojo ir atsakovas L. J.. Šiuo metu iš viso atsakovė UAB „Niromed“ yra atlikusi 31 preparato lygiagretaus importo registracijas, taigi ginčijami septyni preparatai sudaro vos 22 procentus visų atsakovo UAB „Niromed“ importuojamų preparatų. Tai įrodo, kad atsakovė UAB „Niromed“ yra pajėgi pati surinkti reikiamus duomenis vaistinių preparatų lygiagretaus importo registracijai ir jų importui. Tą patį preparatą lygiagrečiam importui gali registruoti neribotas kiekis importuotojų, todėl vien konkretaus preparato registracija taip pat nėra konkurencijos pažeidimas ir nereiškia ieškovės komercinių paslapčių neteisėto panaudojimo.
11.2. Ieškovė iki šiol yra atlikusi tik vieno iš septynių ginčo vaistinių preparatų registraciją. Taigi ieškovė ir atsakovė UAB „Niromed“ faktiškai nekonkuruoja dėl šešių iš septynių ginčo preparatų importo į Lietuvos rinką. Vaistinio preparato „PROKIT“ lygiagretaus importo registraciją yra atlikusios abi šalys, tačiau pažymėtina, kad „PROKIT“ registraciją yra atlikusi ir trečia bendrovė – UAB „Lex ano“, tačiau dėl šios registracijos teisėtumo ieškovė jokių klausimų nekelia ir reikalavimų nereiškia.
11.3. Šiuo metu atsakovė UAB „Niromed“ teisėtai vykdo prašomą laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausti veiklą, taigi tokio draudimo pritaikymas neabejotinai pakeistų esamą situaciją – pakeistų status quo. Būtent laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, kaip akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nulemtų naujų teisminių ginčų tarp šalių atsiradimą, nes uždraudus atsakovei UAB „Niromed“ vykdyti teisėtą veiklą, atsakovė patirtų didelius nuostolius.
11.4. Laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje prašoma taikyti kaip spaudimo atsakovams priemonę, siekiant įbauginti atsakovus dėl proceso eigos ir baigties. Ieškovė be savo pačios deklaratyvių samprotavimų, spėlionių bei sąmokslo teorijų ieškinyje ar atskirajame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovės J. B. ar UAB „Niromed“ naudojasi ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Ieškovė net neįrodė, kad ta ieškinyje ir atskirajame skunde nurodoma informacija apskritai sudaro komercinę paslaptį.
11.5. Ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės, t. y. uždraudimas atsakovei UAB „Niromed“ pateikti Lietuvos Respublikos rinkai, eksportuoti (reeksportuoti) ginčo vaistinius preparatus bei įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su šių preparatų tiekėjais, pažeistų viešąjį interesą, todėl vien ši priežastis yra savarankiškas pagrindas ieškovės atskirajam skundui atmesti. Vienas iš ginčo preparatų – „Lanoxin“ – yra įtrauktas į kompensuojamų vaistinių preparatų kainyną. Uždraudus atsakovei UAB „Niromed“ į Lietuvos rinką tiekti šį vaistinį preparatą, būtų padaryta didelė žala viešajam interesui, nes kiltų reali grėsmė, kad Lietuvos rinkoje neužteks šio valstybės finansuojamo vaisto, kurį, Valstybinės ligonių kasos preliminariai pateiktais skaičiavimais, kiekvieną dieną vartoja apie 5 408 pacientų skaičius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
14. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Ieškovė be pareikštų materialinių teisinių reikalavimų civilinėje byloje atsakovų atžvilgiu prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovėms UAB „Niromed“ ir J. B. naudoti, atskleisti ir perduoti ieškovei priklausančias komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes – vaistus „Prokit“, „Frovatriptan Teva“, „Cefuroxim Dr. Eberth“, „Lanoxin (Digoxin)“, „Clindamycin“, „Clarithromycin“, „Clonazepamum TFS“, arba juos importuoti, eksportuoti ar saugoti. Tai yra specialios laikinosios apsaugos priemonės, įtvirtintos Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, jos gali būti taikomos tik nustačius CPK 144 straipsnio 1 dalyje bei KPTAĮ 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
16. Ieškovė taip pat prašė areštuoti atsakovams priklausantį turtą bei pinigines lėšas.
17. KPTAĮ 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teismui pateikti įrodymus, kad: 1) komercinė paslaptis egzistuoja; 2) jis yra komercinės paslapties turėtojas; 3) komercinė paslaptis neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista arba kyla grėsmė, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, panaudota ar atskleista. Straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus įskaitant: 1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes; 2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti; 3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį; 4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį; 5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims; 6) teisėtus trečiųjų šalių interesus; 7) viešąjį interesą; 8) pagrindinių teisių apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl KPTAĮ 3 dalyje įtvirtintų sąlygų taikymo, ieškinio pagrįstumas vertinamas preliminariai.
18. Komercinės paslapties sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnyje. Komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.
19. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė iš esmės įrodinėja, kad atsakovas L. J., pasinaudodamas ieškovės turima duomenų baze „Pharma 14“ surado tam tikrus vaistus, tų vaistų gamintojus (platintojus), kainas, ir dėl šių vaistų platinimo sudarė sutartis ne ieškovės, kurioje tuo metu dirbo, vardu, o visi šie vaistiniai preparatai buvo platinami konkuruojančios bendrovės UAB „Niromed“. Tačiau iš esmės nėra ginčo dėl to, kad duomenų bazė „Pharma 14“ nėra speciali ieškovės kaupta ir įslaptinta duomenų bazė, o tiesiog mokama vaistų paieškos priemonė, kuria gali naudotis kiekvienas to pageidaujantis asmuo. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad „Pharma 14“ yra pasaulinė medicinos duomenų bazė, kurioje be kita ko kaupiama visa informacija apie kiekvieną vaistą, įskaitant gamyklines, didmenines ir mažmenines kainas ir kompensavimo informaciją (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė ieškinyje išvardina, kas sudaro ieškovės komercinę paslaptį (pvz., ieškovės tiekėjų sąrašai su vaistų įsigijimo kainomis, rinkos tyrimai, ieškovės verslo modelis ir kt.), tačiau konkrečiai nenurodo, kokia būtent ieškovės komercinė paslaptis buvo atskleista, kaip ja buvo pasinaudota. Šios aplinkybės nėra detalizuotos ir atskirajame skunde. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodomos komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes, sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė KPTAĮ 3 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, o būtent, kad komercinė paslaptis egzistuoja.
20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
21. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, šios aplinkybės šalys neginčija. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir nevertina ieškovės atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio prima facie pagrįstumu.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Tokios aplinkybės kaip reikalavimo sumos dydis ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017, 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018, 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1100-450/2019, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1115-464/2020 ir kt.).
23. Pritartina atsiliepimuose į atskirąjį skundą dėstomiems argumentams, kad ieškinio suma, kurią vienašališkai nustatė ieškovė, yra didelė, tačiau tai nesudaro jokio pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi civilinėje byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų apie kokius nors nesąžiningus atsakovų veiksmus siekiant išvengti apeliantui galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybė, ar atsakovas L. J. sudarė nuostolingus sandorius ieškovės vardu, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir negali būti įvertinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Nors Darbo ginčų komisija sprendimu pripažino, kad L. J. pagrįstai atleistas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kadangi veikė UAB „Niromed“ naudai ir interesais dar dirbdamas pas ieškovę, tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, šis sprendimas yra ginčijamas, o atsakovas kategoriškai neigia Darbo ginčų komisijos konstatuotas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste tai nelaikytina pakankamu atsakovo nesąžiningumo įrodymu.
25. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra vienintelė galimybė išlaikyti byloje status quo. Ieškovė atskirajame skunde teisingai pažymi, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti įvairių rūšių, taip pat gali būti taikomos ir konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo spręsti dėl esamos teisinių santykių padėties užtikrinimo, jeigu nėra nustatomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminarus pagrįstumas, grėsmė teismo sprendimo vykdymui, specialios KPTAĮ 3 dalyje nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovų L. J. ir MB „Mailmedz“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad apeliantė šiuo metu neturi leidimų lygiagrečiai importuoti ginčo vaistus, (išskyrus vaistą „Prokit“, kurio lygiagretaus importo leidimą ieškovė įgijo vėliau nei atsakovė UAB „Niromed“). Byloje nėra duomenų apie atsakovės MB „Mailmedz“ vykdomą ūkinę veiklą, kuri tiesiogiai konkuruotų su apeliantės vykdoma veikla. Tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė UAB „Niromed“ būtų priversta nutraukti dalį vykdomos veiklos, atsakovai tokia veikla apskritai negalėtų užsiimti, taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės ne būtų užtikrinamas status quo padėties išsaugojimas, o iš rinkos eliminuoti vaistų, kurių pardavimu ieškovė netgi neužsiima, importuotojai.
27. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę, kadangi jo patirta žala nebesutaptų su realiai patirta žala. Pažymėtina, kad ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu turi teisę padidinti (sumažinti) ieškinio reikalavimus ir taip apginti savo galimai pažeistas teises.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo naikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atsakovė UAB „Niromed“ pateikė prašymą priteisti 3 557,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 22 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje apeliacinėje byloje nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.