Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4733-614/2012 pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai„Solidarumas“ dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti draudiminę nuobaudą panaikinimo, trečiasis asmuo S. F..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2012-07-02 atsisakymą duoti sutikimą skirti S. F. drausminę nuobaudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad S. F. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto vagonų tikrintoju remontininku. 2012-06-08 Vaidotų geležinkelio stoties 24 kelyje jis atliko traukinio sąstato techninę priežiūrą. 2012-06-11 l.e.p. Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininkui J. Š. buvo pateiktas tarnybinis pranešimas dėl Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos pažeidimų ir grasinimo, kuriame nurodyta, kad 2012-06-08 14:00 val. S. F., neužbaigęs sąstato techninės priežiūros 24 kelyje, savavališkai atėjo į VTPP valgyklą valgyti, nors po atlikto traukinio Nr. 3274 dalinio stabdžių patikrinimo 48 kelyje jis turėjo tęsti anksčiau pradėto sąstato techninę priežiūrą 24 kelyje. Vadovaujantis 2011-03-21 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos 66/V Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 1.4.4.5 p., baigus techninę vagonų priežiūrą vagonų tikrintojas privalo informuoti operatorių (tvarkdarį) arba VTPP pamainos vadovą apie vagonų parengimą pakrovai arba važiavimui traukinyje. 2011-06-22 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Krovinių vežimo direkcijos įsakymu Nr. Į(DK)-149 patvirtintos Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 236 p. numato, jog atlikę techninę priežiūrą ir reikiamą vagonų remontą, vagonų tikrintojai praneša VTPP operatoriui paskutinio sąstato vagono numerį, kurį VTPP operatorius užrašo į V-14 formos žurnalą. Technologijos 239 p. numato, jog baigę techninę priežiūrą ir atlikę ištisinį stabdžių patikrinimą nuo SSBĮ, vagonų tikrintojai apie tai praneša VTPP operatoriui. Apie sąstato priežiūros pabaigą VTPP operatorius įrašo į V-14 formos žurnalą (kuriame už atliktą priežiūrą pasirašo vagonų tikrintojai) ir įveda duomenis į IS STOKIS. S. F., atlikęs sąstato techninę priežiūrą, nepranešė VTPP operatoriui apie 24 kelyje stovėjusio sąstato techninę priežiūrą, pažeidė 66/V Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 1.4.4.5 p bei Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 236 ir 239 p.p. reikalavimus. 2012-06-13 darbdavys raštu pareikalavo S. F. dėl padaryto pažeidimo pateikti pasiaiškinimą raštu. Pasiaiškinimą gavus, 2012-06-22 operatyvinio pasitarimo metu nutarta už minimų aktų netinkamą vykdymą bei neatsakingą požiūrį į darbą S. F. skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. numato, jog, norėdamas skirti drausminę nuobaudą darbuotojams, kurie yra įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai, darbdavys turi gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamo organo sutikimą. Kadangi S. F. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas, ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-06-26 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti raštišką sutikimą skirti S. F. drausminę nuobaudą – papeikimą. 2012-07-10 ieškovas gavo atsakovo 2012-07-02 raštą Nr.10, kuriame nurodyta, jog sutikimo skirti drausminę nuobaudą atsakovas neduoda, vadovaujantis tuo, kad S. F. neva yra persekiojamas už kritinį požiūrį į administracijos veiklą bei dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje. Ieškovas pažymėjo, kad nurodytas atsakovo teiginys neatitinka tikrovės ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl negali būti vertinamas kaip pagrindas atisakyti duoti sutikimą taikyti drausminę nuobaudą. Toks atsisakymas iš esmės pažeidžia ieškovo, kaip darbdavio, kaip ūkio subjekto interesus, riboja darbdavio teises, pažeidžia šalių lygybės principą. Būtina skirti darbuotojo darbinę veiklą ir darbuotojo dalyvavimą profesinėje sąjungoje, profesinė sąjunga turi vertinti, ar darbdavys siekia taikyti drausminę nuobaudą darbuotojui, remdamasis pagrįstu darbo drausmės pažeidimu. Darbdavio teisė taikyti darbuotojų drausminės atsakomybės priemones pripažinta įstatymo ginamu darbdavio interesu, darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą ir rūpintis darbo drausmės užtikrinimu. Sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu, darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą ir laikytis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos. Už darbo drausmės pažeidimą, t. y. už darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą nepagrįstas, ieškovas atsakovui kartu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad S. F. netinkamai vykdė savo pareigas ir pažeidė nurodytus instrukcijos ir technologijos punktų reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad panašius pažeidimus S. F. padarė nebe pirmą kartą: 2012-01-24, 2012-02-07 ir 2012-04-03 atlikęs traukinių sąstatų apžiūras jis taip pat nepasirašė žurnale. Atsakovo nesutikimas suvaržo ieškovo teisę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojų netinkamą elgesį, siekti užtikrinti darbo drausmę, teisės aktų laikymąsi ir vykdymą, bei pašalinti prielaidas darbo drausmę pažeidusiam darbuotojui tęsti pažeidimus. Atsakovo nesutikimas grindžiamas tik prielaidomis ir subjektyviu paties S. F. situacijos vertinimu (LR DK 236 str., 239 str., 241 str. 1 d.).

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir trečiasis asmuo S. F. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami nenaikinti atsakovo 2012-06-12 atsisakymo skirti drausminę nuobaudą – papeikimą trečiajam asmeniui S. F.. Nurodė, kad trečiasis asmuo iniciavo profesinės sąjungos įsteigimą ir įregistravo ją, profesinės sąjungos nariai pradėjo kelti viešumon bendrovėje įsišaknijusias korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnyba atvejus, reikalauti šalinti įstatymų pažeidimus, už ką yra persekiojamas už išgalvotus įvairius tariamus darbo drausmės pažeidimus. Ieškovo darbuotojas V. Š. nuolat rašo tarnybinius pranešimus trečiojo asmens atžvilgiu. Ieškovas eilinį kartą siekia neteisėtai ir nepagrįstai skirti drausminę nuobaudą. Trečiasis asmuo S. F. laikosi visų įstatymų ir vidaus darbo taisyklių, pats savo iniciatyva visada bando spręsti įvairias problemas, kurios iškyla darbo metu. Atkreipė dėmesį, kad S. F. prašyme pasiaiškinti buvo nurodyta pasiaiškinti dėl sąstato 48 kelyje, o vėliau po S. F. rašytinio paaiškinimo, ieškovas keitė poziciją ir nurodė, kad drausmės pažeidimą jis padarė 24 kelyje. S. F. apžiūrėjo 24 sąstato savo pusę, o kitą pusę apžiūrinėjo porininkas, kuris savo darbo dar nebuvo atlikęs, ir kol jis dirbo, trečiasis asmuo S. F., turėdamas laisvo laiko, užėjo pas V. Š. ir pranešė jam, kad yra laisvas, kol porininkas užbaigs savo darbą, be to, bandė kalbėti dėl jo sudarytų birželio mėnesio darbo grafikų, dėl kurių vėliau kalbėta su AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdžia. Vėliau V. Š. tai pradėjo neigti, meluoti, kad S. F. nebuvo užėjęs ir kad tariamai iš karto nuėjo į valgyklą valgyti. S. F., galutinai atlikęs sąstato techninę apžiūrą, kartu su porininku išleido 24 kelio sąstatą, visos procedūros buvo atliktos, kai sąstatas buvo apžiūrėtas abiejų darbuotojų ir buvo paruoštas važiavimui, tada jie abu pasirašė V-14 formos žurnale. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad S. F. neatliko kažkurios procedūros ar kad nepasirašė atitinkamuose dokumentuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-08 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2012-07-02 atsisakymą duoti sutikimą ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ skirti S. F. drausminę nuobaudą; priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 142 Lt žyminio mokesčio ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai; išieškoti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ Lietuvos Respublikos valstybei 24,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo S. F. dirba ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto vagonų tikrintoju remontininku. 2011-07-27 steigiamajame susirinkime buvo nutarta įsteigti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinę sąjungą „Solidarumas“, jos pirmininku išrinktas S. F., taip pat išrinkti devyni profesinės sąjungos tarybos nariai, tarybos nariu taip pat išrinktas S. F., patvirtinti profesinės sąjungos įstatai (1 t., b.l. 49, 51-54). Teismas nurodė, jog ieškovas pateikė 2011-03-21 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos 66/V Techninės vagonų priežiūros instrukcijos išrašą, kuris patvirtina, kad pagal Instrukcijos 1.4.4.5 punktą, baigus techninę vagonų priežiūrą, vagonų tikrintojas privalo informuoti operatorių (tvarkdarį) arba VTPP (JKTAP, TPP) pamainos vadovą apie vagonų parengimą pakrovai arba važiavimui traukinyje (1 t., b.l. 20-22). Ieškovas taip pat pateikė 2011-06-22 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Krovinių vežimo direkcijos įsakymu Nr. Į(DK)-149 patvirtintos Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos išrašą, kuris patvirtina, kad Technologijos 236 punktas numato, jog atlikę techninę priežiūrą ir reikiamą vagonų remontą, vagonų tikrintojai apie tai praneša VTPP operatoriui paskutinio sąstato vagono numerį, kurį VTPP operatorius užrašo į V-14 formos žurnalą. Technologijos 239 punktas numato, jog baigę techninę priežiūrą ir atlikę ištisinį stabdžių patikrinimą nuo SSBĮ, vagonų tikrintojai apie tai praneša VTPP operatoriui. Apie sąstato priežiūros pabaigą VTPP operatorius įrašo į V-14 formos žurnalą (kuriame už atliktą priežiūrą pasirašo vagonų tikrintojai) ir įveda duomenis į IS STOKIS (1 t., b.l. 23-25). Teismas nustatė, kad darbdavio įgaliotas atstovas 2012-06-11 gavo Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojo (vagonų ūkiui) V. Š. tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2012-06-08 apie 14 val. trečiasis asmuo S. F., neužbaigęs sąstato techninės priežiūros 24 kelyje, savavališkai atėjo į valgyklą valgyti, nors po atlikto traukinio Nr. 3274 dalinio stabdžių patikrinimo 48 kelyje turėjo tęsti anksčiau pradėto sąstato techninę priežiūrą 24 kelyje. 2012-06-13 raštu darbdavys pareikalavo darbuotoją F. F. raštu pasiaiškinti iki 2012-06-18 (1 t., b.l. 10). 2012-06-18 S. F. pateikė darbdaviui rašytinį pasiaiškinimą (b.l. 11, 1 t.), kuriame nurodė, kad tą dieną 24 kelyje buvo pateiktas traukinys, apžiūros pradžia 12:37, apie 13:15 buvo duotas šilumvežis į 48 kelią, jie nutraukė 24 kelio apžiūrą, kuriame dar reikėjo apžiūrėti kelis vagonus iš MRC pusės, 48 kelio pažymą parašė V. K., o jis buvo iš traukinio galo, dalinio patikrinimo pradžia 13:17 val., pabaiga 13:45 val. Apžiūrėjęs 24 kelią jis grįžo į VTPP pusę, o V. K. laukė traukinio išleidimo. Nuėjęs į VTPP patalpas, nes V. K. dar reikėjo apžiūrėti 24 kelią, jis iškarto užėjo pas V. Š. ir pradėjo kalbėt apie neteisingai surašytus grafikus, jis (V. Š.) paklausė, ar neturi traukinio, atsakė, kad savo 24 kelio pusę apžiūrėjo, ir, kol V. K. apžiūrės, suspės pavalgyti. Nuėjo į valgyklą, pradėjo valgyt, o V. Š., kaip įprasta, pradėjo bėgiot, rėkti, dėl ko ir buvo išprašytas iš valgyklos už durų. S. F. nurodė, kad jį nepagrįstai apkaltino ir apšmeižė. Greitai pavalgęs, jis išėjo į parką, prie budelės, nes reikėjo keletą minučių palaukti, kol porininkas apžiūrės 24 kelią. 14:15 val. V. K. apžiūrėjo ir iškart davė šilumvežį (bandymo pradžia 14:17 val., 14:43 val. pabaiga), traukinį jie išleido 14:50 val. (1 t., b.l. 11-12). Dalyvaujant S. F., 2012-06-22 operatyvinio pasitarimo metu buvo apsvarstytas pateiktas tarnybinis pranešimas ir S. F. rašytinis pasiaiškinimas, išklausyti žodiniai darbuotojų paaiškinimai (1 t., protokolas, b.l. 13-16). Operatyvinio pasitarimo protokole nurodyta, kad baigęs kelyje Nr. 24 stovėjusio sąstato techninę priežiūrą, S. F. nepranešė apie tai operatorei ir apie 14 val. užėjęs į VTPP patalpas V-14 formos žurnale nepasirašė už atliktą kelyje Nr. 24 sąstato techninę priežiūrą. Operatorė N. S. patvirtino, kad ji matė, kaip S. F. atėjo į VTPP patalpas, apie kelyje Nr. 24 stovėjusio sąstato techninės priežiūros pabaigą jis nepranešė ir nepasirašė V-14 formos žurnale už atliktą techninę priežiūrą. Operatorė nurodė, kad apie kelyje Nr. 24 stovėjusio sąstato atliktos techninės priežiūros pabaigą S. F. radijo ryšiu pranešė tik tada, kai apie kelyje Nr. 24 stovėjusio sąstato techninės priežiūros pabaigą pranešė vagonų tikrintojas remontininkas V. K., t. y. 14:17 val. J. Š. paaiškino, kad neatsižvelgiant į tai, ar porininkas baigė ar dar tęsia techninę priežiūrą iš savo pusės, privalu pranešti apie sąstato techninės priežiūros pabaigą, o būnant VTPP patalpose pasirašyti V-14 formos žurnale už atliktą sąstato techninę priežiūrą, kaip to reikalauja 66/V Techninės vagonų priežiūros instrukcija ir Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologija, nes V-14 formos žurnale yra pildomos dvi atskiros eilutės, kuriose nurodomos kiekvieno vagonų tikrintojo remontininko pavardės (išskyrus atvejus, kai techninę priežiūrą atlieka vienas darbuotojas). Šiuo atveju žurnale įrašyta, kad abu vagonų tikrintojai techninę priežiūrą baigė 14:17 val. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ne pirmas tokio pobūdžio S. F. pažeidimas, už pasikartojančius technologijos pažeidimus, t. y. už 66/V Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 1.1.1.5. punkto nevykdymą ir Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 236 punkto ir 239 punkto nevykdymą ir neatsakingą požiūrį į darbą S. F. nutarta taikyti drausminio pobūdžio priemonę – skirti papeikimą, įspėti Vaidotų geležinkelio stoties vagonų techninės priežiūros punkto viršininką D. S. ir įpareigoti griežtai kontroliuoti, kaip jam pavaldūs vagonų tikrintojai remontininkai laikosi technologinių reikalavimų bei nuolat tikrinti techninės dokumentacijos pildymą, tai patvirtina ir operatyvinio posėdžio garso įrašas (1 t., b.l. 43). Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-06-26 raštu kreipėsi į atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinę sąjungą „Solidarumas“, prašydamas duoti sutikimą skirti S. F. drausminę nuobaudą – papeikimą (1 t., b.l. 17-25). Teismas pažymėjo, jog prie ieškovo 2012-06-26 prašymo atsakovui duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą buvo pridėtos darbdavio įsakymo dėl įgaliojimų darbo teisės srityje perdavimo, 2012-06-22 operatyvinio pasitarimo protokolo, 2012-06-11 tarnybinio pranešimo, 66/V Techninės vagonų priežiūros instrukcijos išrašo, Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos išrašo, darbdavio 2012-06-13 reikalavimo S. F. pasiaiškinti ir jo 2012-06-10 pasiaiškinimo kopijos (1 t., b.l. 17), todėl teismas padarė išvadą, kad visa reikšminga informacija atsakovui buvo suteikta. Ieškovas 2012-07-10 gavo neigiamą atsakovo atsakymą, t. y. profesinės sąjungos pirmininko S. F. 2012-07-02 pasirašytą pranešimą, jog profesinės sąjungos taryba sutikimo skirti drausminę nuobaudą S. F. nedavė (1 t., b.l. 26). Darbdavys pagal DK 134 straipsnio 3 dalies analogiją (DK 9 straipsnio 1 dalis) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus. Teismas pažymėjo, jog nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei DK nepateikta pagrindų ar aplinkybių, kurioms esant profesinių sąjungų renkamasis organas turi teisę netenkinti darbdavio prašymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamą organą, iš esmės paliekant tai klausimą (prašymą) sprendžiančio subjekto nuožiūrai. Atsisakymui nėra suteikiamas absoliutus pobūdis, nes jis gali būti teismo panaikintas. Tam įstatymas nustato darbdavio pareigą įrodyti, kad ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą turi būti motyvuotas. Ieškovo ginčijamas atsakovo 2012-07-02 atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą – papeikimą motyvuojamas tuo, kad trečiasis asmuo S. F. yra nepagrįstai persekiojamas už kritinį požiūrį į administracijos veiklą. Atsakovo rašte nurodoma, kad nepagrįstas pretenzijas S. F. visada reiškia Vilniaus regiono stočių skyriaus pavaduotojas (vagonų ūkiui) V. Š. (1 t., b.l. 26). Teismas konstatavo, kad egzistuoja tam tikras susipriešinimas tarp Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojo (vagonų ūkiui) V. Š. ir trečiojo asmens S. F., tai patvirtina pateiktas operatyvinio posėdžio protokolo garso įrašas (1 t., b.l. 43), kuriame girdėti, kad darbuotojai kaltina vienas kitą melavimu, grasinimais. Teismas pažymėjo, jog S. F. teisme nurodė jog jo persekiojimas prasidėjo prieš trejus metus, kai jis pradėjo mokytis universitete, kadangi viršininkai jaučia konkurenciją ir bijo netekti darbo vietų. Teismas padarė išvadą, kad šie nesutarimai yra labiau asmeninio pobūdžio ir nėra susiję išimtinai su trečiojo asmens S. F. veikla profesinėje sąjungoje. Šią teismo išvadą patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad dar iki profesinės sąjungos įsteigimo S. F. kelis kartus buvo nubaustas drausmine tvarka. 2002-07-12 darbdavio įsakymu Nr.180-K S. F. buvo nubaustas drausmine nuobauda – jam pareikšta pastaba už tai, kad jis nesutikinėja traukinių arba netinkamai pildo V-44 formos pažymas (1 t., b.l. 116-118). 2010-05-03 darbdavio įsakymu Nr.P9VRSS)-167 S. F. buvo nubaustas drausmine nuobauda – jam pareikštas papeikimas už Vaidotų stoties techninės vagonų priežiūros punkto veiklos nuostatų ir Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų pažeidimus, techninės vagonų priežiūros nevykdymą, kadangi netikėto patikrinimo metu nustatyta, jog S. F. aptiktas traukinių sutikimo poste, nors tuo metu turėjo 72 kelyje atlikti techninę traukinio priežiūrą (apžiūrą) (1 t., b.l. 120-121). 2011-04-12 darbdavio įsakymu Nr.P(VRSS)-110 S. F. buvo nubaustas drausmine nuobauda už Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų nevykdymą, t. y. už neatliktą traukinio sąstato techninę priežiūrą (1 t., b.l. 124-127). Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktas 2012-09-11 AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko S. F. ir kitų tarybos narių kreipimasis (tarnybinis pranešimas) darbdaviui, kuriame nurodyta, jog pastaruosius pora metų dirbti neįmanoma dėl viršininkų puolimo ir kad darbuotojai, o ypač profsąjungos nariai persekiojami, konkrečiai nurodoma apie 2012-08-31 ir 2012-09-04 tikrinimus ir tariamai nusikalstamą V. Š. veiklą (1 t., b.l. 193-195). Išnagrinėjęs šį kreipimąsi, įgaliotas darbdavio atstovas nurodė, kad patikrinimai atliekami ir kitų vagonų tikrintojų remontininkų pamainų metu (2012-08-16, 2012-08-20, 2012-09-07, 2012-09-13, 2012-09-19) ir bus atliekami ateityje, paaiškinti patikrinimų rezultatai (1 t., b.l. 196). S. F. taip pat pateikė 2011-06-12, 2011-11-02, 2012-03-02, 2012-04-23, 2012-05-02, 2012-04-04, 2012-05-08, 2012-05-14, 2012-05-24, 2012-05-24 jo ir kitų vagonų tikrintojų tarnybinius pranešimus (skundus) dėl piktnaudžiavimo pareigomis, etikos nesilaikymo, nepasitikėjimo, diskriminavimo, netinkamų darbo sąlygų sudarymo, kitų tariamų pažeidimų, tačiau jie nesietini išimtinai su S. F. veikla profesinėje sąjungoje, o darbdaviui atlikus tarnybinius patikrinimus, didžioji jų dalis nepasitvirtino (1 t., b.l. 154-200), į kai kuriuos buvo reaguojama. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad S. F. persekiojamas būtent už savo profesinę veiklą. Teismas padarė išvadą, kad S. F. 2012-06-08 nepranešimas apie 24 kelyje patikrinto traukinio sąstato techninės priežiūros pabaigą ir nepasirašymas V-14 formos žurnale baigus traukinio techninę apžiūrą, yra konkretus darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Teismo vertinimu, ginčas, ar S. F. buvo užėjęs pas V. Š. kalbėti dėl grafikų 14 valandą, ar anksčiau, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės, kadangi S. F. buvo atėjęs į VTPP patalpas ir turėjo galimybę įvykdyti Instrukcijos ir Technologijos reikalavimus, o jo pasirašymas žurnale 16 valandą nesavalaikis. Teismas pažymėjo, kad S. F. ir anksčiau yra padaręs panašaus pobūdžio pažeidimų (2011-09-08, 2012-01-24 d., 2012-02-07 d., 2012-04-17 nepasirašė V-14 formos žurnale, 2 t., b.l. 128-134, 138-142, 1 t., 1-14). Organai, kurie sprendžia darbdavio pareiškimus duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, privalo savo teisėmis naudotis protingai ir sąžiningai, taip pat negali be pakankamo pagrindo riboti darbdavio teisių, pažeisti darbdavio teises ir teisėtus interesus. Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra individualus ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ginčijamas atsakovo nesutikimas skirti nuobaudą trečiajam asmeniui iš esmės motyvuojamas asmeniniu S. F. aplinkybių vertinimu ir abstraktaus pobūdžio teiginiais apie persekiojimą už profsąjunginę veiklą ir kad šie teiginiai nėra įrodyti leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Kaip teisme nurodė ieškovas, sutikimas skirti nuobaudą neduodamas per šiuos metus jau trečią kartą (LITEKO duomenimis nagrinėjamos civilinės bylos teisme). Tokia padėtis iš esmės pažeidžia darbdavio (ieškovo) teisėtus interesus, kadangi faktiškai užkerta galimybę kontroliuoti darbuotojo S. F. darbo drausmę ir adekvačiai reaguoti į darbuotojo netinkamą darbo pareigų atlikimą, kuris, kaip nustatyta byloje, yra pasikartojantis. Kadangi ieškovo – geležinkelio transporto įmonės veikla yra kvalifikuojama kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), o be to yra susijusi su visuomenės ir ūkio subjektų poreikių tenkinimu pervežant asmenis, krovinius (taip pat ir pavojingus krovinius), ieškovas turi užtikrinti aukštus saugos užtikrinimo standartus ir atitinkamai reikalauti darbuotojų drausmės bei, reikiamais atvejais, drausminės atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka ( LR CK 6.270 str., LR DK 134 str., 240 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Trečiasis asmuo S. F. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą, ieškinį atmesti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino LR DK 134 str. 3 d., kuri leidžia teismui tenkinti ieškinį, jei darbdavys įrodo, kad profesinės sąjungos atsisakymas iš esmės pažeidžia ieškovo interesus. Trečiasis asmuo nesutinka su teismo išvada, kad skirti drausminę nuobaudą pas atsakovą veikiančios profesinės sąjungos pirmininkui yra esminis darbdavio interesas. Teismas nepaisė LR DK 40 str. 2 d. 7 p. įtvirtintos socialinės partnerystės šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos tretiesiems asmenims savitarpio interesams principo. Teismas šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, nes trečiasis asmuo laiku atliko įrašą V-14 formos žurnale. Apeliantas pažymėjo, jog ieškovas, kerštaudamas už tai, jog trečiasis asmuo viešina faktus apie darbdavio atstovų netinkamą pareigų vykdymą, nori nubausti trečiąjį asmenį. Negalėjimas skirti drausminę nuobaudą už kritiką ir neįrodytą darbo drausimės pažeidimą negali būti teismo pripažintas kaip esminis darbdavio interesų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nevykdė LR CPK 411 str. - 418 str. reikalavimų, renkant įrodymus ir atliekant procesinius veiksmus, kurių nesurinkus, jas įvertino, kaip įrodytas aplinkybes (LR DK 40 str. 2 d. 7 p., 134 str. 3 d.).

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą, ieškinį atmesti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Nurodė, kad teismas nepaisė LR DK 40 str. 2 d. 7 p. įtvirtintos socialinės partnerystės, šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principo. Teismas šališkai įvertino byloje surinktus įrodymus (LR DK 40 str. 2 d. 7 p., 134 str. 3 d.).

Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas padarė teisingą išvadą ir pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ginčijamas nesutikimas leisti skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui iš esmės motyvuojamas asmeniniu paties trečiojo asmens aplinkybių vertinimu ir abstraktaus pobūdžio teiginiais apie persekiojimą už profesinę veiklą. Ieškovas turi užtikrinti aukštus saugos standartus ir atitinkamai reikalauti darbuotojų drausmės bei tam tikrais atvejais taikyti drausminę nuobaudą iš esmės pažeidžia ieškovo interesus. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus. Trečiasis asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas nepagrįstai atsisakė leisti skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą (LR DK 134 str. 3 d., LR CPK 185 str. 1 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai nagrinėjamu atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą šio organo nariui - profesinės sąjungos pirmininkui S. F.. Bylos duomenimis trečiasis asmuo S. F. buvo priimtas į darbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto vagonų tikrintoju remontininku. 2011-07-27 steigiamajame susirinkime buvo nutarta įsteigti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinę sąjungą „Solidarumas“, jos pirmininku išrinktas S. F., taip pat išrinkti devyni profesinės sąjungos tarybos nariai, tarybos nariu taip pat išrinktas S. F., patvirtinti profesinės sąjungos įstatai (1 t., b.l. 49, 51-54). 2012-06-11 ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ gavęs tarnybinį pranešimą dėl Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos pažeidimų ir grasinimo (1 t., b.l. 9), kreipėsi į S. F. su reikalavimu pateikti raštišką pasiaiškinimą (1 t., b.l. 10). 2012-06-22 AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus surengtame operatyvinio pasitarimo protokole Nr. 4(VRSS)-116 nutarta skirti Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto vagonų tikrintojui S. F. drausminę nuobaudą-papeikimą (1 t., b.l. 14-16). Atsižvelgiant į tai, kad S. F. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-06-26 kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybą su prašymu pateikti raštišką sutikimą S. F. pareikšti drausminę nuobaudą - papeikimą (1 t., b.l. 17).

Už darbo drausmės pažeidimą, t. y. už darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Prieš skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, darbdavys privalo raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, o įstatymų nustatytais atvejais darbdaviui reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą (DK 240 straipsnio 2 dalis). Vienas įstatyme numatytų atvejų, kada darbdavys, prieš skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi gauti atitinkamą sutikimą, yra situacija, kai drausminė nuobauda skiriama įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą iš darbo, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Ši nuostata skirta tam, kad asmenys dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami ir darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Darbdavys pagal DK 134 straipsnio 3 dalies analogiją (DK 9 straipsnio 1 dalis) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su trečiojo asmens S. F. 2012-06-18 pasiaiškinimu, padarė išvadą, jog S. F., apžiūrėjęs 24 kelyje traukinio sąstato techninę priežiūrą iš MRC pusės, nuėjo į VTPP ir paaiškinęs J. Š., jog atliko savo darbą, tačiau belaukiant savo partnerio V. K., kol jis atliks sąstato techninę priežiūrą iš kitos traukinio pusės, pranešė, kad eina į valgyklą papietauti. Teisėjų kolegija pažymi, jog, sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu, darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą bei laikytis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos. Pažymėtina, jog pagal 2011-03-21 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos 66/V Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 1.4.4.5 p. (2 t., b.l. 151), baigus techninę vagonų priežiūrą vagonų tikrintojas privalo informuoti operatorių (tvarkdarį) arba VTPP pamainos vadovą apie vagonų parengimą pakrovai arba važiavimui traukinyje. 2011-06-22 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Krovinių vežimo direkcijos įsakymu Nr. Į(DK)-149 patvirtintos Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 236 p. numato, jog atlikę techninę priežiūrą ir reikiamą vagonų remontą, vagonų tikrintojai praneša VTPP operatoriui paskutinio sąstato vagono numerį, kurį VTPP operatorius užrašo į V-14 formos žurnalą. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui, vykdant savo tiesiogines pareigas, vadovaujantis Techninės vagonų priežiūros instrukcija (1 t., b.l. 21-22) bei atlikus 24 kelio traukinio sąstato techninę priežiūrą iš MRC pusės jis privalėjo informuoti operatorių ar pamainos vadovą apie vagonų parengimą pakrovai arba važiavimui traukinyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog minėtuose lokaliniuose teisės aktuose nėra pažymėta, kad darbuotojas, atlikęs traukinio vagonų priežiūrą iš vienos pusės, privalo sulaukti, kol vagonų priežiūrą atliks kitas tikrintojas, ir tik tada informuoti operatorių (tvarkdarį) arba VTPP pamainos vadovą apie vagonų parengimą pakrovai arba važiavimui traukinyje. Darytina išvada, jog trečiasis asmuo S. F., apžiūrėjęs 24 kelyje traukinio sąstato techninę priežiūrą iš MRC pusės, privalėjo toliau vykdyti savo tiesiogines pareigas bei informuoti apie vagonų parengimą pakrovai arba važiavimui traukinyje bei pasirašyti V-14 formos žurnale. Pažymėtina, jog pažymoje apie stabdžius (1 t., b.l. 66) privalo pasirašyti abu traukinio tikrintojai, o ne vienas, todėl apeliantui nebuvo jokio pagrindo laukti savo porininko V. K., kol jis atliks savo pareigas, tam, kad VTPP patalpose pasirašyti V-14 formos žurnale už atliktą sąstato techninę priežiūrą, kaip to reikalauja 66/V Techninės vagonų priežiūros instrukcija ir Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologija. Bylos duomenimis ginčo dėl minėtų aplinkybių nėra.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėtos aplinkybės sudarė teisinį pagrindą ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreiptis į AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybą su prašymu pateikti raštišką sutikimą S. F. pareikšti drausminę nuobaudą - papeikimą.

Teismas, nagrinėdamas darbdavio reikalavimą skirti renkamojo organo nariui drausminę nuobaudą, turi CPK nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti:

a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą;

b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą;

c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra individualus ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nagrinėjamojoje byloje atsakovo atsisakymas duoti sutikimą darbdaviui skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą motyvuotas tuo, kad trečiasis asmuo S. F. yra nepagrįstai persekiojamas už kritinį požiūrį į administracijos veiklą. Atsakovo rašte nurodoma, kad nepagrįstas pretenzijas S. F. visada reiškia Vilniaus regiono stočių skyriaus pavaduotojas (vagonų ūkiui) V. Š..

Nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei DK nepateikta pagrindų ar aplinkybių, kurioms esant profesinių sąjungų renkamasis organas turi teisę netenkinti darbdavio prašymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į įmonėje veikiančios profesinės sąjungos organą, iš esmės paliekant tai klausimą (prašymą) sprendžiančio subjekto nuožiūrai. Vis dėlto atsisakymui nėra suteikiamas absoliutus pobūdis, nes jis gali būti teismo panaikintas. Šiam rezultatui pasiekti įstatymas nustato darbdavio pareigą (šiuo atveju, kada drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo atveju atitinkama darbdavio pareiga nenustatyta įstatyme tiesiogiai, tačiau ji vykdytina pagal teisės analogiją) įrodyti, kad ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog geležinkelio transporto įmonės veikla yra kvalifikuojama kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), o be to, yra susijusi su visuomenės ir ūkio subjektų poreikių tenkinimu pervežant asmenis, krovinius (taip pat ir pavojingus krovinius), ieškovas turi užtikrinti aukštus saugos užtikrinimo standartus ir atitinkamai reikalauti darbuotojų drausmės bei, reikiamais atvejais, drausminės atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka. Tai kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismuose nagrinėjama ne viena byla dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą S. F., patvirtintina, kad atsakovas nėra suinteresuotas objektyviu aplinkybių įvertinimu, nes nepateikė įrodymų, kad sutikimo skirti drausminę nuobaudą ieškovas prašė dėl trečiojo asmens vykdomos veiklos profesinėje sąjungoje.

Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ motyvas, jog už S. F. kritinį požiūrį į administracijos veiklą jis negali būti persekiojamas ir baudžiamas, nepanaikina trečiojo asmens S. F., kaip darbuotojo, pareigos tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, laikantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų teises ir pareigas numatančių lokalinių teisės aktų. Pažymėtina, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ negali formaliais pagrindais neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą S. F., kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkui. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog kiekvienas darbdavys yra suinteresuotas darbuotojų funkcijų tinkamu atlikimu (CPK 182 str. 1 p.)

Byloje nėra duomenų, kad S. F., kaip darbuotojas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas, buvo persekiojamas už kritinį požiūrį į administracijos veiklą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pats atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ neįgyvendino LR DK 40 str. 2 d. 7 p. įtvirtinto socialinės partnerystės, šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principo.

Teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, jog negalėjimas skirti drausminę nuobaudą už kritiką ir neįrodytą darbo drausimės pažeidimą negali būti teismo pripažintas kaip esminis darbdavio interesų pažeidimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darbo drausmės pažeidimo fakto neginčijo ir pats apeliantas, pateikdamas ieškovui 2012-06-18 (1 t., b.l. 11) pasiaiškinimą dėl pietų pertraukos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog darbdavio veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti darbo drausmę ir lokalinių teisės aktų vykdymą, saugos reikalavimus, nustatyti įstatyme (DK 228 str. 229 str.), todėl pripažintini įstatymo saugomu darbdavio interesu, o šių interesų pažeidimas – esminiu darbdavio interesų pažeidimo faktu. Taigi, atsakovui atsisakius duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą, konstatuotinas teisėtų darbdavio interesų ir ginčijamo profesinės sąjungos sprendimo priežastinis ryšys (DK 227 str. 2 d., 240 str. 2 d.).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog trečiojo asmens S. F. ir jo tiesioginio viršininko J. Š. nesutarimai yra labiau asmeninio pobūdžio ir nėra išimtinai susiję su trečiojo asmens S. F. veikla profesinėje sąjungoje.

Darytina išvada, jog ginčijamas nesutikimas leisti skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui iš esmės motyvuojamas subjektyviu aplinkybių vertinimu ir abstraktaus pobūdžio teiginiais apie trečiojo asmens persekiojimą už profesinę veiklą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., DK 2 str., 94 str., 95 str., 228 str., CPK 3 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą nepakeistą.