Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

10. Byloje pateiktas VĮ ,,Registrų centras“ duomenų apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvius išrašas, iš kurio nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai: R. L. turi 8779 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, N. L. – 6889 vnt. vardinių paprastųjų akcijų.

Dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo.

21. Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“, bylos Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. specialios paskirties AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-856/2001; 2002 m. birželio 14 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ v. AB „Š. Š.“, bylos Nr. 3K-3-878/2002; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“, AB ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015; kt.).

22. Taikant sprendimo negaliojimo gynimo būdą, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006). Pagrindas taikyti sprendimo negaliojimą kaip gynimo būdą turi būti nustatytas ne bet koks, o nemažareikšmis teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008), todėl bendrovės organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas teismų praktikoje yra pripažįstamas labiau kaip išimtinio pobūdžio civilinių teisių gynimo būdas. Kadangi akcininko, pareiškusio ieškinį, teisinį suinteresuotumą lemia būsimo teismo sprendimo įtaka jo teisėms ir pareigoms, pagrįsdamas teisinį suinteresuotumą, akcininkas ieškinyje turėtų sukonkretinti subjektinės teisės ir (ar) teisėto intereso pažeidimą, t. y. nurodyti ne tik subjektines teises ir (ar) interesus pažeidžiantį atsakovo elgesį, bet ir tokiu elgesiu akcininkui sukeliamus įstatyme nenurodytus neigiamus padarinius ir tai, kad šiuos padarinius galima pašalinti tik pripažinus organo sprendimą negaliojančiu. Taigi, materialinis akcininko suinteresuotumas nustatomas pagal du testus: (i) subjektinės teisės ir teisėto intereso pažeidimo nustatymo testą ir (ii) neigiamų padarinių ir teisinio rezultato nustatymo testą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023).

29. Pirma, ieškovas argumentuoja, jog akcininkų susirinkime nebuvo gauta visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų kvalifikuotos daugumos (2/3), reikalingų sprendimams dėl įstatinio kapitalo didinimo ir bendrovės įstatų keitimo priimti.

31. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų pakeitimo ,,už“ balsavo R. L., turintis 56 proc. (8779 vnt.) akcijų, tuo tarpu N. L., turintis 44 proc. (6889 vnt.) akcijų, balsavo ,,prieš“. Tokiu būdu akcininkų susirinkime nebuvo gauta ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose reikalaujamų 2/3 (šiuo atveju 66 proc.) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, reikalingų sprendimams dėl įstatinio kapitalo didinimo ir bendrovės įstatų keitimo priimti, kadangi, balsai „už“ sudaro tik 56 proc. ir nesiekia įstatymo imperatyviai reikalaujamos minimalios 66 proc. balsų dalies.

34. ABĮ 57 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad akcininkų susirinkimo nustatytas terminas, per kurį akcininkas pasinaudodamas pirmumo teise gali įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, negali būti trumpesnis kaip 14 (keturiolika) dienų nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo viešo paskelbimo dienos ar nuo pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkui dienos.

35. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovo ginčijame visuotinio akcininkų sprendime dėl įstatinio kapitalo didinimo nustatytas 2 (dviejų) darbo dienų terminas nuo susirinkimo dienos apmokėti akcijas, taip pat pažeidžia ABĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvų 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo viešo paskelbimo dienos ar nuo pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkui dienos šiems veiksmams atlikti.

36. Trečia, ieškovas nurodo, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo nuostata, numatanti, kad vienam iš pirmumo teisę turinčių akcininkų per nustatytą terminą nepasirašius ar neapmokėjus akcijų, tokią teisę perima kitas akcininkas, prieštarauja ABĮ.

38. Taigi ABĮ nenumato galimybės pirmumo teisę turinčio akcininko nepasirašytas akcijas po akcijų pasirašymui skirto termino pabaigos pasirašyti kitam akcininkui.

39. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo ginčijamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo nuostata, numatanti, kad vienam iš pirmumo teisę turinčių akcininkų per nustatytą terminą nepasirašius ar neapmokėjus akcijų, tokią teisę perima kitas akcininkas – taip pat prieštarauja ABĮ 49 straipsnio 6 dalies nuostatoms, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad bendrovė tinkamai ir teisėtai priėmė sprendimą dėl pirmumo teisės perėmimo.

41. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir remdamasis nurodytais teisiniais motyvais, konstatuoja, kad 2024 m. vasario 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo nebuvimas yra pagrindas šio susirinkimo metu priimtus ir protokolu Nr. 1 užfiksuotus sprendimus dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų keitimo – panaikinti. Civilinių teisių gynimo aspektu 2024 m. vasario 19 d. protokolu Nr. 1 užfiksuoti sprendimai vertintini kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Tuo pagrindu teisėtais ir pagrįstais laikytini ieškinio reikalavimai panaikinti 2024 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais nuspręsta padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą ir pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus.

Dėl bylos nutraukimo.

42. Atsakovė pateikė prašymą bylą nutraukti, motyvuodama tuo, jog byloje priimtas procesinis sprendimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, kadangi ginčijami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai nuo jo priėmimo momento nesukūrė jokių teisinių padarinių. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė ir tai, kad notarė ginčijamo sprendimo netvirtino, nes išaiškino, kad toks sprendimas yra laikomas nepriimtu. Tokiu būdu, pasak atsakovės, ginčijami sprendimai, nuo jų priėmimo momento, nesukūrė jokių teisinių pasekmių atsakovei ir niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti jo teisių ar teisėtų interesų.

43. Teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka.

44. Atsakant į atsakovės teiginius, pirmiausia pasisakytina tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai nėra sandoriai, o yra sui generis (lot. savitas, tam tikras) juridinis faktas, todėl patys savaime, nuo priėmimo momento, jie netampa negaliojantys. Antra, CK 2.82 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali pripažinti negaliojančiais ne kaip kitaip, o tik teismo tvarka. Taigi tik teismas gali pripažinti juridinių asmenų organų sprendimą negaliojančiu, nustatęs vieną iš CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovo ginčijamas sprendimas yra laikomas nepriimtu nuo jo priėmimo momento, atmestini kaip nepagrįsti.

45. Be to, tai, kad ginčijami sprendimai neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime visgi buvo priimti, patvirtina ir byloje esantis 2024 m. vasario 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 01, kuriuo ir buvo įforminti susirinkimo metu priimti sprendimai, o patį protokolą pasirašė ir pats visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas, t. y. atsakovės vadovas.

46. Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą ir kitą atsakovės argumentą, kad ir notarė ginčijamo sprendimo netvirtino, nes išaiškino, kad toks sprendimas yra laikomas nepriimtu. Tokią aplinkybę atsakovė įrodinėja į bylą pateiktu galimai Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro elektroniniu laišku (sprendimo 13 punktas). Vis dėlto, kaip matyti iš šio laiško turinio, jį rašė ne notarė, nes Klaipėdos miesto 1- ajame notarų biure tokios notarės kaip pasirašyta po šio laiško turiniu, R. B., nėra (https://www.notarurumai.lt/notarai/4). Antra, elektroninis laiškas nėra laikytinas oficialiu atsakymu, ar dokumentu, nes jis net nėra pasirašytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl jis net neatitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimų. Trečia, diskrecija, pripažinti juridinių asmenų organų sprendimą negaliojančiu, įstatymų leidėjo yra suteikta tik teismui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Taigi pirmiau nurodytas elektroninis laiškas, galimai rašytas notarų biuro darbuotojo, tokios išvados, kad ieškovo ginčijami sprendimai negalioja jau nuo jų priėmimo momento, daryti neleidžia.

47. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovo ginčijami sprendimai negali sukurti ir jokių teisinių pasekmių, nes, atsakovo teigimu, tokie sprendimai dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normos, net negali būti registruojami. Vertinant šį atsakovo teiginį, pirmiausia pasiakytina tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartimi šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausta vykdyti / įgyvendinti 2024 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus – padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą ir pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, įskaitant uždraudimą įregistruoti pakeistus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus Juridinių asmenų registre. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad Juridinių asmenų registras būtų atsisakęs registruoti ginčijamus sprendimus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat patvirtino, į Juridinių asmenų registrą dėl sprendimų įregistravimo nesikreipė. Trečia, to, kad ieškovo ginčijami sprendimai dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normos negali būti registruojami, nepatvirtina ir jau šio sprendimo 45 punkte aptartas atsakovės pateiktas elektroninis laiškas. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės 2024 m. vasario 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 01 įforminti ir ieškovo skundžiami susirinkimo metu priimti sprendimai (jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės) negalėtų būti registruojami (CPK 178 straipsnis).

48. Galiausiai, atsakovė nurodo tai, kad ginčijami sprendimai nesukūrė jokių teisinių pasekmių atsakovei ir niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti jos teisių ar teisėtų interesų. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, 17 straipsnyje yra tvirtintos tokios akcininkų neturtinės teisės kaip teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Akcininkas, balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime, įgyvendina jam įstatymo suteiktą vieną iš neturtinių teisių – dalyvauti aukščiausiam juridinio asmens organui (juridinio asmens dalyvių susirinkimui) priimant sprendimus dėl juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, reikalų. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog šių teisių neproporcingas suvaržymas ar kitoks apribojimas pažeidžia akcininko nuosavybės teisę, įtvirtintą ir ginamą Konstitucijos 23 straipsnio ir kitų įstatymų. Toks akcininko teisių pobūdis lemia tai, kad akcininko nuosavybės teisės įgyvendinimas negali būti varžomas formaliais pagrindais, taip pat tai, kad akcininko valia dėl naudojimosi akcijos suteikiamomis teisėmis negali būti paneigiama be pakankamo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010). Šiuo atveju, teismas pripažino, kad 2024 m. vasario 19 d. protokole Nr. 1 užfiksuoti sprendimai vertintini kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) ir todėl yra naikintini. Taigi tokių sprendimų priėmimas akivaizdžiai pažeidžia akcininko (ieškovo) nuosavybės teisę. Šiame kontekste teismas pažymi, kad akcininko subjektinių teisių pažeidimu bendrąja prasme laikytini bet kokie veiksmai (aktai), kuriais ši teisė yra paneigiama (panaikinama, užkertama galimybė ją įgyvendinti) arba apribojama (susiaurinamas teisės turinys) prieš subjektinę teisę turinčio asmens valią ir ne pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Antra, paliekant tokį sprendimą galioti civilinėje apyvartoje, nepaisant imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, toks sprendimas formaliai liktų galiojantis (teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas), o tai reiškia, kad toks sprendimas dar galimai galėtų būti realizuotas ateityje, nes skirtingai nei sandorių negaliojimo atveju (CK 1.78 straipsnis), įstatymas nenumato galimybės konstatuoti „niekinio sprendimo“ faktą, jei susirinkimo sprendimas nebūtų nuginčytas ir ateityje kiltų ginčas dėl jo pasekmių. O tokių sprendimų ginčijimui įstatymas numato itin trumpą 30 d. terminą. Trečia, materialinių pasekmių buvimas / nebuvimas negali priklausyti tik nuo atsakovo valios – kreiptis ar nesikreipti dėl savo atitinkamų sprendimų įregistravimo. Todėl teismas yra tos nuomonės, kad nepripažinus akcininkų sprendimo negaliojančiu, ieškovo subjektinės teisės ir teisėti interesai liks pažeistos.

49. Galiausiai, atsakovė, prašydama nutraukti bylą, nurodo, kad analogiškoje byloje civilinėje byloje Nr. e2-7319-1071/2022, nagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teisme, įsiteisėjusia 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi teismas bylą nutraukė, nurodydamas, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Vis dėlto, teismo vertinimu, atsakovės akcentuojamoje civilinėje byloje Nr. e2-7319-1071/2022 nuodytos faktinės aplinkybės (racio decidendi) ir tarp šalių susiklostę teisiniai esmingai skiriasi ir faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai civilinei bylai, todėl ir šia byla vadovautis kaip precedentu, nėra teisinio pagrindo.

50. Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

51. Patenkinus ieškinį, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Nustatyta, kad ieškovas už teisines paslaugas advokatui (įskaitant 4,61 Eur išlaidas už duomenų patikrą Juridinių asmenų registre), sumokėjo 2 029,61 Eur ir 272,00 Eur žyminį mokestį.

54. Teismas pripažįsta šias išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

55. Kadangi ieškinys yra patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 2029,61 Eur suma už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Ieškovui iš atsakovės taip pat priteisiamas 272,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (CPK 80 straipsnis).

57. Valstybė šioje byloje patyrė 25,58 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus ieškinį priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2024 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 14103611, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais nuspręsta: 1) padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą; 2) pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 14103611, 2301,61 Eur (du tūkstančius tris šimtus vieną eurą 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovui N. L..

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 14103611, 25,58 Eur (dvidešimt penkis eurus 58 ct) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

2024 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.