Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 18 d. 11.15 val. iki 2020 m. vasario 20 d. 8.10 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

A. N. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. A., T. M. bei V. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Skunde nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalyje dėl A. N. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neteisingai nustatytos ir vertintos faktinės aplinkybės, kurios prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims, teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nuosprendis pagrįstas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro nurodytomis tam tikrų duomenų interpretacijomis bei paties teismo iškeltomis prielaidomis, kurias teismas įvertino kaip faktus, be to, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio. Skiriant bausmę A. N. neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir bausmė paskirta pažeidžiant bausmių skyrimo tikslus bei pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Nuteistojo A. N. gynėjo advokato S. Šumino apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir veikos kvalifikavimo

9. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. N. kaltės klausimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų.

11. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2011, 2K-138/2013, 2K-352/2013, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-399/2016). Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380/2009).

12. Nors nuteistojo A. N. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nesurinkta duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. N. pardavė narkotines medžiagas A. A., tačiau byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina A. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo A. N. gynėjas, iš telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad jose užfiksuoti pokalbiai, vykę ne tik 2020 m. rugpjūčio 3 d., bet ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. Pokalbio, vykusio 2020 m. rugpjūčio 5 d. 16:01:04 val., metu V. V. kalbant su vyru, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis, šiuo numeriu naudojasi A. A. (2 t., b. l. 62–64)), šis vyras V. V. pasakė, kad nesusisiekia su A., prašė V. V. paskambinti A. ir pasakyti, kad jis (A. A.) jo ieško. Pasakė, kad jis yra prie Dubysos. V. V. iš karto po pokalbio su A. A. (2020 m. rugpjūčio 5 d. 16:02:33 val.) paskambinus A. N. ir jo paklausus, ką pastarasis veikia, A. N. atsakė: „<...> varau iki Dubkes“. V. V. pasakius, kad su juo (A. N.) nori susitikti Au., A. N. atsakė: „<...> atlekiu y pakalbėsiu“. Po pokalbio su A. N., V. V., paskambinęs A. A. pasakė, kad A. N. atvažiuoja (2 t., b. l. 66–70). Analogiškos aplinkybės nurodytos V. V., A. N. ir K. S. telefoninių pokalbių suvestinių apžiūros protokole (2 t., b. l. 62–64). Teisiamojo posėdžio metu A. A. patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, būdamas prie Dubysos upės, jis žvejodamas susitarė su A. N. susitikti, skambino A. N., tačiau jam neprisiskambino, todėl paskambino V. V. ir pastarojo paprašė susisiekti su A. N. (6 t., b. l. 102). V. V. patvirtino, kad jis skambino A. N. ir pasakė, kad pastarasis susitiktų su A. A. (6 t., b. l. 104), o A. N. patvirtino, kad jis vasarą buvo susitikęs su A. A. prie Dubysos upės (7 t., b. l. 3–4). Nors teisiamojo posėdžio metu V. V. nurodė, kad jis nepadėjo A. A. įsigyti narkotinių medžiagų iš A. N., tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl padėjimo A. A. įsigyti kanapių iš A. N. savo kaltę pripažino visiškai (5 t., b. l. 68–69).

13. Slapto sekimo protokole nurodyta, kad A. N. slapto sekimo, vykusio 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuo 13 val. iki 18.30 val., metu užfiksuota, jog 16.16 val. A. N. su K. S. ir dukra E. N. automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini), esančią stovyklavietę prie Dubysos upės. Iš automobilio išlipo A. N. ir susitiko su A. A.. Abu vyrai bendravo ir apsikeitė smulkiais daiktais. 16.18 val. A. A. įsėdo į „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ir išvažiavo, o A. N., K. S. ir E. N. liko stovyklavietėje. Nufilmuotas vaizdo įrašas pateiktas CD laikmenoje. Vaizdo įraše matyti, kad prie pievoje stovinčio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiuoja „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (angliška registracija), automobilis ir sustoja lygiagrečiai prie minėto „Ford Mondeo“ automobilio. „Audi“ automobilį vairuoja mergina (turimais duomenimis, K. S.). „Audi“ automobilio priekinėje keleivio sėdynėje (kairėje pusėje) sėdintis A. N. pradaro dureles, tačiau iš automobilio neišlipa, iš automobilio išleidžia šunį. A. N., sėdėdamas automobilyje, pasilenkia už vairuotojo sėdynės ir ten kažką daro apie 25 sekundes. A. N. išlipa iš automobilio, uždaro jo dureles. Kairėje rankoje A. N. laiko šuns pavadėlį, o dešinėje rankoje sugniaužtame kumštyje suspindi nuo saulės galimai folijos paketėliai. A. N. apeina aplink „Audi“ automobilį, prieina prie šio automobilio vairuotojos K. S. ir su ja kažką kalba. Po to, A. N. dešinę ranką įkišęs į šortų kišenę prieina prie „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojo pusės. Iš „Ford“ automobilio išlipa A. A. ir pasisveikina su A. N., paspausdami vienas kitam dešines rankas. Abu asmenys tarpusavyje kalbasi apie 55 sekundes. Po to A. A. įsėda į „Ford“ automobilį, iš kurio tuoj pat išlipa ir su A. N. apsikeičia smulkiais daiktais. A. N. kažką įsidedą į dešinę šortų kišenę, o A. A. sau į klubus įremia rankas suspaustais delnais. Dešiniajame A. A. suspaustame delne prieš saulę suspindi galimai folijos paketėliai. Toliau minėti asmenys tarpusavyje kalbasi. Pokalbio metu A. A. į dešinę kelnių kišenę įsideda dešiniajame delne laikytus daiktus ir užtraukia kelnių dešinės kišenės užtrauktuką. A. N. ir A. A. baigia pokalbį ir įsėda kiekvienas į savo automobilius (2 t., b. l. 98–99). Iš tikrųjų, peržiūrėjus prie bylos pridėtą vaizdo įrašą, esantį skaitmeninėje laikmenoje prie 2020 m. rugpjūčio 10 d. pažymos dėl slapto sekimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kaip A. N. ir A. A. apsikeitė smulkiais daiktais, A. A. dešinės rankos delne aiškiai matyti kažkoks šviesus smulkus daiktas, kurį A. A. įsidėjo į dešinę kelnių kišenę. Taigi vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina slapto sekimo protokole nurodytą informaciją. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad slapto sekimo protokole fiksuodamas matomus vaizdus, pareigūnas tik interpretavo, kad A. N. rankoje laikomas, jo nurodytas suspindintis daiktas, yra būtent „folijos paketėliai“, nėra reikšminga sprendžiant A. N. kaltės klausimą, nes, kaip jau minėta, vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuotas tarp A. N. ir A. A. įvykęs smulkių daiktų perdavimas. Nors vaizdo įraše ir nesimato, kad A. N. perdavė A. A. būtent tris folijos paketėlius, tačiau tai yra įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo gynėjo prašymo skirti vaizdo įrašo ekspertizę (6 t., b. l. 162), nereiškia, kad teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. A. N. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką be jau minėtų, patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kurių pakanka A. N. kaltei pagrįsti.

16. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. N. 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 16.30 val., neteisėtai pardavė A. A. būtent 3 folijos lankstinukus su juose esančia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 2,220 g, o ne gavo pinigus iš A. A. už pastarajam parduotus automobilio ratus, kaip jis teigė teisiamajame posėdyje (7 t., b. l. 3–4). Tai, kad A. N. narkotines medžiagas A. A. pardavė už 30 Eur, patvirtina A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, kad už 30 Eur nusipirko 3 g narkotinės medžiagos – „žolės“, kuri buvo susukta į 3 atskirus folijos lapelius (4 t., b. l. 124–125). Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad telefoninio pokalbio su V. V. metu A. A. pastarojo klausė: „<...> vieną už dešim, ane?“, o V. V. atsakė: „Nu“ (2 t., b. l. 66–70). Tai dar kartą patvirtina, kad už 3 folijos lankstinukuose esančią narkotinę medžiagą – kanapes A. A. sumokėjo būtent 30 Eur. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. A., teigdamas, jog narkotines medžiagas įsigijo ne iš A. N., nenurodė, iš ko būtent jis šias medžiagas įgijo. Tai, kad ant pas A. A. rastų folijos paketėlių A. N. pirštų ar biologinių atspaudų nebuvo rasta, be to, nebuvo išsiaiškinta, su kuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. A. A. dar buvo susitikęs, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, A. N. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia. Kadangi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad būtent A. N. 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 16.30 val., pardavė A. A. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nėra jokio pagrindo sutikti su A. N. gynėjo skundo argumentu, kad šias medžiagas A. A. galėjo įgyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. A. N. kaltės nepaneigia ir pastarojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad slapto sekimo metu neužfiksuota, kas vyko 2020 m. rugpjūčio 3 d. susitikimo tarp A. N. ir A. A. metu. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog būtent tuo metu galėjo būti perduoti automobilio ratai, apie kuriuos kalba A. A. ir A. N., nes šį argumentą patvirtinančių duomenų byloje nėra, priešingai, byloje surinkti įrodymai (telefoninių pokalbių suvestinės, slapto sekimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kratos protokolas, specialisto išvados, pirmiau minėtų liudytojų parodymai) patvirtina, kad A. N. pardavė A. A. narkotines medžiagas, o ne automobilio ratus. Nors 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykusio pokalbio su V. V. metu A. A. nurodė, kad jam reikia 2, o byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. pas A. A. buvo rasti 3 folijos paketėliai su narkotine medžiaga, telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas aplinkybes vertinti kaip nesusijusias su kaltinime A. N. nurodytais faktiniais duomenimis nėra pagrindo, nes minėtuose pokalbiuose užfiksuotas aplinkybes patvirtina kiti pirmiau nurodyti bylos įrodymai. Kitos nuteistojo A. N. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad V. V. buvo kaltinamas tuo, jog pagamino 224,683 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. pokalbių turinio matyti, kad A. A. paklausus V. V., ar jis galėtų pas jį atvažiuoti, V. V. nurodė, kad dabar nieko neturi, A. N. vėlesnio pokalbio tarp jo ir V. V. metu nurodė, kad tuoj paklaus ir parašys, nors namuose turėjo 5,492 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), susitikimą, įvykusį 2020 m. rugpjūčio 5 d., A. N. ir A. A. derino tiesiogiai, jie susitiko dienos metu, viešai matomoje vietoje, pas A. A. rastų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) koncentracija (2 t., b. l. 157–159) nesutampa su pas A. N. rastų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) koncentracija (3 t., b. l. 18–21), taip pat nepaneigia, kad A. A. narkotines medžiagas įgijo būtent iš A. N. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pas narkotines ar psichotropines medžiagas platinantį asmenį įprastai būna randamos tiek skirtingos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tiek ir medžiagos, turinčios skirtingą koncentraciją, pavyzdžiui ? 9-tetrahidrokanabinolio (šiuo atveju pas A. N. buvo rastos būtent skirtingų koncentracijų narkotinės medžiagos), todėl ši aplinkybė A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia.

17. Kaip pirmiau minėta, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. A. N. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo, ir adresu: (duomenys neskelbtini), laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 7,712 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį – 2,220 g, 2020 m. rugpjūčio 5 d. gabeno automobiliu „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, netoli Dubysos upės, kur 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 16.30 val., už 30 Eur neteisėtai pardavė A. A. 3 folijos lankstinukus su juose esančia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 2,220 g, o likusią dalį – 5,492 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė adresu: (duomenys neskelbtini), iki kol 2020 m. rugpjūčio 5 d., kratos metu, laikotarpiu nuo 19.10 val. iki 20.20 val., minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kadangi šiuo atveju byloje neginčijamai įrodyta, kad A. N. pardavė A. A. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 2,220 g, jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir negali būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį. Nors, kaip pažymėta nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, kaltinime A. N. nebuvo nurodyta, kad jis ne mažiau kaip 7,712 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įgijo ir laikė su tikslu jas platinti, tai nereiškia, kad A. N. neturėjo tikslo šių medžiagų platinti ir jų neplatino, nes parduodamas narkotines medžiagas A. A. jis šias medžiagas išplatino.

18. Nuteistojo gynėjas skunde atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie narkotinių medžiagų – 7,712 g kanapių (antžeminių dalių) – įgijimo aplinkybes visiškai nepasisakyta, nuosprendyje tik aptariamos aplinkybės, kad A. N. gabeno ir realizavo 2,220 g kanapių (antžeminių dalių), o likusi kaltinimo dalis ir (ar) ją pagrindžiantys duomenys nuosprendžio aprašomojoje dalyje net nepaminėti, nenurodyta nė viena aplinkybė, susijusi su A. N. pateikto kaltinimo dalimi dėl narkotinių medžiagų (ne mažiau kaip 7,712 g kanapių (antžeminių dalių)) įgijimo ir laikymo, įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekio (kaip šis kiekis apskaičiuotas ir kokiais duomenimis grindžiamas), taip pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktų reikalavimus. Atsakant į šiuos skundo argumentus atkreipiamas dėmesys, kad pats A. N. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog savo namuose, virtuvėje po kriaukle, laikė 5 gramus narkotinių medžiagų – marihuanos (7 t., b. l. 3–4). Kadangi, bylos duomenimis, A. N. automobiliu nugabenęs į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, netoli Dubysos upės, ten neteisėtai pardavė A. A., 2,220 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), t. y. šias narkotines medžiagas išplatino, ir tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d., kratos metu, pas A. N. buvo rasta 5,492 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) (2 t., b. l. 193–195; 3 t., b. l. 18–21), akivaizdu, jog byloje įrodyta, kad A. N. laikė būtent 7,712 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Pastebėtina, kad prašydamas perkvalifikuoti A. N. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį pastarojo gynėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad A. N. veika turi būti perkvalifikuota dėl to, kad jis be tikslo platinti įgijo ir, adresu: (duomenys neskelbtini), laikė 5,492 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).

19. Psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2005). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju narkotinių medžiagų įgijimas įrodinėjamas nebuvo, jokios aplinkybės ir motyvai dėl galimo narkotinių medžiagų įgijimo skundžiamame nuosprendyje nenurodyti, t. y. nuosprendyje visiškai neaptarta, kada, kur ir iš ko A. N. įgijo narkotines medžiagas, ši alternatyvi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas – iš A. N. suformuluoto kaltinimo pašalintina, nekeičiant A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

20. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad iš 2020 m. gruodžio 18 d. – 2020 m. gruodžio 21 d. A. N. mobiliojo ryšio telefono „Samsung S7“ apžiūros protokolo matyti, jog A. N. rašoma, kad „nori pavartot ratukų“, klausiama „gal turi kakarota“ A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką tiesiogiai nepatvirtina, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, nurodydamas minėtame apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, peržengė kaltinimo ribas. Kaip jau minėta, ir be minėto apžiūros protokolo, Fbyloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. N. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltės nepaneigia ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. N. anksčiau nėra teistas už narkotinių medžiagų platinimą, o šioje baudžiamojoje byloje jis kaltinamas tik vieną kartą vienam asmeniui pardavęs 2,220 g kanapių (antžeminių dalių).

Dėl nuteistajam A. N. paskirtos bausmės

21. Minėta, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašė tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų perkvalifikuoti A. N. inkriminuotą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir paskirti pastarajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti. Jeigu šie prašymai nebūtų patenkinti, gynėjas prašė pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; netenkinus šio prašymo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą; netenkinus šių prašymų, taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį, nustatant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti.

22. Atsižvelgiant į tai, kad A. N. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuojama, svarstyti, ar šiuo atveju yra pagrindas pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bei spręsti jam už šį nusikaltimą skirtinos bausmės klausimą nėra teisinio pagrindo.

23. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

24. Bylos duomenimis, A. N. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmę, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 4 kartus, po BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo jam priimtas dar 1 apkaltinamasis nuosprendis, yra teistas ir užsienio valstybėse (5 t., b. l. 9–24), nusikalto neišnykus teistumui, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (5 t., b. l. 26–34), nedirba (5 t., b. l. 36), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 37), turi gyvenimo draugę ir du mažamečius vaikus (7 t., b. l. 104, 105), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam A. N. laisvės atėmimo bausmę, dydžiu artimą minimaliai BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui.

25. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-133-976/2021). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-151-489/2019).

26. BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajam. Taigi A. N. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių. Nors, kaip pažymėta nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, A. N. turi gyvenimo draugę ir mažamečių vaikų, kuriais rūpinasi, ankstesni jo teistumai nesusiję su narkotinių medžiagų platinimu, jam niekada nebuvo skirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įvykdė visas probacijos sąlygas, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo padarytos veikos pavojingumą – A. N. nuteistas už tai, kad narkotines medžiagas atlygintinai platino – jas pardavė A. A., likusių narkotinių medžiagų nepardavė todėl, kad jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o tai rodo, kad A. N. veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nenusijusią bausmę taip pat nėra pagrindo.

28. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje į asmens šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Taigi nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

29. Kaip minėta, nuteistojo A. N. gynėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šis prašymas taipogi negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatymo pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad A. N. nusikalstamos veikos metu galiojusi ir šiuo metu tebegaliojanti (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.) BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Taigi šiuo atveju nėra net formalaus pagrindo spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. N. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, atitinkanti tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, ji yra tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį. Todėl net ir priėmus sprendimą iš kaltinimo A. N. pašalinti vieną iš alternatyvių BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių – įgijimą – nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. N. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti: iš A. N. suformuluoto kaltinimo pašalinti jam inkriminuotą neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.