Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkai išnagri­nėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. J., A. K. J., V. J., V. K., A. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. G. J. ir V. J. yra pareiškėjos seneliai iš motinos pusės. Senelis mirė (duomenys neskelbtini), o senelė – (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties jo palikimą priėmė senelė G. J.. Ieškovės motina B. B. nuolat gyveno kartu su tėvais G. J. ir V. J. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir kiti sodyboje esantys statiniai neįregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jų egzistavimą patvirtina atlikti kadastriniai matavimai bei įrašai namų ūkio knygoje, šie statiniai po senelio V. J. mirties atiteko senelei G. J. kaip kolūkiečio kiemo narei pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 132 straipsnį. Mirus pareiškėjos senelei (B. B. motinai), B. B. liko gyventi šioje sodyboje, užvaldė visus statinius, jais naudojosi, mokėjo mokesčius. Po senelės G. J. mirties liko namų apyvokos daiktai, lova, stalas, spinta, televizorius, galvijų, kuriuos taip pat užvaldė B. B.. Nors B. B. kažkokių remontų namuose neatliko, tačiau jais naudojosi, mokėjo mokesčius, likusius paršelius laikė, vėliau paskerdė ir sunaudojo maistui, dar kurį laiką laikė vištas. 2008 m. birželio mėnesį B. B. susirgo, gulėjo ligoninėje, į sodybą sugrįžo apie 2008 m. spalio–lapkričio mėnesį, sodyboje dar pagyveno apie mėnesį laiką, po to, pablogėjus jos sveikatai, pareiškėja ją pasiėmė pas save, o sveikatai blogėjant, prireikus specialios priežiūros, B. B. buvo paguldyta į slaugos ligoninę. (duomenys neskelbtini) B. B. mirė. Niekas iš įpėdinių pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė, tačiau B. B. faktiškai valdydama turtą, priėmė palikimą pagal įstatymą. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimą. Pripažįsta, kad jos motina B. B. piknaudžiavo alkoholiu, tačiau tai netrukdė jai naudotis turtu, jį valdyti ir prižiūrėti kaip savininkei. Suinteresuoti asmenys A. K. J. ir M. J. palikimo nepriėmė. A. K. J. šiek tiek patvarkė gyvenamąją namą jau apie 2013–2014 m., tuomet, kai šiuose namuose liko gyventi neįgalus pareiškėjos brolis K. B..

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra mirusios B. B. dukra ir G. J. vaikaitė. Pareiškėja yra priėmusi palikimą po motinos B. B. mirties. Niekas iš įpėdinių pagal įstatymą po G. J. mirties pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepateikė. Pareiškėjos motina B. B., kaip mirusios motinos G. J. įpėdinė pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius, priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). G. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas ir pažymėjimas patvirtina, kad po V. J. mirties jo žmona G. J. paveldėjo piniginį indėlį (b. l. 47, 50). Iš gimimo įrašo, santuokos liudijimo matyti, kad B. J. (po santuokos – B.) tėvai yra G. J. ir V. J. (b. l. 9–10). B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Gimimo liudijimas, pažyma apie santuokos įregistravimą ir ištuokos liudijimas patvirtina, kad A. B. (po santuokos ir ištuokos – K.) tėvai – A. B. ir B. B. (b. l. 12–14). Mirties įrašai patvirtina, kad Jonas A. J. mirė (duomenys neskelbtini), V. J. mirė (duomenys neskelbtini), K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–17). Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad K. B. buvo iš dalies darbingas, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 18 d. jo darbingumas – 35 procentai, jam skirta 140 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija (b. l. 51–52). Liudijimas bei testamentų registro išrašas patvirtina, kad po G. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta, pareiškimas dėl palikimo priėmimo notarui nepateiktas (b. l. 18, 35). 2015 m. birželio 16 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. po motinos B. B. mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (b. l. 19). 2015 m. rugpjūčio 31 d. A. K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į B. B. turtinės teises (b. l. 20). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teizų seniūnijos 2003–2012 m. ūkinės knygos bei pažyma patvirtina, kad G. J. iki 2007 m. balandžio 26 d., kol mirė, buvo namų ūkio galva. Po jos mirties ūkyje liko B. B., kuri tapo ūkio galva, ir jos sūnus K. B.. Ūkyje yra 51 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamasis namas (b. l. 21–25, 32). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra šie statiniai: 1958 m. statybos gyvenamasis namas su priestatu (b. l. 26–31). Pažyma apie nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre G. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 48). UAB Alytaus regiono Atliekų tvarkymo centro pažyma patvirtina, kad už (duomenys neskelbtini) esantį objektą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestis nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. buvo skaičiuojamas B. B. prašymo pagrindu (b. l. 62). Paraiškos patvirtina, kad B. B. 2007 m. birželio 29 d., 2008 m. liepos 9 d., 2009 m. birželio 26 d. teikė paraiškas dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gavimo (deklaruoti trys–penki žemės plotai) (b. l. 63–80). Liudytojas R. B. patvirtino, kad gyvena netoli G. J. sodybos. Žino, kad po G. J. mirties sodyboje liko gyventi B. B., kuri tvarkėsi ūkyje ir sodyboje, rūpinosi likusiais paršeliais, vištomis, uždarbiavo pas žmones ir taip pragyveno, kartais prašydavo, kad jis ją kur nors pavežtų (b. l. 86). Liudytoja D. S. patvirtino, kad apie 20 m. ji gyvena (duomenys neskelbtini), jų sodyba netoli nuo G. J. sodybos. Prisimena, kad kai mirė G. J., sodyboje liko gyventi B. B. su sūnumi, tačiau viskam komandavo B. B.. Po G. J. mirties liko paršiukai, vištos, jais rūpinosi B. B.. Kai B. B. mirė, liko gyventi vienas jos sūnus K. B., tai A. K. J. su žmona juo pasirūpindavo, patvarkė namus (b. l. 86). Liudytoja S. J. patvirtino, kad po G. J. mirties sodyboje liko gyventi B. B. su sūnumi. Kol buvo gyva B. B. ji su vyru A. K. J. sodyboje nesilankė, pradėjo ten lankytis tik po jos mirties, nes padėjo K. B. susitvarkyti namus, nupirkdavo daržovių daigų šiltnamiui. Žino, kad po G. J. mirties liko lova, spinta, bufetukas, G. J. buvo nusipirkusi du paršelius, juos užaugino B. B. ir pasiskerdė (b. l. 86). Liudytojas A. J. patvirtino, kad po B. B. mirties A. K. J. remontavo namą, jau tada buvo likęs gyventi tik vienas K. B. (b. l. 86). Liudytojas K. U. patvirtino, kad kai mirė G. J., sodyboje liko gyventi B. B. su sūnumi, nes kiti G. J. vaikai jau buvo išėję gyventi atskirai. Žino, kad po G. J. mirties liko paršeliai, vištų, lova, spinta, viskas liko B. B., ji viskuo su sūnumi naudojosi ir tvarkėsi (b. l. 85). Liudytoja D. Č. patvirtino, kad nuo 1999 m. bendrauja su A. K., dažnai pas ją lankėsi ir jos senelės sodyboje, žino, kad po A. K. senelės mirties visu likusiu turtu rūpinosi A. K. mama B. B., mokėjo mokesčius, augino likusias po G. J. mirties vištas, kiaules (b. l. 85) Liudytoja D. Z. patvirtino, kad po G. J. mirties 2007 m., jos sodyboje liko gyventi B. B. su sūnumi, ji ten tvarkėsi, laikė gyvulius, šienavo, buvo tų namų šeimininkė. Ji dirbdavo pas žmones visokius darbus ir taip užsidirbdavo šiek tiek pinigų, jai taip pat yra padėjusi nukasti bulves (b. l. 86). A. B. patvirtino, kad šiuo metu ji yra Šventežerio seniūnijos seniūnė, tačiau B. B. metu seniūnė dar nebuvo. Ji išdavė pažymą apie tai, kad palikimą po G. J. mirties priėmė B. B., nes seniūnijos namų ūkio knygose buvo fiksuota, kad B. B. po motinos mirties tapo ūkio šeimos galva (b. l. 104).

Teismas konstatuoja:

G. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos šio kodekso normos.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Byloje nustatyta, kad G. J. nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiškėjos motina ir suinteresuoti asmenys, būdami palikėjos vaikais (B. B., A. K. J., M. J.) yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. K., A. J. ir V. J., būdami G. J. vaikaičiais, palikimo atsiradimo metu jų tėvams nesant gyviems, įgijo teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi B. B. mirties momentu). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Aptartame kontekste pažymėtini šie aspektai. Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų A. K. J., M. J. paaiškinimais, liudytojų R. B., D. S., K. U., D. Č., D. Z. parodymais nustatyta, kad po G. J. mirties B. B. toliau liko gyventi sodyboje, užvaldė visus ten buvusius kilnojamuosius daiktus (baldai, namų apyvokos reikmenys), jais naudojosi, perėmę likusių dviejų paršelių ir vištų priežiūrą, paauginusi paršelius juos papjovė, dalį mėsos pasiliko sau, dalį atidavė dukrai. Šias aplinkybes pripažino ir liudytoja S. J.. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad po G. J. mirties B. B. kreipėsi, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą būtų skaičiuojama jos vardu, namų ūkio knygose B. B. nurodyta kaip šeimos galva. Iš liudytojos D. S. parodymų matyti, kad B. B. komandavo ūkio tvarkymui, tvarkėsi namuose kaip šeimininkė. Visų šių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad aptariamu atveju pareiškėjos motina B. B. aktyviais veiksmais iš karto po motinos mirties užvaldė visą likusį jos turtą ir jį valdė kaip turto savininkė, taip išreikšdama siekį paveldėti palikimą.

Suinteresuotų asmenų M. J. ir A. K. J. argumentai, kad B. B. dėl piknaudžiavimo alkoholiu niekuo nesirūpino, kad susirgo ir dėl ligos negalėjo priimti palikimo, atmestini kaip nepagrįsti. Pats faktas, kad B. B. piknaudžiavo alkoholiu nepaneigia, kad ji priėmė palikimą. Apklaustieji liudytojai patvirtino, kad B. B. uždarbiavo pas žmones padėdama atlikti žemės ūkio darbus ir taip užsidirbdavo pinigų pragyvenimui. Paraiškos dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius patvirtina, kad ji prižiūrėjo turimus žemės sklypus, rūpinosi jų deklaravimu, iš to taip pat gavo papildomų pajamų, mokėjo mokesčius už komunalines atliekas, pateikė pareiškimą, kad vietinės rinkliavos mokėjimai būtų tvarkomi jos vardu. Visa tai paneigia suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, kad B. B. niekuo nesirūpino ir jokio palikimo nepriėmė. Vien tai, kad B. B. lėšos buvo ribotos ir ji neatliko jokių gyvenamojo būsto pagerinimų nereiškia, kad ji negalėjo priimti palikto palikimo.

Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad B. B. sunki liga buvo nustatyta tik 2008 m. vasarą, t. y. daugiau nei po metų po G. J. mirties, todėl nėra jokių įrodymų, kad dėl šios, vėliau nustatytos ligos, ji buvo nepajėgi priimti palikimo iš karto po motinos mirties.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis). Suinteresuoti asmenys M. J. ir A. K. J., atsikirtimuose tvirtindami, kad B. B. palikimo po motinos mirties nepriėmė, privalėjo šias aplinkybes įrodyti, tačiau šiuos jų teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be kita ko, jie neneigė, kad po motinos mirties, kol buvo gyva B. B., būtent ji gyveno sodyboje ir tvarkėsi kaip žinojo, jie tuo metu sodyboje nesilankė, remonto darbus atliko tik apie 2013–2014 m., norėdami padėti krikšto sūnui K. B. oriai gyventi.

Suinteresuotų asmenų M. J. ir A. K. J. argumentai, kad G. J. vardu nekilnojamas turtas neregistruotas, todėl ji jo neturėjo ir B. B. negali jo paveldėti, taip pat nepagrįsti ir teismas su jais nesutinka. Namų ūkio knygose esantys įrašai, kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas su priestatu sodyboje yra, šio fakto neneigia nė vienas iš procese dalyvaujančių asmenų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, riboja savininko teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau įpėdinis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002).

G. J. po sutuoktinio V. J. mirties išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į piniginį indėlį. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, galiojusi V. J. mirties metu). Taigi, G. J. priėmusi dalį sutuoktinio turto, priėmė ir visą turtą. Be to, pagal 1964 m. CK 132 straipsnį ūkis ir gyvenamasis namas buvo vertinami kaip kolūkiečių turtas, kuris jo nariams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Mirus kolūkiečio kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda jeigu lieka kiti kiemo nariai (1964 m. CK 601 straipsnis, galiojęs V. J. mirties momentu). (duomenys neskelbtini) pateko į (duomenys neskelbtini) kolūkį, todėl mirus V. J., G. J. tapus kiemo ūkio galva (įrašai namų ūkio knygose), G. J. buvo teisėta savininkė tiek viso turto, paveldėto iš sutuoktinio, tiek turto, buvusio kolūkiečio kiemo turtu ir priklausiusio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise – gyvenamojo namo su priestatu, nors jis ir nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgus į tai, galimas šio nekilnojamojo turto paveldėjimas po G. J. mirties.

Nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad nustatyti aktyvūs B. B. veiksmai, nukreipti į palikėjos turtą iš karto po jos mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad B. B. palikimą priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja yra priėmusi palikimą po B. B. mirties, todėl prašomo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėja įgis galimybę paveldėti palikimą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 47,48 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 47,48 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.