Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, priimtos atsakovo V. K. individualios įmonės bankroto byloje Nr. B2-212-213/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 19 d. atsakovo V. K. individualios įmonės bankroto byloje priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad V. K. individualią įmonę, kurios kodas 8421322, pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įrašęs bankrutavusios individualios įmonės kodą 183721641.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Įstatymas numatė, kad negamybinės individualios įmonės, nepertvarkytos, vadovaujantis Individualių įmonių įstatymo 5, 14 straipsnių reikalavimais, yra įregistruotos iki 2004 m. gruodžio 31 d. , o V. K. individuali įmonė, įmonės kodas 8421322, teisės normų pagrindais iki 2004 m. gruodžio 31 d. nebuvo pertvarkyta ir tinkamai įregistruota. Tai reiškia, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. V. K. individuali įmonė, įmonės kodas 8421322, neturi privataus juridinio asmens teisinės formos ir turi būti likviduota kaip privatus asmuo, o ne dėl bankroto. Taigi skundžiama nutartimi teismas netinkamai vertino esmę 2010 m. liepos 19 d. nutarties, kurioje nurodytas įmonės kodas 183721641, kuris įrodo, kad ,,iki 2004 m. gruodžio 31 d. dienos įmonė pertvarkyta ir tinkamai įregistruota Juridinių asmenų registre“.Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis nustato, kad individuali įmonė yra įregistruojama po to, kai paskirtas individualios įmonės vadovas (jei jis nėra jos savininkas), ir Juridinių asmenų registrui yra pateikti CK nurodyti įmonei įregistruoti reikalingi dokumentai. Tai reiškia, kad V. K. nepateikus nustatytų ir reikalaujamų dokumentų, individuali įmonė negalėjo būti įregistruota juridinių asmenų registre. 2011 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, nes paaiškėjo naujos bylos aplinkybės, kad V. K. įgaliotas asmuo nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui dokumentų tinkamam pareiškėjo įmonės įregistravimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatomis, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas yra bankrutavusios V. K. individualios įmonės savininkas, todėl, jeigu apelianto įmonės prievolėms įvykdyti neužteks šios įmonės turto, už jos prievoles savo turtu atsakys jos savininkas V. K. (CK 2.50 str. 4 d.). Taigi apeliantas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje, pagal kurią, individualios įmonės bankroto byloje individualios įmonės savininkas paprastai pripažįstamas bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010; 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2416/2011). Todėl apeliantas, nagrinėjamu atveju būdamas suinteresuotas asmuo, turi teisę apskųsti teismo nutartis, priimtas nurodytos individualios įmonės bankroto byloje.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus; sprendimas turi būti aiškus, jame turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjas įtvirtino galimybę sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004). CPK 276 straipsnyje įtvirtintas rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo institutas. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, paskelbus byloje sprendimą, jį priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, tačiau gali, savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia teismo sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant sprendime padarytus rašymo apsirikimus ar klaidas, negalima keisti sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, šalių teisių ir pareigų, jų turinio ir masto bei realizavimo sąlygų.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog klaidos teismo nutartyje ištaisymas, skundžiamoje nutartyje nurodant, kad 2010 m. liepos 19 d. nutartyje įrašytas neteisingas atsakovo įmonės kodas (183721641), ir įrašant teisingą atsakovo įmonės kodą - 8421322, keičia 2010 m. liepos 19 d. teismo nutarties esmę. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas VSDFV Utenos skyrius į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi, atsakovu nurodydamas V. K. individualią įmonę (įmonės kodas – 8421322) (1 t., 3 b. l.), Juridinių asmenų registro išraše nurodoma, jog V. K. individualios įmonės kodas – 8421322 (1 t., 7 b. l.), o Panevėžio apygardos teismas atsakovo bankroto byloje priimtose nutartyse ir apeliantas taip pat ne kartą yra nurodę, jog atsakovo V. K. individualios įmonės kodas - 8421322 (1 t., 33, 174 b. l., 130, 159 b. l.). Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad bankroto byla buvo iškelta ir nagrinėjama dėl bankroto atsakovo V. K. individualios įmonės, kurios kodas - 8421322, o ne - 183721641, kaip nurodyta 2010 m. liepos 19 d. teismo nutartyje. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo skundžiamoje nutartyje ištaisyti paminėtą rašymo apsirikimą, padarytą 2010 m. liepos 19 d. teismo nutartyje, nekeisdamas jos esmės. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, rašymo apsirikimo neištaisymas gali tapti kliūtimi suprasti ir tinkamai vykdyti minėtą teismo nutartį.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, tarp jų - kad atsakovui iš viso negalėjo būti keliama bankroto byla, nes nagrinėjamu atveju yra tikrinamas teisėtumas ir pagrįstumas teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas teismo nutartyje.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai ištaisė rašymo apsirikimą 2010 m. liepos 19 d. teismo nutartyje, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.). Tačiau apygardos teismas skundžiamos nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse atsakovo pavadinimą nurodė – „V. K. individuali įmonė“, nors iš bylos duomenų, tarp jų - Juridinių asmenų registro išrašo (1 t., 7 b. l.) matyti, jog atsakovo įmonės pavadinimas – „V. K. individuali įmonė“. Dėl pasakyto teismo nutartis patikslintina, nurodant teisingą atsakovo įmonės pavadinimą, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingos teismo nutarties (CPK 328 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti iš esmės nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kurią patikslinti, nurodant, kad atsakovo įmonės pavadinimas – V. K. individuali įmonė.