Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-337-1081/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
e2YT-337-1081/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01273-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
D. Š., V. M., R. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-337-1081/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01273-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., V. M. ir R. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai D. Š., V. M. ir R. S. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų mama V. S., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad V. S. santuoką su V. S. sudarė (duomenys neskelbtini), ir būdami santuokoje 1992 m. rugsėjo 17 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. S. (duomenys neskelbtini) mirus, V. S. dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė, tačiau liko gyventi bute, naudojosi mirusiajam priklausiusia buto dalimi ir kitu turtu, prižiūrėjo ir tvarkė buitį, mokėjo mokesčius. 2019 m. rugsėjo 16 d. V. S. mirė, ji testamento sudariusi nebuvo, todėl pareiškėjai kreipėsi į notarų biurą dėl mirusios mamos palikimo priėmimo. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad paveldimas butas yra bendroji mirusių sutuoktinių nuosavybė, po V. S. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, terminas palikimui priimti yra praleistas. Kadangi V. S. iki sutuoktinio mirties ir po to gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten nuo 1990 m. balandžio 19 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po V. S. mirties nėra, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per šešis mėnesius nuo V. S. mirties, tuo priimdama jo palikimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pareiškėjų pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų D. Š., V. M. ir R. S. tėvai V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kražių civilinės būklės aktų biure. Pareiškėjų mama V. S. 1992 m. rugsėjo 17 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į butą nuo 1992 m. rugsėjo 17 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre V. S. vardu. Pareiškėjų tėvas V. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. V. S. liko gyventi jai ir sutuoktiniui V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. S. nuo 1990 m. balandžio 19 d. iki mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą šiame bute, mokėjo mokesčius už buto šildymą, vandenį, kitus komunalinius mokesčius, ką patvirtina pateikti UAB „Kretingos šilumos tinklai“, AB „Kretingos vandenys“, SĮ „Kretingos komunalininkas“ mokėjimo pranešimai su prisegtais mokėjimo kvitais. Pareiškėjų motina V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl mamos palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo procedūros negali būti užbaigtos, nes nėra teisiškai įregistruota, kad V. S. buvo priėmusi mirusio sutuoktinio V. S. palikimą.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant tiek 1964 m., tiek 2000 m. CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad V. S. V. S. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute ir liko jame gyventi iki mirties, jos vardu buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, pagal kuriuos ji mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjų D. Š., V. M. ir R. S. motina V. S., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė