Vilniaus apygardos teismo nutartis, ATP-778-626/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-29
Bylos Nr.: ATP-778-626/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00425-2015-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas: J. P.

Kategorijos

39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Nuorašas

Administracinė byla Nr. ATP-778-626/2015Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00425-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovės advokatės E. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo J. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 800 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d., nubaustas 10 EUR bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 800 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. už tai, kad 2015-04-05, apie 18 val. 30 min., Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Elektrinės g. vairavo transporto priemonę OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovė advokatė E. D. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. ir administracinę bylą J. P. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas. Apeliantė pažymi, kad pateikti policijos pareigūnų G. K. ir S. V. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi vieni kitiems bei neatitinka byloje pateiktų faktinių bei rašytinių įrodymų: administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, ataskaitos žiūryklės duomenų bei kitų dokumentų. Apeliantė mano, kad teismas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo priimto nutarimo, teismo pozicija pagrįsta abejotinomis aplinkybėmis bei prielaidomis, kurios neturėjo būti vertinamos kaltinamojo nenaudai.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad remiantis ataskaitos žiūryklės duomenimis, įvykis yra užfiksuotas 18:17 val. - įregistruotas pranešimas apie galimai transporto priemonę vairuojantį neblaivų asmenį, kitas įvykis - 18:19 val. - buvo išsiųstas policijos ekipažas, kitas įvykis 18:20 val. - iš policijos pareigūnų paaiškinimų galima spręsti, kad šiuo momentu buvo užfiksuotas policijos pareigūnų pranešimas, jog pareigūnai, važiuodami Elektrines gatve, pastebėjo priešpriešais važiuojanti J. P.. Vėliau ataskaitoje kitas veiksmas yra fiksuojamas tik 18:30 val., todėl, pasak apeliantės, būtent 18:30 val. policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Teismo posėdžio metu paklausus pareigūnų, ar jie pranešė postui apie tai, kad pamatė stovėjusio J. P. transporto priemonę, abu pareigūnai patvirtino, kad toks pranešimas buvo daromas. Apeliantė mano, kad tai patvirtina, jog nuo to momento, kuomet pareigūnai pamatė J. P. vairuojamą transporto priemonę, iki to momento, kada pamatė sustojusią transporto priemonę ir iš jos išlipusį J. P., praėjo lygiai 10 min., ir kas tuo pačiu patvirtina, jog tarp 18.20 val. ir 18.30 val. jokių veiksmų atlikta nebuvo. Apeliantė pažymi, kad remiantis šiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais teigtina, jog policijos pareigūnų parodymai yra netikslūs bei nenuoseklūs. Apeliantė mano, kad šių pateiktų parodymų netikslumas daro lemiamą įtaką minėto įvykio eigai bei J. P. administracinei atsakomybei.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojų apklausos metu policijos pareigūnai teigė, kad J. P. ir jo vairuojamo automobilio niekada nepametė iš akiračio. Kartu su šiuo skundu apeliantė pateikė teismui nuotraukas, iš kurių matyti visas policijos ekipažo važiuojamasis ruožas nuo Elektrinės gatvės iki garažų masyvų, kur J. P. ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pasak apeliantės, remiantis pateiktomis nuotraukomis matoma, kad policijos pareigūnai neturėjo fizinės galimybės nepaleisti J. P. automobilio iš akiračio. Be to, patys policijos pareigūnai tikino, kad atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. „važiavo gana greitai“, o teismo posėdžio metu policijos pareigūnai pažymėjo, kad patys važiavo labai neskubant. Apeliantė mano, kad policijos pareigūnų parodymai, jog jie niekada nepaleido minėto automobilio bei J. P. iš akiračio, yra neatitinkantys tikrovės ir mažai tikėtini. Apeliantė pažymi, kad visos nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą per trumpesnį nei 10 min. laikotarpį atvykti neturėjo realių, tikėtinų galimybių, todėl policijos pareigūnų pateikti parodymai bei faktiniai ir rašytiniai byloje esantys įrodymai nesutampa ir prieštarauja vieni kitiems. Pasak apeliantės, tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad policijos pareigūnai privažiavo prie jo tik praėjus dešimčiai minučių nuo to momento, kaip J. P. sustabdė transporto priemonę, yra atitinkantys tikrovę ir byloje esančius įrodymus.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime apskritai nepateikė jokių svarių motyvų, kodėl kritiškai vertina aplinkybę, kad J. P. alkoholį vartojo iš karto sustojęs bei išlipęs iš vairuojamo automobilio. Pasak apeliantės, vertinant tai, kad policijos pareigūnai 10 min. laikotarpiui paleido atsakomybėn patrauktą asmenį iš savo akiračio, yra akivaizdžiai tikėtina, kad per 10 min. laikotarpį asmuo gali vartoti alkoholį. Apeliantė pažymi, kad policijos pareigūnų parodymuose nėra minima, jog J. P. nesiorientavo aplinkoje ar buvo girtas, tik pažymėta, kad nuo asmens sklido alkoholio kvapas, kas leidžia teigti, kad alkoholis buvo vartojamas visiškai neseniai. Be to, faktą, kad J. P. vartojo alkoholį pastatęs automobilį ir iš jo išlipęs, taip pat patvirtina liudytojo J. J. parodymai, išdėstyti posėdžio metu. Liudytojas teigė, kad tuo metu, kai matė vaikščiojantį J. P. prie savo automobilio, priėjęs pasisveikino, tačiau policijos pareigūnų jis nematė. Faktą apie J. P. alkoholio vartojimą išlipus iš automobilio patvirtina ir liudytojos R. K. parodymai. Apeliantė mano, kad policijos pareigūnų parodymai, jog liudytoja R. K. buvo visiškai neblaivi ir nesiorientavo aplinkoje, yra nepagrįsti, kadangi iš jos pateiktų parodymų akivaizdžiai matosi, kad ji puikiai gaudėsi aplinkoje ir pateiki parodymai yra ganėtinai detalūs ir tikslūs. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. nebuvo sustabdytas vairuojant automobilį, o tik po 10 min. nuo to momento, kai buvo pastebėtas policijos pareigūnų. Apeliantė pažymi, kad asmuo alkoholį vartojo, kai transporto priemonė jau buvo pastatyta ir jis buvo išlipęs iš automobilio. 10 min. laikotarpyje policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę dar nebuvo ir akiratyje transporto priemonės ar J. P. fiziškai matyti neturėjo galimybės. Todėl teismo keliamos abejonės, ar asmuo galėjo vartoti alkoholį ar ne per 10 min. laikotarpį, turi būti vertinamos J. P. naudai.

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir tinkamai nemotyvuotas, nes anksčiau aptarti pareigūnų parodymai nėra tikslūs ar nuoseklūs. Be kita ko, policijos pareigūnų parodymai neatitinka byloje esančių rašytinių bei faktinių įrodymų. Apeliantė pažymi, kad vairuojant automobilį J. P. sustabdytas nebuvo, todėl nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad J. P. veiksmai atitiko ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtį ir asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus. Pasak apeliantės, remiantis tokiomis aplinkybėmis nebuvo jokio teisėto pagrindo teigti, kad J. P. įvykdė pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d.. Dėl nurodytų priežasčių nutarimas ATPK 126 str. 4 d. atžvilgiu turi būti panaikintas, o administracinė byla dėl J. P. atliktų veiksmų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas E. T. (toliau institucija) prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas J. P. padarytą teisės pažeidimą kvalifikavo tinkamai ir paskyrė nuobaudą ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose.

Šalies argumentai

Institucija pažymi, kad J. P. apeliaciniame skunde kaip nutarimo panaikinimo motyvą nurodo, jog vairuojant automobilį policijos pareigūnai jo sustabdę nebuvo, ir alkoholinius gėrimus jis vartojo tik atvažiavęs prie garažo bei išlipęs iš automobilio. J. P. kaip priežastį, kodėl atsisakė tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, nurodė, kad jis automobilio neblaivus nevairavo. Taip pat J. P. nurodė, kad policijos pareigūnai prie jo automobilio privažiavo po 10 min. nuo to momento, kai buvo pastebėtas vairuojantis automobilį, ir per tą laikotarpį jis išgėrė pusę stiklinės brendžio. Todėl alkoholio vartojimo momento policijos pareigūnai ir nematė. Pasak institucijos, šią J. P. skunde nurodytą aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai: Policijos registruojamų įvykio registro (toliau - PRĮR) atspausdintos įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenys ir prie atsiliepimo pridedama policijos automobilyje, kuriuo 2015-04-05 patruliavo policijos pareigūnai, įrengtos Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau - VPVS) maršruto istorija. Iš šių duomenų matyti, kad pranešimas apie neblaivaus J. P. vairuojamą automobilį buvo gautas 2015-04-05, apie 18.17 val. Patruliai šį pranešimą gavo (buvo išsiųsti) 18.19 val., maždaug po kelių sekundžių 18.19.33 val. J. P. automobilį pastebėjo atvažiuojantį priešpriešiais, vėliau 18.20 val. patruliai pastebėjo sustojantį J. P. vairuojamą automobilį prie garažų (informuodami budėtoją, atvykimo laikas), prie kurio privažiavo 18.21 val. Institucija atkreipia dėmesį, kad tai patvirtina policijos pareigūnų duotus parodymus, jog jie važiavo J. P. vairuojamam automobiliui iš paskos, ir prie jo privažiavo maždaug po 2 min., o ne po 10 min., kaip savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, nes iš VPVS maršrute istorijos aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai prie sustojusio J. P. automobilio stovėjo nuo 18.21 iki 18.30 val.

Atsiliepimas

Paaiškinimuose į atsiliepimą į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovė advokatė E. D. nurodo, kad atsiliepimas į skundą yra nepagrįstas ir tinkamai nemotyvuotas. Advokatė pažymi, kad atsiliepime taip pat nurodoma, jog policijos tarnybiniame automobilyje įrengtos Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau VPVS) maršruto istorija, patvirtina faktą, kad pareigūnų parodymuose minima veiksmų eiga atitinka tiek realų įvykio laiką, tiek Policijos registruojamų ataskaitų žiūryklės duomenis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su šiais atsiliepime išdėstytais argumentais ir mano, kad jie yra nepagrįsti bei neatitinkantys tikrovės. Atstovė mano, jog nėra jokio pagrindo paneigti faktą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo vartoti alkoholio per laiko tarpą, kai policijos pareigūnai dar nebuvo atvykę. Pasak advokatės, nėra jokio teisėto pagrindo teigti, kad J. P. įvykdė pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. Dėl nurodytų priežasčių nutarimas ATPK 126 str. 4 d. atžvilgiu turi būti panaikintas, o administracinė byla dėl J. P. atliktų veiksmų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., turi būti nutraukta, o Vilniaus AVPK Elektrėnų PK argumentai atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

J. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Dėl J. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d., ginčo nėra, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovė advokatė E. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. ir administracinę bylą J. P. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., kur įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai vengė neblaivumo patikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju J. P. atsisakė tikrintis blaivumą ir jo neblaivumas nustatytas nebuvo, todėl iš veikos aprašymo šalintina aplinkybė, kad J. P. 2015-04-05, apie 18 val. 30 min., Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Elektrinės g. vairavo transporto priemonę OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir KET 17 p.. ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, kad J. P. nebuvo sustabdytas vairuojant automobilį, o tik po 10 min. nuo to momento, kai buvo pastebėtas policijos pareigūnų. Apeliantė pažymi, kad asmuo alkoholį vartojo, kai transporto priemonė jau buvo pastatyta ir jis buvo išlipęs iš automobilio. 10 min. laikotarpyje policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę dar nebuvo ir akiratyje transporto priemonės ar J. P. fiziškai matyti neturėjo galimybės, todėl nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad J. P. veiksmai atitiko ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Tai, kad J. P. įvykio metu vairavo automobilį OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, patvirtino įvykį tiesiogiai matę ir užfiksavę policijos pareigūnai S. V. ir G. K.. S. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2015-04-05 važiavo Draugystės gatve tarnybiniu automobiliu, kartu buvo kolega G. K. ir tyrėja A. K.. Važiuojant jie matė automobilį Opel Omega, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis suko į Taikos gatvę, vairuotojas buvo su moterimi. Pareigūnai pasukę link Elektrinės gatvės, gavo iš budėtojo pranešimą, kad Opel Omega vairuotojas galimai neblaivus. Elektrinės gatvėje pamatė Opel Omega automobilį, su kuriuo prasilenkė, už vairo buvo J. P., moteris sėdėjo šalia. Kadangi prasilenkus su J. P. automobiliu buvo skiriamoji juosta, pareigūnai apvažiavo žiedu ir prie degalinės matė, kad Opel Omega suko į garažų masyvus. Liudytojas pažymėjo, kad J. P. negreit važiavo. Pareigūnams irgi nuvažiavus, pamatė, kad J. P. išlipo iš vairuotojo pusės. Pareigūnai nurodė J. P. grįžti atgal, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, tačiau alkoholinių gėrimų policijos pareigūnai automobilyje nematė. Su J. P. buvusi moteris buvo tokiame stovyje, kad negalėjo išlipti iš automobilio. Liudytojas nurodė, kad J. P. buvo pasiūlyta tikrintis neblaivumą vietoje, tačiau jis sakė, kad nevažiavo, todėl nesitikrins. Paprašius pateikti automobilio dokumentus – J. P. jų nepateikė, todėl jam buvo liepta sėstis į tarnybinį automobilį. Liudytojas nurodė, kad J. P. liko su kitu policijos pareigūnu komisariate, policijos pareigūnas siūlė pasitikrinti neblaivumą, tačiau asmuo pakartotinai atsisakė atlikti nurodytus veiksmus. Liudytojas paaiškino, kad nuo to momento, kai jie pamatė J. P., iki jį sustabdė praėjo apie 3 min. Liudytojas pažymėjo, kad kol privažiavo prie J. P., jį praradę iš akiračio buvo 2-3 sekundes (b. l. 35-36). Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes S. V. nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 5). S. V. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino G. K., kuris apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2015-04-05 patruliuodami su S. V. ir A. K. gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją. J. P. vairuojamą automobilį matė prie šviesoforo, antrą kartą su juo prasilenkė, tačiau žinojo, kad vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant žiedu, matė, kad vairuotojas nusuko į garažų masyvą. Liudytojas patvirtino, kad J. P. automobilis nebuvo dingęs iš akiračio, pareigūnai važiavo pakankamai greitai, irgi užsuko į garažų masyvą. J. P. pavažiavo, sustojo ir išlipo. Liudytojas nurodė, kad priėjęs prie J. P., pasisveikino, prisistatęs paprašė dokumentų, tačiau J. P. atsisakė juos pateikti, motyvuodamas tuo, kad nevairavo, todėl neprivalo duoti dokumentų. Sulaikytas buvo dėl to, kad vairavo automobilį įtariamai neblaivus. Pareigūnas patvirtino, kad akivaizdžiai matėsi kad J. P. buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Taip pat liudytojas nurodė, kad su J. P. buvo moteris, kurios bandė klausti pavardės, tačiau moteris buvo visiškai neblaivi, nesiorientavo aplinkoje. Nurodė, kad neatsimena ar būnant prie automobilio siūlė J. P. pasitikrinti neblaivumą, tačiau komisariate nurodytus veiksmus buvo siūlyta atlikti kokius tris kartus, tačiau J. P. teigė, kad nevairavo ir pasitikrinti neblaivumą atsisakė. Liudytojas parodė, kad sulaikymo vietoje nepastebėjo, kad prie automobilio būtų butelis ir stiklinė. Komisariate J. P. buvo surašytas protokolas, tačiau pasirašyti protokolą J. P. atsisakė, o automobilis buvo perduotas jo draugui. Liudytojas nurodė, kad nuo to laiko, kol parsilenkė ir iki kol privažiavo iki J. P., praėjo ne daugiau, nei 5 minutės (b. l. 36-37). Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes G. K. nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines funkcijas, nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Apeliantė skunde nurodo, kad pateikti policijos pareigūnų G. K. ir S. V. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi vieni kitiems bei neatitinka byloje pateiktų faktinių bei rašytinių įrodymų. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad remiantis ataskaitos žiūryklės duomenimis, įvykis yra užfiksuotas 18:17 val. - įregistruotas pranešimas apie galimai transporto priemonę vairuojantį neblaivų asmenį, kitas įvykis - 18:19 val. - buvo išsiųstas policijos ekipažas, kitas įvykis 18:20 val. - iš policijos pareigūnų paaiškinimų galima spręsti, kad šiuo momentu buvo užfiksuotas policijos pareigūnų pranešimas, jog pareigūnai, važiuodami Elektrines gatve, pastebėjo priešpriešais važiuojanti J. P.. Vėliau ataskaitoje kitas veiksmas yra fiksuojamas tik 18:30 val., todėl, pasak apeliantės, būtent 18:30 val. policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešimas apie galimai transporto priemonę vairuojantį neblaivų asmenį įregistruotas 18:17 val., 18:19:28 val. buvo išsiųstas policijos ekipažas, atvykimo laikas – 18:20:25 val., baigimo laikas – 18:30:29 val. (b. l. 8). Nors apeliantė nurodo, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko būtent 18:30 val., tačiau tai paneigia kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta policijos automobilyje, kuriuo 2015-04-05 patruliavo policijos pareigūnai, įrengtos Vieningos pajėgų valdymo sistemos maršruto istorija. Iš šių duomenų matyti, kad prie J. P. vairuojamo ir prie garažų sustojusio automobilio policijos pareigūnai privažiavo 18.21 val. Tai patvirtina policijos pareigūnų duotus parodymus, jog jie važiavo J. P. vairuojamam automobiliui iš paskos, ir prie jo privažiavo maždaug po 2 min., o ne po 10 min., kaip savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, nes iš maršruto istorijos aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai prie sustojusio J. P. automobilio stovėjo nuo 18.21 iki 18.30 val. Apeliantė mano, kad policijos pareigūnų parodymai, jog jie niekada nepaleido minėto automobilio bei J. P. iš akiračio, yra neatitinkantys tikrovės ir mažai tikėtini. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes juos paneigia aptarti byloje esantys įrodymai. Jei policijos pareigūnai būtų pametę iš akiračio persekiojamą J. P. vairuojamą automobilį, jie nebūtų galėję operatyviai prie jo privažiuoti.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. parodymus, matyti, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme jis neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, paaiškino, jog nuvažiavo prie garažų, kur pastatė mašiną. Garaže turėjo butelį brendžio, o atvažiavęs jį pasiėmė ir iš jo į plastmasinį indelį įsipylė brendžio ir gal pusę vienkartinės stiklinės išgėrė. Po 8-10 min. pamatė J. J., su juo pasisveikino, jo garažas buvo apie už 150 metrų atstumu nuo J. P. garažo. Teigė, kad išlipęs iš mašinos, norėjo atsidaryti garažą. Nurodė, kad privažiavę policijos pareigūnai paprašė pateikti dokumentus, be to liepė pūsti, o jam atsisakius – uždėjo atrankius. Teigė nepasakęs, kad išgėrė prie garažo, nes policijos pareigūnai jo neklausė. Nurodė, kad nuovadoje pūsti alkotesterį atsisakė, kadangi policijos pareigūnai jo nesustabdė važiuojančio (b. l. 34-35). J. P. pozicija, kad jis nepadarė administracinių teisės pažeidimų, vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Pažymėtina, kad J. P. pripažino, kad policijos pareigūnams pareikalavus atsisakė tikrintis blaivumą, motyvuodamas tuo, jog policijos pareigūnai jo nesustabdė važiuojančio. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai G. K. ir S. V. matė, kaip J. P. vairuojamas automobilis sustojo prie garažų ir iš jo išlipo pažeidėjas. Taigi J. P. kaip vairuotojas policijos pareigūno reikalavimu privalėjo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad J. P. išgėrė alkoholio sustabdęs automobilį (b. l. 37-38), vertintini kritiškai, nes liudytoja, policijos pareigūnų teigimu, dėl savo būsenos, sunkiai orientavosi aplinkoje. J. J. parodymai, išdėstyti posėdžio metu (b. l. 38) prieštarauja anksčiau aptartiems ir įvertintiems įrodymams.

Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, J. P. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėtis.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. P. pažeidimai, numatyti ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d., yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovės advokatės E. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė