Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2120-575/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-20
Bylos Nr.: eA-2120-575/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02881-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto
Atsakovas: Lietuvos mokslo tarybai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-2120-575/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02881-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 29.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto prašymą atsakovui Lietuvos mokslo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Mykolo Romerio universitetas (toliau – ir MRU, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir LMT, Taryba, atsakovas) 2022 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. G01 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti Tarybai klausimą dėl Sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. MRU ir LMT 2021 m. birželio 22 d. sudarė dotacijos sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartimi nustatyta projekto vykdytojo MRU (toliau – ir Projekto vykdytojas) iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų finansuoto projekto Nr. 09.3.3- LMT-K-712-23-0212 „Mažmeninės prekybos įmonių lankstumo poveikis vartotojų elgsenai ir darniam vartojimui“, finansuojamo pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“ (toliau – ir Projektas), finansavimo tvarka ir sąlygos. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2021 m. birželio 22 d. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2023 m. birželio 21 d.

2.2. MRU vykdytam Projektui įgyvendinti buvo pasitelkta stažuotoja dr. U. D. (toliau – ir Stažuotoja), kuri nuo 2022 m. balandžio 27 d. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o po jų ketina imti vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis dveji metai. Stažuotojai grįžus po atostogų, Projekto įgyvendinimo terminai jau bus pasibaigę. Dėl nurodytos priežasties MRU prašė pratęsti Projekto įgyvendinimo terminus. LMT atsakė, kad terminą galima pratęsti tik dviem mėnesiams, bet ne ilgiau ir pasiūlė inicijuoti Sutarties nutraukimą, jeigu, MRU vertinimu, Projekto rodikliai nebus pasiekti. MRU šį siūlymą įgyvendino ir papildomai paprašė negrąžinti 27 003,08 Eur tinkamu pripažinto finansavimo. Taryba į prašymą neatsižvelgė ir pareikalavo sugrąžinti visą Projektui skirtą finansavimą. Skundžiamu Sprendimu Taryba nusprendė iš MRU susigrąžinti ES struktūrinių fondų lėšomis MRU vykdytam Projektui suteiktą 27 003,08 Eur finansavimą.

2.3. Sprendimu patvirtintas reikalavimas sugrąžinti panaudoto finansavimo dalį yra neteisėtas, nes: 1) iki Stažuotojos atostogų Projektas buvo vykdomas tinkamai ir tai patvirtino LMT, išmokėdama lėšas MRU pagal mokėjimo prašymus, todėl LMT reikalavimas yra neproporcinga priemonė; 2) remiantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl susigrąžinamo finansavimo dydžio, LMT privalėjo taikyti proporcingumo principą, tačiau nepagrįstai jo netaikė; 3) Sprendimas susigrąžinti visą finansavimą, kai Projekto nebegalima tęsti dėl Stažuotojos nėštumo ir gimdymo atostogų bei būsimų atostogų vaikui prižiūrėti, neatitinka nediskriminavimo principo, kadangi taip netiesiogiai skatinama neįtraukti į Projektų vykdymą vaikus planuojančių ir nėščių moterų. Sprendimas susigrąžinti visą finansavimą yra neproporcinga priemonė ir neatitinka proporcingumo principo. Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė moterų diskriminacija yra draudžiama tarptautiniais, ES ir nacionaliniais teisės aktais. Pareiškėjas neginčija, kad Sutartyje nustatyti tikslai nebuvo ir negalės būti pasiekti, tačiau pažymi, jog šie tikslai nebus pasiekti dėl objektyvios priežasties – Stažuotojos nėštumo ir gimdymo bei būsimų vaiko priežiūros atostogų – ji nebegali tęsti Projekto įgyvendinimo.

2.4. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-247 (toliau – ir Aprašas, PFSA), 40 punktas nustato, kad projekto įgyvendinimo metu stažuotojas negali būti keičiamas. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės), 213.1 papunktį ir Aprašo 27 punktą Projekto įgyvendinimo terminai dėl Projekto stažuotojos atostogų negali būti pratęsti laikotarpiui, kai jį grįš po atostogų. Taigi Sutarties įgyvendinimas ir rodiklių pasiekimas susietas su konkrečiu asmeniu ir konkrečiu terminu. Stažuotojai negalint Projekto pabaigti nustatytais terminais (tiek dėl objektyvių (atostogų, ligos, mirties ir kt.) ar dėl bet kokių kitų priežasčių), inicijuojama Sutarties nutraukimo procedūra. Pareiškėjas nesutinka su Tarybos išvada, kad, nepasiekus Projekto tikslų, visais atvejais Sutartis turėtų būti nutraukiama, susigrąžinant visą suteiktą finansavimą, neatsižvelgiant į priežastis, kodėl Stažuotoja negali tęsti Projekto (nors vienu atveju priežastys gali būti susijusios su projekto vykdytojo netinkamu pareigų vykdymu (pavyzdžiui, neatsiskaitymu su Stažuotoja, nebendradarbiaujant vykdant Projektą, Projekto vykdytojui bankrutavus ir pan.) ar pačio Stažuotojo valia (pavyzdžiui, nebenorėjimas tęsti vykdyti Projekto, profesijos pakeitimas ir pan.), o kitu atveju – susijusios su objektyviomis, šalių nekontroliuojamomis gyvenimiškomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, liga (kaip yra ir nagrinėjamoje byloje), mirtis, artimųjų slaugymas ir pan.). Toks Tarybos vertinimas nepagrįstas.

2.5. Taisyklių 258 punktas formaliai nustato dvi procedūras: (i) procedūrą, jei nepasiekiami projekto sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai, kurios atveju numatyta galimybė, pagal Taisyklių 259–265 punktų nuostatas, atsižvelgiant į stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir projektui skirto finansavimo pagrįstumą, sumažinti projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą, ir procedūrą, jei nepasiekiamas projekto tikslas (ii), kurios atveju, jei nepasiekiami stebėsenos rodikliai ir nepasiekiamas projekto tikslas ir stebėsenos rodikliai – inicijuoti sutarties nutraukimą ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą. Vertinant sistemiškai, nepasiekus projekto sutartyje nustatytų rodiklių, sprendimai priklauso nuo projekto vykdytojo įtakos stebėsenos rodiklių pasiekimui. Jei Projekto vykdytojas galėjo daryti įtaką projektų rodiklių nepasiekimą lėmusioms priežastims, tai finansavimas proporcingai mažinamas (Taisyklių 260 punktas). Tais atvejais, kai projekto vykdytojas siekė rodiklio (atlikinėjo konkrečius veiksmus jam pasiekti ir patyrė su tuo susijusias išlaidas), tačiau Projekto veiklos įgyvendintos mažesne apimtimi, Projektui skirtas finansavimas negali būti mažinamas (Taisyklių 265.1 punktas). Projektui skirtas finansavimas negali būti mažinamas ir tais atvejais, kai projekto veiklos įgyvendintos, tačiau stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl veiksnių, kurių Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (Taisyklių 265.2 p.).

2.6. Aprašo 100 punktas nustato, kad nutraukiant dotacijos sutartį, gali būti nesusigrąžinamos sumokėtos finansavimo lėšos ar jų dalis (vartojama konjunkcija („ir“) ir disjunkcija („arba“): „Jei projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko dotacijos sutarties sąlygų ir (arba) pažeidžia Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktus, taip pat jei projekto vykdytojo pateikiama stažuotės ataskaita įvertinta neigiamai, įgyvendinančioji institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti dotacijos sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį vadovaudamasi įgyvendinančiosios institucijos sprendime nurodytais reikalavimais“. Sutarties 6.7 papunktis taip pat numato Tarybos diskrecijos teisę nutraukiant Sutartį reikalauti susigrąžinti išmokėtas finansavimo lėšas. Pareiškėjo vertinimu, loginis ir sisteminis aiškinimas vienareikšmiškai patvirtina, kad teisėkūros subjektas, priimdamas Taisykles, Aprašą ir parengęs tipinę projekto sutarties formą, išskiria dvi situacijas: projekto vykdytojas rodiklių nepasiekimą lėmusioms priežastims gali (galėjo) daryti ir projekto vykdytojas projekto rodiklių nepasiekimą lėmusioms priežastims negalėjo daryti poveikio. Pastaruoju atveju aiškiai nustatoma, kad finansavimui skirtos lėšos nesusigrąžinamos. Tik pirmuoju atveju jos gali būti susigrąžinamos, suteikiant projektą įgyvendinančiai institucijai diskrecijos teisę ir tik taikant proporcingumo principą. Tik tuo atveju, jei projekto rodiklių ir tikslo net nebuvo siekiama, susigrąžinamas visas finansavimas.

2.7. Projekto vykdytojas MRU siekė rodiklių ir tikslo. Sutartis buvo vykdoma. Projekto tikslo pasiekti ir įgyvendinti Sutartyje nustatyta apimtimi nėra galimybės dėl priežasčių, kurioms MRU negalėjo daryti poveikio (Stažuotojos nėštumo ir gimdymo atostogų, vėliau – atostogų vaikui prižiūrėti), todėl, sprendžiant Sutarties nutraukimo klausimą, turėtų būti taikoma analogija, numatyta Taisyklių 265.1 punkte. Remiantis ja, Taryba neturėjo susigrąžinti išmokėto ir panaudoto finansavimo.

2.8. Taryba nevertino atliktų veiksmų, siekiant rodiklių ir tikslo. Nuo Sutarties sudarymo 2021 m. birželio 22 d. iki atostogų Stažuotojai suteikimo 2022 m. balandžio 27 d. Projektas buvo įgyvendinamas. Projekto stažuotoja išdirbo 1 659 val. ir liko neišdirbusi 1 705 val. Todėl visiškai tenkinamas (netgi viršytas) Sutarties 7.4 punkte nustatytas reikalavimas per 12 mėnesių laikotarpį pasiekti 1 260 val. Stažuotojos darbo Projekte apimtį. Projekto rodikliai pasiekti nebuvo, nes iki atostogų Stažuotojai suteikimo dar nebuvo suėję Projekto rodiklių pasiekimo terminai, numatyti Sutarties 1 priedo 5.3 papunktyje. Tinkamą Projekto vykdymą dalyje pripažino ir LMT, pagal mokėjimų prašymus 27 003,08 Eur pripažindama tinkamomis finansuoti išlaidomis.

2.9. Taryba privalėjo atsižvelgti į MRU padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius. Taryba visiškai neatsižvelgė į tai, kad Stažuotojos nėštumo ir gimdymo atostogos bei būsimos atostogos vaikui prižiūrėti yra įprasta ir skatintina gyvenimiška aplinkybė, kuriai MRU niekaip negalėjo daryti įtakos (nėra jokios MRU ir Stažuotojos kaltės); Aprašo 40 punktas draudžia pakeisti vieną stažuotoją kitu; Projekto įgyvendinimo terminai negali būti pratęsti laikotarpiui, kai Stažuotoja grįš iš atostogų; Projektas iki Stažuotojos tikslinių atostogų faktiškai buvo vykdomas, buvo siekiama rodiklių ir tikslo, o LMT patvirtindavo MRU pateiktus mokėjimo prašymus, Stažuotojos darbo apimtis Projekte sudarė 1 659 ir net 399 val. viršijo Sutarties 7.4 papunktyje nustatytą minimalią 1 260 val. darbo Projekte apimtį per 12 mėnesių; MRU reguliariai dalyvauja LMT kvietimuose ir dauguma projektų sėkmingai įgyvendinama, todėl pažeidimai nėra sisteminiai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, skundžiamas Sprendimas – neproporcinga ir perteklinė priemonė.

2.10. Taisyklių 453 punktas nustato, kad įgyvendinančioji institucija, vykdydama projektų įgyvendinimo priežiūrą, taiko 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas), 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą suderinamumo principą. Pagal šį principą iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamos veiklos sritys visais atvejais turi atitikti Sutartį dėl ES veikimo, joje nustatytas priemones ir veiksmus, įskaitant konkurenciją, viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą, darnaus vystymosi, moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principų taikymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus, pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos, 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ finansuojamą veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“, projektų vykdytojai, įgyvendindami projektus, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, nustatyti Projektų finansavimo sąlygų apraše Nr. 2.

3.2. Projekto įgyvendinimo metu 2022 m. gegužės 3 d. Projekto vykdytojas pateikė prašymą Tarybai sustabdyti Projekto įgyvendinimą iki 2024 m. liepos mėnesio, informuodamas, kad Stažuotoja nuo 2022 m. balandžio 27 d. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o po jų ketina imti vaiko priežiūros atostogas iki kol vaikui sueis dveji metai. Taryba įvertinusi, kad pratęsus Projekto įgyvendinimo laikotarpį po 2023 m. sausio 1 d., būtų pažeistos Aprašo 27 punkto, Taisyklių 213.1 ir 213.5 papunkčių nuostatos, informavo Projekto vykdytoją, kad Projekto veiklos gali būti sustabdomos iki 2 mėnesių. Nesant galimybės pratęsti Projekto veiklų vykdymą prašomam terminui, Sutartis buvo nutraukta Projekto vykdytojo prašymu, įvertinus aplinkybes, kad podoktorantūros Stažuotoja negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų įgyvendinti Projektą, taigi ir pasiekti Projekto tikslo.

3.3. Pagal savo pobūdį podoktorantūros stažuočių projektai yra individualūs. Stažuotojo mokslinė patirtis ir kompetencija, gebėjimai bei jų sąsaja su numatytu atlikti moksliniu tyrimu vertinami paraiškų konkurso metu ir turi tiesioginę įtaką, ar paraiška surinks reikalaujamą balų skaičių ir bus atrinkta finansuoti, todėl įgyvendinimo metu stažuotojas negali būti keičiamas, projekto mokslinis tyrimas turi būti vykdomos konkretaus tyrėjo, nurodyto paraiškoje, kuris pagal savo turimas kompetencijas gali įvykdyti projekto veiklas ir pasiekti numatytus projekto rezultatus (PFSA 40 p.). Mokslinių tyrimų projektų savitumas pasireiškia tuo, kad projekto veiklų vykdymo metu gauti tyrimo rezultatai pristatomi parengtoje konkrečioje mokslinėje produkcijoje, kuri kartu su moksline ataskaita yra vertinama ekspertų. Projekto vykdytojas Sutartyje įsipareigojo pasiekti fizinius veiklų įgyvendinimo rodiklius ir ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklius „Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai“ (rodiklio kodas P.S.393), „Įgyvendinti MTEP projektai“ (rodiklio kodas P.S.396) (Sutarties 1 priedo 5.3 p, 6.3 p. lentelės). Stebėsenos rodiklio „Įgyvendinti MTEP projektai“ pasiekimo momentas yra ypatingas ta prasme, kad Projekto įgyvendinimo metu vykdytos mokslinio tyrimo veiklos, rezultatai, jų kokybė, projekto tikslų pasiekimas yra vertinami pasibaigus projekto veiklų įgyvendinimui, kuomet vertinama / tvirtinama baigiamoji (galutinė) mokslinio tyrimo vykdymo ataskaita.

3.4. Projektų išlaidų bendrieji reikalavimai nustato, kad išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y., prisidėti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo ir turi būti numatytos projekto sutartyje, taip pat visos patirtos išlaidos turi būti pagrįstos projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentais. Vykdant podoktorantūros stažuočių projektus, tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra projekto vykdymas, t. y. darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimų vykdymo išlaidos, bei netiesioginės ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą (Sutarties 2 priedo „Finansavimo sąlygos“ 1.4.3 lentelė; PFSA 52.1 p. 52.2 p.). Stažuotojo darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos yra kompensuojamos taikant darbo užmokesčio mokslinių tyrimų projektuose fiksuotuosius įkainius (Sutarties 1 priedo 1.4.3 p., PFSA 52.1. p). Įkainiai nustatomi vadovaujantis Darbo užmokesčio fiksuotųjų įkainių nustatymo mokslinių tyrimų projektuose tyrimo ataskaita. Vadovaujantis šioje ataskaitoje nurodytais reikalavimais, projekto administravimo etape vertinant darbo užmokesčio išlaidas, projekto vykdytojas su mokėjimo prašymu turi pateikti fiksuotojo įkainio rezultato pasiekimą pagrindžiančius dokumentus: mokslo darbuotojo darbo sutartį; mokslo darbuotojo pareigybės aprašymą ir gyvenimo aprašymą, įrodančius, kad jie atitinka pareigybei keliamus reikalavimus; mokslo darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurie skirti parodyti projekte dirbtą laiką (suskirstytą pagal valandas); veiklos ataskaitą. Atitinkami reikalavimai, pateikti su mokėjimo prašymais darbo užmokesčio apskaitos dokumentus bei fizinių rodiklio pasiekimą pagrindžiančius dokumentus, o taip pat ir baigiamąją stažuotės ataskaitą, pagal kuriuos galima būtų įvertinti projekto įgyvendinimo eigą, vykdomų veiklų tinkamumą, aptarti Sutartyje (Sutarties 7.1 papunktis, 2 priedo „Finansavimo sąlygos“ 1.4.3 lentelė). Atsižvelgiant į tai, kad kartu su mokėjimų prašymais turi būti teikiami išlaidas pagrindžiantys dokumentai, mokėjimų prašymais patvirtintų ir apmokėtų išlaidų faktas negali būti vertinamas projekto veiklų vykdymo tinkamumo prasme. Kitaip tariant, aplinkybė, kad Taryba apmokėjo dalį Projekto vykdymui skirtų lėšų pagal Projekto vykdytojo pateiktus ir patvirtintus mokėjimų prašymus, nereiškia, kad Taryba negali inicijuoti apmokėtų lėšų susigrąžinimo atsiradus aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma Projekto įgyvendinti. Pavyzdžiui, analogiška tvarka taikoma tais atvejais, kuomet projekto pabaigoje mokslinė ataskaita įvertinama neigiamai arba nustatomas projekto pažeidimas ir Taryba įgyja teisę susigražinti visas projekto vykdymui išmokėtas lėšas.

3.5. Projekto įgyvendinimo metu Taryba turėjo vertinti stebėsenos rodiklio „Įgyvendinti MTEP projektai“ pasiekimą Projekto įgyvendinimo pabaigos momentu. Tik tokiu atveju, jeigu Projektas vykdomas ir pateikti Sutartyje nustatyti fiziniai rodikliai, būtų taikytinas Taisyklių 260 punkte nurodytas procentinis stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimo skaičiavimo metodas. Nagrinėjamu atveju, Taryba turėtų vertinti stebėsenos rodiklio „Įgyvendinti MTEP projektai“ pasiekimą Projekto įgyvendinimo pabaigos momentu. Tik tokiu atveju, jeigu Projektas vykdomas, būtų taikytinas Taisyklių 260 punkte nurodytas procentinis stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimo skaičiavimo metodas. Nagrinėjamu atveju, aptariamo Projekto vykdymo aplinkybės, kuomet ne tik stebėsenos rodiklis, bet ir Projekto tikslas nebuvo pasiekti, o kartu nebuvo įvykdytos Projekto veiklos, atitinka minėtame punkte nurodytas sąlygas, kurioms esant Taryba privalėjo inicijuoti visų Projektui išmokėtų lėšų susigrąžinimą, t. y., Taryba pagal Taisyklių 258 punkto nuostatas, neturėjo diskrecijos sumažinti Projektui skirto finansavimo.

3.6. Taisyklių 265 punkte nurodytos išimtys, kuomet projektui skirtas finansavimas negali būti mažinamas, taikytinos iš esmės įvykdytiems projektams, kadangi nuostatos siejamos su projekto įvykdytų veiklų apimties vertinimu. Projekto vykdymo laikotarpiu su pateiktais mokėjimų prašymais buvo deklaruotos Stažuotojos darbo užmokesčio išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą. Šių pateiktų duomenų nepakanka įvertinti Projekto vykdomų veiklų tinkamumą, jų įvykdymo apimtį, kadangi darbo užmokesčio apskaitos dokumentai savaime nėra skirti pagrįsti Projekto veiklų pažangą. Pareiškėjas neginčija Sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau ginčija Sprendimą, kuris sukėlė Projekto vykdytojui finansines pasekmes – lėšų į valstybės biudžetą grąžinimą. Projekto įgyvendinimo metu Projekto vykdytojas iki Sutarties nutraukimo neinicijavo jos pakeitimų, siekiant sumažinti Projekto veiklas, rezultatų ar rodiklių reikšmes, tokiu būdu mažinti ar išvengti galimų finansinių korekcijų, bet teikė prašymą stabdyti Projekto įgyvendinimą, tačiau Taryba įvertinusi aukščiau nurodytus argumentus, neturėjo teisinio pagrindo tokį prašymą tenkinti.

3.7. Sprendimas susigrąžinti Projekto lėšas priimtas, įvertinus Projekto vykdytojo prašymą nutraukti Sutartį, atsižvelgiant į aplinkybes, kad Projektas negali būti įvykdytas Sutartyje nustatyta apimtimi. Dėl pareiškėjo argumentų, sietinų su netiesiogine diskriminacija potencialių projektų dalyvių atžvilgiu, pažymėtina, kad pareiškėjo teiginys, kad projektų vykdytojai skatinami neįtraukti į projektus rizikos grupėse esančių asmenų, nelaikytinas priimtinu, laikytinas neargumentuotu tvirtinimu, kuris nėra paremtas objektyviais kriterijais. Aprašo 27 punktas numato projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo ir veiklų įgyvendinimo laikotarpio sustabdymo galimybes. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis, nurodytas Aprašo 26 punkte, gali būti pratęstas Taisyklių nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams ir nepažeidžiant Taisyklių 213.1 ir 213.5 papunkčiuose nustatytų terminų. Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, šie reikalavimai taikomi visiems projektams pagal vienodus vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principus. Aptarti projektų finansavimo sąlygų reikalavimai patvirtina, kad projektų vykdytojams buvo sudarytos sąlygos esant pagrįstam būtinumui pratęsti ar stabdyti projektų įgyvendinimo veiklas, nepažeidžiant teisės į motinystę ir tėvystę. Esant poreikiui stabdyti projektų veiklų vykdymą dėl aplinkybių, susijusių su motinyste ar tėvyste, teisė vykdyti projektą neturėtų būti laikoma prarasta. Projektų vykdytojai gali finansuoti projektus nuosavomis lėšomis, taip pat neturėtų būti atmetama galimybė pasinaudoti ateinančio ES fondų investicijų programinio projektų finansavimo periodo teikiamomis galimybėmis.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Taryba vykdė konkursą finansuoti Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimo projektus pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą, skirtus skatinti jaunųjų mokslininkų stažuočių po doktorantūros studijų sistemos plėtrą bei kelti stažuotojų mokslinę kvalifikaciją.

5.2. MRU ir Taryba 2021 m. birželio 22 d. sudarė dotacijos sutartį (Sutartį), kuria nustatyta Projekto vykdytojo MRU iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuoto projekto Nr. 09.3.3- LMT-K-712-23-0212 „Mažmeninės prekybos įmonių lankstumo poveikis vartotojų elgsenai ir darniam vartojimui“, finansuojamo pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“, finansavimo tvarka ir sąlygos. Sudarytoje Sutartyje aptartos projekto finansavimo tvarka ir sąlygos apima specialius reikalavimus dėl projekto tikslo, uždavinių ir veiklų jiems įgyvendinti, mokslinio tyrimo plano, projekto veiklų pradžios ir pabaigos įgyvendinimo terminų, projekto rezultatų, rodiklių pasiekimo reikalavimų, informavimo – viešinimo priemonių įgyvendinimo. Sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad visos projekto veiklos turi būti įvykdytos per laikotarpį nuo Projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, t. y. nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2023 m. birželio 21 d. (Dotacijos sutarties 1 priedo 5.1 ir 5.2 p.), įtraukta sąlyga, numatanti Projekto vykdytojui galimybę pratęsti Projekto veiklų įgyvendinimą (Sutarties 6 dalis „Sutarties keitimas ir nutraukimas“). Tarybos administruojamų podoktorantūros stažuočių projektų trukmė – 24 mėnesiai.

5.3. MRU 2022 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į LMT, informuodamas, kad Projekto tikslas nustatytu laiku (2023 m. birželio 21 d.) negalės būti pasiektas, kadangi Stažuotojai MRU rektoriaus įsakymu nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, po kurių ji ketina imti vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis dveji metai, į darbą tęsti Projekto įgyvendinimo Stažuotoja sugrįžtų tik apie 2024 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus beveik metams po Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, todėl Tarybos paprašė sustabdyti Projekto įgyvendinimą iki 2024 m. liepos mėnesio. Taryba 2022 m. gegužės 17 d. raštu atsakė į pareiškėjo kreipimąsi, nurodydama, kad pagal Taisyklių 213.1 papunktį Projekto vykdytojas MRU mokėjimo prašymus gali teikti iki Projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 d., o Projekto veiklos turi pasibaigti iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pagal Aprašo 27 punktą Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti sustabdytas nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar atostogų vaikui prižiūrėti iki vaikui sueis 3 metai laikotarpiui, jei būtų užtikrinta, kad Projektas bus įgyvendintas Taisyklių 213.1 papunktyje nustatytais terminais. Nurodė, kad pratęsus Projekto įgyvendinimą MRU prašomu terminu, būtų pažeistos Aprašo 27 punkto ir Taisyklių 213.1 ir 213.5 papunkčių nuostatos. Paaiškino, kad Projektą galima sustabdyti tik dviejų mėnesių laikotarpiui, pateikus informaciją, kad bus užtikrintas Projekto įgyvendinimas. Vadovaujantis Aprašo 29 punktu, Stažuotojo darbo apimtis Projekte turi būti ne mažesnė kaip 1 260 valandų (Projekto vykdytojo deklaruotų ir įgyvendinančios institucijos patvirtintų fiksuotųjų įkainių pažymose) per 12 mėnesių, Projekto trukmė – 24 mėnesiai nuo dotacijos sutarties pasirašymo dienos. Vadovaujantis Taisyklių 258 punktu, jeigu projekto vykdytojas nepasiekė projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių ir projekto tikslo, įgyvendinančioji institucija privalo inicijuoti sutarties nutraukimą ir susigrąžinti projekto veiklų vykdymui išmokėtas lėšas. Projekto sutartis gali būti nutraukta tik po to, kai išmokėtos projektui skirtos finansavimo lėšos susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Šiuo atveju turėtų būti grąžinama visa Projektui iki šiol išmokėta suma – 27 003,08 Eur. Nurodė, kad MRU numatant, kad Stažuotoja neišdirbs reikiamo valandų skaičiaus, neįvykdys veiklų laiku ir nepasieks rodiklių, turėtų būti inicijuotas Sutarties nutraukimas. MRU 2022 m. birželio 6 d. raštu paprašė Tarybos nutraukti Sutartį ir nereikalauti įsisavintų lėšų grąžinimo.

5.4. Taryba 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. G01 „Grąžintinos lėšos“ (skundžiamu Sprendimu), vadovaudamasi Priemonių Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ grąžintinų lėšų ir grąžinimų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos pirmininko 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-286 (Tarybos pirmininko 2019 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-37 redakcija) (toliau – ir Gražintinų lėšų aprašas), 5.2.2 papunkčiu, nusprendė susigrąžinti Projektui išmokėtą 27 003,08 Eur finansavimo sumą.

6. Teismas, įvertinęs PFSA 27, 40 ir 52 punktų, Taisyklių 258, 402, 406 punktų nuostatas, pažymėjo, kad sutinka su atsakovo argumentais, jog aplinkybė, kad Taryba apmokėjo dalį Projekto vykdymui skirtų lėšų pagal Projekto vykdytojo pateiktus ir patvirtintus mokėjimų prašymus, nereiškia, kad Taryba negali inicijuoti apmokėtų lėšų susigrąžinimo atsiradus aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma Projekto įgyvendinti.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad kilus objektyvioms aplinkybėms dėl Stažuotojos nėštumo ir vaiko priežiūros atostogų, kurių atsiradimui Projekto vykdytojas negalėjo daryti įtakos, stebėsenos rodiklių pasiekimo klausimas, taikant analogiją, turėtų būti sprendžiamas pagal Taisyklių 265.1 papunktį, kuris numato, kad projektui skirtas finansavimas negali būti mažinamas, jeigu stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl konkrečios projekto veiklos įgyvendinimo mažesne apimtimi, tačiau Projekto vykdytojas pagrindžia siekiant šio rodiklio patirtas projekto išlaidas.

8. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 265 punkte nurodytos išimtys, kuomet Projektui skirtas finansavimas negali būti mažinamas, taikytinos iš esmės įvykdytiems projektams, kadangi nuostatos siejamos su projekto įvykdytų veiklų apimties vertinimu. Projekto vykdymo laikotarpiu su pateiktais mokėjimų prašymais buvo deklaruotos Stažuotojos darbo užmokesčio išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą. Šių pateiktų duomenų, teismo vertinimu, nepakanka įvertinti Projekto vykdomų veiklų tinkamumą, jų įvykdymo apimtį, kadangi darbo užmokesčio apskaitos dokumentai savaime nėra skirti pagrįsti projekto veiklų pažangą. Pažymėta, kad ginčo atveju Sutarties nutraukimas buvo inicijuotas ne Tarybos už nustatytus pažeidimus, o paties pareiškėjo. Teismas, atsižvelgęs į Sutarties 6.9 punkto nuostatą, nurodė, kad pareiškėjui inicijavus Sutarties nutraukimą, laikytina, kad pats pareiškėjas atsisakė Sutarties vykdymo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Taryba nepagrįstai pareikalavo sugrąžinti visas Sutarties vykdymui išmokėtas lėšas. Teismas pripažino, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestas projektų administravimo funkcijas, priėmė pagrįstą Sprendimą susigrąžinti podoktorantūros stažuotės projekto vykdymui išmokėtas lėšas.

9. Dėl pareiškėjo nurodytų nediskriminavimo lyties pagrindu principo pažeidimų, teismas pažymėjo, kad Tarybos Sprendimas susigrąžinti Projekto lėšas priimtas įvertinus Projekto vykdytojo prašymą nutraukti projekto Sutartį, atsižvelgiant į aplinkybes, kad Projektas negali būti įvykdytas Sutartyje nustatyta apimtimi. Teismas nenustatė, kad ginčijamas Sprendimas susigrąžinti lėšas reiškia Projekto vykdytojo diskriminaciją dėl Stažuotojos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų.

10. Teismas konstatavo, kad Taryba tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra teisinio pagrindo panaikinti.

III.

11. Pareiškėjas MRU apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą pradėti norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą, siekiant nustatyti, ar Aprašo 26 ir 27 punktai ir Taisyklių 213.1 papunktis, tiek kiek, šiomis nuostatomis nustatyti apribojimai sustabdyti ir (ar) pratęsti projektų įgyvendinimo terminus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 38 straipsnio 1, 2 dalimis, 39 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, išdėsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei nurodo tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

12.1. Aprašo ir Taisyklių normos pažeidžia Konstitucijos nuostatas, draudžiančias diskriminaciją, todėl egzistuoja pagrindas ištirti Aprašo 26 ir 27 punktų bei Taisyklių 213.1 papunkčio atitiktį Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalimis ir Konstitucijos 39 straipsnio 1 daliai, kadangi minėtais teisės aktais nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad projekto įgyvendinimo terminą galimą pratęsti arba projektą sustabdyti dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų, su sąlyga, kad projektas bus užbaigtas iki 2023 m. spalio 1 d.; Aprašas nenumato jokios galimybės sustabdyti ar pratęsti projekto įgyvendinimą ilgiau nei iki 2023 m. spalio 1 d., taip pat nenumato galimybės pakeisti atostogų išėjusį asmenį kitu stažuotoju, taip sukuriamas motinystei ir tėvystei nepalankus teisinis reguliavimas, juo iš esmės užkertamas kelias suderinti profesinę (darbinę) veiklą su vaikų auginimu ir auklėjimu namuose. Nors pagal Aprašo 26 ir 27 punkto reikalavimus asmenims ir yra sudaroma galimybės pasinaudoti nėštumo, gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogomis regimybė, tačiau yra sudaromos kliūtis šiomis atostogomis pasinaudoti efektyviai, visa apimtimi, nes Aprašas visais atvejais, be išimčių, reikalauja, kad projektai būtų užbaigti iki 2023 m. spalio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad Stažuotojos nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogos nėra objektyvi priežastis Projekto užbaigimui, nes MRU turėjo pareigą užtikrinti Projekto įgyvendinimui būtinas sąlygas, bei galėjo pasinaudoti galimybe pratęsti Projekto įgyvendinimo laikotarpį ne ilgiau kaip 6 mėnesiais, kadangi nagrinėjamu atveju MRU negalėjo pakeisti Stažuotojos kitu asmeniu, o Aprašo 26 punkte numatytas papildomas 6 mėnesių terminas yra nepakankamas tam, kad asmenys galėtų pasinaudoti jiems suteikiamomis nėštumo, gimdymo, tėvystės ir (ar) vaiko priežiūros atostogomis, be to, šis pratęsimo terminas yra ribojamas reikalavimu įvykdyti projektus iki 2023 m. spalio 1 d. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nuo 2023 m. sausio 17 d. įsigaliojo nauja Taisyklių 213.1 papunkčio redakcija, numatanti ilgesius projektų įgyvendinimo terminus.

12.3. Aprašo 26 ir 27 punktai bei Taisyklių 213.1 papunktis diskriminuoja vieną socialinę grupę – asmenis, kurie arba jau laukiasi ar turi mažamečių vaikų, ir todėl turi teisę į nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros atostogas, arba ateityje įgys teisę į nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros atostogas, likusių asmenų, kurie neturi ir (ar) neketina turėti vaikų, atžvilgiu. Šios teisės normos prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei draudžiančiam diskriminaciją.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė Taisyklių 258 punktą situacijai, kurios jis nereglamentuoja, kadangi šis punktas taikomas vieninteliu atveju – kuomet stebėsenos rodikliu pasiekimo momentu yra nepasiekiami rodikliai ir (ar) nepasiekiami rodikliai ir projekto tikslas kartu. Šiuo atveju, Sutarties 1 priedo 6 punktu buvo nustatyti trys stebėsenos rodikliai: (1) į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai; (2) tyrėjai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas; (3) įgyvendinti MTEP projektai, ir visi šie Sutartyje numatyti rodikliai gali (galėjo) būti pasiekiami visu „projekto veiklų įgyvendinimo metu“. Kadangi Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2021 m. birželio 22 d., o pabaiga – 2023 m. birželio 21 d., stebėsenos rodiklius Projekto vykdytojas MRU galėjo pasiekti iki pat Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, todėl LMT neturėjo pagrindo vadovautis ir taikyti Projektų taisyklių 258 punkto, nes jis negali būti taikomas bet kada, t. y. anksčiau, nei kad rodiklių pasiekimo momentas.

12.5. Sutarties nutraukimas nepagrįstai nebuvo kvalifikuotas kaip atliktas Taisyklių 190 punkto pagrindu, 192 punkte nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs Sutarties nutraukimo pagrindą, neteisingai nusprendė, kad LMT neturėjo diskrecijos sumažinti grąžintiną sumą. Sistemiškai aiškinant Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad nutraukiant Sutartį, bet nesant jos pažeidimo, įgyvendinančioji institucija apskritai gali nesusigrąžinti net ir dalies finansavimo. Taigi, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad LMT neturėjo diskrecijos pareikalauti grąžinti tik dalį Projekto finansavimui skirtų lėšų, kadangi atsakovas tokią diskreciją turėjo Taisyklių 192 punkto ir 26 skirsnio nuostatų pagrindu, tačiau ja nepagrįstai nepasinaudojo.

12.6. Pirmos instancijos teismas pažeidė Taisyklių 190, 192 ir 258 punktus, nes Sutarties nutraukimas nebuvo suderintas su ministerija, pagal kompetenciją atsakinga už iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą ūkio sektorių (toliau – ir ministerija). Visais atvejais (tiek sutartį nutraukiant Taisyklių 258 pagrindu, tiek 190 pagrindu bei 192 punkte nustatyta procedūra), yra taikytinas Taisyklių 190 punktas, kuris imperatyviai reikalauja, kad nutraukimas būtų suderintas su ministerija. Šiuo atveju tokio suderinimo nebuvo ir pirmosios instancijos teismas to nevertino bei nenustatinėjo.

12.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Sutarties 8.3 papunktį ir jo pagrindu Sutarties vykdymui taikytinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.127 bei 6.212 straipsnius, nes nevertino ir neatsižvelgė, jog MRU inicijavo Sutarties nutraukimą dėl priežasties, kuri prilygsta nenugalimai jėgai, nes ji nepriklauso nuo MRU, ir už ją MRU nėra atsakingas. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar aplinkybė, jog Stažuotoja išėjo nėštumo ir gimdymo, o tuomet – vaiko priežiūros atostogų, buvo kontroliuojama MRU, ar tai buvo nenugalima jėga MRU atžvilgiu. Jei šios aplinkybės nepriklausė nuo MRU valios, tuomet jos turėjo būti traktuojamos kaip pagrindas pasibaigti MRU prievolėms pagal Sutartį ir (ar) kaip pateisinamos ir objektyvios aplinkybės, dėl kurių MRU pagrįstai inicijavo Sutarties nutraukimą, ir dėl kurių MRU negalėjo būti įpareigotas grąžinti finansinę paramą. Teismas taip pat neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad Projekto stažuotojos negalėjimas užbaigti Projekto veiklų per nustatytus terminus nevertinama kaip objektyvi priežastis, ir kad MRU galėjo išspręsti situaciją pasinaudojusi Aprašo 27 punkte numatyta galimybe pratęsti projekto veiklas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad Stažuotoja pateikė prašymą išleisti ją vaiko priežiūros atostogų iki pat 2024 m. birželio 30. Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis turėjo pasibaigti 2023 m. birželio 21 d. Taigi, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad pratęsus Projekto veiklas 6 mėnesių laikotarpiui (iki 2023 m. gruodžio 21 d.), Stažuotoja būtų užbaigusi Projekto veiklas.

Atsiliepimas

13. Atsakovas Taryba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti.

14. Taryba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

15. Taryba, kaip ir atsiliepime į skundą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi sprendimo dėl projekto vykdytojui išmokėtų lėšų grąžinimo ir grąžintinų lėšų dydžio pagrįstumas. Sutarties nutraukimas inicijuotas paties Projekto vykdytojo, ši aplinkybė yra neginčijama ir nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Įvertinus projekto išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus, aptariamo projekto specifiką ir pobūdį, projekto metu vykdomi moksliniai tyrimai, kuriais siekiama mokslinės produkcijos, nepriklausomai nuo to, kada projekto veiklos buvo baigtos vykdyti, ar jų vykdymas buvo nutrauktas, Taryba turi įsitikinti, ar Projekto vykdymo metu patirtos išlaidos pagrįstos ir veiklos buvo vykdomos tinkamai. Nesant duomenų apie tinkamą veiklų vykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius rezultatus, sprendžiant klausimą dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo, taikytinas Taisyklių 258 punktas, reglamentuojantis stebėsenos rodiklių vertinimo tvarką. Per nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį nepasiekus projekto tikslų ir neįgyvendinus projekte nurodytų stebėsenos rodiklių, vadovaujantis Taisyklių 258 punkto nuostatomis, yra nutraukiama dotacijos sutartis ir inicijuojamas lėšų susigrąžinimas. Taryba, išnagrinėjusi teisės aktus, reglamentuojančius 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramos administravimą, nenustatė teisinio pagrindo susigrąžinti tik dalį Projektui skirtų lėšų.

16. Taryba pabrėžia, kad Projekto vykdytojas apeliaciniame skunde Tarybos priimtą sprendimą susigrąžinti išmokėtas lėšas ginčija naujais teisiniais pagrindais, kurie nebuvo nurodyti skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Tarybos nuomone, pareiškėjas plečiamai aiškina Taisyklių nuostatas, jas interpretuoja sau palankia linkme, neatsižvelgdamas į Projekto specifiką, Sutarties sąlygas, Apraše nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus.

17. Taryba nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis sukurtas toks teisinis reguliavimas, kurio iš esmės užkertamas kelias suderinti profesinę (darbo) veiklą su vaikų auginimu ir auklėjimu namuose, ir nurodo, kad nors Projekto vykdymui ir yra nustatyti terminai, Projekto veiklų tęstinumas pasibaigus ar nutraukus Projektą savaime nėra ribojamas, Stažuotoja gali tęsti pradėtus darbus grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų, teisė vykdyti Projektą neturėtų būti laikoma prarasta. Projektų vykdytojai gali finansuoti projektus nuosavomis lėšomis, taip pat neturėtų būti atmetama galimybė pasinaudoti ateinančio ES fondų investicijų programinio projektų finansavimo periodo teikiamomis galimybėmis. Galutinis projektų įgyvendinimo terminas yra nustatytas ir taikomas visiems projektų vykdytojams be išimčių. Projektų finansavimo sąlygų reikalavimai patvirtina, kad projektų vykdytojams buvo sudarytos sąlygos esant pagrįstam būtinumui pratęsti ar stabdyti projektų įgyvendinimo veiklas, nepažeidžiant teisės į motinystę ir tėvystę, todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčijamos norminių teisės aktų nuostatos suteikia pranašumą asmenų, kurie neturi ir (ar) neketina turėti vaikų, atžvilgiu ir skatina stažuotojais nesirinkti asmenis, kurie laukiasi ar turi mažamečių vaikų, grindžiami nepagrįstomis prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nuspręsta iš MRU susigrąžinti ES struktūrinių fondų lėšomis MRU vykdytam projektui suteiktą 27 003,08 Eur finansavimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliantas MRU teigia, kad Sutartis turėjo būti laikoma nutraukta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 190 punkto pagrindu, 192 punkte nustatyta procedūra, o 258 punktas negalėjo būti taikomas, nes nesusiklostė faktinis pagrindas 258 punkto taikymui; tinkamai kvalifikavus Sutarties nutraukimo pagrindą, turėjo būti vadovaujamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punktu, suteikiančiu diskreciją susigrąžinti tik dalį finansavimo lėšų. Taisyklių 190 punktas imperatyviai reikalauja, kad nutraukimas būtų suderintas su ministerija. Šiuo atveju tokio suderinimo nebuvo ir pirmosios instancijos teismas to nevertino bei nenustatinėjo.

21. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas MRU kreipėsi į teismą ginčydamas administracinį sprendimą tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šį įstatymą yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

22. Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Administracinis teismas yra pripažinęs Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu atvejus, kai iš sprendimo nėra aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis institucija remiasi (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).

23. Pastebėtina, kad nustačius, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte nurodomos teisės normos yra procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio, vien jų nurodymas aptariamame akte negali būti laikomas (pripažintas) tinkamu reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis įvykdymu (2014 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1588/2014).

24. Teismas taip pat pažymi, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

25. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (2014 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

26. Be to, teismas turi pareigą ex officio (pagal pareigas) vertinti tai, ar administracinis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-294-552/2015). Taigi, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo įvertinti ar skundžiamas administracinis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą aukščiau paminėtais aspektais, bet to nepadarė.

27. Visų pirma, byloje nėra aišku, kas yra laikytina 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. G01 „Grąžintinos lėšos“, ar dokumentas „Pranešimo informacija“, esantis prie dokumento „Grąžintinos lėšos“, ankstesni atsakovo raštai yra laikytini skundžiamo administracinio sprendimo dalimi.

28. Teismas neišsiaiškino, koks yra Sprendimo turinys. Proceso šalys teikia argumentus dėl to, kokiu pagrindu turėjo būti nutraukta Sutartis. Bet teismas aiškiai neapibrėžė, kas buvo padaryta ginčo sprendimu – Sutartis nutraukta ar tik pareikalauta lėšas grąžinti ir ateityje bus priimtas sprendimas nutraukti Sutartį, t. y. dėl kokios administracinės procedūros vyksta ginčas.

29. Teismas neišsiaiškino, kokią teisę ginčijamu Sprendimu taikė atsakovas, ir ar pagrįstai. Teismas nurodė, kad „Taryba pagal Taisyklių 258 punkto nuostatas, neturėjo diskrecijos sumažinti Projektui skirto finansavimo“. Neaišku, iš kokio administracinio sprendimo seka, kad atsakovas aplamai, priimdamas Sprendimą, šiuo punktu vadovavosi. Iš esmės, pirmosios instancijos teismas pateikė susiklosčiusių teisinių santykių teisinį kvalifikavimą (tame tarpe nurodydamas nesuderinamus Sutarties nutraukimo pagrindus, numatytus Taisyklių 258 p. ir 193 p.), neatkreipdamas dėmesio, kad pirminis teismo uždavinys įvertinti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar institucija tinkamai nustatė faktus ir ar tinkamas teisės normas ginčijamu administraciniu sprendimu taikė. To teismas nepadarė ir nepasisakė, ar tinkamai teisę Sprendime taikė atsakovas. Byloje yra ginčas dėl Taisyklių ir Aprašo taikymo ir aiškinimo. Paminėtos Taisyklės numato įvairius galimus Sutarties nutraukimo pagrindus ir dėl to skirtingas procedūras. Teismas neišsiaiškino, kokį Sutarties nutraukimo pagrindą atsakovas taikė ar ketina taikyti Sprendime, ir kokią administracinę procedūrą vykdo.

30. Pareiškėjas prašyme teismui nurodė, kad Sprendimas susigrąžinti Projektui išmokėtą finansavimo sumą priimtas vadovaujantis Priemonių Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ grąžintinų lėšų ir grąžinimų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-286 (Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2019 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-37 redakcija), 5.2.2 papunkčiu, tačiau teisės akto viešai rasti nepavyko. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos paaiškinimus ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19-20 straipsnius, turėjo apsvarstyti ir pasisakyti, ar Sprendimas nėra grindžiamas negaliojančia (nepaskelbta) teise.

31. Apeliantas teigia, kad Sutarties nutraukimas nebuvo suderintas su ministerija. Kadangi nėra aišku de fakto (iš tikrųjų) kuriuo teisiniu pagrindu Sutartį ketino nutraukti (ar nutraukė) atsakovas, nėra aišku, ar šis pažeidimas buvo ir kokia jo reikšmė.

32. Apeliantas teigia, kad MRU inicijavo Sutarties nutraukimą dėl priežasties, kuri prilygsta nenugalimai jėgai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo turėtų vertinti šį argumentą atsižvelgdamas į tai, kad force majeure sąvoka yra įtvirtinta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (Reglamento 22 straipsnio 7 dalies 3 pastraipa, Reglamento 87 straipsnio 1 dalis. Teisingumo Teismas savo praktikoje, nors ir tiesiogiai nesusijusioje su paminėtu reglamentu, pripažįsta force majeure reikšmę sprendžiant įvairius atsakomybės už pažeidimus aspektus, tame tarpe ir ES lėšų panaudojimo teisėtumo srityje (žr. 2023 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Zamestnik izpalnitelen direktor na Darzhaven fond „Zemedelie“, 58-59 punktus, 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje Pipeline Méditerranée ir Rhône, 24-25 punktą). Force majeure aplinkybių reikšmė akcentuojama ir nacionalinėje teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1013-556/2023). Be to, Sutarties 8.3 punkte numatyta, kad Sutartis vykdoma vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pastarieji reglamentuoja force majeure aplinkybes (pvz. CK 6.127, 6.212 str.). Taigi reiktų svarstyti, ar esama force majeure aplinkybių, ir ar yra pagrindas netaikyti ar iš dalies taikyti finansinę korekciją (tiek pagal ES, tiek pagal Lietuvos teisę).

33. Be ko, pažymėtina ir tai, kad paminėto Reglamento 143 straipsnio 2 dalyje yra numatytas proporcingumo principas, taikant finansines korekcijas – valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą.

34. Apibendrinant teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

35. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių), dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius