Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nusprendžio, kuriuo L. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir jai paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąją pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, mokytis ir per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Priteista iš L. P. nukentėjusiajai B. Š. 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 14,31 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2015 m. liepos mėnesį, nenustatytą dieną paskambinęs iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono ir pasiūlęs jai užsidirbti vykdant iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, ji telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavusi nenustatytam asmeniui reikalingus savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, duomenis, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. 2015 m. liepos 23 d. 12.00 val. nenustatytas asmuo, naudodamasis MEZON mobiliuoju internetu, kurio IP (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje www.autogidas.lt patalpinęs melagingą skelbimą dėl automobilio „Audi A3“ pardavimo, kurį melagingai įsipareigojo parduoti B. Š., ir už tai, kad tariamai parduodamas automobilis būtų rezervuotas, nukentėjusiajai nurodė pervesti avansą – 200 Eur į L. P. vardu AB SEB banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip tyčia nukentėjusiąją B. Š. suklaidino, nukentėjusiosios broliui Remigijui Šauliui 2015 m. liepos 23 d. į L. P. sąskaitą pervedus 200 Eur, automobilio nepardavė ir pinigų negrąžino, ji (L. P.) 2015 m. liepos 23 d. Biržų m., Vabalninko g. 8A bankomate SEB (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 Eur, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai B. Š. priklausantį turtą – 200 Eur, po pinigų užvaldymo vykdydama nenustatyto asmens telefonu SMS žinute duotus nurodymus dėl B. Š. įgyto turto paskirstymo, ji – L. P. perdavė V. Š. 185 Eur ir popieriaus lapą su užrašytais adresais, vardais ir pavardėmis, bei nurodė jai (V. Š.) pinigus išsiųsti nurodytiems asmenims, 2015 m. liepos 24 d., Biržų r., Vabalninko pašte adresu Žolinės a. 9, Vabalninkas, Biržų r., V. Š. atliko pinigų – 30 Eur perlaidą Nr. (duomenys neskelbtini) R. V. ir pinigų – 155 Eur perlaidą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š.. Šiais veiksmais L. P. padarė nukentėjusiajai B. Š. 200 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad L. P. padarė jai inkriminuotą BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

BK 2 str. 4 d. nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti BPK 304–307 str. reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 str. 5 d.), atitinkančiais BPK 20 str. 1, 3 ir 4 d. nurodytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, sukčiavimo nusikalstamos veikos ir bendrininkavimo sudėties požymių nesiejo su bylos įrodymais, ir tai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms, kurios prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nepatvirtina L. P. veikoje sukčiavimo ir bendrininkavimo sudėties požymių buvimo, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – L. P. išteisinantis nuosprendis BPK 329 str. 1 p. numatytu pagrindu (BPK 326 str. 4 d.).

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau kreipimosi dėl teisės į turtą momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui ar valdytojui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-454/2012).

Kolegijos nuomone, nuteistosios L. P. veiksmuose nėra esminių sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių – apgaulės ir tyčios.

Nagrinėjamoje byloje surinkti faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusioji B. Š., radusi internetiniame puslapyje patalpintą skelbimą dėl automobilio „Audi A3“ pardavimo, 2015-07-23 susisiekė su tariamu automobilio pardavėju ir su juo susitarė dėl automobilio, kuris, pasak tariamo pardavėjo, tuo metu dar buvo Vokietijoje ir į Lietuvą turėjo būti parvežtas po dviejų dienų, pirkimo. Tariamas automobilio pardavėjas už automobilio rezervavimą paprašė B. Š. pervesti avansą – 200 Eur, nurodė nuteistosios L. P. banko sąskaitą. B. Š. broliui pervedus avansą į L. P. banko sąskaitą, ji (nuteistoji) gautus pinigus išgrynino ir kitą dieną padavusi 185 Eur bei popieriaus lapą su jame užrašytais adresais, vardais ir pavardėmis V. Š., paprašė jos pinigus išsiųsti nurodytiems asmenims, ką V. Š. ir padarė, nuvykusi į Biržų r. Vabalninko paštą pervedė 155 Eur M. Š. ir 30 Eur R. V.. B. Š. paskutinį kartą su tariamu automobilio pardavėju telefonu kalbėjo 2015-07-24, tačiau daugiau su juo susisiekti jai nepavyko, jo telefonas buvo išjungtas, dėl ko ji supratusi, kad yra apgauta, kreipėsi į policiją. Jai padarytas nuostolis – 200 Eur.

Nors nuteistoji L. P. apylinkės teisme nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. pripažino, kad davė savo sąskaitos numerį K. J., taip pat neneigė to, kad į jos sąskaitą buvo pervesti 200 Eur, kuriuos ji išgrynino ir kitą dieną padavusi 185 Eur bei popieriaus lapą su jame užrašytais adresais, vardais ir pavardėmis V. Š., jos paprašė pinigus pervesti nurodytiems asmenims, iš jos paaiškinimų bei apeliacinio skundo matyti, kad iš tikrųjų ji savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo – sukčiavimo bendrininkaujant nepripažįsta. L. P. parodė, kad ji per televiziją susipažino su vyriškiu, kuris jai prisistatė K. J., gyvenančiu ir dirbančiu mašinų mechaniku Šiauliuose. Su K. J. ji bendravo tris-keturis mėnesius telefonu, susitikę nebuvo. Po poros bendravimo mėnesių K. J. paprašė jos duoti savo sąskaitos numerį, paaiškino, jog jam turi pervesti 200 Eur, kuriuos jis nori persiųsti kitiems asmenims, bet jo sąskaita užblokuota antstolių. Nieko blogo nepagalvojusi K. J. telefonu nurodė savo sąskaitos numerį. Tą pačią ar kitą dieną gavo SMS pranešimą, kad į jos sąskaitą yra pervesti 200 Eur, po ko nuvykusi į Biržus, prekybos centre „Maxima“ esančiame bankomate šią sumą išgrynino. Nežino, kas siuntė pinigus ir kokia buvo jų paskirtis, sąskaitos išrašo nepasiėmė. Tada K. J. atsiuntė jai žinutę su adresais, vardais ir pavardėmis, kam persiųsti pinigus. Kadangi ji pati negalėjo išeiti iš namų, nes sirgo jos vaikas, kitą dieną paprašė savo pažįstamos V. Š., kad ji išsiųstų pinigus, jai padavė 185 Eur ir lapelį su duomenimis, kam pervesti pinigus. Nesidomėjo, ar nurodyti asmenys gavo pinigus, bet K. J. jai paskambinęs pranešė, jog pinigus jie gavo. Jai liko 15 Eur, kuriuos K. J. liepė pasilikti ir ką nors nupirkti vaikui. Jis visada pasiteiraudavo, kaip laikosi jos vaikas. Pripažįsta, kad davė savo sąskaitos numerį K. J., tačiau tvirtina apie jokį tariamai parduodamą automobilį „Audi“ nieko nežino, pati tokio automobilio neturi ir neturėjo, taip pat neturi interneto ir bankininkystės, jokių skelbimų internete netalpino, internetu nesinaudoja, apgaule neužsiima, nebuvo niekieno bendrininkė, nežinojo, kad į jos sąskaitą pervesti pinigai buvo įgyti apgaulės būdu, apie tai sužinojo tik policijoje, perlaidas gavusių asmenų – R. V. ir M. Š. nepažįsta, K. J. jai nesiūlė užsidirbti, su juo apie tai nekalbėjo, su niekuo nesitarė daryti nusikaltimo, nežinojo ir nesuvokė, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Nuteistoji taip pat parodė, kad į jos sąskaitą buvo dar vieną kartą persiųstas avansas už motociklą. Išgrynintus pinigus ji persiuntė tiems patiems asmenims, jai pačiai jokio pelno nebuvo, pinigų neliko. Po to K. J. pasakė daugiau jai pinigų nesiųsti, iš policijos sužinojo, kad jis yra kalėjime.

Kolegija, išanalizavusi šiuos nuteistosios L. P. paaiškinimus, juos sulyginusi ir sugretinusi tarpusavyje su kitais byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad šie nuteistosios paaiškinimai kitais bylos įrodymais nėra nuginčyti. Bylos duomenys patvirtina, kad melagingas skelbimas dėl automobilio „Audi A3“ pardavimo buvo patalpintas internetiniame puslapyje www.autogidas.lt, tačiau kas jį patalpino, nenustatyta. Iš nukentėjusiosios B. Š. parodymų matyti, kad dėl automobilio pardavimo ir avanso – 200 Eur už jį pervedimo į L. P. sąskaitą ji bendravo su tariamu pardavėju – vyru (o ne moterimi). Nustatyta, kad B. Š. iš savo brolio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tariamam automobilio pardavėjui skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė veikė Tele 2 bokštų (celių) veikimo zonoje, kurioje yra Marijampolės pataisos namai. Ši SIM kortelė buvo naudota telefono aparatuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš Marijampolės pataisos namų rašto matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1080I“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su Pildyk SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas 2015-07-26 kratos metu Marijampolės pataisos namuose 12-o būrio daiktų sandėlyje, tačiau kam jis priklausė, nenustatyta, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2310“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su Ežio SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas 2015-11-26 kratos metu 15-o būrio patalpose pas nuteistąjį M. B.. Iš liudytojo K. J. parodymų matyti, kad jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2015-06-02. Nei L. P., nei perlaidas gavusių asmenų – R. V. ir M. Š. nepažįsta ir apie juos nieko nėra girdėjęs, jo su minėtais asmenimis niekas nesieja. Iš liudytojos R. V. parodymų matyti, kad ji internetu prekiauja įvairiais moteriškais rūbais. Su ja pirkėjai atsiskaito jiems patogiu būdu. Tiksliai negali pasakyti, už ką gavo 30 Eur perlaidą, bet mano, kad tie pinigai jai galėjo būti pervesti už kokią nors parduotą prekę. Nežino, kad pinigai buvo gauti sukčiavimo būdu, L. P., K. J. nepažįsta. Liudytojas M. Š. parodė, kad Šakių rajone jam pasiūlė užsidirbti pinigų ir jis sutiko. V. V. jo paprašė, kad leistų jam (M. Š.) padaryti pinigų perlaidą per paštą, už tai pažadėjo duoti 50 Eur. 2015-07-27 V. V. jam paskambinęs pasakė, kad pašte jau yra gauti pinigai. Nuvyko į Kybartų miestelyje esantį paštą ir pasiėmė 155 Eur perlaidą, po ko V. V. nurodymu nuvažiavo į Marijampolę, kur prie vieno prekybos centro, kurio tiksliai nurodyti negali, nes pinigus išgrynina nebe pirmą kartą, padavė 105 Eur prie jo priėjusiam nepažįstamam vyriškiui, likusius 50 Eur pasiliko sau už darbą. Kad pinigai buvo įgyti nusikalstamu būdu, nežino, jų kilmės neklausinėjo, L. P., K. J. nepažįsta. Liudytojas V. V. tokių M. Š. parodymų nepatvirtino. Pasak V. V., jis M. Š. nepažįsta, jo telefono numerio neturi, su juo niekada nėra bendravęs, apie sukčiavimą nieko nežino, pats su tuo nesusijęs, apie šį įvykį girdi pirmą kartą, jokių kalinčių asmenų nepažįsta ir su jais jokių reikalų neturi. Liudytoja V. Š. parodė, kad nuteistoji jos paprašė (pati negalėjo, nes tuo metu sirgo jos vaikas) nuvykti į Biržų rajone Vabalninko miestelyje esantį paštą ir išsiųsti pinigus, padavė lapelį su vardais ir pavardėmis, kam juos išsiųsti, ką ji ir padarė, už tai jokio atlygio negavo.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuteistoji L. P. būtų bendravusi su nukentėjusiąja B. Š., prieš ją naudojusi apgaulę ir ją suklaidinusi arba apie tokią apgaulę ir suklaidinimą būtų ką nors žinojusi, žodžiu ar kitais kokiais nors būdais būtų susitarusi apgauti nukentėjusiąją, turėdama tikslą savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatytas L. P. veikoje esminis sukčiavimo požymis – apgaulė, o nenustačius šio požymio, negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Be to, kolegija pažymi, kad nei kaltinime, nei skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kuo L. P. veikoje pasireiškė apgaulė užvaldant svetimą turtą, t. y. apylinkės teismas šio esminio sukčiavimo požymio nuteistosios veikoje jokiais bylos įrodymais nepagrindė, jo visiškai nemotyvavo ir dėl jo skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakė. Taip pat kolegija, priešingai nei apylinkės teismas, konstatuoja, kad bylos įrodymai nepatvirtina L. P. veikoje ir sukčiavimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą buvimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas tyčios buvimą L. P. veikoje grindė tuo, kad pati nuteistoji pripažino, jog davė savo sąskaitą ir jai siuntė pinigus kelis kartus, kuriuos ji nuėmusi pervedė kitiems asmenims, pinigų nuimti ją vežė žmogus vardu Linas, kurio ji nepažįsta, tai darė Karolio prašymu, jai liko pinigų, ne visus pervedė. Tačiau kolegijos vertinimu, tai tėra tik prielaidos, kurios nepatvirtina tiesioginės tyčios buvimo nuteistosios veiksmuose. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pati L. P. būtų bendravusi su nukentėjusiąja B. Š., ją apgavusi arba žinojusi apie jos apgaulę ir suklaidinimą, iš anksto su kuo nors susitarusi ją apgauti, taip siekdama užvaldyti svetimą turtą. Byloje jokiais įrodymais nėra paneigta L. P. versija, kad ji nežinojo, jog į jos sąskaitą pervesti pinigai buvo užvaldyti apgaulės būdu. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad L. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo sąskaitos numerį davė susitarusi su juo dėl uždarbio ar tikėdamasi iš to gauti kokios nors naudos. Taigi atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad nuteistoji suprato daranti įstatymu uždraustą veiką ir siekė pasipelnyti, užvaldydama svetimus pinigus, nėra patvirtinta jokiais bylos įrodymais. Tuo tarpu, kokiais bylos įrodymais remdamasis apylinkės teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, paskambinęs L. P., pasiūlė jai užsidirbti pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, ir nuteistoji savo sąskaitos numerį jam perdavė, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, šių įrodytomis pripažintų aplinkybių apylinkės teismas taip pat jokiais bylos įrodymais nepagrindė ir jų nemotyvavo.

Kaip minėta, L. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi sukčiavimą bendrininkaudama su nenustatytu asmeniu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika daroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamo veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Kolegijos nuomone, L. P. veikoje taip pat nėra būtinų bendrininkavimo subjektyviosios pusės požymių – susitarimo ir tyčios. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų L. P. pirmiau paminėtus paaiškinimus ir kartu patvirtintų, jog ji ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo buvo susitarę dalyvauti nusikalstamoje veikoje – apgaule užvaldyti svetimą turtą ir kad nuteistoji suprato, jog tokioje veikoje dalyvauja, t. y. nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų L. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bendrą nusikalstamą veikimą. Tuo tarpu apylinkės teismas, L. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį pripažinęs nusikalstamos veikos bendrininkais, tik formaliai nurodė, jog nuteistoji suprato, kad veikia bendrai su nenustatytu asmeniu, tačiau kokie bylos įrodymai patvirtina jų bendrininkavimą, skundžiamame nuosprendyje nenurodė.

Kaip jau minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, t. y. turi būti nustatomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, sukčiavimo nusikalstamos veikos ir bendrininkavimo sudėties požymių nesusiejo su faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl padarė klaidingas išvadas dėl nuteistosios L. P. kaltumo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti L. P. veikoje inkriminuoto sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiai – apgaulė ir tyčia bei bendrininkavimo subjektyviosios pusės požymiai – susitarimas ir tyčia, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. L. P. išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Išteisinus L. P. šiuo pagrindu, byloje pareikštas nukentėjusiosios B. Š. civilinis ieškinys dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Priimant išteisinamąjį nuosprendį iš L. P. proceso (pašto) išlaidos neišieškomos (BPK 105 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistosios L. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendį, kuriuo L. P. pagal BK 182 str. 1 d. nuteista aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, mokytis ir per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

L. P. dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. išteisinti, jai nepadarius šios veikos.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiosios B. Š. civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš L. P. priteista 14,31 Eur proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.