Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-719/2016

2016 m. kovo 24 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. (A. J.) buvo išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad jis 2014 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 14.04 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, apgaule išviliojo nukentėjusiojo V. K. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tą pačią dieną panaudodamas juos neteisėtai inicijavo ar atliko vieną finansinę operaciją ir taip savo bei kitų naudai įgijo nukentėjusiojo V. K. B. pinigines lėšas – 4000 Lt (1158,48 euro).

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra visi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme surinkti ir užfiksuoti duomenys – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir kad juos būtų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ( BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje.

Išteisindamas A. J. dėl nukentėjusiojo V. K. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų išviliojimo, jų panaudojimo neteisėtai inicijuojant (ar atliekant) vieną finansinę operaciją ir taip savo bei kitų naudai apgaule įgijus nukentėjusiojo V. K. B. pinigines lėšas – 4000 Lt (1158,48 euro), apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog A. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vertindamas bylos įrodymus apylinkės teismas pripažino, kad nusikalstamos veikos iš tiesų buvo padarytos – iš nukentėjusiojo buvo išvilioti elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, jie buvo neteisėtai panaudoti inicijuojant (ar atliekant) vieną finansinę operaciją ir taip apgaule buvo užvaldytos nukentėjusiojo V. K. B. piniginės lėšos – 4000 Lt (1158,48 euro). Tačiau kartu apylinkės teismas padarė ir kitas esmines išvadas: 1) byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. J. žinojo, jog į R. B. sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu; 2) byloje nėra įrodymų, jog A. J. skambino nukentėjusiajam, ar susitarė, kad tai padarys kas nors kitas; 3) tai, kad pasak A. J., jam skambinęs I. D. tuo metu galėjo būti užsienyje, nepatvirtina tos aplinkybės, jog A. J. žinojo ar turėjo žinoti, jog pinigai iš nukentėjusiojo gauti nusikalstamu būdu.

Kolegijos nuomone, paminėtos apylinkės teismo išvados dėl A. J. kaltės yra nepagrįstos ir neteisingos, jos prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir ne tik byloje esančių įrodymų, kuriuos teisiamajame posėdyje ištyrė apylinkės teismas, visetui, tačiau papildomai atlikus įrodymų tyrimą ir apeliacinės instancijos teismo surinktiems įrodymams. Kita esminė klaida, kurią padarė apylinkės teismas, kolegijos nuomone, yra ta, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas pirmenybę ir svarbesnę įrodomąją reikšmę suteikė išteisintojo A. J. parodymams, nekreipdamas pakankamai dėmesio į tai, jog jo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Išteisintasis A. J. iš esmės pripažino faktines aplinkybes dėl savo veiksmų, tačiau kaltinimus neigė nepripažindamas subjektyvaus požymio – kaltės buvimo jo veiksmuose. Neneigė, kad atliko dalį objektyviosios pusės veiksmų, t. y. susitarė su R. B. dėl banko sąskaitos, nurodė jai išgryninti pinigus, tačiau neigė tyčios buvimą aiškindamas, kad tuo metu nesuvokė, jog į R. B. sąskaitą pervesti pinigai įgyti panaudojant apgaulę ir neteisėtai panaudojant svetimus mokėjimo priemonių, jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį išteisintojo aiškinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės ir juo nesivadovauja, nes tokia išteisintojo pozicija paneigta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. K. B. parodymų, su apgaule bankininkystės duomenis gavusiais asmenimis jis pradėjo bendrauti 2014 m. rugsėjo 17 d. apie 12 val., o vėliau atskleidė jiems savo bankininkystės duomenis. Tą pačią dieną 13.37 val. iš nukentėjusiojo sąskaitos į R. B. sąskaitą buvo pervesti 4000 Lt, o kitą dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 18 d. 9.02 val. R. B. nuo savo sąskaitos nuėmė 3900 Lt (1 t., 4, 8, 47, 53, 114–115 b. l.). Liudytoja R. B. nurodė, kad A. J. žinojo jos sąskaitos numerį, 2014 m. rugsėjo mėnesį jis skambino jai ir pasakė, kad į jos sąskaitą perves 4000 Lt, kuriuos jai reikės išgryninti ir paduoti jo mamai N. J., ji taip ir padarė. Vėliau A. J. pasakė, kad dėl šių pinigų turi problemų su teisėsauga ir prašė, kad ji nesakytų, jog dėl šių pinigų skambino būtent jis (1 t., 24–25, 28 b. l.; 2 t., 89–90 b. l.). Išteisintojo mama liudytoja N. J. patvirtino, kad liudytoja R. B. jai atnešė pinigus, tačiau daugiau parodymus duoti atsisakė (1 t., 45 b. l.; 2 t., 90 b. l.). Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiajam skambinusio asmens mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie celės, į kurios veiklos zoną patenka Marijampolės pataisos namai, kur tuo metu bausmę atlikinėjo išteisintasis A. J. (1 t., 101, 134 b. l.). Visi šie duomenys rodo, kad nuo kontakto su nukentėjusiuoju iki pinigų pervedimo į R. B. sąskaitą ir jų paėmimo praėjo palyginti nedidelis laiko tarpas, kad tuo metu Marijampolės pataisos namuose buvusio išteisintojo A. J. veiksmų laikas iš esmės sutampa su kitų Marijampolės pataisos namuose buvusių nenustatytų asmenų veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu bei neteisėtu jo mokėjimo ir tapatybės duomenų panaudojimu bei pinigų pervedimu į R. B. sąskaitą, kas neabejotinai patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose išteisintasis A. J. veikė pasiskirsčius vaidmenimis ir suderintai su kitais nenustatytais asmenimis, buvusiais Marijampolės pataisos namuose.

Paties išteisintojo A. J. parodymai yra prieštaringi, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti, kodėl būtent R. B. paprašė, kad ši leistų į jos sąskaitą pervesti nukentėjusiojo pinigus (1 t., 159–160 b. l.), bet apylinkės teisme nurodė, jog kreipėsi į R. B. dėl to, jog jo mamos N. J. sąskaitos užblokuotos dėl skolų (2 t., 85 b. l.). Tačiau iš apeliacinės instancijos teismui prokurorės pateiktų dokumentų kopijų matyti, jog N. J. turi kelias sąskaitas skirtinguose bankuose, kad į vieną iš jų 2014 m. rugsėjo 8 ir 9 dienomis buvo pervesti pinigai, kurie netrukus buvo išgryninti, kad nė viena iš šių sąskaitų nebuvo užblokuota ir per jas buvo galima vykdyti finansines operacijas. Be to, kaip matyti iš Kauno ir Panevėžio apygardų prokuratūrų nutarimų, 2014 m. rugsėjo 8 ir 9 dienomis pasinaudojant N. J. sąskaita buvo įvykdytos kelios panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos (2 t., 128–140 b. l.). Šių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad išteisintasis A. J. žinojo apie jo mamos N. J. sąskaitas, jų panaudojimą nusikalstamoms veikoms vykdyti ir suprato, kad tolesnis N. J. sąskaitų panaudojimas kelia grėsmę jo veikos konspiracijai, todėl kreipėsi į liudytoją R. B. dėl sąskaitos panaudojimo. Liudytojos R. B. parodymai taip pat patvirtino, to neneigė ir pats A. J., kad R. B. pinigus išgrynino A. J. nurodymu bei šiam informavus, kad į jos sąskaitą bus pervesti pinigai. Operacijos nukentėjusiojo banko sąskaitoje bei pinigų judėjimas R. B. sąskaitoje atliktas per trumpą laiko tarpą. Išteisintasis A. J. R. B. pateikė informaciją, kad jai pervesti pinigai bus „švarūs“, t. y. gauti teisėtu būdu, tuo tarpu pats A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje suvokdamas, kad jo parodymai negalės būti patikrinti, pateikė versiją nurodydamas, kad pinigus jam pervedinėjo jau miręs asmuo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. prašė R. B. nuslėpti tikrąjį pinigų pervedimo į jos sąskaitą iniciatorių nurodant, kad jai į sąskaitą pinigus pervedė nepažįstami asmenys (būtent taip apie pinigų atsiradimą banko sąskaitose paaiškino A. J. mama, apklausta dėl 2014 m. rugsėjo 8 ir 9 dienomis įvykdytų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, 2 t., 128–133 b. l.). Šios aplinkybės, ypatingai A. J. siekis nuslėpti, kad R. B. sąskaitoje nukentėjusiojo pinigai atsirado jo iniciatyva, tik patvirtina, kad išteisintasis A. J. suvokė, jog R. B. pervesti nukentėjusiojo pinigai gauti nusikalstamu būdu ir suprato, kad R. B. sąskaita būtina neteisėtai panaudojant svetimas mokėjimo priemones bei naudotojo tapatybės duomenis į ją pervedant apgaule užvaldytus pinigus, jo veiksmai buvo būtina sąlyga apgaule įgyjant svetimus pinigus, naudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Asmenys, su kuriais bendrai veikė išteisintasis A. J., nenustatyti, tačiau apie jų pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su kaltinamaisiais bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Iš byloje surinktų duomenų seka, kad tai buvo asmenys, atliekantys bausmę Marijampolės pataisos namuose, t. y. jau sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė bei pakaltinami. Byloje neabejotinai nustatyta, kad veiksmai, kuriais jie visi prisidėjo prie nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių įgyvendinimo pasireiškė tuo, kad jie skambino nukentėjusiajam ir išviliojo iš jo elektroninės bankininkystės duomenis, išteisintasis A. J. surado asmenį, kuris, nieko neįtardamas apie nusikalstamus kėslus, leistų pasinaudoti jo banko sąskaita pinigams pervesti ir išgrynintų pinigus, banko sąskaitos numerį perdavė nenustatytiems asmenims, kurie pasinaudodami neteisėtai apgaulės būdu įgytais nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės duomenimis inicijavo ir atliko finansinę operaciją pervesdamas pinigus į išteisintojo A. J. nurodytą apie nusikalstamus tikslus nieko nežinančios R. B. banko sąskaitą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek išteisintasis A. J., tiek nenustatyti asmenys tarpusavyje derino savo atliekamus kiekvienam priskirtus veiksmus, suprato kokiu būdu šie pinigai iš nukentėjusiojo buvo gauti, t. y. kad pinigai iš nukentėjusiojo sąskaitos buvo pervesti į R. B. sąskaitą panaudojant neteisėtai įgytus nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės duomenis ir prisijungiant prie jo banko sąskaitos. Nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad išteisintasis A. J. suprato, jog veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, pasiskirsčius vaidmenimis, kiekvienam atliekant jam priskirtą vaidmenį, neteistai naudojasi apgaulės būdu įgytais nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės duomenimis, neteisėtai prisijungia prie nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės sąskaitos ir atlieka finansines operacijas, taip panaudodami apgaulę užvaldo svetimus pinigus. Visi bendrininkai atsako už bendrą nusikalstamą veiką, nors jie atliko tik dalį objektyviosios pusės požymių. Todėl laikytina, kad išteisintasis A. J. BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kitais nenustatytais asmenimis.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad A. J. 2014 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 14.04 val., veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, apgaule išviliojo nukentėjusiojo V. K. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tą pačią dieną panaudodami juos neteisėtai inicijavo ir atliko vieną finansinę operaciją ir taip savo bei kitų naudai įgijo nukentėjusiojo V. K. B. pinigines lėšas – 4000 Lt (1158,48 euro). Todėl skundžiamas apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinius nusikaltimus, t. y. jis yra recidyvistas. Nusikalstamas veikas A. J. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, anksčiau jis baustas administracine tvarka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir smulkų svetimo turto pagrobimą, duomenų apie jam paskirtų nuobaudų įvykdymą byloje nėra. Individualizavęs A. J. asmenybę, padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, įvertinęs vaidmenį bendroje veikoje, atsižvelgęs į A. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupėje) ir ją lengvinančių aplinkybių nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. J. skirtinos BK 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytų šių bausmių minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui, tačiau neviršijant prokuroro skunde nurodytų dydžių.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. V. B. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Civilinė ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš kaltų asmenų 1158,48 eurų turtinę žalą dėl neteisėtai iš jos mirusio vyro V. K. B. sąskaitos paimtų piniginių lėšų. Po nukentėjusiojo V. K. B. mirties L. V. B. paveldėjo jo turtą, taip pat reikalavimo teisę į likusią neišmokėtą pensijos sumą. Neabejotina, kad V. K. B. mirties metu jo sąskaitoje buvusius pinigus, kurie buvo pagrobti A. J. ir kitų asmenų bendrais veiksmais, L. V. B. taip pat būtų paveldėjusi. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. V. B. neabejotinai patyrė žalą dėl A. J. ir nenustatytų asmenų veikų, todėl šios žalos atlyginimas priteisiamas iš A. J..

A. J. BPK 51 straipsnyje numatytu pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Jis buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti A. J. garantuojamą teisę į tinkamą gynybą, ši teisė negali būti ribojama. Duomenų, kad A. J. turtinė padėtis būtų pakankama pasikviesti gynėją pačiam, nėra. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš A. J. gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Šiuo metu A. J. atlieka Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomoji priemonė jam neskirtina.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po šioje byloje tirtų nusikalstamų veikų padarymo A. J. padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės būtų subendrintos tarpusavyje ar įvykdytos, todėl šiuo nuosprendžiu A. J. paskirtos bausmės subendrinamos su Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti A. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šią bausmę subendrinti su Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirti A. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 MGL (225,90 euro) baudą.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 24 d.

Į bausmės laiką įskaityti A. J. pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžius atliktų bausmių dalį.

L. V. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. J. 1158,48 euro (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir 48 ct) žalai atlyginti.