Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Visagine,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, dirbantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės vyresniuoju pasieniečiu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Visagine, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent,

K. Č., 2010 m. liepos 14 d. apie 21 val., Visagino miesto paplūdimyje, esančiame prie Visagino ežero, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė J. L., nemažiau kaip tris smūgius rankos kumščiu į veidą ir galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai J. L. kraujosruvas dešinės akies viršutinio voko, smakro, dešinės pusės apatinio žandikaulio-smilkinio sąnario srityse, galvos smegenų sukrėtimą, stuburo kaklinės dalies C1 slankstelio panirimą,-nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo, stuburo kaklinės dalies C1 slankstelio panirimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimt dienų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dispozicijoje.

K. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis yra nukentėjusiosios draugas, jie draugauja jau nuo 2010 m. vasario mėnesio. Iki 2010 m. liepos 14 d. įvykusio konflikto tarpusavio santykiais buvo normalūs. 2010 m. liepos mėn. 14 d. Ryte, apie 08 valandą jis grįžo iš darbo ir išėjo į mišką grybauti. Iš miško į namus grįžo apie 16 valandą ir nuėjo prie Visagino miesto ežero esantį paplūdimį. Ten, truputi toliau nuo tos vietos kur yra tiltas į ežerą, jis pamatė J. L. su dukra L. Jos sėdėjo ant suoliuko, esančio prie ežero. Jis priėjo prie jų ir kalbėjo su J. Tuo metu J. L. nuolat gaudavo SMS žinutes į savo mobiliojo ryšio telefoną. K. Č. paklausė jos, kas jai rašo žinutes. Ji atsakė, kad dukra. K. Č. paprašė duoti jam telefoną ir parodyti kas rašo žinutes. J. parodyti savo telefoną atsisakė. Jis dėl to ant J. supyko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis supykęs sudavė J. apie tris kartus ranka į skruostą ir į petį, tačiau kur tiksliai pataikė pasakyti negali nes neprisimena. Kadangi buvo supykęs jis atsistojo ir nuėjo namo. Tą dieną jis buvo išgėręs alaus, tačiau buvo gana blaivus. Jis mano, kad konfliktą išprovokavo pati J. L.. K. Č. nurodo, jog jis įtarė, kad J. L. su jo buvusia sugyventine rezgė prieš jį sąmokslą, o be to mano, kad J. L. buvo jam neištikima, visaip vaipėsi ir maivėsi sakydama, jog nerodys kas jai rašo SMS žinutes. Dėl to K. Č. ir susinervino bei panaudojo smurtą prieš J. L.. Taip pat K. Č. nurodo, jog savo kaltę jis pripažįsta iš dalies, kadangi J. L. jis sumušė netyčia, sumušė ir tiek, tai darė netyčia. Taip pat kaltinamasis K. Č. nurodo, jog ne visos baudžiamojoje byloje, nukentėjusiajai J. L. priklausančio mobilaus ryšio telefono apžiūros metu nustatytos gautos SMS žinutės iš siuntėjo “K.“ ir prie civilinio ieškinio pateiktos SMS išklotinės, gautos iš siuntėjo „K. Č.“, priklauso jam. K. Č. nurodo, jog mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) -priklauso ne jam, tačiau 2010-10-20 SMS iš šio numerio su eilėraščiu, siuntė jis. Tuo tarpu mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. Č., tačiau SMS žinučių laikotarpyje nuo 2011-01-15 04 val. 37 min. iki 05 val. 33 min., jis J. L. nesiuntė, galbūt jas siuntė bendradarbiai. K. Č. nurodo, jog J. L. jis niekada negrasino, jos nepersekiojo ir šiuo metu nepersekioja. Nors kaltinamasis K. Č. teisminio posėdžio metu keitė savo parodymus dėl kaltės pripažinimo (iš pradžių nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, vėliau jog kaltu prisipažįsta pilnai, o baigiamojo žodžio metu vėl nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies), tačiau pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo atžvilgiu, kaltinamasis nurodė, jog civilinį ieškinį jis pripažįsta, tačiau neturi pinigų neturtinei žalai padengti.

Be dalinio kaltinamojo K. Č. prisipažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, tai, jog K. Č. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą patvirtina šie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

Liudytoja (nukentėjusioji) J. L. parodė, kad 2010-07-14 apie 20 valandą 30 minučių ji kartu su dukra L. L. nuėjo prie Visagino ežero maudytis. Jos su dukra maudėsi ir dar būdama ežere pamatė, kad prie ežero atėjo K. Č.. K. Č. ji pažįsta jau seniai nes, jie mokėsi vienoje mokykloje. Nuo 2010 m. vasario pabaigos ji su K. Č. pradėjo bendrauti (draugauti) ir susitikinėti. Maždaug prieš savaitę, iki įvykio, ji K. Č. parašė SMS žinutę ir pasakė, jog jie daugiau nesusitikinės. Kai K. Č. atėjo prie ežero ir kol jos maudėsi ežere, K. Č. atsisėdo netoli jų, kur buvo jų rūbai, ir gėrė alų. K. Č. iš didelio plastikinio butelio išgėrė apie 2 stiklines alaus. Jai išlipus iš ežero, apie 22 valandą 30 minučių į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę. K. Č. išgirdęs jog ji gavo SMS žinutę paklausė kas jai parašė ir paprašė parodyti žinutę. Ji pasakė jog nerodys. Tada K. Č. supyko ant jos ir be jokios priežasties sudavė jai rankos kumščiu, į veido į dešinį skruostą, po to į kairį. K. Č. mušė ją abiem rankomis, kumščiais ir sudavė iš viso apie 8 ar 9 smūgius į veidą ir į galvą. Po to ji nuo K. Č. pabėgo ir susirinkusi daiktus pasakė dukrai jog eis į policiją. Kai jos ėjo link policijos K. Č. ją pasivijo ir dar vieną kartą sudavė ranka į galvą. Tada ji su dukra nuėjo į policijos komisariatą ir ten budėtojui paaiškino kas jai atsitiko. Budėtojas pasakė jai ateiti kitą dieną ryte į policiją ir parašyti pareiškimą. Tada ji išėjo namo. Einant namo jai pradėjo skaudėti galvą ir pykino. Ji užėjo pas savo draugę N. B. ir paprašė vaistų. Tačiau pas ją jokių vaistų nebuvo. Tada ji nuėjo namo ieškoti vaistų. Namuose vaistų nebuvo. Tuo metu jai pasidarė labai bloga, todėl ji su dukra nuėjo į ligoninės priimamąjį. Ten gydytojas ją apžiūrėjo ir paguldė į ligoninę. Kol ji gulėjo ligoninėje K. Č. jai siuntė į mobiliojo ryšio telefoną SMS žinutes. K. Č. siuntė jai SMS žinutes ir vėliau. SMS žinutes K. Č. siuntė iš dviejų mobilaus ryšio telefono numerių ir jos buvo grasinančio pobūdžio. Dar ikiteisminio tyrimo metu J. L. nurodo atleidusi K. Č., priėmusi jo atsiprašymą ir net pasirašiusi susitaikymo protokolą, mat K. Č. jai pažadėjo atlyginti 5 tūkstančių litų dydžio neturtinę žalą. Turtinę žalą-100 litų vaistų ir vitaminų pirkimui K. Č. buvo davęs jai ankščiau. Tačiau vėliau, kai grasinančio turinio SMS žinutės niekaip nesiliovė, J. L. sakosi supratusi, jog K. Č. visiškai nesigaili panaudojęs prieš ją smurtą, todėl atsisakė su juo taikytis. J. L. nurodo, jog ji patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią tuo, jog viešoje vietoje ji buvo sumušta, sutriko jos sveikata, atsirado neigiami išgyvenimai, nesaugumo jausmas, miego sutrikimai. Šis įvykis taip pat neigiamai atsiliepė nukentėjusiosios J. L. nepilnametei dukrai, kuri mate kaip buvo sumušta jos motina. Nepilnametė patyrė didelį šoką, nervinį sukrėtimą, jai ilgą laiką buvo reikalinga psichologinė specialisto pagalba. Neigiamos pasekmės išlikusios iki šių dienų. Tuo tarpu K. Č. ne tik vengia geranoriškai atlyginti savo veiksmais sukeltą neturtinę žalą, bet atvirkščiai, siunčia SMS žinutes su grasinimu susidoroti. Patirtą neturtinę žalą J. L. įvertina 10000 Lt. suma.

Nukentėjusios J. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad J. L. patvirtino savo duotus parodymus ir parodė vietą kur jai įtariamasis K. Č. sudavė smūgius ir tai pademontravo ant manekeno. (b.b.l. 8-14.).

Liudytoja L. L., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2010 liepos mėnesį tikslios datos neprisimena, ji kartu su mama J. L. nuėjo prie Visagino ežero maudytis. Besimaudant pamatė jog prie ežero atėjo mamos pažįstamas vardu Kęstas, jo pavardės nežino. K. atėjęs prie ežero atsisėdo ir gėrė alų. Jos mama išlipo iš ežero ir priėjusi pažiūrėjo kiek yra valandų. Tada mama jai pasakė lipti iš ežero, nes reikėjo eiti namo. Tuo metu jos mama į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę. K. paklausė pas mamą kas jai parašė žinutę ir paprašė ją parodyti. Mama pasakė jog nesakys, kas jai parašė žinutę ir nerodys. Tada K. supyko ir priėjęs prie mamos pradėjo ją mušti kumščiais. Ji labai išsigando ir pradėjo verkti. Ji labai gerai matė kaip K. mušė jos mamą, nes buvo netoli jos. K. sudavė jos mamai kumščiu į veidą ir į galvą. Kiek kartų jis sudavė tiksliai pasakyti negali, bet jis sudavė du ar tris kartus. Po to dar matė jog Kęstas tempė mamą už plaukų. Nuo suduotų smūgių mama pargriuvusi ant žemės nebuvo. Po to jos mama pabėgo nuo K. ir nubėgo arčiau žmonių, kurie taip pat buvo prie ežero. K. tada nesiryžo eiti arčiau mamos. Po to mama pasikvietė ją ir pasakė jog jos dabar eis į policiją. Tada K. vėl priėjo prie mamos ir sudavė jai su kumščiu į galvą. Jos abi su mama nuėjo į policiją, nes mama norėjo parašyti pareiškimą. Policijoje mamai pasakė ateiti ryte. Tada jos nuėjo pas mamos draugę, vardu N., nes mama norėjo paprašyti vaistų. Mamai buvo bloga ir skaudėjo galvą. Pas mamos draugę vaistų nebuvo ir jos nuėjo namo. Parėjus namo mamai pasidarė dar blogiau ir ji su mama nuėjo į ligoninę. Ligoninėje gydytojas apžiūrėjo jos mamą ir paguldė į ligoninę. Vyriškį vardu K. ji pažįsta nelabai seniai ji žino, tik tiek, jog jis yra mamos pažįstamas. (b.b.l. 45-46.)

2011-02-22 VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro psichologo-psichoterapeuto A. G. pažymoje nurodyta, jog L. L. laikotarpyje nuo 2010-09-14 iki 2010-09-21 lankė psichologo konsultacijas dėl patirto streso ir išgąsčio bei paliktų psichinės traumos pasekmių pasąmonėje (b.b.l. 100).

Liudytoja N. B. parodė, kad 2010 m. liepos 14 d. ji žinojo jog J. L. buvo išėjusi pasivaikščioti. Maždaug apie 23 val. pas ją į namus atėjo J. L. su dukra. Matėsi jog J. buvo apsiverkusi ir išsigandusi. Ji paklausė, kas atsitiko. J. L. pasakė jog ją sumušė K. Č. prie Visagino miesto ežero. Kiek ji žino tai K. Č. norėjo eiti pasivaikščioti su J, tačiau ji nenorėjo su juo eiti ir išėjo pasivaikščioti be jo. J. atėjusi sakė jog jai bloga. Ji pasiūlė J. L. kreiptis į medikus. Apie 24 val. jai vėl paskambino J. L. ir pasakė jog ji ligoninėje. J. L. paprašė pas ją ateiti į ligoninę ir paimti iš ten jos dukrą. Ji atėjo į ligoninę ir pasiėmė J. L. dukrą. Ligoninėje ji matė jog ant J. abiejų skruostų buvo mėlynės, dar mėlynės buvo pas ją ant kaktos. Po to kai J. L. išėjo iš ligoninės ji dar kurį laiką vaikščiojo su įtvaru ant kaklo, nes jai buvo pažeistas kaklo slankstelis. Paties įvykio, kaip buvo sumušta, J. L. ji nematė, nes tą dieną kartu su ja nebuvo.

Lietuvos Respublikos Visagino savivaldybės Viešosios įstaigos Visagino ligoninės pateiktame rašte Nr. 3-11.17-838, užfiksuota, kad J. L. nuo 2010-07-14 gydoma Vš.Į. Visagino ligoninėje Chirurgijos skyriuje dėl galvos smegenų sutrenkimo. ( b.b.l.19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 279/10(08) užfiksuota, kad J. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo, stuburo kaklinės dalies C1 slankstelio panirimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. ( b.b.l.27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G386 /10(08), nurodyta, kad konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu į galvą ir į veidą. ( b.b.l.29).

2010-09-21 akistatos, vykusios tarp įtariamojo K. Č. ir nukentėjusiosios J. L., protokole yra užfiksuota, jog akistatos metu K. Č. nurodė, jog dėl J. L. sumušimo jis nieko nežino ir nieko paaiškinti negali (b.b.l. 40).

Įtariamojo K. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad K. Č. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą kur jis konfliktavo su J. L. ir sudavė jai ranka per veidą. (b.b.l.59-63.).

2010-08-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (b.b.l. 36) bei 2010-08-13 daiktų apžiūros protokole (b.b.l. 37-38), užfiksuota, jog apžiūrėtas J. L. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas “NOKIA”, kuriame buvo surastos sekančios SMS žinutės: “Siuntėjas K., žinutės tektas “Na (duomenys neskelbtini), man akyse nesirodyk, užmušiu”. Kita SMS žinutė siuntėjas K. Nr. (duomenys neskelbtini) žinutės tekstas ”Tu lavonas”.

Motyvuojamoji dalis

K. Č. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. įtvirtintos normos dispoziciją.

Kaltinamojo K. Č. teiginiai, jog jo padarytai nusikalstamai veikai įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios J. L. elgesys bei nukentėjusiąją J. L. jis mušė netyčia, atmestini kaip nepagrįsti. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (2006-03-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-221/2006, kat., 1.2.4.1.(S)). Iš bylos matyti, kad įvykio metu nukentėjusioji J. L. neatliko jokių veiksmų, kurie skatintų K. Č. panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Faktas, jog J. L. atsisakė parodyti kaltinamajam K. Č. gautos SMS žinutės turinį ir siuntėją, negali būti vertinamas smurtą provokuojančiu elgesiu. Pats kaltinimasis K. Č. pripažįsta, kad smogė nukentėjusiajai gal tris kartus supykęs ir susinervinęs, kad pastaroji neparodė jam mobilaus ryšio telefono, o nukentėjusioji prieš smurto panaudojimą jokių veiksmų nesiėmė, kaltinamojo mušama šaukėsi pagalbos.

Kaltinamojo K. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo K. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: nusikaltimo pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą); kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tyčia); į padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus; į kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis K. Č. ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu niekur nedirba, buvusuioje darbovietėje charakterizuojamas patenkinamai (b.b.l. 72)); taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl K. Č. yra skirtina laisvės apribojimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijos ribose.

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, kad patyrusi nesunkius kūno sužalojimus (remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvada Nr. G 279/10(08) (b.b.l. 27-28) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvada Nr. G386 /10(08) (b.b.l. 29), nukentėjusioji J. L. gydėsi Visagino miesto ligoninėje laikotarpyje nuo 2010-07-15 iki 2010-07-23 (b.l. 24). 2010-10-04 ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 1089,48 lt sumai (b.b.l. 31-34) ir pripažinti civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (b.b.l. 35).

Panevėžio teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys 1089,48 Lt. sumai yra pagrįstas pateiktais įrodymais, todėl yra tenkintinas. Iš kaltinamojo K. Č. išieškotina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai -1089,48 LT. (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt devyni litai 48 ct.)turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji J. L. metu pateikė civilinį ieškinį dėl 10.000 Lt. neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo K. Č. (b.b.l. 119-141). Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nukentėjusioji (civilinė ieškovė) J. L. grindžia tuo, jog patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią tuo, jog viešoje vietoje ji buvo sumušta, sutriko jos sveikata, atsirado neigiami išgyvenimai, nesaugumo jausmas, miego sutrikimai. Šis įvykis taip pat neigiamai atsiliepė nukentėjusiosios J. L. nepilnametei dukrai, kuri mate kaip buvo sumušta jos motina. Nepilnametė patyrė didelį šoką, nervinį sukrėtimą, jai ilgą laiką buvo reikalinga psichologinė specialisto pagalba. Neigiamos pasekmės išlikusios iki šių dienų. Tuo tarpu K. Č. ne tik vengia geranoriškai atlyginti savo veiksmais sukeltą neturtinę žalą, bet atvirkščiai, siunčia SMS žinutes su grasinimu susidoroti (b.b.l. 119-120). Prie civilinio ieškinio pateiktos mobiliojo ryšio telefonu gautos SMS žinutės:

Siuntėjo asmens duomenysSiuntėjo mobilaus ryšio telefono Nr.SMS teksto žinutėK. 2010-10-20 22:39:20(duomenys neskelbtini)„Čia mano tau, išeinant jūs. Ir nebegryšit, ir niekas nebegryž, ar soduos skleisis baltos vynios, žemę sveikins vyturys. Jo rankoj kyla miestai, žydi kloniai, jo rankoj keliasi mirtis ir stoja prie tavęs šalia“.K. 2010-10-20 23:06:01(duomenys neskelbtini)„dar už du pareiškimus, atsakai“K. Č.2011-01-15 04:37:18(duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini), tau kirdyk“K. Č.2011-01-15 04:41:32(duomenys neskelbtini)„Tau kirdyk“K. Č.2011-01-15 04:47:06(duomenys neskelbtini)„Eik tu (duomenys neskelbtini), tu žinai kas po to taves laukia+ „K. Č.2011-01-15 04:59:14(duomenys neskelbtini)„Aš darbo neteksiu dėl tavęs, bet tu (duomenys neskelbtini)“K. Č.2011-01-15 05:03:58(duomenys neskelbtini)„Eik tu (duomenys neskelbtini), nesirodyk daugiau man, nes tikrai (duomenys neskelbtini) gausi“K. Č.2011-01-15 05:15:05(duomenys neskelbtini)„Gyvenk dar kol teismo nėr, aš tau sakau, man nėra ka prarast“.K. Č.2011-01-15 05:33:33(duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusiosios (civilinio ieškovo) J. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Kadangi J. L. nukentėjo nuo tyčinio nesunkaus nusikaltimo, kurį padarė kaltinamasis K. Č., J. L. turi teisę reikalauti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., Lietuvos Respublikos BPK 109 str.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant neturtinės žalos dydį Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juo lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes ir vertina jas ne vien dėl įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu – kaip kūno sužalojimas paveiks tolimesnę sveikatą. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai J. L. padarytos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo K. Č., veikiant tiesiogine tyčia, padaryto nesunkaus nusikaltimo nukentėjusioji J. L. patyrė fizinį skausmą, bei dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, darbingumo sumažėjimą, atsirado neigiami išgyvenimai, nesaugumo jausmas, miego sutrikimai šios nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šis įvykis taip pat neigiamai atsiliepė nukentėjusiosios J. L. nepilnametei dukrai, kuri matė kaip buvo sumušta jos motina. Nepilnametė patyrė didelį šoką, nervinį sukrėtimą, jai ilgą laiką buvo reikalinga psichologinė specialisto pagalba, ką patvirtina 2011-02-22 VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro psichologo-psichoterapeuto A. G. pažyma (b.b.l. 100). Psichologinė trauma padaryta nepilnamečiui vaikui dar labiau padidino nukentėjusiosios J. L. jaučiamą nerimą bei neigiamus išgyvenimus, sustiprino nerimą dėl ateities.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis kaltu prisipažįsta tik iš dalies, po nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka, pagal LR ATPK 183 str. 1 d. (Viešosios rimties trikdymas), jo veiksmus įvykio metu, į padarytų sužalojimų sunkumą ir vietą (kaltinamasis K. Č. mušė nukentėjusiąją į galvos sritį, kas parodo didesnį kaltinamojo veiksmų pavojingumą), į pačią konflikto kilimo priežastį (kaltinamasis nurodo, jog agresiją išprovokavo tai, jog nukentėjusioji neparodė gautos SMS žinutės turinio ir siuntėjo, todėl pasak kaltinamojo „pati yra kalta“), ir į kaltinamojo veiksmus po įvykio (nors kaltinamasis K. Č. teigia nukentėjusiosios atsiprašęs, tačiau nukentėjusioji atsiprašymo nepriėmė, kaltinamasis iki šiol savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nors geranoriškai atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą 100 litų sumoje, tačiau siunčia nukentėjusiajai dviprasmiško turinio žinutes kuriose aprašoma mirtis (b.b.l. 125), arba tiesiogiai grasinama susidorojimu (b.b.l. 129, 131,133). Nustatydamas nukentėjusiajai J. L. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį: nors kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba (bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog kaltinamasis buvo atleistas iš darbo) , tačiau yra jaunas, darbingas žmogus ir, atlikęs bausmę, turės galimybę, o padaręs nusikaltimą ir sužalojęs žmogų, - privalės, net ir esant ekonominei krizei šalyje, susirasti darbą, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nes apie savo nusikalstamų veiksmų galimas pasekmes jis turėjo pamąstyti prieš darant tuos veiksmus. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, įvertinant tai, kad kaltinamasis K. Č. neįvertino savo padarytą veiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.) nukentėjusiosios J. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir pastarajai priteisinta iš kaltinamojo K. Č. 2700 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai litų) neturtinės žalos. Nukentėjusiosios J. L. civilinis ieškinys dalyje dėl 7300 Lt. neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo K. Č., atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji J. L. pateikė teismui 2011-03-14 pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 523087 (b.b.l. 144) ir 2011-03-29 pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 523089 (b.b.l.163), patvirtinantį, jog už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, advokatui sumokėta 1200 Lt., o remiantis pateiktu 2011-02-01 pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 523083, už procesinio dokumento surašymą (civilinio ieškinio) advokatui buvo sumokėta 500 Lt suma (b.b.l.145), šias išlaidas teismas pripažįsta pagristomis ir iš kaltinamojo K. Č. nukentėjusiosios J. L. naudai priteistina 1700 Lt. (vienas tūkstantis septyni šimtai litų) išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant K. Č. bendrauti su nukentėjusiąja J. L.; įpareigojant K. Č.:

1)bausmės atlikimo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios, neišvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms;

2) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

3) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią K. Č. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje.

2007-10-07 Visagino miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, K. Č. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš K. Č. Valstybinės ligonių kasos naudai -1089,48 Lt. (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis litus 48 ct.) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo K. Č. 2700 Lt (du tūkstančius septynis šimtus litų) sumą nukentėjusiosios J. L. naudai jai padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje J. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisi iš K. Č. 1700 Lt. (vienas tūkstantis septyni šimtai litų) išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu, nukentėjusiosios J. L. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Visagino miesto apylinkės teismui.

Teisėja (parašas) Irena Vapsvienė