- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2K-221/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Vytautas Piesliakas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- V. R.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 11 d., apie 20 val., namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje peiliu smogė R. K. vieną kartą į kairįjį petį ir vieną kartą į kairįjį smilkinį, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu V. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad jis sužalojo nukentėjusįjį labai susijaudinęs, todėl jo veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir nurodo šiuos motyvus. Nukentėjusysis, aprūpindamas jo žmoną narkotikais, trikdė normalų kasatoriaus šeimos gyvenimą. Įvykio metu kasatorius ieškojo žmonos, o namo, vedančio į uošvienės butą, laiptinėje sutiko nukentėjusįjį. Šis pradėjo kasatorių įžeidinėti, tyčiotis ir įkišęs ranką į kišenę mėgino keltis nuo palangės, todėl kasatorius, būdamas labai susijaudinęs ir bijodamas grėsmingai nusiteikusio bei agresyvaus nukentėjusiojo, kurio smurtą buvo patyręs ir praeityje, dūrė jam peiliu į petį. Dėl šių aplinkybių kasatorius prašė apeliacinės instancijos teismo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį ir sušvelninti bausmę, tačiau šis prašymas buvo nepagrįstai ir nemotyvuotai atmestas. Kasatorius įsitikinęs, kad dėl minėtų įvykio aplinkybių jam taikytinos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktų nuostatos, o tai yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę. Švelnesnės bausmės prašė ir nukentėjusysis. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatoriaus motina serga ir jai reikalinga jo parama. V. R. taip pat teigia, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, ir nurodo šiuos motyvus. Nukentėjusiojo galvos smegenų sumušimas padarytas ne kasatoriaus veiksmais, tačiau ši aplinkybė nebuvo tinkamai ištirta, nes kasatoriui bei jo gynėjui nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus apie nukentėjusiojo sužalojimą medikams, suteikusiems jam pirmąją pagalbą, ir ekspertui. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl V. R. veikos
V. R. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai. Iš nuosprendyje išdėstytų įrodymų, kuriuos teismai įvertino tinkamai, matyti, kad įvykio metu V. R., būdamas supykęs ant R. K., kad šis susitikinėja su jo žmona, ir pamatęs pastarąjį laiptinėje, peiliu smogė jam į kairįjį petį ir kairįjį smilkinį, taip padarydamas R. K. sunkų sveikatos sutrikdymą. V. R. kasaciniame skunde pripažįsta, kad peiliu sužalojo R. K., tačiau neigia, kad padarė jam galvos smegenų sužalojimą. Specialistas konstatavo, kad R. K. galimai įvykio metu buvo padaryta pjautinė žaizda kairiajame petyje ir durtinė-pjautinė žaizda kairiajame smilkinyje, kuri atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sužaloti galvos smegenys. V. R. neneigia, kad peiliu dūrė R. K. du kartus, o iš bylos matyti, kad R. K. įvykio metu buvo sužalotas į petį ir į smilkinį. Esant šioms aplinkybėms teismai padarė teisingą išvadą, kad V. R. padarė tyčinį sunkų R. K. sveikatos sutrikdymą.
Kasatoriaus teiginiai, kad jis sužalojo R. K. labai susijaudinęs, atmestini. Įvykio metu kasatorius smurtavo supykęs, susinervinęs, tai pripažįsta ir jis pats. Be to, didelio susijaudinimo tikimybę paneigia V. R. smūgių, suduotų nukentėjusiajam, skaičius bei lokalizacija. Kasatoriaus nurodomi motyvai apie jo ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu nėra pagrindas pripažinti, kad V. R. padarė nusikalstamą veiką labai susijaudinęs. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo poelgis prieš jo sužalojimą buvo neteisėtas ar itin įžeidžiantis. Todėl V. R. netaikytinos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos.
V. R., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. V. R. paskirta mažesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Tokia bausmė atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Kasaciniame skunde nurodomi V. R. motyvai dėl jo motinos sveikatos nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.
Taip pat nėra pagrindo kasatoriui taikyti BK 59 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatas. V. R. nuomone, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Tokia nuomonė nepagrįsta. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Iš bylos matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis R. K. neatliko jokių veiksmų, kurie skatintų V. R. peiliu nukentėjusįjį sužaloti. Iš bylos taip pat matyti, kad V. R. sužalotam R. K. pagalbą suteikė kiti asmenys, o ne V. R..
Kasatoriaus, jo gynėjo prašymai byloje išspręsti nepažeidžiant BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Teismai nurodė motyvus, kuriais remiantis buvo atmesti prašymai apklausti neatvykusius liudytojus, mediką, suteikusį nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, bei ekspertą.
Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius V. R. apeliacinio skundo argumentus, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. R. kasacinį skundą atmesti.