Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-01-24 · Civilinė byla Nr. 2VP-123-999/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-24
Bylos Nr.
2VP-123-999/2018
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00199-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
R. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-123-999/2018Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00199-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.; 3.2.7.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 24 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieškovei J. M., atsakovei R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės R. D. prašymą ieškovei J. M. dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-371-999/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

atsakovė R. D. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. vykdymą, nurodė, kad sutinka 2 650 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. sumokėti iš karto, o likusius pinigus prašo leisti sumokėti dalimis. Nurodo, kad po J. M. sugyventinio užpuolimo ir pasikėsinimo išprievartauti, yra pasiligojusi, pasidarė sunku išlaikyti ūkį. Ūkyje dirba 4 samdomi darbuotojai, kuriems reikia mokėti atlyginimus, mokesčius SODRAI, grąžinti PVM, galvijams pirkti pašarus, apmokėti sąskaitas. Neišgali apmokėti įmonėms sąskaitas, UAB „Naftrus“ skolinga 1 160 Eur, VĮ „Ekoagros“ – 1 125,75 Eur.

Atsiliepimas

Ieškovė J. M. atsiliepime su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė R. D. prašymą išdėstyti sprendimą iš esmės grindė vieninteliu motyvu, kad yra susidariusi sunki materialinė padėtis ūkyje, o tai reiškia, kad teismo sprendimo vykdymas ženkliai pablogintų jos turtinę padėtį. Iš 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-371-999/2017 matyti, kad teismo sprendimu yra priteistas jos uždirbtas, tačiau neišmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką. Skolininkė R. D., vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, yra ženkliai aukštesnėje materialinėje padėtyje už ieškovę. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš skolininkės R. D. priteistos sumos yra susijusios su darbo teisiniais santykiais. Skolininkė piktybiškai neatsiskaitė su ieškove ilgą laiką, o pastaruoju metu nevykdo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo. R. D. materialinė padėtis yra labai gera. Ji turi daug nekilnojamojo turto, valdo daug žemės, laiko daug gyvulių, jokių išlaikytinių neturi. Jos buities ir gyvenimo sąlygos yra sutvarkytos ir labai geros. Tuo tarpu ji, J. M., gyvena pas sugyventinį M. P., savo jokio nekilnojamojo turto neturi. Augina du mažamečius vaikus. Pastaruoju metu niekur nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio, išskyrus šeimai skiriamas valstybės išmokas. Skolininkei R. D. ne kartą buvo siūlyta baigti ginčus taikiai, tačiau skolininkė nesutiko. Pati niekaip nesprendė ir iki šiol nesprendžia atsiskaitymo su ieškove klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė R. D. turi didelį ūkininko ūkį, savo nekilnojamojo turto, įvairios brangios žemės ūkio technikos, prie pareiškimo nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jos finansinė padėtis būtų tikrai sunki, todėl ji neįrodė, jog jos esama turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas sprendimo vykdymą išdėstyti.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. D. papildomai paaiškino, kad dalį J. M. priteistų pinigų gali sumokėti, kad neišskaičiuotų procentų, tačiau visų pinigų neturi galimybės sumokėti, todėl prašo jų mokėjimą išdėstyti dalimis. Turtas yra uždirbtas ne jos vienos, o kartu su vyru ir vaikais. Turi sūnų, kuris yra ketvirto kurso studentas ir pats neišsilaiko. Ji susirgo dėl ieškovės kaltės, todėl nebegali ūkininkauti ir užsidirbti, nebegali apmokėti sąskaitų kreditoriams už degalus, todėl parašė prašymus ir jie laukia. Neturi pinigų dėl pablogėjusios sveikatos. Turi nekilnojamojo turto: žemės, pastatų. Sunkiai nebegali dirbti, todėl atsirado skolos. Neturi teisės parduoti bendrą turtą, todėl ketina balandžio mėnesį išregistruoti ūkį. Palaiko savo prašymą.

Teismo posėdžio ieškovė J. M. nurodė, kad jos sveikata yra pašlijusi, turi du vaikus, todėl tenka juos važinėti su automobiliu, atsirado skolos dėl teismų, ji nedirbanti, nes augina du vaikus, antstoliui pateikė vykdomuosius raštus, tačiau iš atsakovės jie nieko neišieškojo. Šeimos pajamas sudaro sugyventinio uždarbis - 400 eurų, nekilnojamojo turto neturi, gauna išlaikymą vaikui 57,92 eurų, 30,40 eurų už vaikus. Nesutinka su R. D. prašymu, nes jai sunku išgyventi, reikia pirkti malkas, vaikus aprengti, vaistus pirkti. Įsidarbinti šiuo metu negali, nes jos mama išvažiavo dirbti į užsienį, todėl neturi kam palikti vaikų. Sūnus dažnai serga. Gyvuliai yra jos mamos. Prieš metus laiko loterijoje laimėjo automobilį, kurį pardavė ir turėjo pajamų. Mokėjo skolas, už advokatų paslaugas, vėliau iš sugyventinio mamos skolinosi dar pinigų ir nupirko automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad išdėsčius sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti kitos šalies interesai. Teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas. Byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos nustatomos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą, kuriame konstatuojama, ar ieškinys tenkintinas, ieškinio tenkinimo atveju išdėstomas patenkinto ieškinio turinys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, yra visiems privalomas ir vykdytinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis), skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, – gali būti vykdomas priverstinai.

Nors CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, tačiau CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis-283 straipsnis) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.).

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu priteista iš R. D. J. M. naudai 2 650 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 876,26 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 1 369,68 Eur kompensacija už uždelsimo atsiskaityti laiką, po 8,78 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki tol, kol atsakovė sumokės ieškovei uždelstą išmokėti 2 650 Eur darbo užmokestį, 260 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė R. D. savo prašymą išdėstyti teismo sprendimu priteistas sumas grindžia sunkia turtine padėtimi. Išdėstymą motyvavo tuo, jog šiuo metu didelės sumos sumokėti neturi galimybės, yra pasiligojusi, pasidarė sunku išlaikyti ūkį. Ūkyje dirba 4 samdomi darbuotojai, kuriems reikia mokėti atlyginimus, mokesčius Sodrai, grąžinti PVM, galvijams pirkti pašarus, apmokėti sąskaitas, neišgali apmokėti įmonėms sąskaitas, kurioms pateikė prašymą atidėti mokėjimą. Sutinka 2 650 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-04-12 sumokėti, o likusius pinigus prašo leisti sumokėti dalimis po 100 eurų kas mėnesį. Atsakovė su prašymu nepateikė jokių duomenų apie savo sunkią materialinę padėti. Kita vertus, teismas pažymi, kad sunki šalies turtinė padėtis, kaip minėta, nėra aplinkybė, kuri lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą ar panašiai, nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, teismo vertinimu, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovės J. M. teisėtų lūkesčių pažeidimą.

Be to, teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Priešingai, atsakovė nurodė, kad jos sveikata pablogėjo, šių metų balandžio mėnesį ketina išregistruoti ūkį, todėl jos gaunamos pajamos dar sumažėtų. Ir dėl šios priežasties – atsakovei kartu su prašymu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas – darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai (CPK 284 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra reikšmingi skolininko veiksmai, siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei būtų sumokėjusi bent dalį priteistos sumos ar kreipėsi į ją dėl skolos mokėjimo sąlygų suderinimo. Tokie atsakovės veiksmai parodo, kad ji nesistengia bent laipsniškai dengti ieškovei priteistos skolos, o tai neleidžia sutikti su teiginiu, kad ji atsakingai žiūri į savo kreditorinių įsipareigojimų ieškovei įvykdymą.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie išskirtinai pranašesnę ieškovės turtinę ir finansinę padėtį prieš atsakovę. Duomenų, kad jos būtų nedarbingos, turėtų sveikatos problemų, nepateikta. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, tačiau pagal teismų praktiką, net ir nevienoda šalių turtinė padėtis nelaikytina svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3495/2004). Taigi, jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog sprendimo įvykdyti negalima dėl itin sunkios atsakovės turtinės padėties ar ypač svarbių kitų aplinkybių, nenustatyta. Teismo vertinimu, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.

Teismo vertinimu, byloje nesant įrodymų apie, kad atsakovės turtinė padėtis sunki arba susidariusios nepalankios aplinkybės, dėl kurių būtų labai sunku įvykdyti sprendimą negali konstatuoti, kad atsakovė neturi galimybių ar yra susidariusi išimtinė situacija, dėl kurios atsakovė negali įvykdyti teismo sprendimo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Atsakovės R. D. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė