Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2017-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-165/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-05-15Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-11-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
1A-421-165/2017
Teisminio proceso Nr.
1-07-5-00028-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys, Elena Vainienė
Nuteistasis
R. P.
Advokatai
Stasys Lileikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-165/2017Proceso Nr. 1-07-5-00028-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.;1.2.17.3.;1.2.29.1.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistajam R. P. (R. P.) ir jo gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. (R. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta, iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2014-07-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – baudos dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 140 MGL (6 778,80 eurų) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – R. P. priklausančio turto – automobilio MAZDA 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio dokumentų ir užvedimo raktelio konfiskavimas (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis).

Iš R. P. nuspręsta išieškoti 43,37 € proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9415 eurų) dydžio sumą: pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 2015 m. liepos 31 dieną nuo 12 val. iki 12.45 val. jo paties vairuojamu automobiliu MAZDA 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes - 20000 pakelių cigarečių „M. C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 56545 eurai, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nuo Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iki Zarasų rajono (duomenys neskelbtini), kur jo paliktą automobilį su cigaretėmis 2015 m. liepos 31 dieną 12.45 val. rado Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės ir Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai.

Be to, R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo: tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. 20.06 val. pagamino žinomai netikrą dokumentą - transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį – sutarties blanke įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2015 m. liepos 31 dieną 8.00 val. jis, kaip pardavėjas, už 2200 eurų pardavė pirkėjui - O. K. automobilį MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini): eilutėje "data" įrašė "2015-07-31", eilutėje "laikas" įrašė "08.00", eilutėje "Pardavėjas" įrašė savo, kaip tariamo pardavėjo asmens kodą, vardą ir pavardę (duomenys neskelbtini) R. P.", eilutėje "Pirkėjas" įrašė tariamo pirkėjo asmens kodą, vardą ir pavardę "(duomenys neskelbtini) O. K.", transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties blanke įrašė tariamai parduodamo automobilio identifikacinius duomenis: eilutėje "Pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę: markė modelis" įrašė "MAZDA 6", eilutėje "valstybinis numeris" įrašė "(duomenys neskelbtini) eilutėje "spalva" įrašė "PILKA", eilutėje "identifikavimo numeris" įrašė "(duomenys neskelbtini)", eilutėje "Šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo Eur." įrašė tariamai parduodamo automobilio kainą "2200 du tūkstančiai du šimtai eurų", eilutėje "Transporto priemonę pardavė" įrašė savo kaip pardavėjo vardą ir pavardę "R.P." ir šioje eilutėje pasirašė, tokiu būdu patvirtindamas šią sutartį, eilutėje "Transporto priemonę pirko" įrašė tariamo pirkėjo vardą ir pavardę "O. K.", nors realiai jis automobilio MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini), nepardavė ir tebebuvo šio automobilio savininkas ir valdytojas, bei tęsdamas nusikalstamą veiką jis šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2015 metų spalio 6 d. 10.30 val. pateikdamas jį kaip tikrą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriui, esančiam Pročiūnų g. 3, Šiaulių m., tuo siekdamas patvirtinti, kad jis nuo 2015 m. liepos 31 d. 08.00 val. nebebuvo automobilio MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju, ir kad 2015 m. liepos 31 d. nuo 12 val. iki 12.45 val. nuo Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iki Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) šio automobilio jis nevairavo ir juo negabeno 20 000 pakelių cigarečių "M. C." su Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2017-05-15 nuosprendį pakeisti: išteisinti jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir paskirti bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.

Apeliaciniame skunde apeliantas neneigia padaręs BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantas teigia, kad jis, įrašydamas į 2015-07-31 pirkimo-pardavimo sutartį neteisingus duomenis apie realiai neįvykusį automobilio MAZDA 6 pardavimo sandorį ir 2015-10-06 pateikdamas šį dokumentą ikiteisminio tyrimo institucijai, siekė patvirtinti ikiteisminiam tyrimui pateiktą savo versiją, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo. Apelianto nuomone, tokie įtariamojo veiksmai, t.y. neleistinais būdais gautų įrodymų pateikimas ikiteisminio tyrimo institucijai, nėra pripažįstami nusikalstamais, nes kaltinamojo teisė teikti įrodymus nėra susieta su pareiga teikti tikrovę atitinkančius įrodymus. Teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paneigė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, baudžiamojo proceso įstatyme numatytą teisę duoti neteisingus parodymus ar be jų gintis nuo pareikšto kaltinimo, be kita ko, kad ir neteisėtais veiksmais, tačiau neužtraukiančiais baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas teisingumui. Apelianto teigimu, automobilio MAZDA 6 pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti pripažinta dokumentu, jeigu jis būtų suklastotas ir pateiktas siekiant suklastoti ar kitaip pakeisti nuosavybės teisinius santykius į automobilį MAZDA 6, tačiau jo atveju, tai buvo padaryta išimtinai neteisingai suvoktos gynybos priemonės panaudojimo tikslu. Todėl jo pateikta sutartis turėjo būti vertinama ne kaip oficialus dokumentas, o kaip įrodymas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kartu su kitais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais jo pateiktą versiją.

Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir teigia, kad teismas nepagrįstai jam neskyrė baudos. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai baudos neskyrimą motyvavo jo gabentų cigarečių verte, t.y., kad ji 6 kartus viršija vertę, nuo kurios kyla atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes BK 199² straipsnio 1 dalyje nėra numatyta maksimali nusikalstamos veikos objekto vertė. Be to, nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimas aritmetiniu pagrindu neturi objektyvaus pagrindimo. Taip pat teismas nevisapusiškai įvertino jo asmenybę, atsižvelgdamas tik į jo ankstesnį teistumą, bei formaliai įvertino BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pavojingumą, pagal jos priskirimą sunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantas pažymi, kad už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, ir kad šios veikos pobūdis, kėsinimosi objektas nėra tokie pavojingi, lyginant su kitais sunkiais, pavyzdžiui, smurtiniais nusikaltimais. Todėl, apelianto nuomone, teismas turėjo pagrindą skirti jam bausmės rūšį – baudą, o jos dydį nustatyti įvertinus ankstesnį jo teistumą.

Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti galimybę taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, t.y. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantas teigia, kad yra pagrindai daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Jis suprato savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir dėl to labai gailisi. Jo apsisprendimui pripažinti kaltę bei savo elgesį įvertinti kritiškai ir dėl jo gailėtis esminę įtaką turėjo kardomosios priemonės pakeitimas. Jis, atsidūręs tardymo izoliatoriuje, suprato, kad kartu su laisve gali netekti ir sužadėtinės, darbo, kad gali ilgam nutrūkti jo socialiniai ryšiai su kitais artimaisiais. Todėl, nors ir neilgas, įkalinimo įstaigoje praleistas laikas iš esmės pakeitė jo mąstyseną ir veiksmų vertinimą. Jis yra jauno amžiaus, iki nuosprendžio priėmimo dirbo, t.y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, ketino įregistruoti santuoką, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas šiuos ryšius nutrauktų bei atimtų galimybę kuo greičiau įvykdyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, t.y. sumokėti paskirtą baudą. Apelianto nuomone, BK 75 straipsnio taikymas, nustatant pareigą įvykdyti prievolę valstybei, visiškai užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės paskirties ir tikslų įvykdymą.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo dėl jo nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su paskirta už šią nusikalstamą veiką bausme ir pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltumo padarius veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. P. prašo jį išteisinti iš kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Šis apelianto prašymas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visetą, nustatė, kad R. P. ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. 20.06 val. pagamino žinomai netikrą dokumentą – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei tęsdamas nusikalstamą veiką jis šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2015 m. spalio 6 d., 10.30 val. pateikdamas jį kaip tikrą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminiam tyrimo skyriui, esančiam Šiaulių m., Pročiūnų g. 3, tuo siekdamas patvirtinti, kad jis nuo 2015 m. liepos 31 d., 08.00 val. nebuvo automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju, ir kad 2015 m. liepos 31 d. nuo 12 val. iki 12.45 val. nuo Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iki Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) šio automobilio jis nevairavo ir juo negabeno 20 000 pakelių cigarečių ,,M.C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Teismas, nustatydamas minėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, rėmėsi iš dalies nuteistojo R. P. parodymais, taip pat liudytojų O. P., R. J., S. B., J. Ž., D. R., R. B. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, liudytojo R. B. pateiktais dokumentais, specialisto išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga.

Apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis 2015-07-31 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė neteisingus duomenis apie realiai neįvykusį automobilio MAZDA 6 pardavimo sandorį ir 2015-10-06 pateikė šį dokumentą ikiteisminio tyrimo institucijai. Tačiau teigia, kad jis tokiu būdu tik siekė patvirtinti ikiteisminiam tyrimui pateiktą savo versiją, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo. Apelianto nuomone, tokie įtariamojo veiksmai, t.y. neleistinais būdais gautų įrodymų pateikimas ikiteisminio tyrimo institucijai, nėra pripažįstami nusikalstamais, nes kaltinamojo teisė teikti įrodymus nėra susieta su pareiga teikti tikrovę atitinkančius įrodymus. Todėl jo pateikta sutartis turėjo būti vertinama ne kaip oficialus dokumentas, o kaip įrodymas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kartu su kitais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais jo pateiktą versiją.

Tokie apelianto skundo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad R. P. atliko neteisėtus veiksmus – pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo ir turi atsakyti baudžiamąja tvarka.

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnis) yra nusikaltimas valdymo tvarkai (BK XLIII skyrius). Šiuo nusikaltimu pažeidžiama teisės aktais nustatyta dokumentų išdavimo, tvarkymo ir naudojimo tvarka. Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, sukalstojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi pati veika – dokumento suklastojimas – suponuoja, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad surašo tikrovės neatitinkančią informaciją arba pakeičia tikro dokumento turinį, ir nori taip veikti.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. P. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanke įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis už 2200 Eur pardavė sutartyje nurodytą automobilį, o O. K. šį automobilį nupirko. Šį dokumentą jis patvirtino savo parašu. Byloje nustatyta, kad realiai R. P. automobilio nepardavė, o O. K. jo nepirko. Fiktyvi pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta siekiant taip patvirtinti, kad R. P. nuo 2015 m. liepos 31 d. 08.00 val. nebuvo automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju, ir kad 2015 m. liepos 31 d. nuo 12 val. iki 12.45 val. nuo Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iki Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) šio automobilio jis nevairavo ir juo negabeno 20 000 pakelių cigarečių ,,M.C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą yra to dokumento suklastojimas. Kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad R. P. surašė sutartį apie tariamą sandorį. Tikrovės neatitinkančių duomenų įtvirtinimas dokumente reiškia to dokumento suklastojimą. Tai netikro dokumento pagaminimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę (BK 300 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje teisingai konstatuota, jog R. P., surašydamas fiktyvią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, suklastojo šį dokumentą ir jį panaudojo. Šiai nuteistojo R. P. padarytai veikai BK 300 straipsnio 1 dalis pritaikyta tinkamai.

Kolegijos nuomone, nuteistojo R. P. neatleidžia nuo atsakomybės tai, kad jis tokiu būdu siekė patvirtinti ikiteisminiam tyrimui pateiktą savo versiją, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo. Nekvestionuotina, jog teisinėje valstybėje turi būti užtikrinta baudžiamojo proceso metu įtariamajam ir kaltinamajam galimybė gintis bei kitos jiems įstatymo garantuojamos procesinės teisės. Tačiau šios teisės (o kartu ir pareigos) turi būti įgyvendinamos laikantis teisės aktuose įtvirtintų sąlygų ir reikalavimų. Įtariamasis ir kaltinamasis nuo jiems pareikštų kaltinimų gali gintis tik įstatyme numatytais būdais ir priemonėmis. Nesilaikydami šių nuostatų, jie nusižengia teisei, o tai reiškia, kad iš šių savo neteisėtų veiksmų jie negali gauti jokios naudos ir įgyti kokių nors neadekvačių ar neprotingų teisių. Tai lemia, kad dėl neteisėtų veiksmų įgyvendinant savo teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų gali kilti ir paties įtariamojo ir kaltinamojo atsakomybė, taip pat ir baudžiamoji atsakomybė, kaip ir buvo šiuo atveju. Nuteistojo R. P. aiškinimas, jog jis visiškai neturi atsakyti už neteisėtus veiksmus, nes tokiu būdu įgyvendino savo teises gintis nuo pareikštų kaltinimų, paprasčiausiai paverstų visiškai beprasmiu ir patį teisinį reguliavimą, kuris aiškiai nustato kaip įtariamasis ir kaltinamasis baudžiamojo proceso metu turi įgyvendinti savo teises (ir pareigas). Pažymėtina, kad šiuo atveju iš neteisės negali atsirasti teisė.

Apeliantas, iš esmės neginčydamas teismo išvadų pripažįstant jį kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, prašo švelninti paskirtąją bausmę paskiriant baudą arba taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pirmos instancijos teismas nuteistajam R. P. už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius tokių bausmių skyrimo motyvus. Skirdamas R. P. tokias bausmes, pirmosios instancijos teismas esminių BK 41, 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų nepadarė. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismas ne visiškai įvertino kai kurias aplinkybes, kurias įvertinus kartu su kitomis, yra pagrindas R. P. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas: Vilniaus apygardos teismo 2014-07-01 nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta bauda (2017-04-07 buvo sumokėjęs tik 210 Eur), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taip pat buvo baustas administracine tvarka. Nurodytos aplinkybės iš tiesų neigiamai apibūdina nuteistąjį R.P., tačiau, kolegijos nuomone, tai tik dalis aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog R. P. padarytos veikos yra nesmurtinio pobūdžio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 4., b. l. 145), sportuoja ir ne kartą yra apdovanotas už sporto laimėjimus, yra gavęs Lietuvos Respublikos Prezidentės padėką (t. 4, b. l. 139-144). Be to, nuo veikų padarymo (veikos padarytos 2015 m. liepos 31 d.) yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas ir matyti, kad per šį laikotarpį pasikeitė nuteistojo gyvenimo būdas – jis sukūrė šeimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po šių nusikaltimų jis būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar administracinį pažeidimą. Reikšminga ir tai, kad R. P. siekia įvykdyti ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę, jau yra sumokėjęs pusę ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos. Kolegijos vertinimu šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo elgesį įvertino neigiamai ir siekia pasitaisyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos nuteistojo asmenybę, jo šeiminę padėtį bei įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, nuteistojo gyvenimo būdo pokyčiai, siekis pasitaisyti leidžia daryti išvadą, kad nors R. P. anksčiau buvo teistas (teistumas neišnykęs), yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog R. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą ir paskiriant nuteistajam įstatyme numatytus įpareigojimus. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo R.P. turimus teigiamus socialinius ryšius - jis netektų darbo ir dėl to netektų galimybės sumokėti paskirtąją baudą, negalėtų rūpintis sukurta šeima, aktyviai dalyvauti sporto veikloje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ( BPK 328 straipsnio 1 punkte nustatytais pagrindais).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti.

R. P. (R. P.) pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir apskųstuoju nuosprendžiu paskirtos galutinės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, įpareigoti nuteistąjį R. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią R. P. pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. lapkričio 30 d.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai: Valdimaras BavėjanasViktoras KažysElena Vainienė