- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-1476-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05590-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo advokato G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-26 nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovo prašymą dėl civilinės byloje pagal ieškovo advokato G. B. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, trečiais asmuo V. S. , perdavimo Vilniaus apygardos teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 38 985,14 Lt dydžio skolą, 290,70 Lt delspinigius ir 8,49 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartotinai pareiškė prašymą dėl civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad tarp šalių ginčas kilęs dėl sumų, viršijančių viešojo pirkimo sutarties kainą, apmokėjimo. Viešojo pirkimo sutarties kaina – esminė viešojo pirkimo sutarties sąlyga. Nepaisant to, kad, sudarius viešojo pirkimo sutartį, viešasis pirkimas pasibaigia, ginčai dėl esminių viešojo pirkimo sąlygų keitimo privalo būti nagrinėjami teisme, kuriam paskirta nagrinėti dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančius ginčus. Atsakovo atstovas savo prašymą taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, išdėstytu išaiškinimu, kad „šalių nesutarimo objektas – ginčo rangos sutarties kainos padidinimas, t. y. viešojo pirkimo sutarties esminės sąlygos keitimas. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į VPĮ 7 straipsnio (ex-6 straipsnio) bei kitų VPĮ nuostatų ir imperatyviųjų nuostatų inter alia viešųjų pirkimų principų, aktualių nagrinėjamam ginčui aiškinimą, konstatuoja, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio“.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas su prašymu nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo, todėl nėra pagrindo bylą pagal teismingumą perduoti Vilniaus apygardos teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-04-02 nutartimi nutarė perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-264-862/2012 pagal ieškovo advokato G. B. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, trečiais asmuo V. S. . Teismas, vadovaudamasis 2011-07-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011, pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, bei atsižvelgdamas į trečiojo asmens atsiliepime pateiktus paaiškinimus dėl su ieškovu sudarytos teisinių paslaugų sutarties pratęsimo vadovaujantis atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 73.3 ir 73.11 punktais, nustatė, kad trečiojo asmens išdėstytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas iš ieškovo pirko papildomas paslaugas, kurios galėjo sąlygoti sutarties kainos pakeitimus, palyginus su pradinio pirkimo rezultatais. VPĮ nuostatų prasme teisėtai įsigyjamos papildomos paslaugos – atskiras, nors su pradiniu pirkimu susijęs, pirkimo objektas,– nauji viešojo pirkimo teisiniai santykiai, taigi tarp šalių galėjo atsirasti nauji viešojo pirkimo santykiai, kurių teisėtumo klausimas kartu su reikalavimu dėl skolos priteisimo taip pat yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apygardos teismai nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byla perduotina Vilniaus apygardos teismui, paaiškėjus, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas advokatas G. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ prašymą dėl civilinės bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui atmesti. Nurodo, kad ši civilinė byla nėra dėl viešo konkurso teisinių santykių, o kilo iš ginčo dėl atsiskaitymo pagal komercinį sandorį už suteiktas paslaugas (dėl skolos priteisimo), todėl Vilniaus apygardos teismui buvo perduota nepagrįstai. Apeliantas vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-152/2012, kurioje pasisakyta, kad tais atvejais, kai ginčas yra kildinamas ne iš viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo, o iš jau pasibaigus vešiesiems pirkimams sudarytos su konkurso laimėtoju sutarties, kuri laikytina įprastu komerciniu sandoriu, vykdymo, CPK 27 straipsnio 3 punktas nėra taikomas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas tarp šalių nėra susijęs nei su procedūromis iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nei su sutarties sudarymo procedūromis, nes kilo iš santykių, atsiradusių tarp ieškovo ir atsakovo jau pasibaigus viešajam pirkimui. Ieškovas savo reikalavimą grindžia ne Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis, o Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi ir 6.716 straipsnio 1 dalimi. Apeliantas taip pat nurodo, kad tokios praktikos, kad ginčui kylant ne dėl viešojo konkurso teisinių santykių, o iš CK reglamentuojamų komercinių santykių, CPK 27 straipsnio 3 punktas nėra taimoas ir ginčas laikomas teismingu apylinkės teismui, plačiai laikomasi teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2010-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3135-178/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-678/2009, Kauno apygardos teismo 2008-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1384-527/2008).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis), todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų, kadangi CPK įtvirtinta ribota apeliacija.
Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė pagal teismingumą bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kadangi šioje byloje ginčas yra kilęs dėl atsiskaitymo pagal komercinį sandorį už suteiktas paslaugas (dėl skolos priteisimo), o ne dėl viešojo prikimo procedūrų pažeidimo iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sudarymo metu, nes kilo iš santykių, atsiradusių tarp ieškovo ir atsakovo jau pasibaigus viešajam pirkimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta apelianto pozicija dėl žemiau išdėstytų argumentų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-152/2012, kuria vadovaujasi apeliantas, nustatė, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas dėl viešųjų pirkimų ginčų sprendimo iš esmės apima teisinius santykius dėl procedūrų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, taip pat dėl procedūrų, susijusių su sutarties sudarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra nurodęs, kad sutartis po jos sudarymo (pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms) yra įprastas komercinis sandoris. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodo, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimą, papildomų darbų pirkimą. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-152/2012 nagrinėjamu atveju ginčas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas ne iš viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo, o iš jau pasibaigus viešiesiems pirkimams sudarytos su konkurso laimėtoju sutarties, kuri laikytina kaip įprastas komercinis sandoris vykdymo, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje 2012-01-12 nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas sprendė teismingumo klausimą dėl ginčo, susijusio su nuostolių, atsiradusių iš netinkamo viešo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymo, o nagrinėjamos bylos atveju apeliantas (teikėjas, laimėjęs atsakovo organizuota viešojo pirkimo konkursą) iš atsakovo (perkančiosios organizacijos) nori prisiteisti skolą už papildomas paslaugas pagal viešo pirkimo būdu sudarytą sutartį. Pats apeliantas savo ieškinyje pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis prašo priteisti skolą už papildomas paslaugas, kurias ieškovas (apeliantas) atsakovui suteikė po 2011-07-14 teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2104/11 sudarymo (toliau- Sutartis) (b. l. 2). Pažymėtina, kad viešojo pirkimo Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ieškovui laimėjus atsakovo organizuotą viešojo pirkimo konkursą (b. l. 59). Susipažinęs su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas iš ieškovo pirko papildomas paslaugas, kurios galėjo sąlygoti sutarties kainos pakeitimus, palyginus su pradinio pirkimo rezultatais. Apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimą, papildomų darbų pirkimą. Minėtą poziciją kasacinis teismas pagrindė pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu, kad „<...> VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo. Vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011)“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-08 nutartyje taip pat konstatuota, kad „<...>Teisėtai atliktos viešojo pirkimo procedūros neskelbiamų derybų būdu, siekiant iš konkretaus tiekėjo įsigyti papildomų iš anksto nenumatytų darbų, reikalingų sėkmingai užbaigti pradinės viešojo pirkimo sutarties vykdymą, nekvalifikuotinos jos keitimu, draudžiamu VPĮ 18 straipsnio nuostatomis. Nors papildomi darbai suponuoja pirkimo objekto ir jo kainos pakeitimus, palyginus su pradinio pirkimo rezultatais, tačiau VPĮ nuostatų prasme teisėtai įsigyjami papildomi darbai – atskiras, nors su pradiniu pirkimu susijęs, pirkimo objektas, todėl tai – nauji viešojo pirkimo teisiniai santykiai, o ne senųjų modifikavimas. Dėl papildomų darbų atlikimo perkančioji organizacija ir tiekėjas (vykdantis darbus pagal pagrindinę viešojo pirkimo sutartį) sudaro atskirą, t. y. naują, viešojo darbų pirkimo sutartį, o ne keičia pradinę. <...> Nesiderėjimas dėl darbų vykdymo bei kainos nepaneigia pačių papildomų darbų atlikimo, kuris, kaip pirmiau nurodyta, nelaikytinas viešojo pirkimo sutarties draudžiamu pakeitimu“. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šio ginčo šalių galėjo atsirasti nauji viešojo pirkimo teisiniai santykiai, kurių teisėtumo klausimas kartu su reikalavimu dėl skolos priteisimo taip pat yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 punktu bylą pagal teismingumą yra perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Dėl apelianto argumento, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia ne VPĮ nuostatomis, o CK 6.38 straipsnio 1 dalimi ir 6.716 straipsnio 1 dalimi, akcentuotina tai, jog į teismą besikreipiantis asmuo privalo ieškinyje nurodyti faktinį reiškiamo reikalavimo pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu teisiškai ginčą kvalifikuoja teismas.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirtajame skunde apelianto nurodytų civilinių bylų Nr. 2-3135-178/2010, Nr. 2-678/2009, Nr. 2-1384-527/2008 faktinės aplinkybės nesutapta su šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjantys civilines bylas bendrosios kompetencijos teismai privalo formuoti tokią teisminę praktiką, kuri būtų grindžiama (kaip 2007-10-24 nutarime pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas) su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir su iš jų kylančia maksima, kad tokios pats (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Tuo pačiu teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamos ir apelianto nurodytos bylos nėra analogiškos, todėl abejose bylose negali būti priimtas analogiškas procesinis sprendimas. Be to, pažymėtina, kad CPK 4 straipsnyje nustatyta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo advokato G. B. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-26 nutartis paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ši civilinė byla nėra grąžinama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo advokato G. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-26 nutartį palikti nepakeistą.