- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-152/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Alė Bakavinienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo bitė“
- Atsakovas
- VĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui
- Trečiasis asmuo
- „BTA Insurance Company“ SE
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bakavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo bitė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo bitė“ ieškinį atsakovui VĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui, trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje dėl žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-1344-194/2011).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Verslo bitė“ nurodė, jog jis dalyvavo viešame pirkime, kur perkančioji organizacija, t.y. atsakovas, skelbė statybos darbų viešą pirkimą - Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro su priklausiniais statybos darbams atlikti. Konkurso laimėtoju buvo paskelbtas ieškovas UAB „ Verslo bitė“ ir atsakovas su ieškovu 2011-07-11 pasirašė ir sudarė statybos darbų sutartį Nr. L-131/11( toliau- Sutartis). Vykdant šią Sutartį rangovas buvo įsipareigojęs pagal Sutarties 7.1p. pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris nebuvo pateiktas dėl paties atsakovo Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Užsakovas arba atsakovas neužtikrino elektros ir vandens tiekimo į statybvietę padavimo pagal Sutarties 9.2.9 punktą, tai yra, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovas negalėjo pradėti darbų pagal Sutartį ir patyrė nuostolių arba žalos dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo. Ieškovo patirtos žalos dydis nurodytas 50000 Lt, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, nes pastarasis yra kaltas dėl sutarties netinkamo vykdymo. Ieškinio reikalavimai kildinami iš Sutarties Nr. 1-131/11.
Ieškinys yra paduotas Šiaulių apygardos teismui nurodant, jog ginčo dalyku yra viešo konkurso teisiniai santykiai, todėl ieškinys teismingas Šiaulių apygardos teismui. Ieškinys grindžiamas CK 6.162 str. bei LR CK 6.,38 str. – tai iš sutarties kildinami teisiniai santykiai ir prievolės vykdymas pagal sutartį, kuri sudaryta viešo pirkimo pagrindu. Vienu iš ieškinio teisinių pagrindų nurodomas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 96 str.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Verslo bitė“ ieškinį kaip neteismingą šiam teismui ir nurodė ieškovui, jog ieškinys yra teismingas Šiaulių miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad šiame ieškinyje ieškovas įrodinėja atsakovo kaltus, neteisėtus veiksmus ir kitas žalos atsiradimo sąlygas, kas yra būdinga dėl bet kokios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir visiškai neturi reikšmės, kad ši sutartis pasirašyta viešojo pirkimo pasėkoje. Nėra ginčo objektu sutarties sąlygų pakeitimas, kuriam yra reikalinga prašyti VPT leidimo ir pan. Nėra jokios sąsajos su VPĮ reguliuojamomis ir jau pasibaigusiomis viešo pirkimo procedūromis, nėra ginčo objektu ir perkančios organizacijos pareigos pirkime, o yra civiliniai teisiniai santykiai dėl tarp šalių sudarytos Sutarties tinkamo ar netinkamo vykdymo ir civilinių teisinių pasekmių atsiradimas bei taikymas netinkamai vykdant Sutartį. Keliami klausimai yra reglamentuoti žalos atsiradimo teisiniais santykiais ir prievolės tinkamu ar netinkamu vykdymu pagal LR CK normas (prievolių teisė ir civiliniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai), todėl bylos teismingumo klausimas spręstinas bendrąja tvarka - esant žalos dydžiui iki 150 000 Lt, byla yra teisminga bendros kompetencijos teismui pagal atsakovo buveinės vietą - Šiaulių miesto apylinkės teismui. ( LR CPK 26 str., 29 str.). Teismas nurodė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl sutarties netinkamo vykdymo neapima viešo konkurso teisinių santykių, kurių reguliavimas priskirtas apygardos teismams pagal CPK 27 str. 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl teismas pripažino, jog ieškinys nėra teismingas apygardos teismui ir kaip neteismingą tam teismui, atsisakė jį priimti ( LR CPK 137 str. 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vien faktinė aplinkybė, kad ieškovo patirta žala kildinama iš Pirkimo sąlygų 6.1 punkto, kuris reguliuoja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tvarką vykdomame viešajame pirkime, pagrindžia, kad nagrinėjama civilinė byla kyla dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, todėl vien dėl šios priežasties ieškovo pateiktas ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.
2. Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte įstatymų leidėjo nustatytas atvejis, kad ieškiniai gali būti pareikšti ir dėl žalos atlyginimo, reiškia, jog rūšinis teismingumas tokio pobūdžio bylose priklauso ne nuo žalos dydžio, bet nuo fakto, ar žala kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių.
3. Esant faktinėms aplinkybėms, kad ieškovo reikalaujama priteisti žala kilo būtent iš atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, atliktų veiksmų, darytina išvada, kad civilinė byla turėtų būti kildinama iš civilinių viešo konkurso teisinių santykių, o tokią bylą turėtų nagrinėti Šiaulių apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas.
4. Tai, kad ieškinyje nėra reikalaujama pripažinti negaliojančia sudarytą pirkimo pardavimo sutartį dar nereiškia, kad ieškinys yra reiškiamas tik sutartinę atsakomybę reglamentuojančiais pagrindais.
5. Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnis numato, kad teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta, todėl akivaizdu, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti pareiškiamas ir po sutarties sudarymo ir tai visiškai nereiškia, kad toks ieškinys nėra kildinamas iš viešojo konkurso teisinių santykių bei turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti ieškinį teisinio ir faktinio pagrįstumo.
Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų – kai ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB „Verslo bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centras 50000 Lt žalos atlyginimą, bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai kildinami iš statybos rangos sutarties netinkamo vykdymo. Minėta sutartis buvo pasirašyta tarp UAB „Verslo bitė“ ir VĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro viešojo pirkimo pagrindu. Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Verslo bitė“ ieškinį kaip neteismingą šiam teismui ir nurodė ieškovui, jog ieškinys yra teismingas Šiaulių miesto apylinkės teismui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas dėl viešųjų pirkimų ginčų sprendimo iš esmės apima teisinius santykius dėl procedūrų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, taip pat dėl procedūrų, susijusių su sutarties sudarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra nurodęs, kad sutartis po jos sudarymo (pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms) yra įprastas komercinis sandoris. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodo, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimą, papildomų darbų pirkimą. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas ne iš viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo, o iš jau pasibaigus viešiesiems pirkimams sudarytos su konkurso laimėtoju sutarties, kuri laikytina kaip įprastas komercinis sandoris vykdymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.