Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-03-03 · Civilinė byla Nr. 2S-239-372/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
2S-239-372/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
Z. R.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-239-372/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02645-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.19 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. R. atskirąjį skundą dėl Mažeikio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3028-169/2013 pagal pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Z. R. kreipėsi į Mažeikio rajono teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą jos mirusios motinos K. B. palikimui priimti ir pripažinti negaliojančiu Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro 2006 m. rugpjūčio 22 d. išduotą paveldėjimo liudijimą valstybės vardu pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo pavedimu antstolio sudarytą turto apyrašą. Nurodė, kad jos motina K. B. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes tuo metu pati jau buvo senyvo amžiaus ir jokių teisinių subtilybių neišmanė, po motinos mirties labai išgyveno, dėl to pablogėjo jos sveikata, pradėjo dažnai vartoti alkoholį. Teigė, kad 2007 m. savo namuose rado mirusios motinos dokumentus, pagal kuriuos jai dar Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-11-03 sprendimu nutarta atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,20 ha žemės, išmokant šios žemės sklypo vertės 9600 Lt kompensaciją. Tvirtina, kad neišmanydama, kaip galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės pagal įstatymą teises į po motinos mirties likusį palikimą – pinigines lėšas banko sąskaitoje, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau minėtos tarnybos paskirto advokato buvo nukreipta į Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarę dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, o notarės buvo informuota, jog paveldėjimo teisės liudijimas į jos motinai priklausiusį turtą jau išduotas valstybei. Pažymėjo, kad pagal banko suteiktą informaciją mirusiosios sąskaitoje yra daugiau nei 5 000 Lt, kurie pervesti papildomai kaip kompensacija už žemę po to, kai dalį lėšų pagal valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą jau nuskaičiavo valstybinė mokesčių inspekcija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetė pareiškimą. Nurodė, kad Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-11-03 sprendimu K. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės, išmokant šios žemės sklypo vertės 9600 Lt kompensaciją. Per laikotarpį nuo 2003-06-05 iki 2007-04-05 į K. B. sąskaitą pervesta 7 947 Lt. 2006-08-22 ir 2006-10-13 Mažeikių 1-ojo notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį pinigines lėšas, esančias banke, butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, (duomenys neskelbtini), priklausiusius mirusiajai, paveldėjo valstybė, atstovaujama Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. 2008-11-14 Mažeikių 1-o notarų biuro notarė išdavė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad mirus K. B. dėl jos palikimo nei pareiškėja, nei kitas testamentinis ar įpėdinis pagal įstatymą nesikreipė dvejus metus. Pažymėjo, kad dėl teisinės pagalbos suteikimo pareiškėją į advokatą kreipėsi tik 2008-10-10. Teismas, atsižvelgdamas į pačios pareiškėjos teiginius, kad pranešimus apie jos motinai pervedamus pinigus iš žemės ūkio valdybos gaudavo dar mamai esant gyvai, sprendė, jog apie palikėjai priklausančias pinigines lėšas banko sąskaitoje pareiškėja žinojo žymiai anksčiau, nei nurodo pareiškime, ir teismas konstatavo pareiškėjos neveikimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Mažeikio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) Z. R. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos pareiškimą. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių dėl advokato, į kurį kreipėsi pareiškėją, neveiklumo. Tvirtinama, kad Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas nėra naikinamasis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, kuri rūpinosi savo motina ir jos mirties dieną pati buvo beveik pensinio amžiaus, buvo išvykusi pas vaikus gyventi į užsienį. Pažymi, kad siekia susigrąžinti iš valstybės tai, kas valstybei nepriklauso. Nurodo, kad jos broliui teismo 2007-11-27 nutartimi buvo atnaujintas terminas palikimui priimti.

Atsiliepdama į apeliantės atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo Mažeikių 1-o notarų biuro notarė V. M. prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepdama į apeliantės atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundo netenkinti. Pažymi, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nesukuria įpėdiniui nuosavybės teisių į palikimą, ir apeliantė neišreiškė valios priimti palikimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (pareiškėjos) Z. R. atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja (apeliantė) yra palikėjos K. B. dukra, t. y. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, ir, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliantės duotus paaiškinimus, nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių apeliantė praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti.

Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, jog asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, kad apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, gali būti turtiniai praradimai ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga.

Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja.

Pažymėtina, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, pareiškėjo elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo nuostatų dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliantės skundo turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, sutrukdžiusių apeliantei priimti palikimą.

Faktinė aplinkybė pripažįstama nustatyta, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja (CPK 176 str. 1 d.); teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė aplinkybių, kad jos sveikatos būklė ar kitos nurodytos priežastys sutrukdė jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat apeliantė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog ji aktyviai siekė priimti palikimą ir jos valia buvo aiškiai išreikšta, tačiau dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Priešingai, pati apeliantė nurodė, kad tik 2008 m., t. y. po ketverių metų po palikėjos mirties kreipėsi teisinės pagalbos. Apeliantės teiginiai dėl advokato neveiklumo nepaneigia apeliantės galimybių pasinaudoti kito advokato pagalba, tačiau, bylos duomenimis, apeliantė aktyviai nesiekė priimti palikimo ir jos nedomino savalaikis įstojimas į paveldėjimo teisinius santykius.

Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad pareiškėja į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei devyneriems metams po savo motinos mirties, sprendžia, kad jos netiesiogiai patvirtina pareiškėjos požiūrį į savo teisių įgyvendinimą priimant palikimą.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja laiku neišreiškė valios priimti palikimą, terminą palikimui priimti praleido dėl savo kaltės, į praleisto termino trukmę ir siekdamas užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir nepažeisti kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų sprendžia, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Skundą atmetus, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl dokumentų išreikalavimo.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė