- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- I3-3372-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00300-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, taip pat atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. 2020 m vasario 26 d. pateikė teismui prašymą (b. l. 1–2, 12), kuriuo prašoma pripažinti, kad pareiškėjas dėl svarbios priežasties praleido terminą iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateikti pareiškimą nuosavybės teisėms atkurti, iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti dokumentus, nustatančius pilietybę, nuosavybės teises, giminystės ryšį su savininku ir atnaujinti terminą pateikti pareiškimą nuosavybės teisėms atkurti į pareiškėjo tėvui J. G. nuosavybės teise iki jo mirties 1961 m. rugpjūčio 8 d. priklausiusį 5,22 ha žemės sklypą, esantį Januškonių k., Baisogalos sen., Radviliškio r., ir atnaujinti terminą pateikti dokumentus, nustatančius pilietybę, nuosavybės teises, giminystės ryšį su savininku tėvu J. G..
Šalys į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimais (b. l. 25, 26). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 2, 16).
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. G. prašyme (b. l. 1-2) nurodoma, kad jis kreipėsi į trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrių atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t.y. į 5,22 ha žemės sklypą, priklausiusį jo tėvui J. G., esantį Januškonių k., Baisogalos sen., Radviliškio r. Jo giminystės ryšius su tėvu J. G. įrodo priimtas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius jo prašymą atmetė dėl priežasties, kad jis praleido įstatymo nustatytus terminus prašymui ir dokumentams pateikti. Nurodoma, kad laiku prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų įstatymo nustatytu laiku nepateikė dėl to, kad iki 2019 m. gruodžio 5 d. dar nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus atsiliepime (b. l. 15–16) nurodoma, kad 1991-11-13 K. G. pateikė prašymą Radviliškio rajono Baisogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į G. J., A. arba G. A. žemę, esančią Januškonių k., Baisogalos sen., Radviliškio r. Prašyme buvo įrašyti ir kiti pretendentai dėl nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo, tame tarpe ir G. A., J. Kartu su prašymu buvo teikti kai kurie dokumentai, tačiau nebuvo pateiktas nuosavybės teises į žemę patvirtinantis dokumentas. Radviliškio rajono komisija 1999 m. lapkričio 26 d. priėmė pasiūlymą ieškoti papildomų dokumentų arba kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Apie tai, kad nuosavybės teisių atstatymui jiems reikia kreiptis į teismą, pretendentai buvo informuojami Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002-02-05, 2003-03-18 raštais. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius 2003-03-27 raštu Nr. 313 informavo A. G., kad norint atstatyti nuosavybės teises į J. G. žemę reikia pristatyti į žemėtvarkos skyrių giminystės ryšį įrodančius dokumentus, tarp kurių – A. G. gimimo liudijimą. Iki įstatymo nustatyto termino – 2003-12-31 A. G. nepateikė Radviliškio žemėtvarkos skyriui giminystės ryšį su buvusiu savininku J. G. įrodančio dokumento, kad J. G. buvo jo tėvas. 2019-04-17 buvo gautas A. G. prašymas grąžinti tėvo J. G. žemę. Radviliškio skyrius vėl informavo A. G., kad trūksta jo giminystės ryšį su buvusiu savininku J. G. įrodančio dokumento, kurie turėjo būti pateikti iki 2003-12-31. Tik 2019-12-11 Radviliškio skyriuje buvo gauti A. G. prašymas grąžinti tėvo J. G. žemę bei teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. G. yra A. G. tėvas. 2020-01-06 skyriaus raštu Nr. 30SD-42-(14.30.104.) A. G. buvo informuotas, kad jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl giminystės ryšį su J. G. patvirtinančio dokumento gavimo ir spęsti klausimą dėl įstatyme nurodyto praleisto termino šiam dokumentui pateikti atnaujinimo. Siūlo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. G. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas A. G. pretenduoja į J. G. nuosavybės teisėmis valdytą 5,22 ha ploto žemės sklypą, esantį Januškonių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.
Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal iki 1997-07-01 galiojusį LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Nuo 2004-10-26, įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-451/2018).
Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino. Teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo santykius, nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A261-85/2010).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-505/2009; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-451/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises priežastimis pripažįstamos ne tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, bet atsižvelgiama į pareiškėjo elgesio atitikimą įprastai rūpestingo ir apdairaus asmens standartui, vertinami individualūs asmens gebėjimai suvokti tam tikru laikotarpiu visuomenėje vykstančius procesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-112-492/2018).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apie tai, jog pareiškėjas turi teisę pretenduoti į tėvo žemę, jis žinojo dar iki prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę teikimų termino 2001-12-31 pabaigos. 1991-11-13 Radviliškio rajono Baisogalos apylinkės agrarinės reformos tarnyboje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į G. J., A. arba G. A. žemę, esančią Januškonių k., Baisogalos sen., Radviliškio r., buvo gautas pareiškėjo motinos K. G. prašymas, kuriame be kitų pretendentų buvo įrašytas ir A. G.. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus atsiliepimo (b. l. 15-16), Radviliškio rajono komisija 1999 m. lapkričio 26 d. pretendentams į žemę pateikė pasiūlymą ieškoti papildomų dokumentų arba kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Apie tai, kad nuosavybės teisių atstatymui jiems reikia kreiptis į teismą, pretendentai buvo informuojami Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. vasario 5 d., 2003 m. kovo 18 d. raštais. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 27 d. raštu Nr. 313 informavo A. G., kad norint atstatyti nuosavybės teises į J. G. žemę reikia pristatyti į žemėtvarkos skyrių giminystės ryšį įrodančius dokumentus, tarp kurių – A. G. gimimo liudijimą. Iki įstatymo nustatyto termino – 2003 m. gruodžio 31 d. A. G. nepateikė Radviliškio žemėtvarkos skyriui giminystės ryšį su buvusiu savininku J. G. įrodančio dokumento, kad J. G. buvo jo tėvas. Į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. G. žemę su prašymu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 11 d. Taigi pareiškėjas veiksmus, susijusius su savo, kaip galimo pretendento į žemę, realizavimu atliko jau pasibaigus Atkūrimo įstatyme nustatytam terminui nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad egzistavo objektyvios kliūtys iki įstatymo nustatyto termino kreiptis į atitinkamas institucijas ar teismus dėl informacijos apie prašyme nurodyto buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, giminystės ryšius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog A. G. turėjo realią galimybę reikiamus duomenis gauti laiku.
Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodamas apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasis savo interesais, A. G. turėjo galimybę pasidomėti turėta tėvo nuosavybe. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad A. G., elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos. Taip pat teismas vertina tai, jog net atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas apie galimybę atkurti nuosavybės teises į žemę žinojo nuo 1991 m. lapkričio 13 d. (prašymo teikimo agrarinės reformos tarnybai dienos), tačiau tiek į Nacionalinę žemės tarnybą, tiek į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi tik 2019 metais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šių terminų trukmė savaime sudarė galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog valstybės įstaigos neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Priešingai, byloje nustatyta, jog A. G. savo valios veiksmais nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo nesiekė ir nesiėmė priemonių gauti informaciją apie valdytą žemę, nebandė savalaikiai nustatyti juridinį faktą apie giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku. 2004 m. spalio 12 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atkuriamaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys, jog jis laiku nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus įstatymo nustatytu laiku nepateikė dėl neįsiteisėjusio 2019 m. lapkričio 5 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimo, nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjo kreipimasis praėjus beveik dvidešimt metų po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo tėvo valdytą žemės sklypą nepatvirtino reikšmingų aplinkybių, jog pareiškėjas buvo aktyvus ir rūpestingas nuosavybės teisių atkūrimo procese iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pabaigos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo kokių nors objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų argumentų, terminas buvo praleistas dėl subjektyvių aplinkybių (pavėluotas kreipimasis į atitinkamas institucijas, į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo). Aptartos aplinkybės patvirtina tai, kad termino prašymui dėl nuosavybės teisių paduoti praleidimą šiuo atveju lėmė pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas bei jo pasirinktas pasyvus elgesio modelis, ir tai nelaikytina objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistiems terminams atnaujinti.
Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad terminas pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.