- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- AN2-78-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03422-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. (duomenys neskelbtini) V. M. 2020 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (past. – ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo nustatė, kad R. B., 2020 m. vasario 13 d. apie 17.43 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį MITSUBISHI PAJERO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dvipusio eismo kelyje, pažymėtame horizontaliuoju kelio ženklinimu, ketindamas toliau pasukti į kairę, apvažinėjo spūstyje tvarkingai vienas paskui kitą važiuojančias transporto priemones, važiavo priešingos krypties eismo juosta, kuri atskirta kelio ženklinimu siaura ištisine linija, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui ir susidūrė su automobiliu MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 8, 9, 117 ir 119 punktus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Minėtu nutarimu R. B. paskirta: 1) administracinė nuobauda – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda; 2) administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
2. Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. B. skundą, 2021 m. sausio 5 d. nutartimi jį atmetė ir paliko galioti nutarimą nepakeistą. Skundžiama nutartis motyvuota tuo, kad R. B., vairuodamas automobilį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas KET reikalavimus, ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
4. Teikiamu apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pasak R. B., skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė eismo įvykio priežastis, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų bei atsiradusių realių pasekmių, todėl nepagrįstai pripažino kaltu dėl eismo įvykio.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. B. įvykio dieną važiavo pasiimti dukros iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Ten, kur įvyko eismo įvykis, yra pažymėtos dvi eismo juostos abejomis kryptimis. Eismo juostos gana plačios, jose gali tilpti po du automobilius (bendras važiuojamosios dalies plotis apie 11 metrų). R. B. važiavo dešine eismo juosta. Kadangi buvo susiformavusi transporto priemonių grūstis ir jos stovėjo ir (ar) lėtai judėjo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, todėl atsiradus galimybei nusprendė jas apvažiuoti iš kairės pusės, kaip tai numato KET 125 punktas. Toje kelio atkarpoje yra ištisinė ir brūkšninė horizontaliojo kelio ženklinimo linijos, todėl ten, kur buvo ištisinė, važiavo jai iš dešinės (nekirsdamas jos), o kur brūkšninė – užvažiavo ant jos ir (ar) ją dalinai kirto. Privažiavus stotelę, esančią priešingoje, kairėje važiuojamosios dalies pusėje, už jos toliau prasidėjus trumpai ištisinės juostos atkarpai, pristabdė ir apvažiavo tą atkarpą iš dešinės pusės, o jai pasibaigus ir prasidėjus brūkšninei horizontaliojo kelio ženklinimo linijai, nusprendė apvažiavęs priešais pristabdžiusią transporto priemonę pasukti į kairėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Iš karto įstrižai sukti negalėjo, nes įvažiavimo pradžioje buvo kliūtis – transporto priemonė, kuri stovėjo įvažiavimo kairėje ir norėjo įvažiuoti toliau ar išvažiuoti, todėl teko kelis metrus pavažiuoti iš kairės apvažiuojant priekyje buvusią transporto priemonę. Tokiu būdu atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje. Tuo metu iš priešpriešos jokia transporto priemonė nevažiavo. Ketino pravažiavęs tą kliūtį sukti į kairę, kai staiga, beveik susilyginus su dešinėje apvažiuojamu automobiliu, iš dešinės pusės, iš už apvažiuojamo automobilio tiesiog „iššoko“ MERCEDES markės automobilis ir susidūrimo išvengti nepavyko. Kaip atsirado iš automobilių stovėjimo aikštelės esančios dešinėje kelio pusėje staiga išvažiavęs automobilis, pastebėjo tik paskutinę sekundę. Pamena, kad automobilio vairuotojas išvažiavimo metu žiūrėjo į dešinę ir tik prieš pat susidūrimą atsisuko į kairę.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantis vaizdo įrašas kaip tik patvirtina, jog R. B. apvažiavo arti dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stovinčias transporto priemones iš kairės. Toje, matomoje atkarpoje, važiavimo kryptys atskirtos brūkšnine horizontaliojo kelio ženklinimo linija ant kurios galėjo užvažiuoti ir (ar) dalinai ją kirsti, tačiau akivaizdu, jog jis važiavo arčiau dešinėje esančių transporto priemonių, o priešais pravažiuojančioms transporto priemonėms tikrai netrukdė, nes iki jų buvo gana didelis atstumas. Vaizdo įrašas patvirtina, kad transporto priemonės važiuodamos nekeičia nei savo važiavimo krypties, nei greičio.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suklydo ir netinkamai interpretavo jo pasisakymus teisme bei teikiant paaiškinimus, nes jo pozicija nesikeitė, ji tik buvo papildyta pagal tokius duomenis, kurių reikalavo bylą tiriantys pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad jis teigė, jog į priešingą juostą išvažiavo „norėdamas apvažiuoti į dešinę sukantį automobilį“, nes to R. B. niekada neminėjo, t. y. nei 2020 m. vasario 13 d., nei 2020 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimuose. Apie tai, kad apvažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto esančius automobilius, jis minėjo 2020 m. kovo 4 d. Kad buvo grįžęs į savo eismo juostą ir vėl išvažiavo į priešpriešinę prieš ketindamas sukti į kairę gali pasakyti tiek, jog nemanė, kad toli iki įvykio buvusios aplinkybės yra svarbios, ypatingai tada, kai nebuvo pažeistos KET. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad jo pozicija keitėsi priklausomai nuo to, kokie buvo surinkti byloje duomenys, nes ji tik buvo tikslinama.
9. Pasak R. B., nėra jokių įrodymų, kad apvažiuodamas arčiau dešinio kelio krašto esančius automobilius ir kirsdamas brūkšninio kelio ženklinimo liniją jis pažeidė KET. Vaizdo įraše visa matoma kelio atkarpa paženklinta brūkšnine horizontaliojo kelio ženklinimo linija. Įraše aiškiai matosi, kad vairavimas nekelia pavojaus eismo saugumui, t. y. nei viena transporto priemonė nekeičia savo judėjimo krypties ar greičio, imtasi kitų veiksmų savo arba kitų žmonių saugumui užtikrinti, nes tam nebuvo jokio pagrindo.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į KET atitinkamų punktų reikalavimus, netinkamai interpretavo KET nuostatas ir padarė klaidingą išvadą, jog jos buvo pažeistos. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepažeidė KET 117 punkto. KET 125 punktas rekomenduoja ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones apvažiuoti iš kairės, o KET 113 punktas – kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Nagrinėjamu atveju stovinčios transporto priemonės spūstyje buvo pasitraukusios arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o R. B. jas apvažiavo iš kairės pusės nepažeisdamas KET reikalavimų, t. y. galėdamas kirsti brūkšninę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog jis vairavo automobilį pagrindiniu keliu ir įvertino visas aplinkybes, kad nebūtų kliudoma pirmenybę turintiems eismo dalyviams.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai
11. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą T. S. prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį.
12. Atsiliepime nurodoma, kad R. B. stengiasi išvengti atsakomybės ir neakcentuoja tų faktinių aplinkybių, kurios pastarajam nepalankios bei yra akivaizdžios. Pažymėtina, kad R. B. eismo įvykio vietoje pripažino savo kaltę ir dėl to jie patraukė automobilius, jog būtų užpildytos eismo įvykio deklaracijos, tačiau R. B., patraukus automobilius, pakeitė savo nuomonę, todėl buvo iškviesta policija, kuri įregistravo eismo įvykį. R. B., suprasdamas savo daromus KET pažeidimus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur pažymėta kelio ženklinimu – horizontali ištisinė juosta, ir nelėtindamas važiavimo greičio važiavo prieš eismą, tokiu būdu priversdamas judančius automobilius mažinti greitį ir keisti važiavimo kryptį bei praleisti R. B. vairuojamą automobilį, kas laikytina pavojingu vairavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
R. B. apeliacinis skundas atmestinas
13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Susipažinus su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu, įvertinus pateiktą rašytinę bylos medžiagą, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pripažinta, jog R. B. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
15. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vieno ar kelių šioje teisės normoje nustatytų alternatyvių veiksmų padarymą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
16. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 16 d. nutarimu nustatyta, kad R. B., vairuodamas automobilį bei įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą (atskirta ištisine ženklinimo linija) pažeidžiant KET, sukėlė pavojų eismo saugumui ir susidūrė su automobiliu MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime taip pat nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 4, 8, 9, 117 ir 119 punktuose numatytus reikalavimus. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad 2020 m. vasario 13 d. apie 17.43 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė R. B. vairuojamas automobilis MITSUBISHI PAJERO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su T. S. vairuojamu automobiliu MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neneigia bei su ja sutinka ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau pastarasis nesutinka su tuo, kad jo vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui, nes jis nepažeidė jokių KET reikalavimų.
17. Sprendžiant klausimą, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, svarbu tinkamai įvertinti byloje esančius ir jokių abejonių nekeliančius įrodymus – foto nuotraukas (b. l. 67-68, 81-84, 107-108), kurios buvo padarytos iš karto po eismo įvykio, bei kuriose užfiksuotas tikslus automobilių išsidėstymas po jų susidūrimo.
18. Šiose foto nuotraukose užfiksuotas susidūrimas tarp automobilių, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (past. – T. S. vairuota transporto priemonė) ir (duomenys neskelbtini) (past. – R. B. vairuotas automobilis). Iš foto nuotraukų analizės galima pagrįstai daryti išvadą, kad automobilių susidūrimo metu (past. – ir dar iki tam įvykstant) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis visas buvo akivaizdžiai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (past. – kairiąją), kuri nuo jo važiavimo juostos atskirta siaura ištisine linija. Iš automobilių išsidėstymo po įvykusio eismo įvykio taip pat akivaizdu, kad R. B. vairuojamas automobilis kryptingai, tiesia kryptimi judėjo priešpriešinio eismo juosta (b. l. 67-68, 81-82, 107-108), o manevras (dešine eismo juosta važiuojančių automobilių lenkimas ir išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą) fiziškai nėra įmanomas iš tos vietos, nuo kurios prasideda brūkšninės eismo juostos ženklinimas (b. l. 67), kaip tai teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kadangi R. B. vairuojamas automobilis nebuvo posūkio į kairę darymo pozicijoje, o judėjo tiesia trajektorija, t. y. automobilis neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą paskutiniu momentu, vos tik prasidėjus brūkšninei eismo juostai, nes elementariai automobilis negali atlikti persirikiavimo manevro ir išsitiesinti kelių sekundžių laiko intervale ir vos kelių metrų atstume. Todėl darytina jokių abejonių nekelianti išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priešingoje eismo juostoje atsidūrė ne atlikdamas sukimo į kairę manevrą, o apvažiuodamas kliūtį arba ją lenkdamas. R. B. nurodo, kad norėjo sukti į kairėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini) mokyklą paimti joje besimokančios savo dukters. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darydamas šį manevrą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tai privalėjo padaryti iš savo važiuojamosios eismo juostos (dešinės pusės) ir laikydamasis KET reikalavimų, o ne aplenkti joje tvarkingai vienas paskui kitą važiuojančias transporto priemones, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir joje daryti posūkį į kairėje esančią mokyklą.
19. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių, kad R. B. vairavo transporto priemonę ir pažeidė ne vieną KET punktą (past. – nurodytus institucijos nutarime), tuo sukeldamas realią grėsmę eismo saugumui, todėl jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B., važiuodamas gatve, kurią sudaro tik viena jo kryptimi skirta judėti eismo juosta, sudarydamas neegzistuojančią, nepažymėtą antrą eismo juostą, pažeidė KET 117 ir 119 punktus. Be to, važiuodamas priešinga eismo juosta R. B. susidūrė su T. S. vairuojamu automobiliu, todėl akivaizdu, kad susidarė pavojinga situacija. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų važiavęs savo juosta, kaip to reikalauja KET, ši situacija nebūtų susidariusi. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėmesys į tai, kad institucijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimu nėra konstatuota, jog R. B. yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, o nustatyta, kad jis sukėlė pavojų eismo saugumui ir susidūrė su kitu automobiliu. Nagrinėjamos bylos kontekste nėra svarbu, kuris asmuo iš tiesų yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, nes pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar eismo dalyvio (past. – vairuojančio transporto priemonę) veiksmai, pažeidžiant eismo taisykles, sukėlė realų pavojų eismo saugumui. Be to, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar teisėtai bei pagrįstai R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o T. S. kaltės klausimas nėra sprendžiamas, kadangi tai buvo padaryta kitoje administracinio nusižengimo teisenoje, kuri bylos duomenimis buvo nutraukta.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenys ir įrodymus, nepadarė teisės taikymo klaidų ir pagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą ir paliko galioti institucijos priimtą nutarimą. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.