- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-2983-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33419-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti ieškinio pateikimo terminą (jei jis praleistas) dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus direktoriaus pavaduotojo raštą Nr. lSS-1767-(7.5) ir patenkinti E. D. ieškinį; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių ir prašė parduoti naują kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Prašyme nurodė, jog už perkamą kitos paskirties žemės sklypą pageidautų atsiskaityti išsimokėtinai. Be to, prašė suteikti 40 procentų nuolaidą. 2018 m. birželio 29 d. dar kartą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių ir prašė suteikti 40 procentų nuolaidą perkamam žemės sklypui bei nurodyti galutinę sklypo kainą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 49SFN-1836-(14.49.104.) informavo, kad prašoma nuolaida negali būti taikoma. Teigė, kad Vilniaus miesto skyriaus atsakymas buvo apskųstas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 1SS-1767-(7.5.) skundo netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Grąžino ieškovui žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 1SS-1767-(7.5). Nurodė, kad ieškinyje kitų procesinių reikalavimų, kylančių iš civilinės teisės, nėra, išskyrus reikalavimą panaikinti individualų norminį aktą. Iš ieškinio turinio nustatė, kad ieškovo reikalavimai kyla iš Viešojo administravimo įstatymo – viešo administravimo subjektas priėmė individualų administracinį aktą. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnis, 17 straipsnis tiesiogiai nurodo, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Sprendė, kad nuoroda į specialiosios teisėjų kolegijos nutarimus, kad: „be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. T-50/2017; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. T-125/2015 ir kt.)“, nagrinėtame teisiniame santykyje netinka, nes nėra jokio ginčo dėl civilinių santykių. Paaiškino, kad ieškovas reiškia skundą dėl viešo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, todėl ginčas turi būti sprendžiamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 1SS-1767-(7.5), kuriuo atsisakyta patenkinti skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
7. Teigė, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs su valstybės žemės pirkimo teisiniais santykiais, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
8. Nurodė, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytą teisės normą. Pažymėjo, kad jeigu teismui kilo neaiškumų dėl rūšinio teismingumo, teismas privalėjo kreiptis į specialią teisėjų kolegiją, o ne grąžinti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.
9. Pažymėjo, kad ieškovui yra apribojama teisė į teisminę gynybą ginant savo pažeistas teises, kadangi du Lietuvos Respublikos teismai negali apsispręsti, kurio kompetencijai priskirtinas ginčo nagrinėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip jam neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad ieškovas reiškia skundą dėl viešo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, todėl ginčas turi būti sprendžiamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus direktoriaus pavaduotojo raštą Nr. lSS-1767-(7.5) ir patenkinti E. D. ieškinį.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus minėtus ieškinio reikalavimus, teismui ieškinio priėmimo stadijoje kyla pareiga įvertinti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Analogiška įstatymo nuostata yra įtvirtinta CPK 36 straipsnio 2 dalyje. Bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017).
15. Kadangi ieškovas reiškė reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. lSS-1767-(7.5) Dėl skundo nagrinėjimo, ieškinyje iš esmės nurodė nesutikimo su Nacionalinės žemės tarnybos rašte pateikta informacija argumentus, kitų reikalavimų nereiškė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas panaikinti šį raštą (atsakymą) yra administracinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme.
16. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas iš esmės siekia, kad jam būtų suteikta 40 proc. nuolaida perkamam žemės sklypui. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas – t. y. prašymas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. lSS-1767-(7.5) panaikinimo, nesukels ieškovo siekiamų teisinių padarinių.
17. Ieškovui siekiant, kad jam būtų suteikta 40 proc. nuolaida perkamam žemės sklypui, ieškovas pateiktame ieškinyje turėtų suformuluoti atitinkamą reikalavimą. Pažymėtina, kad ginčai susiję su žemės sklypo pirkimo teisiniais santykiais (pvz. perkamo žemės sklypo kaina) yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, tačiau ieškinyje nereiškiant tokio pobūdžio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti.
18. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri nurodo, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė byla nebuvo iškelta, pirmosios instancijos teismas sprendė ieškovo ieškinio priėmimo klausimą ir ieškinio nepriėmė, todėl negalėjo pažeisti CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuri taikoma tuo atveju, kai ieškinys yra priimtas.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.