- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2-62-649/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00937-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- I. R.
- Advokatai
- Dajas Stonis
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovei V. R., jos atstovui advokato padėjėjui Dajui Stoniui, atsakovui I. R., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Urbonavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui I. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokinio turto padalijimo bei neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė palaikė ( b. l. 3-7) ieškinį ir proceso metu prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, taip pat priteisti 10000 Lt neturtinės žalos.
Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė dukterys A. R. (duomenys neskelbtini) ir J. R. (duomenys neskelbtini).
Taip pat ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas – gerbti ir mylėti, būti lojaliam, remti vienas kitą materialiai ir moraliai, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo.
Sudarius santuoką šeimyninis gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo girtauti, o pastaruosius dvejus metus piktnaudžiauja praktiškai kiekvieną dieną. Atsakovas vartodavo psichologinį smurtą, žemindavo, užgauliodavo, vartojo ir fizinį smurtą, dėl ko 2012-12-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė nemano, kad esama padėtis gali pasikeisti, ir mano, kad šeimos išsaugoti neįmanoma. Atsakovo nesirūpinimas šeima, sutuoktinio pareigų neatlikimas, žiaurus elgesys su ieškove rodo, kad bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, ir tai yra pagrindas nutraukti santuoką esant atsakovo kaltei.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos ir nurodo, kad ieškovės lūkesčiai dėl pilnavertės šeimos liko neišpildyti. Dėl atsakovo elgesio, kaip sutuoktinio pareigų nevykdymo, girtavimo, smurtavimo patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, atsakovo elgesys žemina ieškovę kaip motina ir kaip sutuoktinę, dėl to ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą.
Šeima santuokoje įgijo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškinyje prašo priteisti ieškovei atleidžiant ieškovę nuo pareigos išmokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, bei į tai, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie buto įgijimo. Nurodė, kad bendrasantuokinį butą įsigijo už 6500 Lt, iš kurių 3500 Lt buvo bendros su atsakovu lėšos, o 3000 Lt asmeninės ieškovės lėšos. Ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti atsakovui automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi automobilis parduotas ir gautos lėšos pasidalintos.
Ieškovė prašo palikti santuokinę pavardę – R., nurodo, kad kreditorių neturi.
Taip pat ieškovė prašo nustatyti dukrų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, dukrų išlaikymui ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kas mėnesį kiekvienai po 400,00 Lt iki dukrų pilnametystės, nurodo, kad vienos dukters išlaikymo mėnesinės išlaidos siekia apie 800 Lt.
Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jau beveik 2-3 metus gyvena atskirai, atsakovas šeimos mėnesio išlaikymui skiria po 164 Lt. Vaikai turi sveikatos problemų, juos reikia į sanatoriją vežioti. Nesutarimai, dėl kurių pradėjo galvoti apie santuokos nutraukimą, prasidėjo 2009 metais, kai abu neteko darbo. Nuo to laiko atsakovas pradėjo išgėrinėti, grįžęs į namus triukšmauti, priekaištauti, prasidėjo pavydo priepuoliai. Atsakovas naudodavo psichologinį smurtą, praeitų metų gruodžio mėnesį vartojo fizinį smurtą ir ieškovę sumušė. Atsakovas grįžęs neblaivus laužydavo daiktus, plėšydavo knygas. Prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė nervinį stresą, dėl to vartojo vaistus.
Ieškovė nurodė gaunanti per mėnesį apie 700 Lt pašalpą bei po 10 Lt iš apklausų centro, vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 800 Lt, atsakovas pastaruoju metu pravesdavo po 50 Lt, kas mėnesį iš tėvų pragyvenimui dar gaudavo po 500-600 Lt.
Posėdžio metu patikslino, kad įsigydami butą Kupiškyje 1000 Lt įnešė iš ieškovės asmeninių lėšų, o 5500 Lt sumokėjo iš bendrų pinigų. Mano, kad butas turėtų priklausyti jai vienai, nes neįsivaizduoja, kaip galėtų bendrai gyventi su atsakovu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ( b. l. 44-49) nurodė, kad nesutinka su santuokos nutraukimu dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos priteisimu bei siūlomu santuokoje įgyto turto padalijimo būdu. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Lt per mėnesį, mano kad santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, prašo santuokinį turtą padalinti lygiomis dalimis – po ½ dalį.
Atsakovas nurodo nepažeidęs sutuoktinio pareigų, nes mylėjo ir myli sutuoktinę ir vaikus, rėmė sutuoktinę ir šeimą materialiai ir moraliai, kiek galėjo prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Jo veiksmuose nėra CK 3.60 str. nurodytos prezumpcijos. Nors ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš sutuoktinę, tačiau jis nepripažintas kaltu.
Nurodė, kad kiekvienam vaikui gali teikti 200 Lt kasmėnesinį išlaikymą, tačiau negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo – po 400 Lt, nes jo mėnesinės pajamos yra 461 Lt. Išlaikymą turi teikti abu tėvai. Dukros A. ir J. neturi rimtų sveikatos problemų, todėl nereikalingi pastovūs vaistai ir kitos medicininės paslaugos.
Dėl santuokoje įgyto turto nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti padalintas ieškovei ir atsakovui po ½ dalį. Nėra aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nurodė, kad nuo 2004 m. iki 2009 m., panaudodamas savo asmenines lėšas, pats atliko buto remonto darbus, pirko statybines medžiagas ir įrankius, tokiu būdu didesne dalimi prisidėjo prie buto pagerinimo. Dėl apmokėjimo už butą nurodė, kad dalį buto kainos -5500 Lt-apmokėjo iš savo užmokesčio pervesdamas lėšas į sąskaitą pardavėjai I. Ž..
Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo yra abipusė kaltė. Nuo 2009 m. abu su sutuoktine buvo bedarbiai, prieš dvejus metus prasidėjo ieškovės kelionės savaitgaliais, mokymai, seminarai, važinėjimai į naktinius klubus. Grįždavo namo su gėlėmis nesakydama, iš kur gavo jas, taip išprovokavo 2012 m. gruodžio 6 d. smurtą prieš ieškovę. Turi skolą „Snoro lizingui“ apie 950 Lt, tačiau šią skolą laiko asmenine, todėl nenurodė apie kreditorius atsiliepime. Dėl išlaikymo nurodė, kad jam per mėnesį lieka 214 Lt iš 268 Lt neįgalumo pensijos, dar gaus po 230 Lt iš naujos darbovietės. Turi nedarbinių pajamų, todėl kiekvienam vaikui gali skirti po 200 Lt per mėnesį. Turi 50 proc. darbingumą, nes amputuoti du dešinės rankos pirštai. Dėl buto įgijimo nurodė, kad iš 6500 Lt kainos 1000 Lt buvo įnešta pardavus butą Noriūnuose, kita suma sumokėta iš jo sąskaitos, iš bendrų šeimos lėšų. Tačiau butas po įgijimo yra kapitališkai suremontuotas, remonto darbus atliko pats ir remontui skyrė visas savo pajamas, buto pagerinimui iš bendrų lėšų skirta apie 20000 Lt. Mano, kad bendrą ūkį su sutuoktine vedė iki 2012 m. lapkričio mėnesio, butą dalinti teisingiausia į dvi lygias dalis. Pripažino, kad alkoholį gal ir per dažnai vartodavo.
Liudytojas A. V., ieškovės tėvas, parodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima po santuokos sudarymo sutarė gerai, nesutarimai prasidėjo 2009 m., konfliktus išprovokuodavo atsakovo alkoholinių gėrimų vartojimas. Atsakovas nevengdavo alkoholio, tik slėpdavosi.
Liudytoja L. B., ieškovės ir atsakovo šeimos draugė, parodė, kad pykčiai šeimoje prasidėjo dėl atsakovo išgėrinėjimo. Vieną kartą matė ieškovę su mėlyne paakyje, ieškovė apie konfliktus su atsakovu jai papasakodavo. Du kartus su ieškove buvo išvažiavusios į naktinius klubus, tačiau mano, kad apie keliones sutuoktiniai žinojo.
Liudytojas V. R., ieškovo tėvas, parodė, kad padėjo sūnui kapitališkai remontuoti butą Kupiškyje. Visus remonto darbus atsakovas darė pats, jam taip pat draugai padėjo. Dėl buto Kupiškyje įgijimo jam žinoma, kad pradinį įnašą įnešė iš sumos, gautos už butą Noriūnuose, kitą dalį buto kainos atsakovas sumokėjo pervedinėdamas pinigus iš savo sąskaitos. Dėl santykių šeimoje nurodė, kad paskutinius dvejus metus šeimoje negeri dalykai dedasi.
Kupiškio rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė išvadą dėl A. ir J. R. gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, dukros norėtų gyventi su mama ( b. l. 67-80).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies – dalyje dėl išlaikymo priteisimo vaikams, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo iš dalies, likusioje dalyje pilnai.
Dėl santuokos nutraukimo
Iš santuokos liudijimo ( b. l. 10 ) matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė dukros J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 11, 12). Atsakovas turėjo norą išsaugoti santuoką ir apie tai teigė parengiamuosiuose posėdžiuose ( b. l. 89-90, 92-93), tačiau atsakovė nesutiko, kad būtų skirtas terminas susitaikymui. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad santuokos išsaugoti nebeįmanoma, ir prašė santuoką nutraukti. Iš sutuoktinių paaiškinimų matyti, kad tarpusavio santykiai gana įtempti, ir tai daro neigiamą poveikį jų nepilnamečiams vaikams.
Ieškinyje ieškovė, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, remiasi dviem pagrindais-jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ( CK 3. 60.str. 2 d.), ir kad atsakovas žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ( CK 3. 60 str. 3 d.).
Teismo nuomone, neįrodytas santuokos nutraukimo pagrindas, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovė ir jos atstovas teigia, kad atsakovas nepakankami prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Tačiau atsakovas, turėdamas 50 proc. darbingumą ( b. l. 53, 54), stengėsi dirbti ir uždirbdavo, nors gaudavo nedidelį atlyginimą ( b. l. 50, 109-111). Ieškovė pastaruoju metu praktiškai neuždirbdavo lėšų šeimai ir klaidingai mano, kad jos pajamos yra socialinė pašalpa ir pašalpos dydžiu ji prisideda prie šeimos išlaikymo. Išmokų vaikams įstatymas ( 1994-11-03, Nr. I-621) nustato, kad įvairios išmokos skiriamos vaikams, o Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ( 2003-07-01, Nr. IX-1675) nustato, kad socialinė pašalpa mokama sutuoktiniams ir jų vaikams. Darytina išvada, kad socialinė pašalpa ir kitos išmokos yra šeimos pajamos, nesvarbu, kad dažniausiai tokių išmokų ir pašalpų gavėjais nurodomos motinos. Ieškovė, būdama darbinga, šeimoje esant 13 ir 8 metų vaikams, pati nepakankamai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, todėl atmetami teiginiai dėl to, kad atsakovas nesistengė išlaikyti šeimos. Teismo nuomone, ieškovė, tik minimaliai prisidėdama prie šeimos išlaikymo, neturėtų kaltinti atsakovo, turinčio 50 proc. darbingumą, nepakankamu šeimos išlaikymu.
Ieškovės ir atsakovo paaiškinimai dėl sutuoktinių pareigų vykdymo prieštaringi, liudytojų parodymai neįrodo atsakovo kaltės nevykdžius sutuoktinio pareigų. Atsakovas pripažino, kad gal ir per dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kita vertus, keistai atrodo ieškovės paaiškinimai, kad ji be sutuoktinio ar be jo žinios važiuodavo į naktinius klubus, tačiau pats savaime toks faktas neįrodo ieškovės neištikimybės. Esant tokai situacijai, konfliktai šeimoje būdavo užprogramuoti, nes liudytoja L. B. parodė, ieškovė ir atsakovas vienas kito pavydėdavo.
CK 3.60 str. 3 d. nurodo, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu. Nagrinėjamu atveju atsakovui taikoma ši kaltės prezumpcija – jis 2012-12-21 teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 87-88, nuosprendžio rūšis) pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nusikaltimų padarymo. Nusikalstamas veikas atsakovas įvykdė prieš ieškovę – panaudojo prieš sutuoktinę fizinį smurtą jai sukėlė fizinį skausmą, taip pat grasino nužudyti sutuoktinę. Tokiu atveju laikoma, kad sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu. Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, ir tokiu atveju atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo preziumuojama,
Žemesnės instancijos teismas
Santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės remiantis CK 3.60 str. 3 d.
Ieškovei paliekama santuokinė pavardė – „R.“ ( CK 3.69 str. 1d.), nes ieškovė yra pateikusi tokį prašymą, atsakovas sutinka su prašymu.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškovė prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, atsakovas nesutinka su reikalavimu ir nurodo, kad santuoka nutrūko dėl abipusės kaltės.
Ieškovė nurodo, kad neturtinę žalą ji patyrė dėl atsakovo girtavimo, fizinio ir moralinio smurto prieš ją naudojimo- patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 3.70 str. 2 d. nurodo, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.
Reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, atsižvelgiama į daugelį aplinkybių. Atsižvelgiama, kad didžiąją dalį santuokinio gyvenimo ieškovė ir atsakovas sutarė gerai, nesutarimai prasidėjo prieš 2-3 metus. Akivaizdu, kad nesutarimus sustiprino ir nepakankamas lėšų kiekis pragyvenimui. Atsakovas, būdamas neblaivus, vartojo prieš ieškovę smurtą ir grasino ją nužudyti - tokie poelgiai nepateisinami, todėl ieškovė santuokos metu patyrė neturtinę žalą.
Tačiau teismas negali neturtinės žalos įvertinti ieškovės prašoma priteisti suma ir mano, kad 2000 Lt dydis yra pakankama suma neturtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgiama, kad atsakovas turi neterminuotą 50 proc. darbingumą, neturi vertingo turto, turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, priteisiant ieškovei 2000 Lt neturtinės žalos, nebus pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo
Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų ( CK 174 str. 2 d.). Abu šalių nepilnamečiai vaikai, apklausti Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų ( b. l. 74, 75) pareiškė, kad norėtų gyventi su motina. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas su prašymu sutiko, todėl, nesant ginčo, vaikai teismo posėdyje nebuvo apklausinėjami.
Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. R..
Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, iš vaikų tėvo I. R. priteistinas išlaikymas.
LR CK 3. 192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šiuo atveju tarp šalių yra ginčas, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, po 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Atsakovas kas mėnesį sutinka mokėti 200 Lt kiekvienai dukrai.
Kadangi šalys nutraukdamos santuoką nesusitarė dėl savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, vaikui priteistinas išlaikymas ( LR CK 3.194 str. 2 d.).
LR CK 3. 192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė, nors ieškinyje remiamasi teismų praktika, kai laikoma, kad vaikui išlaikyti reikalinga 800 Lt suma. Privaloma atsižvelgti į visas ieškovės ir atsakovo bei šeimos pajamas, išlaikymo dydis turėtų būti toks, kad asmuo, iš kurio jis priteistas, realiai galėtų mokėti tokį išlaikymą.
Teismas laiko, kad ieškovės paskaičiuoti vaikų poreikiai – po 870 Lt per mėnesį ( b. l. 35, 36) – yra per dideli ir neatitinka tėvų, privalančių teikti išlaikymą, turtinės padėties. Dukros A. ir J. R. turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau nėra pateikta duomenų, kad vaikams reikalingas nuolatinis sanatorinis ar kitoks gydymas specialiais vaistais. Nors ieškovė įsigydavo įvairių maisto papildų ir kitų prekių ( b. l. 28-34), maisto papildai nepaskirti gydytojo, be to, prekės 2012 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais už dideles sumas pirktos po du kartus (lapkritį už 1250,76 Lt, rugsėjį už 773,38 Lt). Teismo nuomone, tokie papildų kiekiai be gydytojų skyrimo neturėtų būti vartojami.
Teismas įvertina ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ( b. l. 96, 97), per mėnesį gauna apie 21 Lt ( b. l. 19,108). Atsakovas gauna 268,19 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją ( b. l. 51,52, 105), atlikus išskaitas pagal vykdomuosius raštus jam išmokama 214,55 Lt. Atsakovui neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas ( b. l. 53, 54). Atsakovas iki 2013 m. sausio pabaigos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 218 Lt atlyginimą (b. l. 50), nuo 2013-03-01 įsidarbino (duomenys neskelbtini) ( b. l. 103, 104), jam bus mokamas 250 Lt dydžio atlyginimas per mėnesį neatskaičius mokesčių ( b. l. 109-111). Kadangi ieškovės ir atsakovo pajamos yra nedidelės, šeimai kas mėnesį buvo skiriama apie 742 Lt dydžio socialinė pašalpa ( b. l. 18), o už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-03-01 paskirta 694,34 Lt pašalpa (b. l. 107). Iš pateiktų duomenų matyti, kad mėnesinės ieškovės ir atsakovo oficialios šeimos pajamos yra apie 1150 Lt. Ieškovė nurodė, kad iš tėvų kas mėnesį dar gauna po 500-600 Lt, atsakovas papildomai uždarbiaudamas kas mėnesį gauna nuo keliasdešimt iki 300 Lt, finansiškai dar paremia tėvai.
Teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis sunki, ieškovės paskaičiuoti pageidaujami vaikų poreikiai negali būti tenkinami pagal gaunamas pajamas. CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Teismas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo visas oficialias pajamas, mano, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per mėnesį turėtų būti apie 550 Lt. Iš šios sumos ieškovė turėtų skirti 325 Lt, atsakovas 225 Lt per mėnesį. Nors tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus lygi, atsakovo galimybės dirbti papildomai ribotos, nes jam neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas. Ieškovė, būdama sveika ir darbinga, galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes vaikai yra tokio amžiaus, kai nebereikalauja nepertraukiamos priežiūros. Suprantama, ieškovė prisidėjo prie šeimos išlaikymo rūpindamasi vaikais, tačiau galima bandyti prisidėti prie šeimos išlaikymo ir stengiantis įsidarbinti kitoje, didesnį uždarbį mokančioje, darbovietėje.
Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas teigdami, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, nepažymi fakto, kad ieškovė dar mažesne nei atsakovas lėšų suma prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Ieškovė klaidingai mano, kad išmokos vaikams ir socialinė pašalpa yra ieškovės pajamos – pagal galiojančius įstatymus socialinė pašalpa skiriama nepasiturinčiai gyvenančiai šeimai, tik išmokama dažniausiai vaikų motinos vardu.
Atsižvelgiant į esamą dabartinę situaciją, iš atsakovo nuo 2012-12-22 A. R. ir J. R. priteistinos 225,00 Lt dydžio (kiekvienai dukrai) kasmėnesinės išmokos iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl kreditorinių reikalavimų
Ieškovė nurodė, kad neturi kreditorinių reikalavimų, atsakovas atsiliepime taip pat buvo nurodęs, jog neturi kreditorių. Tačiau atsakovas posėdžio metu nurodė, kad turi apie 950 Lt vartojimo skolą „Snoro lizingui“. Kas mėnesį iš atsakovo gaunamos netekto darbingumo pensijos iškaitoma po 50 Lt (b. l. 51-52), atsakovas šią skolą laiko asmenine ir ketina grąžinti dalimis grąžinti.
Kadangi šią skolą bylos šalys laiko asmenine atsakovo skola ir atsakovas sutinka, ši skola neįtrauktina į dalintino turto sąrašą.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Šalys pripažįsta, kad santuokoje įgijo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15, 100-101), sutaria dėl buto rinkos vertės ir laiko, kad butas kainuoja 33400 Lt (šalys remiasi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta vidutine rinkos verte). Ieškinyje buvo nurodyta, kad santuokoje buvo įgytas automobilis „VW Passat“ ( b. l. 16), tačiau bylai esant teisme šalys patvirtino, kad minėtą automobilį pardavė ir pinigus pasidalijo, todėl reikalavimo dėl automobilio padalijimo ieškovė nepalaikė. Atsakovas taip pat nurodė, kad automobilis parduotas, tik neišregistruotas iš VĮ „Regitra“ ( b. l. 106).
Ieškovė prašo santuokoje įgytą butą priteisti jai neišmokant kompensacijos atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį ir nurodo, kad būtina nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į dvi aplinkybes – su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai; ieškovė buto įsigijimui panaudojo didesnę dalį asmeninių lėšų.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau neteisinga ir nesąžininga būtų priteisti ieškovei visą butą neišmokant atsakovui kompensacijos.
Teismas laiko, kad ieškovė ir atsakovas prie buto įsigijimo prisidėjo beveik lygiomis dalimis.
Ieškovė turėjo asmeninės nuosavybės teise butą Noriūnų kaime ( b. l. 22), kurį jau būdama santuokoje pardavė už 3000 Lt ( b. l. 23-24, 25). Ginčo butą ieškovė ir atsakovas įsigijo 2002-11-26 sutartimi už 6500 Lt ( b. l. 26-27), iš kurių 1000 Lt pardavėjams sumokėjo prieš pasirašant sutartį, likusius 5500 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2003-11-26 ( sutarties 3 punktas). Nors ieškovė ieškinyje nurodė buto įsigijimui skyrusi 3000 Lt asmeninių lėšų, posėdžio metu patvirtino, kad pirminiam įnašui skyrė 1000 Lt asmeninių lėšų, o kiti 2000 Lt buvo skirti mokesčiams mokėti ir maistui pirkti. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas likusius 5500 Lt už butą sumokėjo iš bendrų pinigų. Taip pat ieškovė nurodė, kad po įsigijimo butas buvo remontuotas, nors ir ne visus darbus atliko atsakovas. Liudytojas V. R. parodė, kad padėjo sūnui remontuoti didįjį kambarį, visus darbus, išskyrus dažymą, atliko patys. Vėliau sūnus su draugų pagalba visas patalpas laikui einant suremontavo, liko tik ūkinės patalpos ir bendras koridorius. Atsakovas taip pat nurodė, kad 1000 Lt už butą buvo įnešta iš lėšų, gautų pardavus asmeninį ieškovės butą. Likusi suma už butą – 5500 Lt- buvo sumokėta iš bendrų šeimos lėšų pasinaudojant atsakovo sąskaita ( b. l. 55-57). Atsakovas nurodė, kad buto pagerinimui išleido apie 20000 Lt bendrų pinigų, butą remontavo pats.
Laikant, kad dabartinė buto rinkos vertė yra 33400 Lt ( ginčo dėl to nėra), darytina išvada, kad ieškovė tik 1000 litų didesne dalimi prisidėjo dabartinės buto rinkos vertės. Tiek galutinis atsiskaitymas už butą, tiek buto remonto darbai buvo vykdomi bendromis šeimos lėšomis, atsakovui atliekant remonto darbus, ieškovė rūpinosi mažamečiais vaikais.
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad su ieškove lieka gyventi du šalių nepilnamečiai vaikai bei į tai, kad ieškovė buto įgijimui paskyrė asmeninių lėšų, dalijant butą nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ( CK 3.123 str.) ir ieškovei priteisia 3/5 dalis ginčo buto ( 20040 Lt buto vertės), atsakovui priteisia 2/5 dalis buto ( 13360 Lt buto vertės). Teismas negali buto tokiomis dalimis padalinti natūra, nors atsakovas ir neturi kitos gyvenamosios vietos. Iš registro išrašo ( b. l. 14 ) matyti, kad butas yra dviejų kambarių, todėl padalijus butą ieškovo prašymu natūra po ½ dalį, praktiškai būtų neįmanoma gyvenamąja patalpa naudotis. Ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais turėtų gyventi viename kambaryje, kitame kambaryje gyventų atsakovas. Atsižvelgiant į šalių kaltinimus vienas kitam posėdžio metu, toks gyvenimas būtų sunkiai įsivaizduojamas ir neabejotinai darytų didžiulę žalą vaikams. Be to, atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė ( b. l. 89), kad nesirengia gyventi ginčo bute ir parašys ieškovei sutikimą, kad pastaroji galėtų naudotis jo buto dalimi. Darytina išvada, kad nedalijant buto dalimis natūra atsakovo interesai dėl gyvenamosios vietos iš esmės nebus pažeisti.
Ieškinyje nebuvo keliamas reikalavimas atsakovui priklausančią buto dalį priteisti vaikams nuosavybės teise kaip išlaikymą natūra, tačiau ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad išlaikymą turtu vaikams priteisti reikėtų, jei teismas manytų, kad tam tikra dalis buto priklauso atsakovui. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju išlaikymo turtu priteisimas negalimas, nes turėtų būti priteisiamas likvidus, pragyvenimui nebūtinas turtas, kurį realizavus būtų gautos pajamos, iš kurių būtų išlaikomi vaikai. Priteisiant vaikams kaip išlaikymą dalį buto, tos dalies nebūtų galima realizuoti, todėl nebūtų gautos lėšos vaikų išlaikymui. Nors atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis sunki, tėvai privalo ieškoti galimybių teikti vaikams išlaikymą pinigais.
Ieškovei priteisiant visą butą natūra, ji įpareigojama atsakovui per dvejus metus sumokėti jo turto dalį pinigais – 13360 Lt, beveik po 557 Lt per mėnesį CK 3.127 str. 3 d.). Ieškovė yra sveika ir darbinga, turėtų ieškoti galimybių uždirbti lėšų vaikų išlaikymui bei kompensacijos išmokėjimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio ( b. l. 8), privalėjo sumokėti tokias sumas - 144 Lt už santuokos nutraukimą, 1032 Lt už prašomą priteisti turtą ( 3 proc. nuo 33400 Lt ) bei 300 Lt už prašomą priteisti neturinę žalą ( 3 proc. nuo 10000 Lt) - viso 1476 Lt. Ieškovei dalies žyminio mokesčio – 1332 Lt – mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo ( b. l. 39).
Iš pateiktų penkių ieškovės reikalavimų teismas du reikalavimus tenkino pilnai, tris iš dalies, laikytina, kad ieškinys tenkinamas 70 proc.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Nuo padalinto nekilnojamojo turto ieškovė turėtų sumokėti 601,20 Lt ( 3 proc. x 20040 Lt) žyminio mokesčio, atsakovas turėtų sumokėti 400,80 Lt ( 3 proc. x 13360 Lt) žyminio mokesčio.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą ieškovė turėtų sumokėti 240,00 Lt žyminio mokesčio (privalėjo sumokėti 300,00 Lt, reikalavimas patenkintas 20 procentų, todėl iš atsakovo ieškovei būtų priteista 60,00 Lt, galutinai šia suma ir mažinamas ieškovės žyminis mokestis).
Iš ieškovės valstybės biudžetui priteistinas iš viso 841,20 Lt žyminis mokestis.
Iš atsakovo ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas 144,00 Lt žyminis mokestis, nes atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.
Iš atsakovo valstybės biudžetui priteistinas 162,00 Lt žyminis mokestis už tenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Iš atsakovo valstybės biudžetui priteistas iš viso 562,80 Lt žyminis mokestis.
Ieškovė patyrė 1500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ( b. l. 113-114). Teismo vertinimu, byla nėra sudėtinga, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės. Remiantis CPK 99 str., ieškovė galėjo pasinaudoti teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir būtų patyrusi mažesnes išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad protingos advokato padėjėjo pagalbos išlaidos tokios apimties byloje yra 1000,00 Lt. Tenkinant ieškinį 70 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistinos 700,00 Lt dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, kadangi išlaidas dalijant proporcingai atsakovui ir ieškovei susidarytų mažesnės kaip 10 Lt priteistinos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis CPK 270, 385 str., CK 3.60-3.65, 3.69, 3.70 str., 3.117, 3.123, 3.174, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
V. R. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Kupiškio rajono civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, įrašo Nr. 68, nutraukti dėl I. R. kaltės.
V. R. palikti santuokinę – R. - pavardę.
-ieškovei V. R. priteisti 3/5 dalis 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20040 Lt vertės; atsakovui I. R. priteisti 2/5 dalis 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13360 Lt vertės.
- visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33400 Lt vertės, natūra priteisti ieškovei V. R., o iš ieškovės V. R. priteisti atsakovui I. R. 13360 Lt piniginę kompensaciją, įpareigojant V. R. sumokėti kompensaciją I. R. per dvejus metus lygiomis dalimis kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.
Iš I. R. nuo 2012-12-22 priteisti J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas kiekvienai po 225,00 Lt kas mėnesį iki dukrų pilnametystės, pinigus už praėjusį mėnesį sumokant lėšų tvarkytojai iki sekančio mėnesio 15 dienos, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai V. R..
Nepilnamečių dukterų J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. R..
Iš atsakovo I. R. priteisti ieškovei V. R. 2000,00 Lt neturtinės žalos.
Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.
Iš ieškovės V. R. priteisti valstybės biudžetui 841,20 Lt žyminio mokesčio.
Iš atsakovo I. R. priteisti valstybės biudžetui 562,80 Lt žyminio mokesčio.
Iš atsakovo I. R. priteisti ieškovei V. R. 144,00 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio bei 700,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.