Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-501-198/2013

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-02
Bylos Nr.: 2A-501-198/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-26-3-00937-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Romualdas Januška
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: I. R.

Kategorijos

75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-501-198/2013

Teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00937-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 75.8;78.2.1

SPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės ir Romualdo Januškos

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-649/2013 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui I. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokinio turto padalijimo bei neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. R. ieškiniu prašė nutraukti V. R. (V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, 1999-08-28 įregistruotą Kupiškio rajono civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, įrašo Nr. 68, dėl I. R. kaltės; V. R. palikti santuokinę R. pavardę; nepilnamečių dukterų J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2004-08-10, ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. 2000-08-18, gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. R.; iš I. R. nuo 2012-12-22 priteisti J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2004-08-10, ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. 2000-08-18, išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai po 400 Lt kas mėnesį iki dukrų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai V. R.; butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33400 Lt vertės, priteisti ieškovei V. R.; iš atsakovo I. R. priteisti ieškovei V. R. 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas – gerbti ir mylėti, būti lojaliam, remti vienas kitą materialiai ir moraliai, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Sudarius santuoką šeimyninis gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo girtauti, o pastaruosius dvejus metus piktnaudžiauja praktiškai kiekvieną dieną. Atsakovas vartodavo psichologinį smurtą, žemindavo, užgauliodavo, naudojo fizinį smurtą, dėl ko 2012-12-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė nemanė, kad esama padėtis gali pasikeisti ir mano, kad šeimos išsaugoti neįmanoma. Atsakovo nesirūpinimas šeima, sutuoktinio pareigų neatlikimas, žiaurus elgesys su ieškove rodo, kad bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas ir tai yra pagrindas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą. Šeima santuokoje įgijo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškinyje prašė priteisti ieškovei atleidžiant ieškovę nuo pareigos išmokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, bei į tai, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie buto įgijimo. Nurodė, kad santuokinį turtą, butą, įsigijo už 6500 Lt, iš kurių 3500 Lt buvo bendros su atsakovu lėšos, o 3000 Lt asmeninės ieškovės lėšos. Nurodė, kad vienos dukters išlaikymo mėnesinės išlaidos siekia apie 800 Lt. Vaikai turi sveikatos problemų.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. V. R. (V) ir I. R. santuoką, 1999-08-28 įregistruotą Kupiškio rajono civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, įrašo Nr. 68, nutraukė dėl I. R. kaltės; V. R. paliko santuokinę – R. - pavardę; Padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei V. R. priteisė 3/5 dalis 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20040 Lt vertės; atsakovui I. R. priteisė 2/5 dalis 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13360 Lt vertės; visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33400 Lt vertės, natūra priteisė ieškovei V. R., o iš ieškovės V. R. priteisė atsakovui I. R. 13360 Lt piniginę kompensaciją, įpareigojant V. R. sumokėti kompensaciją I. R. per dvejus metus lygiomis dalimis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; Iš I. R. nuo 2012-12-22 priteisė J. R., gim. 2004-08-10, ir A. R., g. 2000-08-18, išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai po 225,00 Lt kas mėnesį iki dukrų pilnametystės, pinigus už praėjusį mėnesį sumokant lėšų tvarkytojai iki sekančio mėnesio 15 dienos, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise pavedė tvarkyti vaikų motinai V. R.; nepilnamečių dukterų J. R. ir A. R. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. R.; iš atsakovo I. R. priteisė ieškovei V. R. 2000,00 Lt neturtinės žalos; likusioje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė; iš ieškovės V. R. priteisė valstybės biudžetui 841,20 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovo I. R. priteisė valstybės biudžetui 562,80 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovo I. R. priteisė ieškovei V. R. 144,00 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio bei 700,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismo nuomone, neįrodytas santuokos nutraukimo pagrindas, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Nurodė, kad ieškovė, būdama darbinga, šeimoje esant 13 ir 8 metų vaikams, pati nepakankamai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, todėl atmetė teiginius dėl to, kad atsakovas nesistengė išlaikyti šeimos. Tai, kad ieškovė be sutuoktinio ar be jo žinios važiuodavo į naktinius klubus neįrodo ieškovės neištikimybės. Atsakovas 2012-12-21 teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 87-88) pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nusikaltimų padarymo prieš ieškovę, todėl atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo preziumuojama ir santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės remiantis CK 3.60 str. 3 d. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo prieš 2-3 metus, o didžiąją santuokinio gyvenimo dalį sutarė gerai, įvertindamas, kad atsakovas turi neterminuotą 50 proc. darbingumą, neturi vertingo turto, turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus sprendė, kad 2000 Lt dydis yra pakankama suma neturtinės žalos atlyginimui. Teismas nustatė, kad ieškovės paskaičiuoti vaikų poreikiai – po 870 Lt per mėnesį – yra per dideli ir neatitinka tėvų, privalančių teikti išlaikymą, turtinės padėties. Pažymėjo, kad dukros A. ir J. R. turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau nėra pateikta duomenų, kad vaikams reikalingas nuolatinis sanatorinis ar kitoks gydymas specialiais vaistais. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis sunki, ieškovės paskaičiuoti pageidaujami vaikų poreikiai negali būti tenkinami pagal šalių gaunamas pajamas. Teismas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo visas oficialias pajamas, sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per mėnesį turėtų būti apie 550 Lt. Teismas pripažino, kad atsakovo galimybės dirbti papildomai ribotos, nes jam neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas, o ieškovė, būdama sveika ir darbinga, galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes vaikai yra tokio amžiaus, kai nebereikalauja nepertraukiamos priežiūros. Teismas pažymėjo, kad ieškovė mažesne nei atsakovas lėšų suma prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Ieškovė klaidingai mano, kad išmokos vaikams ir socialinė pašalpa yra ieškovės pajamos – pagal galiojančius įstatymus socialinė pašalpa skiriama nepasiturinčiai šeimai, tik išmokama dažniausiai vaikų motinos vardu. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas prie buto įsigijimo prisidėjo beveik lygiomis dalimis, ieškovė tik 1000 litų didesne dalimi prisidėjo prie buto įsigijimo. Tiek galutinis atsiskaitymas už butą, tiek buto remonto darbai buvo vykdomi bendromis šeimos lėšomis, atsakovui atliekant remonto darbus, ieškovei rūpinantis mažamečiais vaikais. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad su ieškove lieka gyventi du šalių nepilnamečiai vaikai bei į tai, kad ieškovė buto įgijimui paskyrė asmeninių lėšų (1000 Lt), dalijant butą nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ( CK 3.123 str.). Teismas sprendė, kad nedalijant buto natūra atsakovo interesai dėl gyvenamosios vietos iš esmės nebus pažeisti, kadangi atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesirengia gyventi ginčo bute ir parašys ieškovei sutikimą, kad pastaroji galėtų naudotis jo buto dalimi. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju išlaikymo turtu priteisimas negalimas, nes turėtų būti priteisiamas likvidus, pragyvenimui nebūtinas turtas, kurį realizavus būtų gautos pajamos, iš kurių būtų išlaikomi vaikai. Priteisiant vaikams kaip išlaikymą dalį buto, tos dalies nebūtų galima realizuoti, todėl nebūtų gautos lėšos vaikų išlaikymui. Nors atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis sunki, tėvai privalo ieškoti galimybių teikti vaikams išlaikymą pinigais.

Šalies argumentai

Ieškovė V. R. apeliaciniu skundu prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotą teismų praktiką, protingus dukrų poreikius, jų amžių, sveikatos problemas, ieškovė mano, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per mėnesį negalėtų būti mažesni kaip 800 Lt per mėnesį. Nurodo, atsakovas turėtų daugiau skirti dukroms išlaikyti, arba ne mažiau nei ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad jos ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, nepilnametės dukros lieka gyventi su ieškove, tiek atsakovas, tiek ieškovė turi sveikatos problemų. Atsakovas pripažino, kad santuokos metu alkoholį vartodavo per dažnai, kas neabejotinai turėjo įtakos jo turtinei padėčiai teismo sprendimo priėmimo dienai, todėl jis negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašant mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo teismas privalėjo atsižvelgti į dukrų sveikatos būklę, į tai, kad dukrų priežiūrai ir auklėjimui reikalingas didesnis dėmesys, finansinės ir laiko sąnaudos, todėl ieškovei tenka didesnė pareiga auklėjant bei išlaikant nepilnametes dukras. Pagal šiuo metu galiojančią buto rinkos vertę ieškovės asmeninių lėšų dalis įgyjant butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sudarytų 1/6,5 buto vertės ir tai yra ne 1000 Lt, o 5138,46 Lt. Ieškovė prie šeimos išlaikymo prisidėjo rūpindamasi vaikais, be to jos šeimą rėmė ieškovės tėvai. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, manydama, kad šį klausimą būtų tikslingiau išspręsti dalijant santuokoje įgytą turtą, tačiau teismas būdamas aktyvus šeimos bylose galėjo viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytus alternatyvius asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdus. Nurodo, kad teismui nusprendus, kad atsakovui priklauso tam tikra dalis buto, minėta dalis turėtų būti priteista jų nepilnamečiams vaikams, kaip išlaikymo dalis turtu. Išlaikymas turtu sudarytų tik dalį išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kadangi kitą dalį sudarytų išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į buto išlaikymo kaštus bei bendrą buto plotą, svarstytina galimybė parduoti šį butą, o likusias už parduotą butą lėšas panaudoti nepilnamečių vaikų išlaikymui. Sumokėti atsakovui turto dalį pinigais – 13360 Lt, beveik po 557 Lt per mėnesį ieškovė išgalėtų tik pardavus butą arba kompensaciją atsakovui mokėti dalimis tam panaudojant vaikų išlaikymui skirtas lėšas, nes kitų pajamų ieškovė neturi. Ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas I. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dukroms nėra reikalinga speciali priežiūra, nes jos nėra sergančios ypatingai retomis ar labai sunkiomis ligomis, todėl pastovūs vaistai ir kitos nuolatinės medicininės paslaugos joms nereikalingos. Nurodo, kad ieškovė turėtų daugiau laiko skirti nepilnametėms dukroms bei paieškai geriau apmokamo darbo. Ieškovės neištikimybė buvo esminė santuokos nutraukimo priežastis, o ne atsakovo kaltė, kuria ieškovė dangstėsi, motyvuodama ieškinyje. Ieškovės sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai, pateikti apeliacinės instancijos teismui, neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjant apeliacinį skundą, nes yra negaliojantys, pasibaigę pažymėjimų galiojimo terminai ir nustatyto nedarbingumo terminai. Ieškovei pagal amžių nevėlu persikvalifikuoti į kitą specialybę ir susirasti tinkamą geriau apmokamą darbą. Mano, kad priteisiant vaikams kaip išlaikymą dalį buto, tos dalies nebūtų galima realizuoti, todėl nebūtų gautos lėšos vaikų išlaikymui. Teismas teisingai vertino ir pateikė pagrįstą išvadą, kad byla nėra sudėtinga, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės V. R. argumentą, kad išlaikymas dukroms po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 22 iki dukrų pilnametystės priteistinas atsižvelgiant į tai, jog teisės aktais nustatyta, kad 1000 Lt dydžio suma (1 MMA) yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, o ieškovė prašė priteisti mažiau nei pusę nuo orientacine laikytinos sumos.

Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d). Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas šiuo atveju reiškia, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydį įvertino vaiko teisių ir interesų atžvilgiu iš įrodymų visumos padarydamas pagrįstą išvadą, kad racionalus tokio amžiaus vaikų (8 ir 12 m.) išlaikymui lėšų poreikis yra apie 550 Lt per mėnesį ir įvertinęs atsakovo galimybes dirbti dėl neterminuotai nustatyto 50 proc. darbingumo, pagrįstai iš atsakovo dukroms priteisė išlaikymą po 225 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantė neįrodė, kad šiuo metu nepilnamečiams vaikams reikalingas specialus medicininis gydymas dėl ko padidėtų nepilnamečių vaikų poreikiai, būtų reikalinga didesnė nei įprastai jų priežiūra (CPK 178 str.). Apeliantės argumentai, kad ji dėl sveikatos būklės negali dirbti siuvėjos darbo pagal įgytą specialybę, atmestini kaip neįrodyti. Medicininis pažymėjimas Nr.484, išduotas ieškovei V. R. 2010-10-20. Jame nurodyta, kad V. R. negali dirbti siuvėja konkrečiu laikotarpiu: nuo 2010-10-20 iki 2011-10-20. Medicininiame pažymėjime Nr.669, išduotame 1999-11-02, įrašyta, kad ieškovė negali dirbti sunkaus fizinio darbo bei darbo šaltyje iki 2000-11-03 dėl tuo metu diagnozuoto reumatoidinio artrito ( b.l. 146-147). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad apeliantės ir atsakovo finansinė padėtis yra sunki, apeliantės paskaičiuoti pageidaujami vaikų poreikiai negali būti tenkinami pagal gaunamas šalių pajamas, tačiau apeliantė, būdama sveika ir darbinga, galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė, kad su apeliante lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai ir taikė CK 3.123 str. išimtį, kada atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima arba vienam iš sutuoktinių tenka didesnės vertės turtas, kitam sutuoktiniui priteisiama piniginė kompensacija. Taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau santuokoje įgytas turtas gali būti nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Byloje nustatyta, kad 2 kambarių butas, (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15, 100-101) šalių įgytas santuokoje, ginčo dėl buto rinkos vertės (33400 Lt) nėra. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.127 str. dėl buto padalijimo pagrįstai sprendė, kad butą padalijus natūra, praktiškai nebūtų galima gyvenamąja patalpa naudotis, tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos naujiems šalių konfliktams kilti, o vaikams nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Todėl siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams normalias gyvenimo sąlygas, o taip pat apsaugoti juos nuo galimų neigiamų pasekmių, teismas pripažino, kad yra pagrindas visą butą palikti apeliantei, o atsakovui priteisti kompensaciją. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei visą butą, o apeliantui teisę gauti kompensaciją už nustatytą 2/5 buto dalis, atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, kas ir reglamentuojama CK 3.127 str., atsižvelgė į sudėtingus šalių tarpusavio santykius ir nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo, teisingai taikė teisės normas ir apeliantės turtinių interesų nepažeidė. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu reikalavimo priteisti vaikams išlaikymą turtu nebuvo pareiškusi nei kaip pagrindinio, nei kaip alternatyvaus. Apie išlaikymą vaikams turtu ieškovės atstovas užsiminė tik baigiamųjų kalbų metu (b.l.125). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo turtu priteisimas negalimas, nes turėtų būti priteisiamas likvidus turtas, kurį realizavus būtų gautos pajamos, iš kurių būtų išlaikomi vaikai. Priteisiant vaikams kaip išlaikymą dalį buto, tos dalies nebūtų galima realizuoti, todėl nebūtų gautos lėšos vaikų išlaikymui.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl atleidimo apeliantės nuo pareigos išmokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai nuolat konfliktuoja ir santuokoje įgyto buto padalijimas natūra prieštarautų tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesams, po santuokoje įgyto turto (buto) padalijimo faktiškai atsakovas liko visiškai be gyvenamosios patalpos, todėl jam iš ieškovės priteista 13 360 Lt kompensacija už 2/5 dalis buto yra teisinga.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės, todėl dėl jų kolegija nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas tikslina apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nurodant, kad atsakovui I. R. piniginė kompensacija 13 360 Lt priteistina už 2/5 dalis buto Technikos g. 11-1 Kupiškyje, unikalus Nr. 5798-2004-8011.

Apeliantė skundžia pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo. Ieškovė prašydama priteisti 1500 Lt advokato pagalbos išlaidas, prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu, kaip tai nustatyta LR CPK 98 str.1 d., apylinkės teismui nepateikė Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, sutikdama su apylinkės teismo motyvais, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistiną iš atsakovo ieškovei advokato pagalbos išlaidų dydį iki 700 Lt.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, šią dalį išdėstant taip:

Butą, esantį Technikos g. 11-1 Kupiškyje, unikalus Nr. 5798-2004-8011, 33400 Lt vertės, natūra priteisti ieškovei V. R..

Iš ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 360 Lt ( trylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt litų) piniginę kompensaciją už 2/5 dalis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant V. R. sumokėti kompensaciją I. R. per dvejus metus lygiomis dalimis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjai Romualdas JanuškaBirutė JonaitienėDanguolė Nijolė Smetonienė