Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovei R. K. ir atsakovui A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. S. 1524 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė ir ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-01-06, 14 val. ieškovo Šilalės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nustatė, jog atsakovas A. S. adresu M. k., Saugų sen., Šilutės r., vietinio savivaldybės kelio Nr. 7v72 apsauginėje zonoje, savavališkai, neturėdamas Šilutės rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, neteisėtai iškirto 19 paprastųjų pušų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtino kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, yra priskiriami saugotinų objektų sąrašui. Šio nutarimo 3 punkte numatyta, kad medžiai ir krūmai augantys ne miško ūkio paskirties žemėje yra priskirtini saugotiniems, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus: 3.4 punkte nurodyta, kad toks leidimas medžių kirtimo darbams yra būtinas, kai medžiai auga vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose. Atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – Aplinkos ministro) 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 p., todėl ieškovo Šilutės agentūros 2015-02-17 nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-03 nutarimu administracinėje byloje Nr. 11-17-850/2015 A. S. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ str. 1 d. Ieškovas yra institucija, kuriai teisės aktais yra pavesta užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, privalo kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta 1524,00 Eur dydžio žala paskaičiuota pagal Aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką“ bei vadovaujantis želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343. Vadovaujantis minėto įsakymo 1 priedo nuostatomis, paprastosios pušys priskirtinos II medžių grupei. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam medžio kamieno skersmens centimetrui. Neteisėtai nukirstų medžių skersmenys ir būklė užfiksuoti 2015-06-23 Neteisėtai nupjautų medžių skersmens matavimo akte. Ieškovas 2014-09-21 Pretenzija Nr.(5)-LV4-1523 siūlė atsakovui geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau šis jos neatlygino.

Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis kaip ūkininkas žemės sklypo nuomos sutartimi 2014-08-18 iš L. B. ir G. B. išsinuomojo 1,446 ha žemes sklypą, esantį M. k., Saugų sen., Šilutės r. (toliau - 1,446 ha žemes sklypas), kurį ketino nuo 2015 m. pradėti naudoti pagal paskirtį žemės ūkio veiklai ruošti šieną bei deklaruoti pievą dėl tiesioginių išmokų gavimo. Žemės sklypas buvo apleistas, todėl reikėjo pašalinti savaime priaugusius krūmus ir medžius. Pats buvo užimtas, todėl 2014 m. sutiko leisti N. J. pasiruošti malkų, parodė jam 1,446 ha žemės sklypą, paaiškinau jog pirma gali išsipjauti krūmus ir medžius tolimojoje žiūrint nuo kelio dalyje, nieko nedarant arčiau kelio esančioje žemės sklypo dalyje (žemės sklypas viena kraštine prigludęs prie lauko keliuko, šalia kurio krūmai ir medžiai priaugę tankiau). Toliau nuo kelio pirmiausia išpjovus retesnius krūmus ir medžius buvo galimybė greičiau sutvarkyti didesnę pievos dalį. N. J. be suderinimo dalį krūmų bei medžių išpjovė ir arčiau lauko keliuko. Pieva nėra iki galo sutvarkyta, dar likę didesnioji dalis krūmų ir medžių. Neigia, kad jis pats nupjovė 19 paprastųjų pušų, neorganizavau saugotinų želdinių naikinimo darbų, nes N. J. leido kirsti ne šalia kelio augančius medžius. Valstybės institucijų išduotuose 1,446 ha žemės sklypo dokumentuose nenurodoma, kad žemės sklype yra saugotinų medžių ir krūmų, todėl atsakovui nebuvo žinoma, kad žemės sklype yra saugotinų želdinių. Nesaugomų želdynų tvarkymas savo nuožiūra apimtų ir tokių želdynų iškirtimą (Želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 p.). Želdynų įstatyme bei jį detalizuojančiame Aplinkos ministro 2014-01-14 įsakyme Nr. D1-36 nėra nuostatų, reglamentuojančių galimą priklausomųjų želdynų (saugomų) buvimą žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, o nesaugomi želdynai gali būti tvarkomi žemės savininkų ar valdytojų nuožiūra. Sistemiškai vertinant Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206, pagal kurį nustatyti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, 3.10 punktas yra specialioji norma 3.4 punkto atžvilgiu, todėl turėtų būti laikomasi 3.10 punkto nuostatos, jog kaime privačioje žemės ūkio paskirties žemėje (tame tarpe ir kelio apsaugos zonoje, nes ši privačios žemės sklypo dalis Nutarimo Nr. 3.10 punkte atskirai neišskiriama) augančios pušys nelaikomos saugotinomis. Vyriausybė 2008-03-12 nutarime Nr. 206 saugomų medžių sąrašą sieja ir su tuo, ar medžiai auga deklaruotame ar nedeklaruotame lauke. „Deklaruotame lauke, tame tarpe apimant ir kelio apsaugos zoną, yra saugomos pušys didesnio kaip 20 cnt skersmens (1,3 m aukštyje) (Nutarimo 3.11 p.), o jei tai nedeklaruotas laukas - pušys nesaugomos (nutarimo 3.10 p.), išskyrus tokio nedeklaruoto lauko dalį, patenkančią į kelio apsaugos zoną - čia saugomi visi medžiai ir krūmai (nutarimo 3.4 p.). Nepateikta įrodymų, kad vieta, kurioje nustatytas pažeidimas, nėra deklaruota. Pagal Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 esmę, bent kartą deklaruotas laukas nebegali būti laikomas nedeklaruotu. Kaip iki žemės savininkams iš valstybės 2014 m. nusiperkant 1,446 ha žemės sklypą jis buvo naudotas nežinoma. Skaičiuojant žalos dydį 2015-06-26 d. atliktame Skaičiavime taikomas 6 Eur/cm žalos dydis, kuris nustatytas Aplinkos ministro 2014-11-21 d. įsakymu Nr. D1-921, įsigaliojusiu nuo 2015-01-01, tačiau Veikos padarymo metu Aplinkos ministro 2012-04-20 įsakymu Nr. D1-333 buvo nustatytas 20 Lt/cm (5,79 Eur) įkainis. 2015-06-23 Neteisėtai nupjautų medžių kelmų matavimo akto trūksta informacijos kaip buvo atlikti matavimai, tikėtina, kad buvo matuojama kelio apsaugos zona, kurios plotis 3 m., tačiau Aplinkos apsaugos specialistai neturi kvalifikacijos nustatinėjant ar apskaičiuojant kelio apsaugos zonos plotą ir ribas, atitinkamos srities specialistai (matininkai) nebuvo kviečiami. Interneto duomenų bazėje www.regia.lt 1,446 ha žemės sklype visi esantys želdiniai žymimi kaip apleista žemė, už kurią nustatytas didesnis žemės mokesčio tarifas. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad 1,446 ha žemės sklype yra Šilutės r. savivaldybės inventorizuoti ir apskaityti želdiniai, kad duomenys apie želdinius šiame sklype užfiksuoti teritorijų planavimo dokumentuose. Šis žemės sklypas skirtas žemės ūkio veiklai. Žemės ūkio naudmenose neturi būti medžių, trukdančių vykdyti žemės ūkio veiklą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-03—26 įsakymu Nr. 3D-281, 2010-03-26 patvirtinto aprašo 1.4 p., 3p., 8 p.). Nenustatyta išlygų, kad žemės ūkio naudmenose, besidriekiančiose pagal vietinės reikšmės kelius ir patenkančiose į kelio apsaugos zoną, prioritetas būtų nustatytas visiems be išlygų medžiams ir krūmams. Tam, kad deklaruoti lauką, kuris yra apleistas, būtinąjį sutvarkyti, deklaruoti nurodant, jog medžiai ir krūmai iškirsti, po to sulaukti Agentūros patikros vietoje, kur pasitvirtinus kad laukas sutvarkytas, dirbamas, tai atvaizduojama atitinkamuose KZS žemėlapiuose, ir tik nuo tokio momento laukas pripažįstamas tinkamu paramai tiesioginėmis išmokomis gauti (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymas Nr. 3d-171). 2014 m. liepą buvo iš valstybės nupirktas apleistas minėtas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir iki artimiausio deklaravimo 2015 metais būtų buvęs sutvarkytas ir tada jau deklaruotas.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2015-02-17 nutarimu atsakovas A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹³ str. 1 d. ir pagal ATPK 78 str. 1 d. už tai, kad 2015-01-06, 14 val. nustatyta, kad jis M. k., Saugų sen. Šilutės r. savivaldybės vietinio kelio Nr. 7v72 apsauginėje zonoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai organizavo saugotinų želdinių naikinimo darbus ir nupjovė 106 paprastąsias pušis, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 91 str., Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 9 p., Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 II skyriaus 7 p. nuostatas.

2014-08-18 nuomos sutartimi atsakovas A. S. išsinuomojo 1,4426 ha žemės sklypą, esantį Šilutės r. sav., Saugų sen., M. k., kuris priklauso L. B. ir G. B.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 1,4426 ha žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: 2014-05-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 17SK-(14.17.110)-761 nustatyta 0,1718 ha kelio apsaugos zona. Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos (toliau - ATPB) Nr. II-17-850/2015 pagal atsakovo skundą 2015-05-21 teismo posėdyje A. S. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog nuomojamam 1,4426 ha žemės sklypui yra nustatyta specialiosios naudojimo sąlyga (ATPB Nr. II-17-850/2015 l. 96). Pastarojoje byloje nustatyta, vietinės reikšmės kelio Nr. 7v72 kelio apsaugos zona yra ne 10 metrų nuo kelio briaunų, o po 3 metrus (b.l. 100, 105), dėl ko, atlikus papildomų faktinių tyrimą nustatyta (ATPB Nr. II-17-850/2015 l. 106-111), jog atsakovo A. S. nuomojamame žemės sklype buvo neteisėtai sunaikinta 19 saugotinų želdinių. Neteisėtai nukirstų medžių skersmenys ir būklė buvo užfiksuoti 2015-06-23 Neteisėtai nupjautų medžių skersmens matavimo akte.

Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3. 4. punkte priskiriami ir tokie, kurie auga vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose. Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343, II skyriaus 7 punkte nurodoma, kad kelių apsaugos zonose medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatyta tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą. Želdynų įstatymo l0 str. l d. 13 p., apibrėžtos savivaldybės funkcijos, t. y. savivaldybės išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams, to paties įstatymo 14 p. nustatyta, kad savivaldybės teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo genėjimo, perkėlimo klausimais. Smulkiau tą tvarką detalizuoja Aplinkos ministro įsakymas „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo tvarkos" III skyriaus 9 p., kur imperatyviai nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi tik turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodyta leidime. Sistemiškai vertinant aptartus teisės aktus darytina išvada, kad neteisėtai iškirstos paprastosios pušys, kurios augo vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos priskiriami saugotiniems, todėl jie turėjo būti nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatyta tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą.

Šilutės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-730 3.4. punkte nustatyta, kad saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje, yra želdiniai, augantys kelio juostoje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinių kraštų, jeigu nekelia pavojaus kelio naudojimo saugumui. Šio teisės akto III dalyje nustatyta leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka (ATPB Nr. II-17-850/2015 l. 76-81).

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-07-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-17-850/2015 ir atsakovo apeliacinį skundą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-07 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-572-360/2015 nustatė, kad atsakovas A. S. nesikreipė į savivaldybės instituciją dėl leidimo nukirsti kelio apsaugos zonoje augančius medžius, kaip to reikalauja minėtas Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343, II skyriaus 7 punktas bei Šilutės rajono savivaldybės 2008-11-20 sprendimo Nr. T1-730 nuostatos, toks leidimas jam nebuvo išduotas, todėl teismai konstatavo, kad atsakovas A. S., pažeisdamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, neteisėtai iškirto 19 paprastųjų pušų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas A. S. savo prieštaravimus ieškiniui dėl žalos atlyginimo grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kurie jau buvo paneigti minėtais Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-03 nutarimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-07 nutartimi ir konstatuotas neteisėtas medžių iškirtimas, pažeidžiant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. A. S. jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad dėl jo neteisėtai iškirstų medžių nebuvo padaryta žala, nepateikė. Civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas, neteisėtai iškirsdamas medžius, padarė 1524 Eur žalą, kurios neatlygino. Atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta 1524 Eur dydžio žala pagrįstai paskaičiuota pagal Aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką“ bei vadovaujantis želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343. Ieškovas pateikė atsakovui 2014-09-21 Pretenziją Nr.(5)-LV4-1523, kuria siūlė geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Įvertinus visus aptartus įrodymus, ieškinys pagrįstas ir tenkintinas - iš atsakovo priteistina 1524 Eur dydžio žala ieškovui (CK 6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 34 Eur žyminio mokesčio ir 2,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš viso 36,07 Eur į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., 274 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1524,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1524,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas 190742333, sąskaitą Nr. LT194010042300090036, AB DNB banke, Klaipėdos skyriuje, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo A. S. 36,07 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.