- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- ATP-572-360/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00308-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros (toliau – Institucija) vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. S. 2015 m. vasario 17 d. nutarimu A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ straipsnio l dalį skyrė - 216,5 Eur, ir pagal ATPK 78 straipsnio l dalį 187 Eur, baudą, jas subendrinus paskirta galutinė 216 Eur bauda.
Šį nutarimą A. S. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutarimu panaikino Institucijos 2015 m. vasario 17 d. nutarimo dalį, kurioje A. S. pripažintas kaltu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Nutarimo dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹³ str. 1 d. ir už šį pažeidimą jam paskirta 216,5 EUR bauda, palikta nepakeista.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 51¹³ str. 1 d. ir bylą nutraukti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde A. S. nurodo, jog Tauragės r. apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 51¹³ str. 1 d. kilimo. Teismas nepaneigė jo argumentų dėl atsakomybės pagal ATPK 51¹³ str. l d., kuriuos jis nurodė teikdamas skundą teismui. Apeliantas mano, kad prieštarauja protingumo principui vienų valstybės institucijų veiksmai taikant administracinę atsakomybę už kirtimą medžių, kuriuos valstybė kitų savo institucijų veiksmais priskiria prie faktorių, nulemiančių jog žemė yra apleista. Riba, žyminti apleistos žemės ribas, yra netgi arčiau vietinės reikšmės kelio, nei sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2979-0205, riba, taigi visi sklype palei vietinės reikšmės kelią augantys medžiai yra įvertinti kaip apleista žemė. Apeliantas teigia, kad valstybė nesuderintais ir nenuosekliais savo veiksmais sukuria teisines pinkles, ir baudžia asmenis už tai, kad jie siekia žemės ūkio paskirties žemę susitvarkyti ir pradėti naudoti pagal tikslinę paskirtį. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nepamatuota ir neargumentuota yra Tauragės r. apylinkės teismo prielaida, kad minimus darbus tikėtina jis būtų galėjęs atlikti gavęs atitinkamą savivaldybės institucijos leidimą, kuriame būtų įvertintos jo nurodytos aplinkybės. Apeliantas nurodo, jog yra tik vienas aprašas, kurio pagrindu atitinkamos savivaldybės institucijos išduoda leidimus miško kirtimui, tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintas „Saugotinų Medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas" (toliau – Aprašas), kuris taikomas tik saugotiniems medžiams. Šio Aprašo 9 punktas nustato, jog saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Apeliantas pabrėžia, kad jokio kito aprašo, kaip ir kas turėtų išduoti leidimus kirsti medžius (nesaugomus) ne miškų ūkio paskirties žemėje, nėra, taip pat nėra atskiro aprašo ar pan., dėl leidimų išdavimo medžių kirtimui kelių apsaugos zonose. Pažymėtina, kad ne visi kelio apsaugos zonoje augantys medžiai visais atvejais yra priskiriami saugomiems. Pavyzdžiui deklaruotame žemės ūkio paskirties lauke augančios pušys (tame tarpe ir augančios tokiame deklaruotame žemės lauke esančioje kelio apsaugos zonoje) priskiriamos saugomoms tik tuo atveju, jei jų kamieno skersmuo yra didesnio kaip 20 centimetrų skersmens 1,3 metro aukštyje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 punktas Nr. 3.11). Tai apsprendžia, kad atskirose situacijose teisinis reglamentavimas visai painus, vieniems medžiams reikia leidimo kaip saugomiems, kitiems medžiams, kad ir nesaugomiems, tačiau augantiems kelio apsaugos zonoje, reikalinga turėti leidimą (Nutarimo Nr. 343 II skyriaus 7 punktas), o valstybė leidimų išdavimo tvarkos neturi nustačiusi, todėl pati valstybė turėtų prisiimti atsakomybę, kad trūksta gebėjimų tinkamam atskiros srities reglamentavimui. Apeliantas konstatuoja kad nėra teisės akto, kuris reglamentuotų leidimų išdavimą nesaugomiems medžiams. Skunde taip pat apeliantas teigia, kad teismas nepagrindė, kodėl taiko atsakomybę pagal ATPK 51¹³ str. 1 d. ne asmeniui, kuris faktiškai pjovė pušis, o jam, kadangi jis medžių pjovimo darbų neatliko, nebuvo taręsis su N. J. dėl medžių pjovimo kelio apsaugos zonoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija mano, kad Šilutės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. S. 2015 m. vasario 17 d. priimtame nutarime veiką kvalifikavo teisingai tiek pagal 78 straipsnio l dalies, tiek pagal ATPK 51¹³ straipsnio l dalies normas. Institucija prašo palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-03 nutarimą administracinėje byloje nepakeistą ir skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde ( ATPK 302 straipsnio 2 dalis).
Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad A. S. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.
Apeliantas skunde akcentuoja, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuojamo ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalies kaltės įrodymų. Tačiau tokius jo teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apelianto skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, taip pat yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą konstatuoja, kad apeliantui pagrįstai skirta administracinė nuobaudas už ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Ši teisės norma blanketinė, tai yra administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik tuo atveju, kai yra nustatomi atitinkami specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimo ar nevykdymo atvejai, numatyti kituose teisės aktuose. Šiuo konkrečiu atveju A. S. kaltinamas pažeidęs Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, II dalies 7 punkto nuostatas, pagal kurias kelių apsaugos zonose medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatytąja tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, viena iš kurių –2014-05-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 17SK-(14.17.110)-761 nustatyta 0.1718 ha kelio apsaugos zona ir pats A. S. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog nuomojamam žemės sklypui yra nustatyta specialiosios naudojimo sąlygos.
LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3. 4. punkte priskiriami ir tokie, kurie auga vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose. LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343, II skyriaus 7 punkte dėstoma, kad kelių apsaugos zonose medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatyta tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą. Želdynų įstatymo l0 straipsnio l dalies 13punkte, apibrėžtos savivaldybės funkcijos t. y savivaldybės išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams, to paties įstatymo 14 p. nustatyta, kad savivaldybės teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo genėjimo, perkėlimo klausimais. Smulkiau tą tvarką detalizuoja LR Aplinkos ministro įsakymas „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo tvarkos" III skyriaus 9 punktas, kur imperatyviai nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi tik turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodyta leidime. Sistemiškai vertinant aptartus teisės aktus darytina išvada, kad neteisėtai iškirstos paprastosios pušys, kurios augo vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos priskiriami saugotiniems, todėl jie turėjo būti nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatyta tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą. Byloje nustatyta, kad A. S. nesikreipė dėl leidimo nukirsti kelio apsaugos zonoje augančius medžius, kaip to reikalauja LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343, II skyriaus 7 punktas bei Šilutės rajono savivaldybės 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T1-730 nuostatos, toks leidimas jam nebuvo išduotas, todėl jis pažeisdamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas neteisėtai iškirto 19 paprastųjų pušų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Įvertinus tai, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje daryti.
Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje. A. S. paskirta nuobauda taip pat tinkamai individualizuotos (ATPK 30, 30² straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.