Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant nukentėjusiajai ir kaltinamajai S. B., jos atstovui Egidijui Vilkiui, nukentėjusiesiems ir kaltinamiesiems V. B., R. B., jų atstovui ir gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1d.;

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1d.;

S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir R. B. kaltinami, kad 2009m. gruodžio 20 d. Šilutės m. savavališkai pateko į S. B. gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur fotografavo jos buto patalpas bei po šio apsilankymo S. B. pasigedo įvairių daiktų.

S. B. kaltinama, kad kerštaudama šmeižia V. B. ir R. B., nepagrįstai rašydama skundus Šilutės seniūnijai, policijai, gelbėjimo tarnybai, kaltindama vagyste, elektros laidų nutraukimu, šunų taisyklių, nuotekų neteisingu eksploatavimu.

Dėl asmens būsto neliečiamumo

Kaltinamasis V. B. pagal pareikštą kaltinimą dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 165 str.1d. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kaimyne S. B. konfliktuoja jau ilgą laiką dėl pastarosios atliekamų buto neteisėtų rekonstrukcijų, ko pasekoje apačioje esančiam jam priklausančiam butui, daroma žala. Dėl šios žalos vyksta teisminiai ginčai. Šioje byloje pateiktos S. B. buto nuotraukos yra darytos jo. Nuotraukas jis padarė po to, kai užlipęs ant namo stogo, remontavo stogą, kuris yra virš S. B. buto, nes į jo butą bėgo vanduo. Pro skylę stoge pamatė, kad S. B. melavo teisme sakydama, kad yra apšiltinusi savo buto grindis, kurios yra virš jo buto. Tuomet jis atsinešęs fotoaparatą, pro skylę lange padarė minėtas fotonuotraukas ir jas pridėjo prie skundo dėl neteisėtų remontų. Į butą įlindęs nebuvo ir jokių daiktų iš šio buto nepaėmė. Be to, S. B. savo bute, išardydama sienas savo patalpas sujungė su patalpomis, kurios yra šalia jos buto, bet neprivatizuotos, todėl yra bendro naudojimo ir priklauso tiek jai, tiek jam su žmona. Yra buvę anksčiau, kad jis taisydamas stogą, pro skylę stoge yra buvęs įlindęs iš vidaus taisyti stogą, nes kitaip pataisyti nėjo. Be to, patalpa į kurią jis pateko, S. B. išardžius sieną, susijungė su S. B. patalpa ir bendro naudojimo patalpa, į kurią tiesioginio patekimo nėra.

Kaltinamoji R. B. pagal pareikštą kaltinimą dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 165 str.1d. kalta neprisipažino ir parodė analogiškai dėl jo ir jos sutuoktinio santykių su kaimyne S. B.. Paaiškino, kad niekada nėra buvusi S. B. bute.

Nukentėjusioji( privatus kaltintojas) S. B. parodė, kad pas statybos inspektorių K. G. aiškinosi dėl kaltinamųjų skundo, rašyto Generalinei prokuratūrai ir prie šios medžiagos pamatė pridėtas jos buto nuotraukas, kuriose nufotografuotas jos butas ir ant nuotraukų yra 2009-12-20 data, iš ko ji suprato, kad į jos butą buvo patekta be jos leidimo. Be to, yra kažkada užtikusi V. B., išeinantį iš jos buto.

Liudytoja N. C. parodė, kad yra S. B. draugė ir su ja ji ėjo kartu pas statybos inspektorių, kur matė S. B. buto nuotraukas, ant kurių buvo 2009-12-20 data. S. B., kad jos buto durys išlaužtos nebuvo, iš buto yra buvę dingę pinigai, dokumentai, papuošalai, dėl ko ji kreipėsi į policiją. Jos nuomone bute buvo B. ir dar kažkas ir fotografavo butą. Nuotraukose nurodyta data, kada jos draugė buvo išvykusi, apie tai jai pasakė pati S. B.. Nuotraukas statybos inspekcijoje matė 2010m. kovo mėnesį. S. B. jai yra pasakojusi, kad maždaug prieš du metus, yra buvusi pagavusi B. savo bute.

Liudytojas K. G. parodė, kad yra statybos inspektorius ir buvo gavęs B. skundą dėl S. B. neteisėtai atliekamos rekonstrukcijos bute. Prie skundo buvo pridėtos nuotraukos. Kas ir kokiu būdu jas padarė, nežino. Buvo nustatyta, kad S. B. stoge be leidimo yra įrengusi du stoglangius be projekto, leidimo ir kaimynų sutikimo, jai buvo surašytas protokolas. Inspekcijoje yra buvęs tirtas ir S. B. skundas dėl B. neteisėtai ardomos perdangos, bet tokie faktai nepasitvirtino.

Liudytoja R. M. parodė, kad S. B. yra jos tėvų B. kaimynė. Jai žinoma, kad jos tėvas su K. B. remontavo savo namo stogą ir per stogo skylę pamatė, kad nėra apšiltinimo, ką ir nufotografavo per skylę stoge.

Liudytojas K. B. parodė, kad su V. B. remontavo namo stogą, V. B. pamatęs, per stogo skylę, kad nėra apšiltinimo medžiagos, tai nufotografavo per skylę stoge.

Prie bylos prijungtoje pagal kaltinamųjų skundą dėl S. B. atliekamų neteisėtų remonto darbų tyrimo medžiagoje, yra patalpų nuotraukos su 2009-12-20 data. S. B. nurodymu, ai jos būsto nuotraukos. To neneigia ir kaltinamieji, be to V. B. pateikė ir originalias šias nuotraukas. Kaip matyti iš šių nuotraukų, patalpos yra visiškai tuščios ir nesuremontuotos.

Nukentėjusioji( privatus kaltintojas) S. B. V. B. nurodžius, kad jis vienas padarė minėtas jos buto nuotraukas, kaltinimo R. B. atžvilgiu, atsisako. Privatus kaltintojas turi teisę atsisakyti kaltinimo (BPK 416 str. 1d.). Procesas dėl skundo R. B. atžvilgiu, nutrauktinas (BPK 413 str. 2d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str.be kitų žmogaus teisių įtvirtina ir žmogaus teisę į būsto neliečiamumą. Ši konstitucinė garantija įpareigoja valstybę, t. y. jos įstatymų leidžiamąją, teisminę, vykdomąją valdžią, atitinkamomis teisinėmis priemonėmis saugoti žmogaus būstą nuo pašalinių įsibrovimo. Nors proceso dalyviai nepateikė duomenų apie savo būstų priklausomybę ir gretimumą, tačiau šių aplinkybių neginčija ir tai patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-2656-204/2009 esantis teismo sprendimas. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų kaltinamojo V. B. butas yra pirmame aukšte, o virš jo yra S. B. butas. Tarp šalių vyksta nuolatiniai nesutarimai ir šiuo metu yra nesibaigę teisminiai ginčai dėl butuose atliekamų remonto darbų(b.l.10-11, 60). S. B. kaltina V. B. pažeidus jos buto neliečiamybę, patekus į šį butą neteisėtai, be jos leidimo, ką jos manymu įrodo V. B. statybos inspekcijai pristatytos nuotraukos. V. B. parodymams patikrinti ar nuotraukos darytos pro skylę stoge, teismas pavedė prokurorui organizuoti šių aplinkybių tyrimą, tačiau S. B. neįleidus apžiūrėti savo buto, aplinkybės ištirtos nebuvo.

BK 165 straipsnio 1 dalyje būsto neliečiamumo pažeidimas apibrėžiamas kaip neteisėtas asmens slaptas ar atviras, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovimas į kito žmogaus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Teismų praktikoje dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet į būstą įsibraunama kitam asmeniui fiziškai, tai yra asmeniui patenkant į patį būstą, jo teritoriją ar priklausinius. Tačiau teismas sutinka, kad būsto neliečiamumas pagal jo tikslą yra skirtas apsaugoti asmens privačiam gyvenimui, todėl ir neteisėta būsto apžiūra, tiesiogiai nepatenkant į patalpą, gali būti pripažinta būsto neliečiamumo pažeidimu. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaip matyti iš V. B. parodymų, jis S. B. butą pamatė per skylę stoge, užlipęs ant namo stogo, jį sutaisyti. Tai patvirtina liudytojas K. B.. Kad stogą reikėjo remontuoti nepaneigė ir S. B., tai patvirtina ir prie byloje prijungto savavališko statybos akto esanti nuotrauka. Taigi, V. B. butą apžiūrėjo ne tikslu pažeisti S. B. privatų gyvenimą – būsto neliečiamumą, o susiklosčius tokioms aplinkybėms, kad buvo priverstas remontuoti stogą, todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Tai, kad jau pamatytą situaciją S. B. buto patalpose, sujungtose ir su bendro naudojimo patalpomis, nėra apšiltinimo medžiagos( kas V. B. teigimu kenkia apačioje esančiam jo butui ir dėl ko šiuo metu tebevyksta teisminiai ginčai), V. B. užfiksavo fotoaparatu, negali būti laikoma tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis nesuvokė, kad taip gali būti pažeistas S. B. būsto neliečiamumas ir šių pasekmių nesiekė. Be to, kaip minėta, fotografuota S. B. patalpos dalis susijungusi su bendro naudojimo patalpa, kuri yra visiškai tuščia ir nenaudojama, kas įrodo, kad kaltinamasis neturėjo tikslo pažeisti S. B. būsto neliečiamumo. Todėl vertinant aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. B. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ir jis dėl nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1d.išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, tai yra nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Dėl šmeižimo

Kaltinamoji S. B. pagal pareikštą kaltinimą dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 154 str.1d. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji rašydama skundus dėl daromų Vytauto ir R. B. įvairių pažeidimų, jų nešmeižia, nes faktai, jos nėra išgalvoti ir kaip nustatyta, dalis skundų ar juose minimų faktų pasitvirtino.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad S. B. kerštaudamas jį ir jo sutuoktinę nuolatos šmeižia rašydama nepagrįstus skundus įvairioms institucijoms bei apkaltino vagyste. Rašydama skundą šioje byloje šmeižia neteisėtai patekus į butą, pavogus daiktus, kvietė tarnybą dėl laidų nutraukimo, šunų netinkamo laikymo, neteisingo kanalizacijos nuotekų tvarkymo. Paaiškino, kad laidus, kurie bendrose patalpose buvo neprijungti prie elektros ir nenaudojami, jis sutvarkė juos nuimdamas. Pripažino, kad šuo yra buvęs pasileidęs, bet paprastai laikomas pririštas, buvo nustatyti nedideli pažeidimai dėl nuotekų, kurie yra iš dalies ištaisyti.

Nukentėjusioji R. B. iš esmės parodė analogiškai V. B..

Iš Šilutės rajono savivaldybės mero atsakymo S. B. matyti, kad buvo rasti pažeidimai dėl V. B. laikomo šuns bei netinkami tvarkomų buitinių nuotekų (b.l. 62-63).

Šilutės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl S. B. daiktų vagystė. Šioje medžiagoje yra S. B. pareiškimas, kad daiktų vagyste įtaria kaimynus B.. Įtarimas šioje byloje niekam nepareikštas, tęsiama įtariamųjų paieška.

BK 154 str. 1 d. šmeižimas apibrėžiamas kaip paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, dalis S. B. skunduose nurodytų faktų pasitvirtino, todėl tai negali būti laikoma šmeižimu, nes tai informacija nors iš dalies, bet atitinkanti tikrovę. Tai, kad kaltinamoji V. B. ir R. B. įtaria padarius nusikaltimus – būsto neliečiamumo pažeidimą ir vagystę, taip pat negali būti laikoma šmeižimu, nes nenustatyta jos tyčia apšmeižti, tai yra jos nuomonė, paremta tikrovėje įvykusių faktų – padarytomis būsto nuotraukomis, susiformavusi dėl jos asmeninių savybių ir įsitikinimo. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išnagrinėtus byloje įrodymus, teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog S. B. siekė paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją ir jos veiksmuose nėra būtino nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios, todėl ji išteisintina.

Civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti, nes kaltinamųjų veiksmuose nėra kaltinamųjų veiksmuose nusikaltimo sudėties(BPK 115 str.3d.2p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302, 303 str. 5d. 2p., 416 str.3d.

nusprendė:

V. B.. išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1d., požymių.

S. B. išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d., požymių.

Nutraukti baudžiamąjį procesą pagal S. B. skundą privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str.1d. R. B. atžvilgiu, S. B. atsisakius nuo kaltinimo.

V. B., R. B. ir S. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.