Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-12 · Civilinė byla Nr. e2A-752-555/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
e2A-752-555/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-752-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00054-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.; 2.2.2.3.1.10.; 2.3.2.9.1.; 2.3.4.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3551-285/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimo atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimą taikant administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. A-1941, Nr. 1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948, Nr. A-1950 galiojimo laikotarpiu juose nurodytus tarifus pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl įpareigojimo vykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Likvidavus Kauno savivaldybės įmonę „Santakos butų ūkis“, ieškovė UAB „Būsto valda“ (anksčiau – Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais yra paskirta daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Šančių, Eigulių, Aleksoto, Žaliakalnio ir Gričiupio seniūnijose, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 28 d. priėmė įsakymus, kuriais iš dalies pakeitė ankstesnius administracijos direktoriaus įsakymus dėl ieškovės paskyrimo bendrosios nuosavybės administratoriumi ir kuriais taip pat nustatė mokesčių už administravimą tarifus: įsakymas Nr. 1941 – Šančių seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,014 Eur (0,050 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,025 Eur (0,085 Lt) už 1 kv. m (be PVM); įsakymas Nr. 1946 – Eigulių seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,014 Eur (0,050 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,011 Eur (0,039 Lt) už 1 kv. m (be PVM); įsakymas Nr. 1947 – Aleksoto seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,020 Eur (0,070 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,025 Eur (0,088 Lt) už 1 kv. m (be PVM); įsakymas Nr. 1948 – Žaliakalnio seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,012 Eur (0,043 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,021 Eur (0,073 Lt) už 1 kv. m (be PVM); įsakymas Nr. 1950 – Gričiupio seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,013 Eur (0,046 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,013 Eur (0,046 Lt) už 1 kv. m (be PVM). Ieškovė įrodinėjo, kad 2013 m. birželio 28 d. įsakymai neatitinka aukštesnės galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255 patvirtinto skaičiuojamojo administravimo mokesčio tarifo bei tuo pačiu sprendimu patvirtintos Aprašu nustatytos mokesčių už administravimą apskaičiavimo tvarkos. Ieškovei prašant, ir atsakovei nepanaikinus minėtų įsakymų, ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. rugpjūčio 2 d. priėmė nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. 1-15147-406/2013, kuria nutarė laikinai sustabdyti ginčo 2013 m. birželio 28 d. įsakymų galiojimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2013 m. rugsėjo 27 d. priėmus naujus įsakymus, kuriais buvo pakeisti 2013 m. birželio 28 d. įsakymai ir patvirtinti mokesčiai už bendrosios nuosavybės administravimą, pagal Apraše nustatytą skaičiuojamąjį tarifą ir formulę, individualizuojant kiekvienam namui (įsakymas Nr. A-2631 – Žaliakalnio seniūnijos; įsakymas Nr. A-2632 – Šančių seniūnijos; įsakymas Nr. A-2633 – Aleksoto seniūnijos; įsakymas Nr. A-2634 – Gričiupio seniūnijos; įsakymas Nr. A-2635 – Eigulių seniūnijos), ieškovė 2013 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo. 2014 m. gruodžio 8 d. ieškovė gavo atsakovės 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimą (raštas Nr. (33.200)R-6797) perskaičiuoti mokesčius už administravimą už praėjusį laikotarpį pagal 2013 m. birželio 28 d. įsakymais nustatytus administravimo tarifus jų galiojimo laikotarpiui, jeigu ieškovė taikė kitus, nei šiuose įsakymuose numatytus, tarifus.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Būsto valda“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus – 2014 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (33.200)R-6797 išdėstytą įpareigojimą atlikti ieškovės UAB „Būsto valda“ administruojamų namų savininkams administravimo mokesčio perskaičiavimus, taikant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948 ir Nr. A-1950 galiojimo laikotarpiu juose nurodytus tarifus.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija patikslintu priešieškiniu taip pat kreipėsi į teismą, prašydama ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę UAB „Būsto valda“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje vykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimą Nr. (33.200)R-6797 ir atlikti administravimo mokesčio, taikyto butų ir kitų patalpų savininkams už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d., perskaičiavimus, taikant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948, Nr. A-1950 galiojimo laikotarpiu juose nurodytus tarifus bei apie atliktus perskaičiavimus informuoti daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių bendrojo naudojimo objektus administruoja ieškovė UAB „Būsto valda“, butų ir kitų patalpų savininkus bei atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, o patikslintą priešieškinį tenkino visiškai, įpareigojo ieškovę UAB „Būsto valda“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimą Nr. (33.200)R-6797 ir atlikti administravimo mokesčio, taikyto butų ir kitų patalpų savininkams už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d., perskaičiavimus, taikant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948, Nr. A-1950 galiojimo laikotarpiu juose nurodytus tarifus bei apie atliktus perskaičiavimus informuoti daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių bendrojo naudojimo objektus administruoja ieškovė UAB „Būsto valda“, butų ir kitų patalpų savininkus bei atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją.

Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, sprendė, kad nagrinėjamos bylos ginčo klausimas iš esmės susijęs su viešojo intereso gynimu. Teismas nustatė, kad atsakovė, atsižvelgusi į būtinumą ginti viešąjį interesą, vadovaudamasi Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu, kuriame buvo konstatuota, jog susidariusi ginčo situacija vertinama kaip viešojo intereso pažeidimas, dėl ko atsakovė įpareigota imtis priemonių pažeidimui pašalinti, 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimu Nr. (33.200)R-6797 „Dėl įpareigojimo imtis priemonių pažeidimams pašalinti“ įpareigojo UAB „Būsto valda“ atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus taikant Administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. 1941, Nr. 1946, Nr. 1947, Nr. 1948, Nr. 1950 galiojimo laikotarpiu nurodytus tarifus, su kuriuo ieškovė nesutiko. Atsakovė taip pat 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. (33.200)2-336 ieškovei UAB „Būsto valda“ nurodė patikslinti butų ir kitų patalpų savininkams skaičiuotus administravimo mokesčio tarifo dydžius, ir, esant neatitikimams galiojusiems administraciniams aktams, atlikti perskaičiavimus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, pasisakė, kad 2013 m. birželio 28 d. įsakymai Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948, Nr. A-1950 yra galiojantys, teisme nenuginčyti ir privalomi vykdyti ieškovei UAB „Būsto valda“, dėl to sprendė, jog ieškovė UAB „Būsto valda“ administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. teikė pagal galiojančius administracinius aktus ir pagal konkurso metu pasiūlytus administravimo tarifus, kurie taip pat buvo nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymuose Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948, Nr. A-1950, todėl ieškovė, teikdama administravimo paslaugas, privalėjo vadovautis atsakovės 2013 m. birželio 28 d. įsakymuose Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948, Nr. A-1950 nurodytais administravimo tarifais, o ne Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255.

Teismas sprendė, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius vienasmeniškai negali priimti sprendimo pakeisti bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio, o administravimo mokesčio tarifo nustatymas ir įtvirtinimas sprendime skirti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra išimtinai Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencija, todėl atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimu Nr. (33.200)R-6797 „Dėl įpareigojimo imtis priemonių pažeidimams pašalinti“ įpareigojo ieškovę UAB „Būsto valda“ atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus taikant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. 1941, Nr. 1946, Nr. 1947, Nr. 1948, Nr. 1950 galiojimo laikotarpiu nurodytus tarifus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinius skundu ieškovė UAB „Būsto valda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, o atsakovės Kauno miesto administracijos patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) 2013 m. birželio 28 d. įsakymų priėmimo metu jau galiojo ir buvo taikomi CK 4.48 straipsnio 9 dalis bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. T-255 ir juo patvirtinto Aprašo nuostatos, tačiau atsakovė įsakymus priėmė visiškai neatsižvelgusi į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu nustatytą skaičiuojamojo administravimo mokesčio tarifo dydį ir Apraše nustatytą mokesčio už administravimą konkrečiam namui apskaičiavimo tvarką. Pagal teisės aktų hierarchiją, CK yra aukštesnės galios teisės aktas nei Vyriausybės nutarimas, o Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. T-255 ir juo patvirtintas Aprašas – aukštesnės galios teisės aktas nei 2013 m. birželio 28 d. administracijos direktoriaus priimti įsakymai. Dėl to, skaičiuodama mokesčius už administravimą pagal minėtame Aprašė nustatytus tarifus, kuris taikomas tiesiogiai, ji (ieškovė) elgėsi teisėtai, o atsakovės 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimas perskaičiuoti tarifus pagal Aprašui prieštaraujančius ir žemesnės galios 2013 m. birželio 28 d. įsakymus laikytinas neteisėtu. Atsakovė, 2013 m. birželio 28 d. įsakymų priėmimo metu, nustatydama mokestį už administravimą, turėjo vadovautis ne Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatos) 2.2 punktu ir mokestį nustatyti ne pagal viešojo konkurso metu apeliantės pasiūlytą tarifą, bet atitinkamai CK 4.84 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kurios numato, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba.

Žemesnės instancijos teismas

2) Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į 2013 m. birželio 28 d. įsakymų ir jų pagrindu priimto 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimo priėmimo ir pakeitimo aplinkybes, kurios patvirtina, jog atsakovė pažeidė jai taikomus įstatymus, t. y. Nuostatų pakeitimas neturėjo jokios įtakos 2013 m. birželio 28 d. įsakymų priėmimui, kadangi tokiu atveju įsakymai dėl administravimo mokesčio tarifų įrašymo į atsakovės sprendimus dėl jos (ieškovės) skyrimo bendrosios nuosavybės administratoriumi būtų priimti aktualiu Nuostatų pakeitimo priėmimo metu. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. atsakovė pati savo iniciatyva pakeitė 2013 m. birželio 28 d. įsakymus, patvirtindama mokesčio už administravimą dydžius, pagal Apraše numatytą skaičiuojamąjį tarifą ir taikydama Apraše numatytus koeficientus, kadangi iš pastarųjų įsakymų preambulės teksto matyti, jog jie priimti vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255. Būtent šios aplinkybės ir įtakojo naujų administravimo mokesčių Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais tvirtinimą, ir dėl to buvo priimti 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymai, keičiantys 2013 m. birželio 28 d. įsakymus. Atsakovė, priimdama 2013 m. birželio 28 d. įsakymus (kas buvo ištaisyta priimant 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymus), turėjo vadovautis Aprašo nuostatomis, todėl ji (ieškovė) negali būti įpareigota perskaičiuoti administravimo mokesčius, pagal neteisingai nustatytus tarifus.

3) Aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybėje administravimo mokesčiai niekuomet nebuvo skaičiuojami pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus skirti administratorių (nes ten jie nebuvo nustatyti), nuo 2012 m. vasario mėn. skirtingais periodais pasibaigus administravimo sutarčių galiojimui, ji (ieškovė) pagrįstai šiuos mokesčius praėjo skaičiuoti pagal tiesiogiai taikomą Aprašą, nes Kauno miesto savivaldybėje tai buvo vienintelis teisės aktas, kuris reglamentavo administravimo mokesčių apskaičiavimo tvarką ir tarifus. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jos (ieškovės) toks elgesys laikytinas neteisėtu ir savavališku, yra neteisinga, o 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimas perskaičiuoti mokesčius pagal 2013 m. birželio 28 d. įsakymus – neteisėtas.

4) Apskaičiuoti administravimo mokesčiai gyventojams neviršijo pagal Apraše nustatytą tvarką apskaičiuotų mokesčių, o namo bendrasavininkai juos sumokėjo bei nesprendė klausimo dėl namo administratoriaus pakeitimo, todėl taikant civilinei teisei būdingus principus, jog ji (ieškovė) jokių teisės aktų nepažeidė, o atsakovė šiuo atveju neturi teisės reikalauti perskaičiuoti mokesčius pagal neteisėtus 2013 m. birželio 28 d. įsakymus, o to nepadarius – pakeisti ją (ieškovę) kitu administratoriumi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės UAB „Būsto valda“ apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai apie sudarytas sutartis tarp jos (atsakovės) ir ieškovės, jų pratęsimus, apie tai, kad tiek sutartyse, tiek įsakymuose buvo nurodytas tas pats administravimo mokesčio tarifas, kurį pasiūlė ieškovė viešojo konkurso teikti paslaugas metu, kas patvirtina, jog ieškovė žinojo, kokiu tarifu pradėjo veiklą ir kokiu tarifu ji turi ją vykdyti laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė atitinkamų Kauno miesto seniūnijų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikė, kadangi buvo laimėjusi viešąjį konkursą, todėl vienasmeniškai negalėjo keisti administravimo mokesčio, nors jis ir nebuvo numatytas sprendime skirti ieškovę administratoriumi. Tuo tarpu administravimo mokestis buvo nurodytas ieškovės pildytuose dokumentuose dalyvauti konkurse, konkurso protokole bei sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir jos (atsakovės). Nusprendus nepratęsti ankstesnių sutarčių bei pasikeitus teisinei bazei, siekiant, kad administraciniai sprendimai atitiktų teisės aktų nuostatas bei nekiltų neaiškumų dėl taikomo tarifo dydžio, ir buvo priimti 2013 m. birželio 28 d. įsakymai, kurie nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais, pažeidžiančiais teisės aktus ar prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, todėl buvo privalomi ieškovei pilna apimtimi. Nuostatose numatyta, kad administravimo mokesčio tarifą nustato administracijos direktorius, todėl administratorius vienasmeniškai negali priimti sprendimo pakeisti bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio, o administravimo mokesčio tarifo nustatymas ir įtvirtinimas sprendime skirti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra išimtinai Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencija. Ieškovė ginčo atveju viršijo savo įgaliojimus. Nemano, kad CK yra aukštesnės galios teisės aktas nei Nuostatai, o Aprašas – aukštesnės galios teisės aktas nei 2013 m. birželio 28 d. įsakymai, todėl ieškovė nepagrįstai skaičiavo mokesčius, vadovaudamasi Aprašu. Ieškovė paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. teikė pagal galiojančius administracinius aktus ir pagal konkurso metu pasiūlytus administravimo tarifus, ir kurie tokie patys buvo nurodyti ir ginčijamuose įsakymuose, todėl ieškovė, ir toliau teikdama administravimo paslaugas, privalėjo vadovautis būtent konkurso metu pasiūlytais administravimo tarifais, o ne Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255. Byloje yra pateiktas Kauno apygardos prokuratūros nutarimas, kuriame taip pat konstatuoti ieškovės padaryti pažeidimai bei įpareigojimas Kauno miesto savivaldybės administracijai ginti viešąjį interesą teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimo atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimą, taikant administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948, Nr. A-1950 galiojimo laikotarpiu juose nurodytus tarifus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 – 4.85straipsniai. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 str. 2 d.). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis.

Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 42 punkte nustatyta, kad savivaldybė pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūrą ir kontrolę. Tuo tarpu, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 8 dalimi, savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad likvidavus Kauno savivaldybės įmonę „Santakos butų ūkis“, ieškovė UAB „Būsto valda“ (anksčiau – Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais yra paskirta daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Šančių, Eigulių, Aleksoto, Žaliakalnio ir Gričiupio seniūnijose, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškove UAB „Būsto valda“ sudarė daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis, kuriose buvo nurodyti administravimo tarifai: 2006 m. sausio 25 sutartyje Nr. 53-10-3 – Šančių seniūnijos, 2008 m. lapkričio 25 d. sutartyje Nr. 53-10-13 – Eigulių seniūnijos, 2006 m. kovo 7 d. sutartyje Nr. 53-10-5 – Aleksoto seniūnijos, 2006 m. gegužės 5 d. sutartyje Nr. 53-10-8 – Žaliakalnio seniūnijos, 2006 m. gruodžio 24 d. sutartyje Nr. 53-10-9 – Gričiupio seniūnijos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 28 d. priėmė įsakymus, kuriais iš dalies pakeitė ankstesnius administracijos direktoriaus įsakymus dėl ieškovės paskyrimo bendrosios nuosavybės administratoriumi ir taip pat nustatė mokesčių už administravimą tarifus, pagal sutartyse su ieškove nustatytus, ir kuriuos pati ieškovė buvo pasiūliusi konkurso metu: įsakymas Nr. 1941 – Šančių seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,014 Eur (0,050 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,025 Eur (0,085 Lt) už 1 kv. m (be PVM); įsakymas Nr. 1946 – Eigulių seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,014 Eur (0,050 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,011 Eur (0,039 Lt) už 1 kv. m (be PVM); įsakymas Nr. 1947 – Aleksoto seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,020 Eur (0,070 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,025 Eur (0,088 Lt) už 1 kv. m (be PVM); įsakymas Nr. 1948 – Žaliakalnio seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,012 Eur (0,043 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,021 Eur (0,073 Lt) už 1 kv. m (be PVM); įsakymas Nr. 1950 – Gričiupio seniūnijoje esantiems namams be centrinio šildymo – 0,013 Eur (0,046 Lt) už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,013 Eur (0,046 Lt) už 1 kv. m (be PVM).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymais pakeitė 2013 m. birželio 28 d. įsakymus ir patvirtino mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. T-255 ir Apraše nustatytą skaičiuojamąjį tarifą bei formulę, individualizuojant kiekvienam namui: įsakymu Nr. A-2631 – Žaliakalnio seniūnijoje; įsakymu Nr. A-2632 – Šančių seniūnijoje; įsakymu Nr. A-2633 – Aleksoto seniūnijoje; įsakymu Nr. A-2634 – Gričiupio seniūnijoje; įsakymu Nr. A-2635 – Eigulių seniūnijoje.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 1 d. raštu Nr. (33.200)R-4514 ir 2014 m. sausio 14 d. raštu Nr. (33.200)R-276 kreipėsi į ieškovę UAB „Būsto valda“, prašydamas patikslinti butų ir kitų patalpų savininkams taikytus administravimo mokesčio tarifo dydžius ir, esant neatitikimams galiojusiems administraciniams aktams, atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus bei apie atliktus mokesčių perskaičiavimus informuoti Kauno miesto savivaldybę. UAB „Būsto valda“ prašomos informacijos nepateikus, 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimu Nr. (33.200)R-6797 „Dėl įpareigojimo imtis priemonių pažeidimams pašalinti“ įpareigojo UAB „Būsto valda“ atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus taikant administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. 1941, Nr. 1946, Nr. 1947, Nr. 1948, Nr. 1950 galiojimo laikotarpiu nurodytus tarifus, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. (33.200)2-336 ieškovei UAB „Būsto valda“ nurodė patikslinti butų ir kitų patalpų savininkams skaičiuotus administravimo mokesčio tarifo dydžius, ir, esant neatitikimams galiojusiems administraciniams aktams, atlikti perskaičiavimus.

Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Būsto valda“ savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymai neatitinka aukštesnės galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255 patvirtinto skaičiuojamojo administravimo mokesčio tarifo bei tuo pačiu sprendimu patvirtintu Aprašu nustatytos mokesčių už administravimą apskaičiavimo tvarkos, ir kuris (minėtas sprendimas Nr. T-255). Apeliantės vertinimu, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas turi būti taikomas tiesiogiai, todėl atsakovės 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimas atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimą, taikant minėtų ginčo įsakymų galiojimo laikotarpiu nurodytus tarifus, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2012 m. gegužės 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-2005, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. CK 4.84 naujai išdėstyto straipsnio 8 dalyje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.) (toliau – Nuostatai) I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 1 punkte numatyta, kad minėti nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka pagal CK 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Šių nuostatų 8.1 punkte įtvirtinta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas už namo bendrosios nuosavybės administravimą – pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių.

Spręstina, kad 2013 m. birželio 28 d. priimti įsakymai Nr. 1941, Nr. 1946, Nr. 1947, Nr. 1948, Nr. 1950 buvo priimti vadovaujantis būtent minėtais Nuostatais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė iš esmės neginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijos priimti įvardintus įsakymus, tačiau nesutinka su minėtuose įstatymuose nustatytais tarifais, pagal kuriuos turi būti apskaičiuojamas administravimo mokestis, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d., nurodo, kad pasikeitus CK 4.84 straipsnio nuostatoms ir Kauno miesto savivaldybės tarybai 2013 m. balandžio 18 d. priėmus sprendimą Nr. T-255 (toliau – Tarybos sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą turėjo būti nustatytas vadovaujantis būtent minėtu Tarybos sprendimu ir juo patvirtintu Aprašu. Kadangi priimant įsakymus nebuvo vadovaujamasi Tarybos sprendimu, teigiama, kad apeliantė administravimo mokestį pagrįstai skaičiavo taikydama šį Tarybos sprendimą ir juo patvirtintą Aprašą tiesiogiai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus CK 4.84 straipsnio pakeitimams, šio straipsnio 8 dalis numatė, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Įgyvendinat minėtą nuostatą, Kauno miesto savivaldybės taryba 2013 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. T-255 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ patvirtinimo, kurio 2 punktu buvo patvirtintas skaičiuojamasis administravimo mokesčio tarifas 0,034 Eur (0,117 Lt) už 1 kv. m be PVM., 3 punktu nustatyta, kad asmens pretenduojančio teikti administravimo paslaugas, siūlomas administravimo mokesčio tarifas ar administratoriaus apskaičiuotas konkretaus namo bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio tarifas, jei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme skirti administratorių yra nustatyta jo indeksavimo tvarka, negali viršyti pagal 1 punkte nurodytame apraše nustatytą tvarką apskaičiuoto namo maksimalaus administravimo mokesčio tarifo dydžio. Tuo tarpu pačiame Apraše numatytas administravimo mokesčio apskaičiavimas individualiai kiekvienam namui pagal Apraše nustatytą formulę. Pažymėtina, kad Aprašas reglamentuoja daugiabučio administravimo mokesčio tarifo apskaičiavimą, kai bendrojo naudojimo objektai administruojami pagal CK 4.84 straipsnį (Aprašo 1 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek CK 4.84 straipsnio 9 dalies norma, tiek šią normą sukonkretinantis ir aiškinantis Kauno miesto savivaldybės priimtas poįstatyminis teisės aktas – Tarybos sprendimas ir juo patvirtintas Aprašas, nustato maksimalius administravimo mokesčio tarifus ir jų apskaičiavimo tvarką Kauno mieste, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymais nustatyti tarifai neviršija Tarybos sprendime ir juo patvirtintame Apraše numatytų dydžių, be to, atitinka viešojo konkurso metu pačios ieškovės pasiūlytus administravimo mokesčio tarifus. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir į elektroninę bylą kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktos tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartys (toliau – Sutartys), jų pratęsimai, kuriose ir buvo nurodyti, ieškovės iki 2013 m. birželio 28 d. taikyti, administravimo mokesčio tarifai. Byloje esantis 2013 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas „Dėl administravimo tarifų“, kuriame pasisakyta, jog „[...] jei administratorius paskirtas perkant paslaugas, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, administravimo mokesčio keitimas turėtų būtų įvertintas konkurso sąlygų ir atitinkamos paslaugų sutarties kontekste“, taip pat pagrindžia aplinkybę, kad atsakovės administracijos direktorius ginčo įsakymais nustatydamas administravimo mokesčio tarifus, turėjo teisę juos nustatyti pagal viešojo konkurso metu pačios ieškovės pasiūlytus ir Sutartyse nustatytus administravimo mokesčio tarifus (CK 6.193 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovei laimėjus viešąjį konkursą, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos Sutartys, kuriose ir buvo numatyti administravimo mokesčio tarifai. Sutartis periodiškai pratęsinėjant, jose buvo nustatomas ieškovės pasiūlytas administravimo mokesčio tarifas, kuris vėliau iš šalių (atsakovės) valia buvo padidintas, taikant Apraše įtvirtintą metodiką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės priimti įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams, t. y. CK bei Tarybos sprendimui ir juo patvirtinam Aprašui, be to, priimti vadovaujantis tik Nuostatais, bet ne CK ir Tarybos sprendimu bei juo patvirtintu Aprašu, galiojusiais nuo 2013 m. balandžio 18 d., tuo tarpu esant teisės aktų kolizijai, t. y. CK 4.84 straipsnio 9 dalies ir Nuostatų 8.1 punkto, Tarybos sprendimo bei ginčo įsakymų, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis aukštesnės galios teisės aktais. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Tiek Nuostatai, tiek Tarybos sprendimas bei juo patvirtintas Aprašas yra poįstatyminiai teisės aktai, priimti remiantis CK nuostatomis, kurių paskirtis ir yra sukonkretizuoti ir realizuoti minėto įstatymo nuostatas. Kaip jau minėta, CK 4.84 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, tuo tarpu CK 4.84 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Taigi minėtos įstatymo normos yra blanketinės, nurodančios tam tikrą elgesio taisyklę, kuri išdėstyta kituose teisės akto teisės normose, nagrinėjamu atveju tiek Nuostatuose, tiek Tarybos sprendime ir juo patvirtintame Apraše. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šių poįstatyminių teisės aktų paskirtis nėra ta pati, kadangi pastarieji yra skirti realizuoti skirtingas teisinio santykio sritis, t. y. Nuostatai reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie administratorių veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 p.), tuo tarpu Tarybos sprendimu yra patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų skaičiuojamojo administravimo mokesčio tarifo dydis bei Aprašu nustatyta mokesčio už administravimą apskaičiavimo tvarka (Tarybos sprendimo 2 p., Aprašo 1 p.). Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek Nuostatai, tiek Tarybos sprendimas ir juo patvirtintas Aprašas yra vienodos teisinės galios aktai, realizuojantys CK normas, kurios skirtos skirtingiems teisinio santykio sritims reglamentuoti, ir yra vienas kitą papildantys, o ne vienas kitam prieštaraujantys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2013 m. birželio 28 d. įsakymus, nustatydamas administracinio mokesčio tarifus, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikė laimėjusi viešąjį konkursą, t.y. Sutarčių pagrindu, tarp ieškovės ir atsakovės sudarytose Sutartyse buvo numatyti, pačios ieškovės viešojo konkurso metu pasiūlyti, administravimo mokesčio tarifai, dėl kurių, bylos duomenimis, ginčo iki 2013 m. birželio 28 d. tarp šalių nebuvo kilę, be to, Tarybos sprendimas bei juo patvirtintas Aprašas nustatė maksimalius administravimo mokesčio dydžius, kas sudaro pagrindą spręsti, kad mažesni, nei Tarybos sprendimu nustatyti administravimo mokesčio tarifų dydžiai, yra teisėti. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad administratorius vienašališkai negalėjo priimti sprendimo pakeisti bendrojo naudojimo objektų administravimo mokestį, kadangi administravimo mokesčio tarifo nustatymas ir įtvirtinimas, vadovaujantis teisės aktais, išimtinai priklausė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (ar jo įgalioto atstovo) kompetencijai (CK 4.84 str. 8 d., Nuostatų 8.1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovė pati savo iniciatyva pakeitė 2013 m. birželio 28 d. įsakymus, patvirtina, jog ginčo įsakymai yra neteisėti ir jais administratorius (apeliantė) neprivalėjo vadovautis. Teisę pakeisti priimtą teisės aktą, turi jį priėmęs subjektas (VSĮ 18 str.), nagrinėjamu atveju – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Pažymėtina, kad ginčo įsakymai yra galiojantys, kadangi teismine tvarka nebuvo nuginčyti, todėl yra privalomi vykdyti, tuo tarpu atsakovė 2013 m. rugsėjo 27 d. priėmusi naujus įsakymus, kuriuose patvirtino administravimo mokesčio tarifus, pagal Apraše nustatytą skaičiuojamąjį tarifą ir taikydama Apraše numatytus koeficientus, tik pakeitė prieš tai, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. birželio 27 d., galiojusius ginčo įsakymus, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad ginčo įsakymai minėtu laikotarpiu apeliantei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgus į šias aplinkybes, administratorius (apeliantė), laikotarpiu nuo ginčo įsakymų įsigaliojimo 2013 m. birželio 28 d. iki jų pakeitimo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymais, privalėjo taikyti ginčo įsakymuose galiojimo laikotarpiu nurodytus tarifus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas