Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B. (S. B.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) , faktinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. B., iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su nenustatytu asmeniu - kurstytoju (toliau - kurstytojas), dėl savanaudiškų paskatų gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje užsieniečius - (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius: S. A., M. H. M. H. A.-A. ir T. S. D. A. (toliau – užsieniečiai), bei šiuos neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje užsieniečius neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką šiomis aplinkybėmis:

- laikotarpyje iki 2022 m. gegužės 23 d. 06.00 val., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, su kurstytoju susitarė už ne mažesnį kaip 600 eurų atlygį neteisėtai automobiliu nugabenti užsieniečius iš Lietuvos Respublikos, Kauno ir Vilniaus miestų į Lenkijos Respubliką;

- vykdydamas šį susitarimą, siekdamas už ne mažesnį kaip 600 eurų atlygį nugabenti užsieniečius į Lenkijos Respubliką, vairuodamas neteisėtam užsieniečių gabenimui iš anksto numatytą bei pasirinktą automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 23 d. laikotarpyje iki 20.15 val. Kauno mieste netoli autobusų stoties, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, įlaipinęs du užsieniečius – S. A. ir M. H. M. H. A.-A. į automobilį, gabeno juos iki Vilniaus miesto, o po to Vilniaus mieste 2022 m. gegužės 23 d. laikotarpyje iki 21.45 val. netoli Žaliojo tilto, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, įlaipinęs užsienietį T. S. D. A., toliau gabeno užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje iš Vilniaus miesto Lenkijos Respublikos kryptimi, tačiau, atgabenęs juos keliu Nr. 135 (Lazdijai – Akmeniai) į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, apie 67 m atstumu iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika 2022 m. gegužės 24 d. apie 01.00 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis anksčiau dirbo Lenkijoje taksi vairuotoju. Jam paskambinęs asmuo pasiūlė užsidirbti 600 eurų, už kuriuos reikėjo pervežti iš Lietuvos į Lenkiją, tai yra į Varšuvą žmones. Pinigus turėjo sumokėti atvežus žmones į vietą. Kadangi jo sunki materialinė padėtis, jis sutiko. Į Lietuvą vyko automobiliu, kurį buvo išsinuomojęs iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ taksi veiklai vykdyti. 2022 m. gegužės 23 d. atvykus automobiliu į Lietuvą jis telefonu buvo informuotas, kad turi paimti du žmones iš Kauno, netoli autobusų stoties. Kuomet jis juos paėmė, jam vėl paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad dar reikės paimti vieną žmogų iš Vilniaus. Jį taip pat paėmęs toliau automobiliu jis važiavo link Varšuvos. Vežant šiuos asmenis jis suprato, kad jie yra šalyje nelegaliai, tačiau rizikavo juos vežti, nes reikėjo pinigų. Lietuvos pasienyje buvo sustabdytas pareigūnų. Su asmeniu, kuris jam nurodydavo kur vykti jis bendravo tik telefonu, naudodavosi navigacija. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 116-117).

Kaltinamojo S. B. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro Tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto R. B. 2022 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. M. H. H. teisinė padėtis nuo 2022 m. gegužės 11 d. yra prieglobsčio prašytojas. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu nusprendė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimą, kuriuo minėtas užsienietis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2022 m. gegužės 15 d. ir taikyti šiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti jį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl šio užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. A. teisinė padėtis yra neteisėtas migrantas. 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. 2022 m. gegužės 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimu priėmė sprendimą skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. A. alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. Užsienietis T. S. D. A., nuo 2021 m. lapkričio 3 d. apgyvendintas Pabradės užsieniečių registracijos centre, adresu Švenčionių rajono sav., Pabradė, Vilniaus g. 100 (1 t., b. l. 88-90).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyriausiojo specialisto K. T. 2022 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. A., T. S. D. A., M. H. H. A. A. kol bus baigta jų teisinės padėties nustatymo procedūra apgyvendinti Kybartų užsieniečių registracijos centre, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93-104).

Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2022 m. birželio 14 d. rašte Nr. (9.5/20)-1B-5344, nurodoma automobilio „Škoda Fabia”, 2020 m., muitinė vertė – 8 500 eurų (1 t., b. l. 120-122).

Iš 2021 m. rugsėjo 29 d. Lizingo sutarties Nr. 9789160-1221-20872 turinio matyti, kad automobilio ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas (finansuotojas) yra ribotos atsakomybės bendrovė „VFSP“, kuri pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. lizingo sutartį Nr. 9789160-1221-20872 yra perdavusi naudotis automobiliu ribotos atsakomybės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (naudotojas) (1 t. , b. l. 127-135).

2021 m. gruodžio 6 d. automobilio nuomos sutartyje nurodyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vienerių metų laikotarpiui išnuomoja automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris SK655VE, VIN: (duomenys neskelbtini), nuomininkui S. B. (1 t., b. l. 136-144).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 292 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti į numatytą vietą ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad S. B. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai kartu su nenustatytu asmeniu už sutartą 600 eurų piniginį atlygį neteisėtai nugabenti automobiliu nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius iš Lietuvos Respublikos, tai yra Kauno ir Vilniaus miestų į Lenkijos Respubliką, juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku atvyko automobiliu „Škoda Fabia“ į Lietuvos Respubliką iš sutartos vietos - netoli Kauno autobusų stoties paėmė du užsieniečius – (duomenys neskelbtini) piliečius S. A. ir M. H. M. H. A.-A., po to su jais nuvykęs į Vilnių, kur iš sutartos vietos - netoli Žaliojo tilto, paėmė trečiąjį užsienietį - (duomenys neskelbtini) pilietį T. S. D. A., ir šiuos užsieniečius paėmęs, automobiliu toliau juos neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tai yra iš Vilniaus miesto Lenkijos Respublikos kryptimi, tačiau kelyje Nr. 135 (Lazdijai – Akmeniai) į (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, apie 67 m atstumu iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Šios aplinkybės be paties S. B. prisipažinimo ir teisme duotų parodymų yra visiškai įrodytos byloje surinktų ir tiesiogiai teisme ištirtų auksčiau išvardintų įrodymų visuma, kurių patikimumu teismui nėra pagrindo abejoti. Kaltinamasis S. B. apklaustas teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam paskambęs asmuo pasiūlė užsidirbti pinigų, tai yra už 600 eurų užmokestį pervežti iš Lietuvos į Varšuvą žmones, jis sutiko dėl sunkios materialinės padėties, atvykus į Lietuvą iš telefonu jam nurodytų vietų paėmęs tris užsieniečius toliau važiavo į Varšuvą, bevažiuojant Lietuvos pasienyje buvo sustabdytas pareigūnų, be to jis nurodė, kad suprato, jog elgiasi nusikalstamai, nelegaliai gabena užsieniečius (2 t., b. l. 116-117). Kaltinamojo kaltę bei aplinkybę, jog jis automobiliu per valstybės sieną neteisėtai gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius tris (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius, taip pat patvirtina pareigūnės S. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jos parodymai apie kaltinamojo S. B. ir trijų (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių: S. A. , M. H. M. H. A.-A. ir T. S. D. A. sulaikymą, bei tai, kad sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai turėjo tik užsieniečio laikino apgyvendinimo Užsieniečiu registracijos centro korteles (1 t., b.l. 13-16, 2 t., b. l. 6-10), liudytojų – pačių sulaikytų (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių S. A., M. H. M. H. A.-A. ir T. S. D. A. parodymai, apie tai, kaip jie nelegaliai atvykimo į Lietuvą, atvykę buvo apgyvendinti prieglobsčių prašytojų centruose, nusprendė nelegaliai išvykti iš Lietuvos, per programėles telefone susiekė su asmeniu, kuris padėjo už užmokestį suorganizuoti išvykimą iš Lietuvos, sutartu laiku ir vietoje juos atvažiavęs paėmė vairuotojas, o važiuojant netoli Lenkijos sienos juos sustabdė pasienio pareigūnai (1 t., b. l. 21-25, 30-33, 36-39). Tai, kad kaltinamasis per valstybės sieną gabeno užsieniečius, kurie Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro Tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto R. B. 2022 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime nurodomi duomenys, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. M. H. H. teisinė padėtis nuo 2022 m. gegužės 11 d. yra prieglobsčio prašytojas, jam Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl šio užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. A. teisinė padėtis yra neteisėtas migrantas, jo atžvilgiu priimtas sprendimas nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. 2022 m. gegužės 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. Užsienietis T. S. D. A., nuo 2021 m. lapkričio 3 d. apgyvendintas Pabradės užsieniečių registracijos centre (1 t., b. l. 88-90).

Kaltinamojo S. B. kaltę, be kita ko, patvirtina telefonų apžiūros protokoluose esantys duomenys, iš kurių matyti, jog tiek kaltinamojo asmens kratos metu paimtame ir apžiūrėtame telefone, tiek ir liudytojų S. A. , M. H. M. H. A.-A. ir T. S. D. A. apžiūrėtuose telefonuose buvo rastos fotonuotraukos su gabentų asmenų atvaizdais, vietų iš kurių buvo paimti gabenti užsieniečiai fragmentais, maršrutai (1 t., b. l. 53-62, 63-66,67-69, 77-80, 81-83, 2 t., b. l. 51-55).

Kaltinamajam S. B. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, jog jis pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu jam pranešant apie patikslintą įtarimą, tiek ir surašius kaltinamąjį aktą ir jam pranešant apie kaltinimą, jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, kaip baigta (2 t., b. l. 40-41, 91-94).

Pažymėtina, jog gabenimas per valstybės sieną laikomas baigtu nuo momento, kai gabenamas asmuo patenka į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas (formalioji sudėtis). Kaip matyti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus jaunesniosios specialistės S. K. tarnybinio pranešimo, kaltinamasis S. B. kartu su automobiliu gabenamais užsieniečiais buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje Lazdijai – Akmeniai (1 t., b. l. 6-10). Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 546 „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo” VI skyriaus, ketvirtą skirsnį (aktuali redakcija), (duomenys neskelbtini) teritorija, yra priskirta pasienio ruožui. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam su gabenamais užsieniečiais patekus į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas kuriose jis buvo sulaikytas, jo nusikalstama veika laikoma baigta, todėl aplinkybė, jog jis pasikėsino įvykdyti nusikaltimą patikslinama, nurodant jog jis neteisėtai gabeno per valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius.

Kaltinamasis S. B. veikė tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš jo parodymu, jis suvokė, kad vykdo nusikalstamą veiką, gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką ir norėjo taip veikti, nes tokiu būdu ketino užsidirbti pinigų. O tai, jog jis neteisėtai gabeno užsieniečius siekdamas gauti materialinės naudos – 600 eurų, įrodo jo savanaudiškas paskatas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo S. B. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalies sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamasis S. B. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas susijęs su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, juo kėsintasi į teisės aktais nustatytą valdymo tvarką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas. Jis nusikaltimą įvykdė siekdamas savanaudiškų tikslų, gauti neteisėtu būdu piniginių lėšų.

Vertinant kaltinamojo S. B. asmenybę, byloje nėra duomenų apie tai, jog jis praeityje būtų teistas ar baustas administracine tvarka, iki sulaikymo dirbo, yra vedęs. Duomenų, jog jis būtų gydęsis psichiatrijos klinikoje ar priklausomybės ligų centre nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo S. B. padarytą nusikaltimą yra numatyta tik viena bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, S. B. už padarytą sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant artimesnę minimaliai (BK 61 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 24 d. 01 val. 00 min. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 48-50, 75-77).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Nusikalstama veika, dėl kurios teisiamas kaltinamasis S. B., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat naudojantis mobiliuoju telefonu „Redmi“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamoje byloje spręstinas baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo - skyrimo klausimas.

Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). Trans­por­to prie­mo­nė lai­ko­ma pa­nau­do­ta nu­si­kal­ti­mui da­ry­ti, jei­gu ji spe­cia­liai tam bu­vo pri­tai­ky­ta ar­ba tie­sio­giai pa­nau­do­ta nusikaltimo da­ly­kui ga­ben­ti, jei ga­be­ni­mas be to­kios prie­mo­nės bū­tų ne­ga­li­mas (nutartis kasacinėje byloje 2K-50/2007).

Šiuo konkrečiu atveju, automobilis „Škoda Fabia“, kurį vairavo kaltinamasis S. B., pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes juo jis atvyko į nusikaltimo vietą iš anksto žinodamas, kad naudos automobilį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių ((duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių) gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, o tai padaryti be transporto priemonės būtų buvę neįmanoma, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui padaryti ir be jos kaltininko tikslas negalėtų būti realizuotas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teisėtas naudotojas yra ne kaltinamasis, bet tretysis asmuo, tai yra Lenkijos Respublikoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „(duomenys neskelbtini)”. Ši bendrovė minėtą automobilį buvo perleidusi naudotis kaltinamajam 2021 m. gruodžio 6 d. nuomos sutarties pagrindu ir kaip parodė teisme pats S. B., automobilį jis nuomavo taksi paslaugoms vykdyti, todėl akivaizdu, jog perleisdama šį turtą bendrovės atstovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamajam išnuomota transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti (1 t., b. l. 125-144). Ikiteisminio tyrimo metu automobilis ir jo užvedimo raktelis buvo grąžinti teisėtam savininkui (2 t., b. l. 3).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2022 m. birželio 14 d. rašto Nr. (9.5/20)-1B-5344, jame nurodoma automobilio „Škoda Fabia” , muitinė vertė – 8 500 Eurų (1 t. b. l. 120-122). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, ši konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 8 500 eurų išieškotina iš kaltinamojo (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnio 5 dalis).

2022 m. gegužės 24 d. vykusios kaltinamojo S. B. asmens kratos metu, iš jo buvo paimtas mobilusis telefonas „Redmi“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir su mikro SD kortele ,,Adata”, kurie šiuo metu saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Varėnos logistikos skyriuje (2 t., b. l. 5-8, 51-55 ). Bylos duomenimis nustatyta, jog minėtas telefonas buvo naudojamas nusikaltimui padaryti, nes juo buvo derinami užsieniečių paėmimo ir gabenimo maršrutai, todėl šis telefonas kartu su SIM kortelėmis, kaip nusikaltimo įrankis, konfiskuotinas (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnio 2, 3 dalis).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam S. B. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (2 t., b. l. 75-77). Šiuo metu kardomosios priemonės suėmimo pagrindas nėra išnykęs, kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kurioje gyvena jo tėvai, jis dirba ir šiuo metu laikinai gyvena Lenkijos Respublikoje, kurioje gyvena jo žmona su vaikais, Lietuvos Respublikoje jis neturi nei pastovios gyvenamosios vietos, nei pragyvenimo šaltinio, be kita ko, šiuo nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. B. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 7 vienetai kompaktinių plokštelių, kuriose įrašyta informacija iš S. B. mobiliojo ryšio telefono „Redmi“, esančių prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugojimui prie baudžiamosios bylos Nr. 1-335-888/2022 (teisminio proceso Nr. 1-04-00101-2022-8), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. (S. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. (S. B.) sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, tai yra nuo 2022 m. gegužės 24 d. 01 val. 00 min. iki 2022 m. liepos 22 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2022 m. liepos 22 d.

Kardomąją priemonę suėmimą S. B. (S. B.) pratęsti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi paskirti S. B. (S. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 500 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis paskirti S. B. (S. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra mobilaus ryšio telefono „Redmi“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini)ir su mikro SD kortele ,,Adata”, saugomų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Varėnos logistikos skyriuje, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankio, konfiskavimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 7 vienetus kompaktinių plokštelių, kuriose įrašyta informacija iš S. B. (S. B.) mobiliojo ryšio telefono „Redmi “, esančius prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos Nr. 1-335-888/2022 (teisminio proceso Nr. 1-04-00101-2022-8), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.