Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. A. gynėjo advokato Aivaro Velučio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo H. A. pripažintas kaltu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir H. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui 15 (penkiolikai) dienų bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo šioje byloje laikas nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. vasario 14 d., t. y. viena diena. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinta, kad H. A. yra recidyvistas.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš H. A. nukentėjusiajai priteisti 845 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti, 3500 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 900 Eur (devyni šimtai eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteisti iš H. A. 1389,49 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai, 49 ct) patirtai žalai dėl nukentėjusiosios A. K. gydymo atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. H. A. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2024 m. vasario 13 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu su A. K., tyčia tris kartus ranka trenkė jai į kairį skruostą, dėl ko nukentėjusiajai nustatyta muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke ir kairio skruostikaulio, kairės akiduobės išorinės sienelės, viršutinio žandikaulio kairėje lūžiai, kas sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

I. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo H. A. gynėjas advokatas A. Velutis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria H. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio l dalyje ir bylą nutraukti esant BK 40 str. numatytiems pagrindams atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą seseriai A. A., nustatant laidavimo terminą l (vieneriems) metams, be užstato arba su teismo nustatyto dydžio piniginiu užstatu ir/arba taikant nuteistajam papildomas baudžiamojo poveikio priemones. O nenustačius pagrindų nuosprendį panaikinti ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti laidavimą, nuosprendį pakeisti ir: H. A. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio l dalyje padarymą paskirti laisvės apribojimo bausmę kartu paskiriant ir intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus, tame tarpe - per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; arba nuosprendį pakeisti ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, H. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam laikotarpiui kartu paskiriant intensyvią priežiūrą ir vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir/arba pareigas, numatytas BK IX skyriuje. Taip pat prašoma nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmių bendrinimo prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir šių dviejų bausmių nebendrinti nuteistajam H. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įvykdžius.

2.1. Apelianto atstovas skunde nurodo, jog nuo 2025 m. vasario l d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37,38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 401, 581, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, 2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija). Juo, be kito, buvo pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, jog atlikti BK 40 straipsnio 2 dalies pakeitimai panaikino senosios straipsnio redakcijos l punkte numatytą nuostatą, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik asmuo, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Esamoje redakcijoje šis reikalavimas nebetaikomas asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas, nesiekiančias apysunkio nusikaltimo kategorijos. Nurodo, jog neginčijama, kad šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą H. A. padarė būdamas anksčiau ne kartą teistu, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio l dalį. Be to, jis yra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą taikant intensyvią priežiūrą, esant likusiai neatliktos 1 metų 10 mėnesių ir 15 dienų bausmės daliai ir turi neišnykusį teistumą. Nepaisant šito, pagal naują BK 40 straipsnio redakciją, laidavimas H. A. gali būti taikomas nepaisant aplinkybės, kad naują nusikalstamą veiką ji padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą metu. Pažymi, jog H. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, atsakomybė už kurį numatyta BK 138 straipsnio l dalyje, todėl sutinkamai su BK 11 straipsniu, šis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. H. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino pilnai, dėl padarytos veikos reiškė atgailą. Nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki esamo laiko H. A. atlygino dalį nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintiems A. K. ir nepilnamečiui M. A. padarytos žalos - po 500 Eur. Be to, nuo pat lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos H. A. aktyviai siekė integruotis į visuomeninį gyvenimą: dalyvavo visose jam paskirtose elgesio korekcijos programose, nedelsdamas įsidarbino, gavo pajamas ir pagal galimybes teikė privalomą išlaikymą savo 2 vaikams, tame tarpe - nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintam M. A.. Mano, tai rodo esant pagrindą manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą nukentėjusiesiems turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Apelianto gynėjo manymu, sprendžiant laidavimo instituto taikymo H. A. teisinių prielaidų (ne-) buvimą, būtina įvertinti ir jo padaryto naujo nusikaltimo motyvus. Byloje esantys duomenys rodo, kad smurtinių veiksmų prieš A. K. jis ėmėsi nesusivaldęs, spontaniškai, įsižeidęs dėl jos nepagarbaus elgesio ir nenoro, kad H. A. bendrautų su jų sūnumi. Šios aplinkybės ne tik paneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pakartotinai nusikalsti H. A. paskatino per ilgą laikotarpį susiformavusi neigiama pasaulėžiūra į valstybėje galiojančius įstatymus bei neketinimas jų laikytis, o nesugebėjimas suvaldyti emocijų, didelis susijaudinimas dėl, jo nuomone, nukentėjusiosios neteisėto elgesio jo atžvilgiu, kai kaip būtina jo bendravimo su sūnumi sąlyga yra iškeliami turtinio pobūdžio reikalavimai teikti vaikui išlaikymą, kurį jis ir taip teikė, nors, pripažintina, ne visada nustatyto dydžio. Mano, jog šios aplinkybės ne tik rodo, kad H. A. elgesys nėra pavojingas visuomenei, bet ir sudaro faktinį pagrindą jas kvalifikuoti, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir taip pat manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios aplinkybės, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina BK 40 straipsnyje numatytų teisinių pagrindų šioje byloje taikyti H. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą buvimą.

2.2. Nurodoma, jog BK 40 straipsnio 4 dalis numato, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pasirengimą laiduoti už H. A. išreiškė jo sesuo A. A.. Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad A. A. galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui nėra akivaizdi ir jos ryšys su kaltinamuoju nėra toks artimas, kad laiduotoja galėtų padaryti realų auklėjamąjį poveikį H. A. elgesiui. Nurodo, jog nesutikdami su tokių išvadų pagrįstumu bei teisingumu, apeliantas ir jį ginantis advokatas gerbiamam apeliacinės instancijos teismui primena, kad sprendžiant A. A. tinkamumą būti laiduotoja, yra būtina atsižvelgti į LAT formuojamą praktiką. Mano, jog atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, vertinant A. A. tinkamumą būti H. A. laiduotoja, būtina atsižvelgti ir įvertinti sekančias aplinkybes: A. A. yra pilnametis asmuo, vykdžiusi individualią veiklą ir gaudavusi iš to pajamas, kas rodo jos savarankiškumą, turimus organizacinius gebėjimus, pareigingumą, pasitikėjimą savo jėgomis, t. y. savybes, kurias turėdama ji gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui; A. A. nėra materialiai priklausoma nuo H. A., todėl gali savarankiškai ir jo neįtakojama priimti sprendimus dėl laiduojamojo asmens atžvilgiu laidavimo laikotarpiu taikytinų ir elgesį galinčių pataisyti priemonių; apklausiama teisme A. A. be abejonės neigiamai įvertino nusikalstamą H. A. elgesį A. K. atžvilgiu. Ji taip pat nurodė, kad po mamos ir sesers mirčių, jie su H. A. iš esmės liko vieninteliai giminiškai artimi žmonės ir todėl jų ryšys dar labiau sustiprėjo, nepaisant aplinkybės, kad jie gyvena skirtinguose miestuose. Ji taip pat teigė, jog nors ir yra kiek jaunesnė už brolį, pastarajam ji visada buvo autoritetu ir todėl jis į ją nuolat kreipėsi ir kreipiasi patarimo, visada jos išklauso bei yra linkęs elgtis patartu būdu. Artimą jų šeiminį ryšį patvirtina ir aplinkybė, kad H. A. po konflikto su A. K. paskambino būtent A. A., papasakojo jai apie įvykį ir prašė patarimo, kaip jam elgtis toliau. Savo ruožtu A. A. patarusi broliui neneigti kaltės ir reikšti atgailą, t. y. darė įtaką H. A. elgesiui patarimais. Ji nurodė tokiu pat būdu darysianti įtaką jo elgesiui ir laidavimo laikotarpiu; H. A. gyvena Klaipėdoje, o A. A. su šeima - Šiauliuose, tačiau, jos žodžiais, šeiminius ryšius su H. A. ji palaikė nuolat: bendravo šeimomis, dalyvavo bendrose šeimų šventėse, tame tarpe ir su šioje byloje nukentėjusia A. K. bei jų su H. A. sūnumi Marku. Ji taip pat nurodė, kad išleistas iš laisvės atėmimo vietos H. A. kurį laiką gyveno pas ją ir tik po to, ieškodamas darbo, persikėlė į Klaipėdą. Nepaisant šito brolis, dažnai ją lanko, o tokias galimybes jam suteikia dirbamas taksisto darbas: H. A. neretai veža keleivius į oro uostus Vilniuje ir Kaune, o tokiais atvejais grįždamas dažnai užsuka pas ją į svečius. Be to, jie pakankamai dažnai bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi visada turi bendrų temų aptarimui; sutinkamai su į bylą pateiktais duomenimis A. A. buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtas baudas sumokėjo, o padaryti pažeidimai savo esme, pobūdžiu ir pavojingumu teigiamų A. A. asmeninių savybių nemenkina, nerodo, kad ji būtų įstatymams nepaklusnus ir daryti pažeidimus linkęs asmuo ir todėl nekelia abejonių jos patikimumu bei galimybe prisiimti laiduotojos pareigas ir tinkamai jas atlikti.

2.3. Apelianto gynėjas taip pat nurodo, jog dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad kaltinamasis po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą buvo ne tik ne kartą baustas už padarytus administracinius nusižengimus, bet ir nėra sumokėjęs visų jam paskirtų baudų, kas, anot teismo, parodo jo polinkį nusikalsti ir nepaisyti visuotinai priimtų elgesio bei teisės normų, pasisakytina, kad iš esmės visos paskirtos administracinės nuobaudos yra susijusios su kelių eismo taisyklių ir Transporto kodekso nuostatų pažeidimais, kurie kyla iš kaltinamojo vykdomos profesinės taksi vairuotojo veiklos ir todėl negali būti tapatinami ir aiškinami, kaip demonstruojantys ar patvirtinantys jo polinkį nusikalsti. Aplinkybė, kad ne visos paskirtos administracinės nuobaudos iki esamo laiko buvo įvykdytos (sumokėtos ne visos paskirtos baudos), paaiškinama šiuo metu esamu lėšų trūkumų, kadangi apelianto pajamos nėra didelės, o dabartiniu metu jis deda įmanomas pastangas tam, kad teikti einamąjį išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams taip pat padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Nepaisant šito, dalį paskirtų baudų apeliantas sumokėjo ir ketina tai padaryti su likusiomis, todėl susidarę įsiskolinimai, vėlgi, neturėtų būti aiškinami kaip jo demonstruojama nepagarba įstatymams ir neketinimas jų laikytis. Nurodo, jog parinkdamas skirtiną H. A. už jo padarytą nusikaltimą bausmės rūšį bei jos griežtumą, pirmosios instancijos teismas nurodė atsižvelgiantis į tai, kad H. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu H. A. prašė atsižvelgti į jam nustatytą sveikatos sutrikimą - trišakio nervo neuralgiją, kuris, apelianto teigimu, turėjo įtakos jo elgesiui dėl sukeliamų migreninio pobūdžio galvos skausmų, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esantys medicininiai dokumentai šių teiginių, jog jo sveikatos būklė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nepatvirtina. Apelianto gynėjas nurodo, jog už nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikaltimą, atsakomybė už kurį numatyta BK 138 straipsnio l dalyje, įstatymas kaip galimą skirti bausmę numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus H. A. realią laisvės atėmimo bausmę. Toks sprendimas apelianto ir jį ginančio advokato vertinimu neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytų bausmės paskirties bei tikslų, taip pat pažeidžia bendruosius teisingumo, teisėtumo bei, svarbiausiai - proporcingumo principus, kadangi pakankamai ilgalaikės, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas tegu ir anksčiau jau teistam asmeniui, už padarytą nesunkų nusikaltimą, neturėtų būti pripažintas nei kaip atitinkantis nurodytus bendruosius teisingumo, teisėtumo bei proporcingumo teisinius principus, nei kaip atitinkantis humaniškumo principą. Nurodo, jog apeliantas ir jam atstovaujantis gynėjas laikosi pozicijos, kad bausmės H. A. už jo padarytą nusikaltimą rūšis ir griežtumas parinktini ir nustatytini ne tik atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes ir išdėstytus šiuo klausimu argumentus, bet ir teisingai įvertinus sekančias aplinkybes: H. A. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu; jis bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais pareigūnais, kadangi sąžiningai ir nuoširdžiai atskleidė visas faktines įvykio aplinkybes; dėl padaryto nusikaltimo reiškė atgailą, kurios nuoširdumas abejonių neturėtų kelti; H. A. veiksmai, visų pirma - dėl nuoširdaus kaltės pripažinimo ir reiškiamos atgailos, taip pat kaltės, kuria buvo padarytas jam inkriminuotas nusikaltimas, rūšies bei formos - inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas veikiant netiesiogine tyčia, kadangi kilusių pasekmių jis nesiekė, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, o tokia kaltės forma padaryti veiksmai yra ženkliai mažiau pavojingi nei veiksmai, padaromi kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat nurodo, jog H. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Iš laisvės atėmimo vietos jis buvo išleistas prieš terminą, 2023-06-09, už gerą elgesį, likus neatliktai bausmės daliai l metams 10 mėnesių ir 15 dienų. Pažymėtina, kad paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą, jis nedelsdamas oficialiai įsidarbino taksi paslaugas teikiančioje bendrovėje, kur dirba ir dabar ir kur yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Tai jis padarė tiek siekdamas per įmanomai trumpą laikotarpį integruotis į visuomenę bei tapti naudingu ir įstatymams paklusniu jos nariu, tiek ir siekdamas tinkamai vykdyti turimas pareigas ir turtinius įsipareigojimus, t. y. teikti išlaikymą savo dviem nepilnamečiams ir tai daro iki šiol. Realios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas galimybę teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams iš jo atimtų, kas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiui ženkliai pablogintų nepilnamečių vaikų pragyvenimo sąlygas. Mano, jog sprendžiant H. A. paskirtinos bausmės rūšies ir griežtumo klausimą, būtina įvertinti ir aplinkybę, patvirtinamą byloje esančiais medicinos dokumentais/išrašais, jog H. A. yra nustatyta trišakio nervo neuralgija - sveikatos sutrikimas sukeliantis ūmius, stiprius ir ilgai trunkančius migreninio pobūdžio galvos skausmus. Šie duomenys patvirtina, jog dėl šio sveikatos sutrikimo, jam paūmėjus, H. A. pripažįstamas nedarbingu, negalinčiu dalyvauti teismo posėdžiuose ir tai rodo, jog ši liga galėjo turtėti įtaką jo elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui, o pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis jis tokio priežastinio ryšio buvimą laiko neįrodytu remdamasis vien duomenimis, kad iki esamo laiko H. A. nesiėmė priemonių šiam negalavimui gydyti chirurginiu būdu, nepripažintinos pagrįstomis, kadangi šito iki esamo laiko jis nepadarė dėl medicininiais dokumentais pagrįstų kontraindikacijų suplanuotos operacijos atlikimui. Apelianto gynėjo nuomone, sprendžiant H. A. paskirtinos bausmės rūšies bei griežtumo klausimą, būtina įvertinti ir vieną baudžiamojo proceso tikslų, t. y. siekį užtikrinti kaip galima greitesnį, efektyvesnį bei pilnutinį nukentėjusiojo patirtos dėl nusikalstamos veikos padarymo žalos atlyginimą. Esamoje byloje buvo pareikštas ir skundžiamu nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios nemažo dydžio civilinis ieškinys, tuo tarpu tikėtis jo realaus atlyginimo per protingus terminus galima tik kaltinamajam būnant laisvėje ir uždirbant lėšas ieškiniui atlyginti.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismui nesutikus su aukščiau išdėstytais gynybos argumentais, rodančiais paskirtos bausmės neleistiną griežtumą, prašytina dar kartą įvertinti, ar esamoje byloje nėra pagrindo H. A. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalis, be kito, numato, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Savo ruožtu BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nurodoma, jog H. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo prašytina įvertinti, ar jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, atsižvelgiant į gynybos aukščiau nurodytus argumentus bei aplinkybes, individualizuojančias kaltinamojo asmenybę taip pat jo padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo motyvus, kaltinamojo elgesį šią veiką darant, jas tiriant ir nagrinėjant teisme (ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo pripažino pilnai, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui šias veikas ištirti ir išnagrinėti; dėl padaryto reiškė nuoširdžią atgailą; atlygino dalį padarytos žalos), aiškiai neprieštarautų teisingumo principui ir taip pat, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir atidėjus H. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismo nustatytam terminui. Priėmus tokį sprendimą ir matant tam būtinumą galima spręsti ir klausimą dėl intensyvios priežiūros ir vieno ar kelių tarpusavyje suderintų baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK IX skyriuje ir/ arba įpareigojimų H. A. paskyrimo, tikslu efektyviau pasiekti BK deklaruojamus nubaudimo kriminaline bausme tikslus.

2.5. Apelianto gynėjas nurodo jog paties apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos l metų 10 mėnesių ir 15 dienų bausmės dalimi ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio l punktas). Nurodo, jog H. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Iš laisvės atėmimo vietos jis buvo išleistas prieš terminą, 2023-06-09 už gerą elgesį, likus neatliktai 1 metų 10 mėnesių ir 15 dienų bausmės daliai. Nurodo, jog šios neatliktos bausmės dalies vykdymas pasibaigė 2025-04-24, t. y. dar iki skundžiamo nuosprendžio šioje byloje priėmimo. Apelianto gynėjo nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti, kad lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą probaciją vykdanti institucija - Probacijos tarnyba ir/arba jos teikimu - teismas, jokio Probacijos įstatyme numatyto procesinio sprendimo, kuriuo H. A. būtų nutrauktas probacijos procesas, panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir nuspręsta vykdyti likusią bausmės dalį, nepriėmė, todėl, apelianto gynėjo vertinimu, teisinio pagrindo visos šios bausmės dalies bendrinti su skundžiamu nuosprendžiu naujai paskirta laisvės atėmimo bausme/jos dalimi, nėra ir nuosprendis šioje byloje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3. Atsiliepimų į nuteistojo H. A. gynėjo advokato A. Velučio apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nuteistojo H. A. gynėjo advokato A. Velučio apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl H. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimo ar kitų klausimų, nesutinkama tik su teismo sprendimu neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą bei jam paskirta bausme, bei nuosprendžių subendrinimu. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

Dėl laidavimo taikymo pagal BK 40 straipsnį

8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nuteistajam H. A. buvo galima taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindų, leidžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti H. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).

10. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

11. Taigi, BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog, tik esant šių reikalavimų visumai, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis H. A. praeityje teistas net 8 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė ne tik turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas, bet ir lygtinio paleidimo nuo paskirtos bausmės metu, kas charakterizuoja H. A. iš esmės neigiamai, kaip asmenį, kuris nenori laikytis įstatymų ir yra linkęs prasikalsti.

12. Apeliantas ir jo gynėjas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad jo sesers - A. A. galimybė daryti teigiamą įtaką H. A. nėra akivaizdi ir jos ryšys su juo nėra toks artimas, kad laiduotoja galėtų padaryti realų auklėjamąjį poveikį jo elgesiui. Apelianto ir jo gynėjo vertinimu A. A. yra tinkama būti H. A. laiduotoja ir gali jam daryti teigiamą įtaką.

13. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

14. Teisėjų kolegija vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. A. neatitinka tinkamos laiduotojos apibūdinimo, o apelianto ir jo gynėjo akcentavimas vien teigiamos A. A. charakteristikos, jos ir H. A. dažno bendravimo, tačiau detaliau neanalizuojant ir nevertinant realios galimybės A. A. daryti teigiamą įtaką H. A., nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimui pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad A. A. nedalyvavo nei viename iš teismo posėdžių, todėl neaišku kokį realų teigiamą auklėjamąjį poveikį H. A. bei jo tolesniam elgesiui gali ji padaryti. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, jie yra brolis ir sesuo, nesudaro pagrindo teigti, kad A. A. savo broliui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas H. A. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Pažymėtina ir tai, kad A. A. ne tik gyvena kitame mieste nei H. A., bet pati ne kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nors tai nėra griežčiausia teisinė atsakomybė, tačiau akivaizdu, jog asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, paprastai negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat pažeidžiančiam įstatymų nustatytą tvarką.

15. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumą ir pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti kaltininkui teigiamą įtaką. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas A. A. tinkama laiduotoja, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad ji negali būti laikoma verta teismo pasitikėjimo.

Dėl paskirtos bausmės ir nuosprendžių subendrinimo

16. Apeliaciniu skundu H. A. gynėjas advokatas A. Velutis prašo pirmosios instancijos nuosprendį pakeisti ir H. A. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio l dalyje padarymą paskirti laisvės apribojimo bausmę kartu paskiriant ir intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus, tame tarpe - per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; arba nuosprendį pakeisti ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, H. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam laikotarpiui kartu paskiriant intensyvią priežiūrą ir vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir/arba pareigas, numatytas BK IX skyriujeBK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

17. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

19. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam H. A. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teismas konstatavo, kad H. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, teistas praeityje aštuonis kartus, už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, veikas, susijusias su disponavimu draudžiamomis narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, taip pat buvo teisiamas ir už nusikalstamą veiką, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai (BK 145 straipsnio 2 dalis). Paskutinį kartą H. A. 2017 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkius bausmės vykdymo atidėjimo metu padarytus nusikaltimus subendrinta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Naują nesunkų tyčinį nusikaltimą H. A. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu. H. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tikėtina nuoširdžiai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis H. A. anksčiau baustas už administracinius nusižengimus, taip pat buvo baudžiamas ir už nusižengimus, padarytus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, ne visos baudos sumokėtos. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad H. A. dirba, UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems A. K. bei M. A.. Taip pat teismas, skirdamas bausmę pažymėjo, jog H. A. prašė atsižvelgti į jam nustatytą sveikatos sutrikimą – trišakio nervo neuralgiją, kuri, turėjo įtakos jo elgesiui dėl sukeliamų migreninio pobūdžio galvos skausmų. Tačiau pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad dėl atsinaujinusių stiprių galvos skausmų H. A. į medikus, po 2023 m. gruodžio 19 d. atliktos chirurginės intervencijos kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 9 d., teigdamas, jog skausmai atsinaujino 2024 m. lapkričio 18 d., tai yra praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo ir jau po to, kai byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui. Todėl ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su H. A. sveikatos būkle, konkrečiai su migreninio pobūdžio galvos skausmais, kurie, apelianto ir jo gynėjo nuomone, turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos paskirtos bausmės, kadangi byloje esantys medicininiai dokumentai kaltinamojo teiginių, jog jo sveikatos būklė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nepatvirtina (planine tvarka H. A. paskirta operacija nebuvo atlikta, kadangi vieną kartą jis nuvyko neatlikęs tyrimų, kitą kartą – dėl ligos).

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog sprendžiant klausimą dėl H. A. skirtinos bausmės rūšies ir jos trukmės, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praeityje teistas net aštuonis kartus, taip pat ir už nusikalstamą veiką, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog H. A. nelinkęs dėl savo neteisėto poelgio daryti išvadų, nevertina savo elgesio kritiškai, dėl neteisėtos nusikalstamos veikos iš esmės kaltiną pačią nukentėjusiąją, neva ji išprovokavo jo tokį elgesį, o tai rodo, kad jis nesugeba gyventi visuomenėje ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, kas H. A. charakterizuoja neigiamai. Kolegijos nuomone, H. A., lengvai perleisdamas kaltę dėl savo neteisėtų veiksmų atlikimo kitiems, iš esmės nevertino savo elgesio kritiškai, todėl yra aplinkiniams ir visuomenei pavojingas, todėl turi būti nuo visuomenės izoliuotas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog įvertinus aptartų duomenų visumą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, sukeltas pasekmes, H. A. charakterizuojančius duomenis, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, kurios trukmė, įvertinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog jis atlygino dalį savo veiksmais padarytos žalos nukentėjusiesiems, parenkama artima minimaliai sankcijoje nustatytai šios bausmės trukmei. Dar labiau švelninti ir trumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi.

21. Apeliaciniame skunde nuteistojo H. A. gynėjas advokatas A. Velutis nurodo, jog jo ginamajam paskirta bausmė per griežta, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, H. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam laikotarpiui kartu paskiriant intensyvią priežiūrą ir vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir/arba pareigas, numatytas BK IX skyriuje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nenustatė pagrindo šioje byloje taikyti H. A. BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, taip pat BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, kadangi H. A. naują nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat buvo teistas ir už nusikaltimą, kuris pavojingas žmogaus sveikatai bei gyvybei, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už sunkius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog po ankstesnių valstybės taikytų priemonių, parodyto pasitikėjimo, H. A. padaryta nauja smurtinė nusikalstama veika rodo kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei iš esmės nesikeičiantį jo požiūrį į savo elgesį, todėl jį teigiamai charakterizuojantys duomenys - tai, jog dirba, byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei tai, kad atlygino dalį žalos - nesudaro pagrindo manyti, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo vykdymui, todėl šioje byloje nenustatytas ir pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies. Tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinę padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai H. A. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam H. A. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliam sankcijoje numatytam jos dydžiui, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam H. A. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą.

22. Apeliaciniu skundu H. A. gynėjas advokatas A. Velutis taip pat prašo nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmių bendrinimo prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir šių dviejų bausmių nebendrinti nuteistajam H. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įvykdžius. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir šis apeliacinio skundo prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Apeliantas ir jo gynėjas skunde nurodo, jog H. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Iš laisvės atėmimo vietos jis buvo išleistas prieš terminą, 2023-06-09 už gerą elgesį, likus neatliktai 1 metų 10 mėnesių ir 15 dienų bausmės daliai. Nurodo, jog šios neatliktos bausmės dalies vykdymas pasibaigė 2025-04-24, t. y. dar iki skundžiamo nuosprendžio šioje byloje priėmimo. Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju svarbi yra ne naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo data, o naujos nusikalstamos veikos padarymo data. Tai yra, svarbu tai, kad nnaują nusikalstamą veiką, dėl kurios H. A. pripažįstamas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2024 m. vasario 13 d., t. y. iki 2025-04-24, todėl laikoma iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės atlikimo ir dar iki pasibaigiant lygtinio paleidimo laikui (lygtinio paleidimo priežiūros pabaiga buvo nustatyta 2025 m. balandžio 24 d.), todėl šiuo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su 2017 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo H. A. gynėjo advokato A. Velučio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam nepagrįstai netaikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą ir paskirta nepagrįsta ir neteisėta bausmė ar netinkamai subendrinti nuteistajam priimti nuosprendžiai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo H. A. gynėjo advokato Aivaro Velučio apeliacinį skundą atmesti.