Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 17 kartų, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemone;

2) Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su baudžiamojo poveikio priemonėmis. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su baudžiamojo poveikio priemonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su baudžiamojo poveikio priemonėmis (bausmę atliko 2024 m. balandžio 9 d.);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. A., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-535-1155/2023 jam, padariusiam nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, buvo paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d., vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,64 promilių neblaivumas), taip tyčia piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes-Benz, kai jo iškvėptame ore buvo 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, V. A., padariusiam nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 6 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino žinantis, kad jam yra paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad V. A. žinojo, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones.

Kita vertus, anksčiau aptartais bylos įrodymais nustatyta, kad V. A. 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog nesilaiko draudimo naudotis specialia teise, ir norėjo taip veikti.

Taigi, pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, kad V. A. veika atitinka BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. A. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. A. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, t. y. vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Kita nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis). Kaltinamasis piktybiškai ir tyčia pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 6 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme) iš tiesų prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Kita vertus, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).???

Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad V. A. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas yra nuoširdus. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų padarymo dieną jis buvo jau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (b. l. 98–113). Nuo 2018 m. paskutiniai keturi teistumai (patraukimai baudžiamojon atsakomybėn) yra susiję išskirtinai su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam ir vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones). V. A. pagal paskutinį nuosprendį atliko laisvės atėmimo bausmę 2024 m. balandžio 9 d., tačiau nepraėjus nė keturiems mėnesiams jis vėl padarė analogiškas nusikalstamas veikas. Laikytina, kad V. A. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis linkęs sistemingai daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Jo iš esmės išgyvenimas dėl nusikalstamo elgesio yra susijęs su neaiškia nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, jei V. A. atliktų laisvės atėmimo bausmę. Neigiamų pasekmių atsiradimo kaltinamojo šeimos nariui negalima sutapatinti su nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Nenustačius privalomos aplinkybės – nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamas veikas, pripažinti V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo.

V. A. atsakomybę dėl nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 98–113). Jis nusikalto praėjus šiek tiek mažiau nei keturiems mėnesiams, po to kai atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendį už analogiškų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymą. Tai rodo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, nenusikalto itin trumpą laiką. Po paleidimo į laisvę dėl V. A. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 243 straipsnį. V. A. paskutinių 1 metų laikotarpiu taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tokios teisės (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalis), paskirta bauda sumokėta, administracinė nuobauda galioja (1 t., b. l. 114–117). V. A. išsiskyręs, augina nepilnametį vaiką. „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 118–120). Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, kad turi priklausomybę alkoholiui, tačiau byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad gydosi nuo alkoholizmo, t. y. lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, yra pasiryžęs pasikeisti. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. A. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad V. A. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. A. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, t. y. laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Nors kaltinamasis ir jo gynėja prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. A. skiriant švelnesnes bausmes (baudą ar areštą). Teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis vykdo individualią veiklą, moka paskirtas baudas, išlaiko ir rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, vien šių aplinkybių nepakanka skirti švelnesnę bausmę, juolab ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymą jam buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, t. y. griežčiausia sankcijoje nustatyta bausmės rūšis, tačiau ji savo tikslų nepasiekė, nes V. A. vėl nusikalto (atkreiptinas dėmesys, kad aptariamu nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta maksimali laisvės atėmimo bausmė – 1 metai – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį). Taigi neabejotina, kad V. A. baudos ar arešto bausmė bus neefektyvi priemonė reaguojant į kaltinamojo nusikalstamą elgesį.

Taigi už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, V. A. skiriama laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams. Pažymėtina, kad prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą, prašė skirti V. A. laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra 1 metai, todėl svarstyti klausimą dėl kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės skyrimo 1 metams ir 6 mėnesiams nėra teisinio pagrindo.

Už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, V. A. skiriama 27 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 27 parų arešto – bausmę, ir V. A. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju V. A. yra teisinis pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta viena jo atsakomybę, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė. V. A., darydamas nusikalstamas veikas, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), todėl nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. Šiame kontekste pažymėtina, kad ankstesniu Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 3 metams. Vis dėl to, kaltinamasis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymo ir jam buvo paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis atliko 2024 m. balandžio 9 d. ir, praėjus vos mažiau nei keturiems mėnesiams, vėl nusikalto – padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Taigi net griežčiausios laisvės atėmimo bausmės parinkimas nepadarė įtakos keičiant kaltinamojo elgesį teigiama linkme. Be to, V. A. taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tokios teisės (ANK 424 straipsnio 5 dalis), paskirta bauda sumokėta, administracinė nuobauda galioja (1 t., b. l. 114–117). Akivaizdu, kad V. A. yra linkęs nusikalsti. Jis sistemingai daro tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis vykdo individualią veiklą, moka paskirtas baudas, išlaiko ir rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju V. A. neigiamai apibūdinančių aplinkybių nustatyta daugiau, negu jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių.

Kaltinamojo gynėja, sakydama baigiamąją kalbą, prašė atidėti V. A. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš esmės argumentuodama tuo, kad kaltinamajam paskirta nuolatinė jo nepilnamečio vaiko globa, o, jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, labiausiai nukentės jo vaiko interesai, kaltinamasis negalės juo rūpintis, o kitų artimų giminaičių, kurie galėtų laikinai pagloboti vaiką, taip pat nėra. Tą nurodė ir pats V. A.. Vis dėl to, iš byloje esančios 2024 m. liepos 17 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad V. A. apie jam paskirtą vaiko globą jau buvo žinoma iki nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2024 m. liepos 17 d. (1 t., b. l. 147–149). Pažymėtina, kad ši aplinkybė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė. V. A., darydamas nusikalstamas veikas, pats savo noru ignoravo vaiko interesus. V. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis turi gyvenimo draugę. Taigi, kaltinamajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo vaiku galės pasirūpinti gyvenimo draugė, o, jei ji nesutiks, V. A. vaiku pasirūpins atitinkamos valstybės institucijos. Kaltinamojo gynėjos nurodyta aplinkybė, kad V. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus ne mieste, o sodų bendrijoje, kurioje gyvena, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones, būnant apsvaigus nuo alkoholio, nepriklausomai nuo vietos (mieste, kaime, sodų bendrijoje ir pan.), todėl ši aplinkybė V. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina. Be to, kaip minėta, kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais kėlė realią grėsmę, nes sukėlė eismo įvykį, ir tik dėl atsitiktinumo išvengti sunkių padarinių kitų eismo dalyvių sveikatai ir / ar gyvybei.

Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. A. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nedaro atitinkamų išvadų keisti savo gyvenimo būdą, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Mercedes-Benz vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

V. A. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas itin daug viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį dieną (piko metu, kai žmonės grįžta iš darbų) už Vilniaus miesto ribų – sodų bendrijoje, kur eismas gali būti ir intensyvesnis. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, V. A., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, susidūrė su kitu automobiliu ir jį apgadino, tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį (degtinę) vartojo tą pačią dieną ir, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Pažymėtina ir tai, kad V. A. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai didina V. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, bet ir į V. A. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena jo atsakomybę, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas jau tris kartus už vairavimą neblaiviam, jam ne kartą buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. V. A. taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tokios teisės (ANK 424 straipsnio 5 dalis), administracinė nuobauda galioja. Tai itin neigiamai apibūdina V. A. asmenybę, kaip linkusią piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 5 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Nors prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą, prašė V. A. skirti didesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, nagrinėjamu atveju tai nėra tikslinga. Be to, toks prokurorės prašymas teismo neįpareigoja. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 7 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju V. A. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu Mercedes-Benz, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – H. A. (1 t., b. l. 40). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – H. A., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Mercedes-Benz V 200 CDI, 2000 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2 400 Eur (1 t., b. l. 41), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 400 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. V. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi V. A. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 118). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2 400 Eur) išieškojimas iš V. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo V. A. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 2 400 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad V. A. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 79–82). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

V. A. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. 18 val. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. 16.05 val. (viena diena) (1 t., b. l. 57–60, 61–63). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-08044 dėl 154,17 Eur už V. A. gynusios advokatės E. Žilėnienės darbo užmokestį (1 t., b. l. 151–154). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 27 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 27 parų arešto – bausmę, ir V. A. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. 18 val. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. 16.05 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Paskirti V. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 7 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) – valstybės naudai.

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš V. A. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

V. A. išaiškinti, kad, mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2861-1100/2024). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.