Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui L. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad 1997 m. gruodžio 18 d. atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove ,,Bitė Lietuva” sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugų sutartį Nr. M061325, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio ryšio paslaugos, atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovui atsiskaityti buvo pateikta 2001 m. sausio 14 d. sąskaita Nr. 00000979100101, tačiau už paslaugas atsakovas tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas pradinei kreditorei 291,28 Eur. Sutarties 5.6 punktas numato atsakovo pareigą nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl, vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, bei sutarties 5.6 punktu, iš atsakovo prašo priteisti 27 Eur delspinigius, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 9 d. iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. balandžio 6 d.) už 180 dienų, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą senaties terminą.

3. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. sudaryta skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė ,,Bitė Lietuva” perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ iš atsakovo L. D. 291,28 Eur skolą, 27 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. balandžio 10 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį.

5. 2025 m. sausio 8 d. teismo nutartimi atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkintas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimas už akių panaikintas, atnaujintas civilinės bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui L. D. dėl skolos priteisimo nagrinėjimą iš esmės, pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja uždarąja akcine bendrove „Julianus Inkaso“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė skolą iš atsakovo prašo priteisti pradinės kreditorės ir atsakovo 1997 m. gruodžio 18 d. sudarytos sutarties ir pradinės kreditorės atsakovui pateiktos 1998 m. sausio 31 d. sąskaitos, kurioje nurodyta, kad sąskaitoje nurodytą sumą (1052,93 litus) atsakovas privalo sumokėti iki 1998 m. vasario 15 d. Ieškovės teigimu, atsakovas liko skolingas pagal šią sąskaitą 291,28 Eur. Ieškinys dėl šios skolos ir delspinigių, numatytų sutartyje, priteisimo teismui pateiktas 2020 m. balandžio 9 d., t. y. praėjus 22 metams nuo tos dienos, kai baigėsi ieškovės sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas. Ieškovė aplinkybių, dėl kurių buvo delsiama ginti pažeistą kreditorės teisę, atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nenurodė.

10. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, juolab kad praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa gerokai sudėtingesnis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34, 35 punktai).

11. Ieškovės nurodytos sąskaitos apmokėjimo terminas baigėsi 1998 m. vasario 15 d., t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, naujajame CK (įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d.) nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Pagal šio kodekso 83 straipsnio nuostatas, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis), pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, išnyksta teisė ir į papildomųjų reikalavimų (netesybų, laidavimo ir pan.) gynybą, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs.

12. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Teismo vertinimu, pradinei kreditorei, mobiliojo skaitmeninio ryšio tinklo paslaugų teikėjai, išrašiusiai sąskaitą apmokėjimui, buvo žinomi šios sąskaitos apmokėjimo terminai, todėl ji apie savo pažeistą teisę laiku ir tinkamai gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas turėjo ir galėjo žinoti atsakovui nesumokėjus sąskaitoje nurodytu terminu (1998 m. vasario 15 d.) nurodytos sumos, todėl ieškinio senaties termino, per kurį pradinė kreditorė ir ieškovė galėjo ginti savo pažeistą teisę, reikalauti skolos priteisimo, nagrinėjamu atveju prasidėjo sekančią dieną po sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino pasibaigimo, t. y. 1998 m. vasario 16 d. Taigi, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo galiojant 1964 m. CK, jame numatytas trejų metų ieškininės senaties terminas baigėsi 2021 m. vasario 17 d., iki naujojo CK įsigaliojimo, todėl taikomos 1964 m. CK nuostatos. Ieškinys dėl skolos priteisimo pareikštas ieškinio senaties terminui pasibaigus. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė, ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė.

13. Šiuo metu galiojančio CK 1.128 straipsnyje numatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

14. Kadangi atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties terminas pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, todėl ieškinys atmestinas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje atsakovas patyrė 1755 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1700 Eur atstovavimo išlaidos ir 55 Eur žyminis mokestis valstybei. Atstovavimo išlaidas sudaro advokatui sumokėtas atlygis: už susipažinimą su procesiniais dokumentais ir teisinę konsultaciją 150 Eur, už prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo parengimą 500 Eur, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą 700 Eur, pasirengimą bylos nagrinėjimui 150 Eur, atstovavimą teisme 200 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai sumokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos taip pat negali tapti ginčą pralaimėjusios šalies nubaudimu. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti 1700 Eur atstovavimo išlaidos iš esmės atitinka Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, tačiau įvertinus ginčo pobūdį, tokios išlaidos yra neprotingos ir nesąžiningos. Įvertinus atsakovo atstovo teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nesudėtinga ir nedidelės apimties, nereikalaujanti specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui iš ieškovės priteistinas atstovavimo išlaidų dydis mažintinas iki 700 Eur (už nesudėtingų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme). Tokiu būdu atsakovui iš ieškovės priteistinos 755 Eur bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo išlaidos 700 Eur ir žyminis mokestis 55 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ atsakovui L. D. 755 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.