Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2195-221/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-08
Bylos Nr.: 2A-2195-221/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04124-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: K. L.
Atsakovas: A. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-2195-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04124-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.17; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei K. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatyto, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1730, nustatant atsakovo kaltę; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę, suteiktą sudarant santuoką; nepilnamečių vaikų G. L., gimusio (duomenys neskelbtini), T. L., gimusio (duomenys neskelbtini), V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. L. ir V. L. kiekvienam po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L. po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskiriant atsakovą; nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą; priteisti ieškovei iš atsakovo 10 571,73 Eur kompensaciją už sumažintą santuokinį turtą; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad vaikams T. L. ir V. L. išlaikyti per mėnesį apytikriai reikia po 400–500 Eur. Kadangi taikos sutartimi šalys susitarė, jog bus lygiomis dalimis mokamos išlaidos, skirtos vaikų gydymui, 400 Eur suma kiekvienam vaikui yra pakankama jų esminiams poreikiams patenkinti. T. L. ir V. L. poreikiai yra didesni dėl jų sveikatos būklės. T. L. yra diagnozuota toliaregystė, todėl reikalinga korekcija akiniais, krypsta stuburas, todėl lankomi plaukimo užsiėmimai. V. L. yra reikalingas logopedinis ugdymas, psichologo konsultacijos, jam taip pat diagnozuotas lėtinis juvenilinis artritas, seborėja, todėl reikia pirkti įvairius medikamentus, specialius tepalus, higienos priemones. G. L. poreikiai atitinka mažamečių vaikų poreikius, t. y. jo išlaikymui yra reikalinga apie 400 Eur suma, tačiau jam nėra būtinas toks dažnas aprangos ir avalynės keitimas, nes jo ūgis yra normalizavęsis. Be to, G. L. neturi specialių poreikių. Ieškovės pajamos yra žymiai mažesnės nei atsakovo, todėl, nenukrypus nuo lygių dalių principo, bus neužtikrinti vaikų būtinieji poreikiai. 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovo asmeninėje sąskaitoje buvo sukaupta 20 843,47 Eur suma. Atsakovas be ieškovės žinios iššvaistė turėtas santaupas, jas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiama kompensacija už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybes teise turėtą turtą.

Atsakovas iš dalies nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė nepilnamečio vaiko G. L. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L. po 130 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant atsakovą; nepilnamečių vaikų T. L. ir V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 130 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovas priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalių sūnus G. L. pareiškė norą gyventi su atsakovu. Nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti pakanka 260 Eur per mėnesį sumos kiekvienam vaikui. Atsakovas apmoka su juo gyvenančio sūnaus G. L. išlaidas laisvalaikiui, kelionėms, treniruotėms, sportinei aprangai, varžyboms, prie kurių apmokėjimo ieškovė neprisideda. Atsakovas papildomai prisideda prie mažesniųjų sūnų išlaikymo tomis dienomis, kai su jais bendrauja, vežasi vaikus į keliones, kitaip pramogauja, perka jiems drabužius, avalynę. Ieškovės pateikti skaičiavimai neatitinka realių vaikų poreikių. Nuo atsakovo sąskaitos nuimtos piniginės lėšos buvo skiriamos šeimos poreikiams tenkinti, t. y. kuro pirkimui namui apšildyti, gyvenamojo namo stogo, katilo remonto darbams, vaikų atostogoms, odontologo paslaugoms, poilsinėms kelionėms su vaikais ir kt. Be to, 6 135 Eur sumą į atsakovo sąskaitą pervedė atsakovo sesuo A. L. jos buto remontui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1730, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – L., atsakovui paliko esamą pavardę – L.; nutraukė bylos dalį dėl turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1. Nepilnamečių vaikų T. L. ir V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 2. Nepilnamečio vaiko G. L. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 3. Šalys susitaria nustatyti bendravimo tvarkos principus, kurie taikomi abiejų šalių nustatytoms bendravimo su vaikais – G., T. ir V. L. tvarkoms: 3.1. Šalys bendraudamos su vaikais pagal jiems nustatytą bendravimo tvarką privalo užtikrinti galimybę kitam tėvui neribotai bendrauti su vaikais elektroninėmis ir/ar kitomis ryšio priemonėmis, jų nenuteikinėti vienas prieš kitą; 3.2. Šalys bendraudamos su vaikais pagal nustatytą tvarką privalo užtikrinti vaikų papildomo ugdymo užsiėmimų, treniruočių ar kitų veiklų lankymą, apsilankymą gydymo įstaigose, jeigu jų laikas sutampa su jiems nustatytu bendravimo laiku; 3.3. Šalys bendraudamos su vaikais pagal nustatytą tvarką privalo informuoti vienas kitą apie pasikeitusią vaikų sveikatos būklę, jų buvimą gydymosi įstaigose, sanatorijose, apie pasikeitusį treniruočių grafiką, suplanuotą vizitą į gydymo įstaigą ar kitą svarbią informaciją susijusią su vaikų gerovės užtikrinimu, apie tai informuojant telefonu per kiek įmanoma trumpiausią laiką, bet ne vėliau, kaip per 1 val. nuo aplinkybių paaiškėjimo momento; 3.4. Šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu apie vaikų planuojamas išvykas su ugdymo įstaiga, būreliais, apie planuojamas varžybas, renginius, kuriuose dalyvauja G., T. ir V. L., ne vėliau kaip sekančią dieną po sužinojimo, nurodant datą, laiką, koks renginys ir reginio vietą; 3.5. Šalys bendrauja su vaikais savo kasmetinių atostogų metu vieną kartą metuose nepertraukiamai ne ilgiau, kaip 14 dienų iš eilės pasiimant juos sutartu laiku pirmąją atostogų dieną iš jų buvimo vietos ir grąžinant juos į nuolatinę gyvenamąją vietą keturioliktą atostogų dieną iki 18.30–19.30 val. Šalys apie planuojamą kasmetinių atostogų laiką, kuris truks 14 dienų iš eilės, privalo informuoti kitą šalį ne vėliau, kaip likus 14 dienų iki atostogų pradžios. Šalys susitaria apie trumpalaikes atostogas, jų trukmę, informuoti viena kitą ne vėliau, kaip likus 7 dienoms iki kasmetinių atostogų pradžios. Šalys susitaria, kad kasmetinių atostogų laikas negali sutapti su Šv. Velykomis, Kūčiomis ir Šv. Kalėdomis; 3.6. Šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu apie planuojamas keliones su vaikais į užsienį, ne vėliau, kaip likus 14 dienų iki numatomos kelionės dienos, nurodant išvykimo–grįžimo datą, kontaktinius duomenis, kur bus apsistojama. Šalys privalo užtikrinti, kad vaikai su savimi turėtų tapatybę patvirtinančius dokumentus, kurie reikalingi kelionei į užsienį. Už kelionės dokumentų tvarkymą ir apmokėjimą yra atsakingas tas tėvas, kuris planuoja kelionę į užsienį. Šalys neprieštarauja ir sutinka, kad vaikai vyktų į užsienio kelionę su kitu iš tėvų ir atskiro sutikimo vienas iš kito nereikalauja; 3.7. Šalys bendraudamos su vaikais pagal jiems nustatytą bendravimo tvarką privalo rūpintis vaikų sveikata, prižiūrėti juos jų ligos atveju, sergančių vaikų nevesti į ugdymo įstaigas, o pasirūpinti jų nuvežimu pas šeimos daktarą bei prižiūrėti juos namų sąlygomis iki baigsis nustatytas bendravimo laikas. Gydymo įstaigai paskyrus medikamentinį vaikų gydymą, užtikrinti, kad būtų laikomasi skirto gydymo. Šalis, kurios bendravimo metu vaikas ar vaikai susirgo, privalo pasirūpinti medikamentais, reikalingais ligos gydymui. Šalys bendraudamos su vaikais pagal nustatytą tvarką privalo perduoti vaikams skirtus receptinius vaistus, nurodant vartojimo grafiką, bei kokie nereceptiniai vaistai turi būti naudojami pagal gydytojo nurodymą. Šalys pačios yra atsakingos už nereceptinių vaistų įsigijimą; 3.8. Šalys turi pareigą sudaryti sąlygas kitam tėvui bendrauti su vaikais jų ligos atveju, nedaryti kliūčių jų lankymui. Šalys privalo informuoti viena kitą telefonu apie planuojamą apsilankymą; 4. Atsakovas su T. L. ir V. L. bendrauja tokiu būdu: 4.1. Porinių savaičių antradienį ir ketvirtadienį vaikus pasiimant iš jų ugdymo įstaigos ir grąžinant juos į jų ugdymosi vietą kitos dienos ryte, užtikrinant vaikų papildomo ugdymo užsiėmimų, treniruočių ar kitų veiklų lankymą, jeigu šių užsiėmimų laikas sutampa su bendravimo laiku; 4.2. Neporinių savaičių pirmadienį vaikus pasiimant iš jų ugdymo įstaigos ir grąžinant juos į jų ugdymosi vietą kitos dienos ryte, užtikrinant vaikų papildomo ugdymo užsiėmimų, treniruočių ar kitų veiklų lankymą, jeigu šių užsiėmimų laikas sutampa su bendravimo laiku; 4.3. Neporinių savaičių penktadienį pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų buvimo vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.30–19.30 val., užtikrinant vaikų papildomo ugdymo užsiėmimų, treniruočių ar kitų veiklų lankymą, jeigu šių užsiėmimų laikas sutampa su bendravimo laiku; 4.4. Neporiniais metais Šv. Kūčias švenčia vaikus pasiimant nuo 15 val. ir grąžinant pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 18.30 val. į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais švenčia pirmą Šv. Kalėdų dieną pasiimant vaikus nuo 18.30 val. ir grąžinant antrą Kalėdų dieną iki 18.30–19.30 val. į jų gyvenamąją vietą; 4.5. Neporiniais metais švenčia pirmą Šv. Velykų dieną vaikus pasiimant 10 val. ir grąžinant iki 19 val. į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais švenčia antrą Šv. Velykų dieną vaikus pasiimant 10 val. ir grąžinant iki 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą; 5. Ieškovė su G. L. bendrauja tokiu būdu: 5.1. Porinėmis savaitėmis penktadienį pasiimant G. L. iš jo buvimo vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.30–19.30 val., užtikrinant vaiko papildomo ugdymo užsiėmimų, treniruočių ar kitų veiklų lankymą, jeigu šių užsiėmimų laikas sutampa su bendravimo laiku; 5.2. Porinių savaičių pirmadienį ir trečiadienį pasiimant G. L. iš jo buvimo vietos ir grąžinant jį į jo ugdymo įstaigą kitos dienos ryte, užtikrinant vaiko papildomo ugdymo užsiėmimų, treniruočių ar kitų veiklų lankymą, jeigu šių užsiėmimų laikas sutampa su bendravimo laiku; 5.3. Neporinių savaičių trečiadienį pasiimant G. L. iš ugdymo įstaigos ar jo buvimo ir grąžinant jį į ugdymo įstaigą arba jo gyvenamąją vietą iki penktadienio ryto, užtikrinant vaiko papildomo ugdymo užsiėmimų, treniruočių ar kitų veiklų lankymą, jeigu šių užsiėmimų laikas sutampa su bendravimo laiku; 5.4. Poriniais metais Šv. Kūčias švenčia vaiką pasiimant nuo 15 val., grąžinant pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 18.30 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais švenčia pirmą Šv. Kalėdų dieną pasiimant vaiką nuo 18.30 val. ir grąžinant antrą Kalėdų dieną iki 19.30 val. į jo gyvenamąją vietą; 5.5. Poriniais metais švenčia pirmą Šv. Velykų dieną vaiką pasiimant 10 val. ir grąžinant iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais švenčia antrą Šv. Velykų dieną vaiką pasiimant 10 val. ir grąžinant iki 19.30 val. į jo gyvenamąją vietą; 6. Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: 1.1. Ieškovei priteisti automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur vertės; 1.2. Motociklas „Yamaha Cygnus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka ieškovei. Ieškovė sumoka atsakovui 50 Eur kompensaciją už jai tenkančio didesnio turto dalį; 1.3. Atsakovui priteisti 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 000 Eur; 7. Atsakovas sutinka padengti pusę T. L. ir V. L. gydymo išlaidų, kurios nebus kompensuojamos valstybės, t. y. stomatologo, okulisto paslaugas, pateikiant siuntimų kopijas ir sąskaitas, pusę vaikų treniruočių kainos pagal pateikiamas sąskaitas, jeigu tai susiję su vaikų sveikata ir rekomenduota gydytojo; 8. Šalys santuokos metu įgytą turtą – namų apyvokos reikmenis, baldus, asmeninius daiktus pasidalijo gera valia ir viena iš kitos kompensacijos nereikalauja; 9. Šalys susitaria, kad atsakovas savo lėšomis 2017 m. kovo 19 d. 9–10 val. pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos G. L. asmeninius daiktus: miegamą lovą su čiužiniu, spintą, spintelę ir stalą; priteisė ieškovei iš atsakovo 6 440 Eur kompensaciją; priteisė iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. L. ir V. L. kiekvienam po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. kovo 3 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; atmetė kitą ieškinio ir priešieškinio dalį.

Teisminio proceso metu šalims pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims pavykus susitarti dėl turto padalijimo, jo vertės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinės bylos dalį.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašė padalyti santaupas, buvusias 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog santuokinis šalių gyvenimas pasibaigė 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tačiau reikalavimo dėl tuo metu buvusio turto padalijimo nebuvo pateikta. Vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės vienu būdu dalyti transporto priemones, žemės sklypą, tačiau kitaip reikalauti padalyti pinigines lėšas. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl santuokos ir turto padalijimo teismui pateiktas 2016 m. spalio 25 d., todėl pagal bendrąją taisyklę dalytinas tuo metu buvęs turtas, o šiuo laikotarpiu atsakovo sąskaitoje nebuvo ieškovės nurodomų piniginių lėšų. Kadangi nagrinėjant šeimos bylas teismo vaidmuo yra aktyvus, teismas sprendė dėl CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių taikymo. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovo sąskaitoje buvo 20 843,47 Eur suma. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo buvo pareikštas 2016 m. kovo 3 d., vėliau buvo pareikštas priešieškinis, atitinkamai buvo tikslinamas ieškinys, kuriuo iškelti nauji reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, teismas manė esant būtina įvertinti atsakovo elgesį nuo 2016 metų pradžios iki patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pateikimo. Pažymėjęs, kad ieškovė kaip reikalavimo pagrindą nurodė atsakovo išgrynintas pinigines lėšas, teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. vasario 8 d. iš atsakovo sąskaitos buvo nuimta 13 900 Eur suma. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus duomenis, teismas pripažino, kad atsakovas pagrindė tik 1 020 Eur sumos panaudojimą odontologo paslaugoms, todėl minėta suma sumažino bendras dalytinas šeimos lėšas. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti piniginę kompensaciją, t. y. pusę nuo 12 880 Eur sumos – 6 440 Eur, todėl minėto dydžio kompensaciją priteisė ieškovei iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad byloje pateikti kvitai iš esmės pagrindžia vaikų bendro pobūdžio poreikius, taip pat byloje pateikti medicininio pobūdžio duomenys dėl vaikų sveikatos būklės, tačiau nėra pateikta duomenų apie išlaidas, susijusias su sveikatos būkle, be to, pagal šalių sudarytą taikos sutartį atsakovas dengs pusę medicininių išlaidų, kurios atsiras pagal gydytojo receptus ar pan. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodomi vaikų poreikiai nėra tikslūs, todėl išimtinai jais vadovautis nėra pagrindo. Spręsdamas dėl realių nepilnamečių vaikų poreikių, teismas atsižvelgė į berniukų amžių, t. y. šiuo metu T. L. yra septyneri metai, V. L. – penkeri ((duomenys neskelbtini) bus šešeri), taip pat į tai, kad abu vaikai lanko darželį, greitai T. L. eis į mokyklą, G. L. lanko mokyklą, pagal amžių yra paauglys. Teismas nurodė, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, nes be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, būstui, reikia skirti lėšų vaikų lavinimuisi, pomėgiams, kultūriniam, socialiniam gyvenimui. Teismas, konstatavęs, kad byloje nepateikta duomenų, jog vaikams reikia didesnio išlaikymo nei minimali mėnesinė alga, laikė, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog su ja gyventi liekantiems vaikams iš viso per mėnesį reikėtų skirti apie 500 Eur, o su atsakovu liekančiam nepilnamečiam vaikui reikia mažesnės sumos – apie 350 Eur. Teismas pripažino, kad iš esmės šalių turtinė padėtis skiriasi dėl gaunamų pajamų, susijusių su darbine veikla – atsakovas gauna daugiau kaip 2 100 Eur per mėnesį, o ieškovės gaunamos pajamos yra minimalios, o kadangi atsakovo turtinė padėtis geresnė dėl gaunamų didesnių pajamų, jis turėtų didesne suma prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teismas vertino, kad nukrypimas nuo principo, jog abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas savo nepilnamečiams vaikams, šiuo atveju negali būti žymus, nes abi šalys turi vienodas galimybes gauti pajamas iš darbinės veiklos, t. y. abi šalys yra sveikos, darbingo amžiaus, turi išsilavinimą, todėl turi stengtis gauti tokio dydžio pajamas, kurių pakaktų visų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Įvertinęs tai, kad atsakovas turi mokėti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, vienas nepilnametis vaikas lieka gyventi su juo, taip pat įvertinęs šalių numatytą bendravimo tvarką, pagal kurią mažiausiai keturias dienas per mėnesį abu nepilnamečiai vaikai yra su tėvu, taip pat sutartyje numatytą įsipareigojimą, kad atsakovas padengia dalį medicininių išlaidų, teismas pripažino, jog atsakovas pagal esamą turtinę padėtį gali teikti po 175 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą T. L. ir V. L. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės. Tokią sumą teismas nustatė įvertinęs tai, kad dar papildomai atsakovas turės ieškovei mokėti 6 440 Eur kompensaciją už santuokos metu buvusias bendras pinigines lėšas. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma G. L. teiktina suma po 100 Eur kas mėnesį pagal vaiko poreikius yra per maža, todėl iš jos priteisė 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Teismas, pažymėjęs, kad šalys sudarė takos sutartį dėl dalies turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, sutarė, jog dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė, nenurodant konkrečių priežasčių, sprendė, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas jų tarpusavio turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinėmis paslaugomis, neatlygintinos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis: patvirtinta šalių 2017 m. kovo 14 d. taikos sutartis, nustatant, kad taikos sutarties 10 punktą atsisakoma tvirtinti kaip prieštaraujantį nepilnamečių T. L. ir V. L. interesams; iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams T. L. ir V. L. periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 175 Eur iki jų pilnametystės, padidinant periodinių mėnesinių išmokų dydį nuo 175 Eur iki 225 Eur; iš atsakovo priteista 6 440 Eur kompensacija ieškovei, padidinant kompensacijos sumą nuo 6 440 Eur iki 9 911,73 Eur; atsisakyta ieškovei priteisti teisinės pagalbos išlaidas ir iš atsakovo priteisti ieškovei 404,39 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįsta išvada, kad 2016 m. spalio 24 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė dalinti sutuoktinių turtą pagal 2016 m. spalio 24 d. buvusią situaciją, o 2017 m. kovo 14 d. patikslintu ieškiniu prašė vieną turto objektų – pinigus atsakovo sąskaitoje – dalinti pagal 2015 m. gruodžio 31 d. buvusią situaciją. Ieškovė neprašė dalinti turtą, buvusį šalims pradėjus gyventi skyrium, ji teigė, kad atsakovas iššvaistė/paslėpė/išleido šalių santaupas, buvusias atsakovo sąskaitoje 2015 m. gruodžio 31 d. 2016 m. spalio 25 d. ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, atsakovo sąskaitoje nebebuvo šių lėšų, todėl, vadovaudamasi CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, ji prašė priteisti kompensaciją iš atsakovo už tai, kad 2015 m. gruodžio 31 d. buvusias santaupas atsakovas panaudojo ne CK 3.109 straipsnyje numatytoms išlaidoms.

Nenurodyta, kodėl atsakovo veiksmais bendro turto sumažėjo ne 20 843,47 Eur, o 12 880 Eur suma. Per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. spalio 25 d. atsakovas gavo 23 480, 94 Eur pajamų (neskaitant pajamų, susijusių su šalių turto pardavimu), todėl jis turėjo pakankamai lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti ir nebuvo pagrindo savo išlaidoms naudoti šeimos pinigų. Atsakovas pagrindė, kad šeimos interesams panaudojo 1 020 Eur, todėl, vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, jis privalo ieškovei sumokėti 9 911,73 Eur kompensaciją dėl 2015 m. gruodžio 31 d. 19 823,47 Eur bendros jungtinės nuosavybės teise valdytų lėšų panaudojimo ne šeimos interesais.

Sprendžiant, kad per 2017 m. sausio–vasario mėn. atsakovas išsigrynino iš savo banko sąskaitos 13 900 Eur, neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės. Paskutinę stambią išgryninimo operaciją teismas nustatė 2016 m. vasario 8 d., kurios metu atsakovas nusiėmė 1 100 Eur sumą, tačiau teismas neatsižvelgė, kad 2016 m. vasario 28 d. atsakovas nuo banko sąskaitos nusiėmė dar 2 000 Eur. Taigi per 2016 m. sausio–vasario mėn. atsakovas iš viso nusiėmė 15 900 Eur, todėl, darant prielaidą, kad teismo motyvai buvo teisingi, tačiau buvo klaidingai apskaičiuota išgrynintų pinigų suma, teismas turėjo priteisti ieškovei 7 440 Eur kompensaciją.

Neįvertinta, kad taikos sutarties 10 punktas, kuriame nustatyta, kad atsakovas sutinka padengti pusę T. L. ir V. L. gydymo išlaidų, kurios nebus kompensuojamos valstybės, pažeidžia su ieškove liekančių gyventi vaikų interesus. Nors ieškovė sutiko su tokia sąlyga, tačiau, pasitarusi su kitais teisininkais, ji suprato padariusi klaidą. Šiuo metu ieškovės mėnesio pajamos sudaro apie 185 Eur. Vaikams gydymo paslaugų gali reikėti nedelsiant, o ieškovė gali neturėti pakankamai pinigų šioms paslaugoms nupirkti. Remiantis taikos sutarties sąlygomis, ieškovė galėtų tikėtis atsakovo prisidėjimo prie vaikų poreikių tik faktiškai patyrusi išlaidas, todėl ji turėtų taupyti pinigus, o vaikų poreikių patenkinimas atsidėtų neapibrėžtam laikotarpiui ir galbūt tektų apriboti kitus savo ar vaikų poreikius. Be to, šalių santykiams esant konfliktiškiems, tokia sąlyga sudarytų galimybes atsakovui piktnaudžiauti ir vilkinti kompensacijos sumokėjimą, kvestionuoti išlaidų poreikį ar dydį, sudarytų prielaidas naujiems šalių ginčams. Dėl to taikos sutarties 10 punktas panaikintinas kaip priešingas vaikų interesams ir padidintinas kiekvienam su ieškove liekančiam vaikui mokėtinas išlaikymas iki 225 Eur, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus vaikų poreikius pagrindžiančius įrodymus ir vaikų specialius poreikius (problemos su akimis, oda), to sąlygojamas papildomas išlaidas (okulisto konsultacijos, akiniai; specialios priemonės odai) ir iš esmės skirtingą šalių turtinę padėtį.

Nepagrįstai sumažintas su ieškove liekantiems vaikams atsakovo mokėtinas išlaikymas. Atsižvelgiant į atsakovo pajamas, prisidėjimas prie trijų vaikų išlaikymo neturėtų būti vertinamas kaip priteistiną išlaikymo dydį mažinanti aplinkybė. Taip pat aplinkybė, kad atsakovui reikės sumokėti kompensaciją už paslėptas ar iššvaistytas šeimos santaupas neturėtų būti laikoma aplinkybe, kurios pagrindu mažintinas vaikams priteistinas išlaikymas, nes pats atsakovas savo veiksmais sukūrė šias pasekmes.

Nepagrįstai atsisakyta priteisti ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas, motyvuojant tuo, kad dėl ginčo dalyko šalys sudarė taikos sutartį. Ieškovė byloje buvo pareiškusi 14 reikalavimų: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti 3 vaikų gyvenamąją vietą su ja (3 reikalavimai); 3) priteisti išlaikymą 3 vaikams (3 reikalavimai); 4) nustatyti bendravimo tvarką su vaikais (3 reikalavimai); 5) padalinti turtą: automobilį, motociklą, žemės sklypą, piniginės lėšas (4 reikalavimai). Kiekvienas reikalavimas sudaro apie 7 proc. visų teisinės pagalbos išlaidų (100/14). Ginčo teisena buvo nagrinėjami 3 reikalavimai: 1) dėl išlaikymo priteisimo su ieškove liekantiems dviem vaikams; 2) dėl kompensacijos už atsakovo panaudotas pinigines lėšas ne šeimos reikmėms priteisimo. Dėl to teismas, išsprendęs šiuos reikalavimus, turėjo spręsti klausimą dėl 21 proc. ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Įvertinus kiekvieno reikalavimo procentinę išraišką, ginčo teisena nagrinėtų reikalavimų skaičių, apimtį, kuria šie reikalavimai buvo tenkinti, ieškovei turėjo būti priteista 15,26 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Visos ieškovės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2 650 Eur, todėl jai iš atsakovo turėjo būti priteista 404,39 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Ieškovė pradėjo dirbti tik nuo 2016 m. kovo 14 d. už minimalų darbo užmokestį, todėl net šalims 2015 m. gruodžio mėn. pradėjus gyventi skyrium, atsakovas apmokėjo visas vaikų, ieškovės ir savo asmenines išlaidas. Kiekvieno mėnesio 20 dieną iki turto pardavimo 2016 m. spalio 14 d. atsakovas mokėjo apie 370 Eur kasmėnesines paskolos ir su ja susijusias įmokas už turtą, kurį šalys įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Per 10 mėnesių atsakovas sumokėjo 3 700 Eur, tuo pačiu sumokėdamas ir ieškovei priklausančią mokėti paskolos dalį. Šalims pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir gautais pinigais grąžinus bankui paskolą, likusią sumą (apie 30 000 Eur) šalys pasidalino po lygiai, tačiau ieškovė nepasiūlė atsakovui iš dalintinos sumos atsiskaičiuoti šalims gyvenant skyrium atsakovo sumokėtos 3 700 Eur sumos 1/2 dalį, nes laikė, kad ši pinigų suma buvo sumokėta bendromis lėšomis, gautomis šalims vedant bendrą ūkį. Šalims pradėjus gyventi skyrium 2015 m. gruodžio mėn., iki 2016 m. balandžio mėn. ieškovė negavo pajamų, todėl keturis mėnesius 3 200 Eur išlaikymą vaikams teikė atsakovas iš santuokoje įgytų bendrų lėšų. Teismas nepagristai sprendė, jog vėliau nei 2016 m. vasario 28 d. vaikų poreikiams tenkinti patirtas išlaidas atsakovas privalėjo mokėti asmeninėmis, uždirbtomis jau gyvenant skyrium lėšomis, o ne iš bendrų santaupų, įgytų santuokos metu. Tai, kad atsakovas pinigus išgrynino per keletą mėnesių, nepaneigia fakto apie bendrų poreikių buvimą ir jų patenkinimą (paskolos, komunalinių patarnavimų mokėjimas, vaikų sveikatos priežiūra, jų atostogos, namo remontas, kuro pirkimas ir kt.). Laikant, kad grynųjų pinigų išėmimas iš atsakovo sąskaitos yra šeimos santaupų sumažinimas, tai šis bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas yra kompensuotas bendriems šalių, jų vaikų poreikiams tenkinti panaudojus asmenines atsakovo lėšas, uždirbtas jau šalims pradėjus gyventi skyrium.

11.2. Iš atsakovo banko sąskaitų matyti, jog 6 135 Eur į jo sąskaitą pervedė užsienyje gyvenanti sesuo. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog už šias lėšas buvo remontuojamas sesers butas Kaune, tai pripažino ir ieškovė. Dėl to šios sumos negalima laikyti šalių santaupomis.

11.3. Pati ieškovė parengė taikos sutarties projektą, įtraukdama į ją 10 punktą, o atsakovas su ja sutiko. Šiuo taikos sutarties punktu paskirstoma atsakomybė tarp tėvų, netikėtai atsiradus papildomiems vaikų poreikiams, kurie nėra būtini, nuolatiniai, t. y. jie gali ir neatsirasti. Vaikų nuolatinių būtinųjų poreikių dydis yra apspręstas kitu sutarties punktu.

11.4. Siekdama prisiteisti didesnes sumas vaikų išlaikymui, 2016 m. lapkričio mėn. ieškovė tyčia sumažino savo pajamas – nutraukė darbo sutartį ir dirba pagal licenciją nekilnojamojo turto agente, turėdama galimybę nerodyti didesnių savo pajamų. Priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas įvertino, kad atsakovo uždarbis yra didesnis, jis išlaiko paauglį sūnų G. L., kurio išlaikymui iš ieškovės priteista 130 Eur per mėnesį, pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas nepertraukiamai bendrauja su kitais dviem sūnumis du savaitgalius per mėnesį ir papildomai dar po dvi dienas kiekvieną savaitę, rūpinasi jų sveikata, lavinimu, kelionėmis, šiam tikslui skirdamas papildomas lėšas, nesietinas su teismo priteisto išlaikymo teikimu.

Šalies argumentai

11.5. 2017 m. kovo 15 d. patikslintame ieškinyje ieškovė prašė priteisti T. L. ir V. L. materialinį išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, todėl teismas šį jos reikalavimą patenkino ne 5,46 proc., o 4,37 proc.

11.6. Ieškovė į bylą teikė ieškinį ir du patikslintus ieškinius, kuriuose dalis reikalavimų kartojasi ir jų turinys nuo ankstesnio procesinio dokumento nurašytas pažodžiui. Be to, ieškovė teikė ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių tik vienas buvo patenkintas. Neįskaitant mediacijos proceso, šalys, dalyvaujant advokatams, dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų vedė derybas (du kartus po tris valandas), kurių metu pavyko suderinti visus ginčijamus klausimus, tačiau ieškovė rytojaus dieną apsigalvojo ir atšaukė savo sutikimą. Dėl to teismo sprendimas nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų T. L. ir V. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, G. L. – su tėvu, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, padalintas santuokos metu įgytas turtas, patvirtintas atsakovo sutikimas padengti pusę nepilnamečių vaikų T. ir V. gydymo išlaidų. Išspręstas šalių ginčas dėl išlaikymo vaikams priteisimo bei piniginių lėšų padalijimo.

Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria išspręstas šalių ginčas dėl išlaikymo vaikams priteisimo bei piniginių lėšų padalijimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat ginčija sprendimu patvirtintos taikos sutarties punktą, numatantį tėvo sutikimą sumokėti pusę vaikų gydymo išlaidų.

Dėl piniginių lėšų padalijimo

Apeliantė prašė priteisti 10 421,73 Eur kompensaciją dėl 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovo sąskaitoje buvusių 20 843,47 Eur šalių santaupų, kurių patikslinto ieškinio pateikimo dieną (2016 m. spalio 25 d.) jau nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nėra galima situacija, kad dalis turto dalijama pagal ieškinio pateikimo dieną buvusią situaciją, o kita – nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, dalino turtą, kurį šalys turėjo 2016 m. spalio 25 d. patikslinto ieškinio pateikimo dieną ir priteisė ieškovei 6 440 Eur kompensaciją.

Apeliantės teigimu, ji neprašė dalinti turto, buvusio šalims pradėjus gyventi skyrium; pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl lėšos sumažėjo tik 12 880 Eur suma; klaidingai apskaičiuota atsakovo 2016 m. sausio–vasario mėnesiais išgrynintų pinigų suma, atitinkamai neteisingai apeliantei priteista ir kompensacija.

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalys).

Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimas iškeltas tik patikslintame ieškinyje, todėl atitinkamai vertino aplinkybes ir dalijo turtą, buvusį tuo momentu (2016 m. spalio 25 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo banko sąskaitoje 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. nuo tada, kai nutrūko šalių santuokinis gyvenimas, buvo 20 843,47 Eur suma. Iš byloje esančių įrodymų spręstina, kad šalys ir toliau tebegyveno tame pačiame name. Iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad jis mokėjo komunalinius mokesčius, draudimo įmokas, paskolą, išlaikymą vaikams, pervedinėjo pinigus pačiai apeliantei. Tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog teismas lėšų sumažėjimo nemotyvavo. Iš tos pačios sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. sausio–vasario mėnesiais atsakovas išsigrynino pinigus didelėmis sumomis.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kaip neįrodytus, dėl išgrynintų lėšų panaudojimo kurui įsigyti, kelionėms ir pan., kaip pagrįstą ir įrodytą laikė 1 020 Eur sumą už odontologo paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovas teismo sprendimo neskundė, todėl teisėjų kolegija dėl pinigų panaudojimo minėtiems atsakovo nurodytiems tikslams plačiau nepasisako, atsisako priimti ir nevertina atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų (CPK 314 straipsnis).

Iš viso per šiuos du mėnesius, kaip teisingai nurodė apeliantė, atsakovas didelėmis pinigų sumomis išgrynino 15 900 Eur, o ne 13 900 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliante, kad perskaičiuotinas jai priteistinos kompensacijos dydis (15 900-1 020:2=7 440) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl ši sprendimo dalis patikslintina.

Dėl taikos sutarties 10 punkto ir išlaikymo vaikams priteisimo

2017 m. kovo 14 d. šalių pasirašytos taikos sutarties 10 punkte (2017 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties 7 punktas) nustatyta, kad A. L. sutinka padengti pusę T. L. ir V. L. gydymo išlaidų, kurios nebus kompensuojamos valstybės, t. y. stomatologo, okulisto paslaugas, pateikiant siuntimų kopijas ir sąskaitas, pusę vaikų treniruočių kainos pagal pateikiamas sąskaitas, jeigu tai susiję su vaikų sveikata ir rekomenduota gydytojo.

Apeliantės teigimu, pasitarus su kitais teisininkais, ji suprato padariusi klaidą, nes ši sąlyga gali pažeisti vaikų interesus, kadangi jos pajamos nedidelės, vaikų poreikiai, susiję su sveikatos priežiūra, gali būti netikėti, nenumatyti, ieškovė gali neturėti pakankamai pinigų, todėl turėtų pinigus taupyti apribojant savo ar net vaikų poreikius. Atsakovas gali vilkinti kompensacijos sumokėjimą. Tokia situacija, anot apeliantės, neatitinka vaikų interesų. Todėl prašo patvirtinti šios taikos sutarties sąlygos atsisakymą, o išlaikymą nepilnamečiams vaikams padidinti nuo 175 Eur iki 225 Eur.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė ir atsakovas 2014 m. kovo 14 d. taikos sutartimi, vadovaudamiesi geranoriškumo, bendradarbiavimo principais, tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį ginčą dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, taip pat ir ginčą dėl lėšų, susijusių su vaikų sveikata, priteisimo.

Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų, tame tarpe ir apeliantės, valios išraiškos ydingumą. Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo dėl išspręstų taikos sutartimi klausimų teisinės pasekmės (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės teiginiai, kad yra rizika, jog atsakovas, atsiradus papildomoms išlaidoms, gali pradėti vilkinti kompensacijos mokėjimą yra niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad vaikų nuolatinių būtinųjų poreikių dydis nustatytas ir atitinkamai išlaikymas vaikams priteistas teismo sprendimu (iš atsakovo dviejų vaikų išlaikymui priteista po 175 Eur, iš ieškovės sūnaus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, – po 130 Eur). Iš priimto teismo sprendimo matyti, jog, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovo uždarbis yra didesnis, kad jis išlaiko paauglį sūnų G., kad atsakovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumis T. ir V., kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tuo laiku jis rūpinasi vaikų maistu, sveikata, superka drabužius, pramogauja. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio ginčo nėra. Apeliantė prašo padidinti priteistą išlaikymo dydį siedama tai su taikos sutarties 10 punktu. Šis sutarties punktas nesietinas su būtinųjų vaikų poreikių tenkinimu ir vertinimu, juo tik paskirstoma atsakomybė tarp tėvų netikėtai atsiradus papildomiems vaikų poreikiams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog šalių sudarytos taikos sutarties 10 punktu yra pažeidžiamas viešasis interesas ar/ir nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, t. y. nenustatyta CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų (tiek apeliantės, tiek atsakovo) valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Byloje gi nėra jokių įrodymų, kad apeliantė būtų nepajėgi uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas apeliantės reikalavimas panaikinti taikos sutarties 10 punktą. ir išlaikymo dydį V. L. ir T. L. padidinti iki 225 Eur, todėl ginčijama sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai teisinės pagalbos išlaidų.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis atidžiai suskaičiavo, kiek kuri šalis turi mokėti žyminio mokesčio valstybei. Tačiau apeliaciniam teismui patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo (nuo 6 440 Eur iki 7 440 Eur), perskaičiuotinas ir priteistinas žyminis mokestis.

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkinamas 71,39 proc., tokią žyminio mokesčio dalį nuo 313 Eur (mokesčio, mokėtino už reikalavimą dėl 10 421,73 Eur) turi sumokėti atsakovas ir tai sudaro 223 Eur. Ieškovės mokėtina suma (28,61 proc.) yra 90 Eur. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis valstybei yra 87 Eur (46+90-49). Atsakovas valstybei turi sumokėti 238 Eur žyminį mokestį (46+223-31).

Ieškovė pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbą sumokėjo 2 650 Eur, atsakovas – 700 Eur. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas nepateikė apeliacinio skundo dėl jam pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteistų bylinėjimosi išlaidų, CPK 313 įtvirtintas draudimas apeliantui (šiuo atveju – ieškovei) priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas. Ieškovė 2017 m. vasario 6 d. pateikė pirmosios instancijos teismui advokatės R. V. išrašytas 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 12 d. sąskaitas už teisines paslaugas atitinkamai 200 Eur, 350 Eur ir 250 Eur sumoms, taip pat 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. spalio 25 d., 2017 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitus atitinkamai 200 Eur, 350 Eur ir 100 Eur sumoms. 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. sausio 12 d. sąskaitose už teisines paslaugas nėra detalizuota, už kokias teisines paslaugas buvo mokamos tam tikros sumos, paskutinė sąskaita už teisines paslaugas apmokėta tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos atlyginti 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. sausio 12 d. sąskaitose už teisines paslaugas nurodytos išlaidos nėra tinkamai pagrįstos, todėl negali būti tenkinamas ieškovės prašymas jas priteisti iš atsakovo. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.2 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už ieškinio surašymą yra 1 929,75 Eur (2016 metų 2 ketvirčio (užpraėjęs ketvirtis nustatomas pagal PVM sąskaitos faktūros išrašymo datą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (771,9 Eur) x 2,5), todėl ieškovės prašoma priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už patikslinto ieškinio parengimą vertintina kaip pagrįsta. Taip pat ieškovė 2017 m. gegužės 10 d. pateikė tos pačios datos sąskaitą už teisinę pagalbą 2 000 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitą tokiai pačiai sumai. 2017 m. gegužės 10 d. sąskaitoje nurodyta, kad už 2 000 Eur sumą buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: 2017 m. balandžio 3 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo projekto rengimas (250 Eur), patikslinto ieškinio projekto rengimas, nuorašų tvirtinimas, kopijų darymas (500 Eur), 2017 m. gegužės 3 d. prašymo teismui dėl rašytinių įrodymų prijungimo rengimas, kopijų darymas ir nuorašų tvirtinimas (50 Eur), 2017 m. kovo 14 d. taikos sutarties projekto rengimas (200 Eur), atstovavimas teismo posėdžiuose (10 val., 1 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gegužės 10 d. sąskaitoje už teisinę pagalbą nurodytas teisines paslaugas ieškovei teikė advokato padėjėja, vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7 ir 8.16 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ir paaiškinimai, yra 263,3 Eur (2016 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (822,8 Eur) x 0,4 x 0,8), todėl ieškovės prašomos priteisti 250 Eur suma už 2017 m. balandžio 3 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo projekto parengimą (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d nutartimi), 50 Eur suma už 2017 m. gegužės 3 d. prašymo teismui dėl rašytinių įrodymų prijungimo rengimą, kopijų darymą ir nuorašų tvirtinimą vertintinos kaip pagrįstos. Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7 ir 8.2 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už ieškinio surašymą yra 1 645,6 Eur (2016 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (822,8 Eur) x 2,5 x 0,8), todėl ieškovės prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už patikslinto ieškinio parengimą, nuorašų tvirtinimą, kopijų darymą taip pat vertintina kaip pagrįsta. 200 Eur 2017 m. kovo 14 d. taikos sutarties projekto rengimo išlaidų priteisimo klausimą šalys turėjo išspręsti taikos sutartimi, todėl šalims to nepadarius, šios išlaidos neįtrauktinos į ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 94 straipsnio 2 dalis). Susumavus visų teismo posėdžių, kuriuose ieškovę atstovavo advokato padėjėja V. S.-G. trukmę, nustatyta, kad ji sudaro 7 val. 33 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad advokato padėjėja ieškovę teismo posėdžiuose atstovavo 8 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7 ir 8.19 punktais, rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už tokio pobūdžio paslaugą yra 526,59 Eur (2016 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (822,8 Eur) x 0,1 x 8 val. x 0,8). Iš viso ieškovei suteiktų teisinių paslaugų dydis yra 1 676,59 Eur.

Šalys taikiai išsprendė kilusį ginčą dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Taigi keturis reikalavimus. Ginčo tvarka išspręsti du reikalavimai (išlaikymo vaikams ir kompensacijos priteisimo). Ieškovė prašė dviem vaikams priteisti po 250 Eur, priteista buvo po 175 Eur. Taigi šis ieškinio reikalavimas patenkintas 70 proc. Turtinis reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo patenkintas 71,39 proc. (ieškovė prašė priteisti 10 421,73 Eur kompensaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendė esant pagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 7 440 Eur kompensacijos priteisimo). Atsižvelgiant į ginčo tvarka išspręstų reikalavimų skaičių, jų patenkinimo apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegijos skaičiavimu, ieškovei iš atsakovo priteistinos 390 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 105 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą. Atsakovas pateikė įrodymus apie 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašomos priteisti sumos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.9 ir 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 9,6 proc. (du apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, vienas patenkintas 28,8 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos 58,08 Eur, atsakovui iš ieškovės – 361,6 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), darytinas priešpriešinių sumų užskaitymas ir iš ieškovės (apeliantės) atsakovui priteistina 303,52 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti:

Priteistą ieškovei K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 440 Eur kompensaciją padidinti iki 7 440 Eur.

Priteisti ieškovei K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 390 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteistą valstybei iš ieškovės K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 121 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 87 Eur.

Priteistą valstybei iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 208 Eur žyminį mokestį padidinti iki 238 Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 303,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėIzolda Nėnienė