- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- e2A-621-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00465-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Ž. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. L. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto nepilnametei dukrai V. L. išlaikymo dydį ir nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės priteisti iš atsakovo R. L. nepilnametei dukrai V. L. 187,00 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; šių piniginių lėšų administratore uzufrukto teise skirti ieškovę Ž. L. bei iš atsakovo R. L. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė 2011 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. L. nepilnametei dukrai V. L. nustatyto išlaikymo dydį nuo 115,85 Eur iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą mokant nuo ieškinio teisme priėmimo dienos (2018 m. kovo 9 d.) iki vaiko pilnametystės; paskyrė ieškovę Ž. L. nepilnametės dukters V. L. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo R. L. bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 432,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei Ž. L..
3. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo grindžia esminiu vaiko poreikių pasikeitimu ir sprendė, kad šiuo atveju, sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio padidinimo klausimą, yra būtina nustatyti esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
4. Teismas sprendė, kad, praėjus daugiau kaip šešeriems metams po 2011 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, vaiko būtinieji poreikiai, susiję su maistu, apranga, ugdymu, maisto papildų pirkimu ir pan., yra išaugę ir minėtu sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio nepakanka jo būtiniesiems poreikiams patenkinti.
5. Teismas sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra lygiavertė. Teismas vertino, kad ieškovė, reikalaudama padidinti išlaikymo sumą, išsamių įrodymų apie šių išlaidų patyrimą nepateikė. Teismas vertino, kad nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, jog vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra ir pan., ir nors byloje nėra minėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, sutiko su ieškove, jog vienuolikos metų amžiaus vaiko poreikiai yra objektyviai didesni dėl tinkamo jo aprūpinimo maistu, drabužiais, mokymosi priemonėmis ir kt. Todėl teismas sprendė, kad šios būtinosios išlaidos – mokyklos priemonėms, maistui, avalynei bei rūbams, ekskursijoms, higienos priemonėms, sveikatos priežiūrai, komunaliniams mokesčiams, gimtadieniams, mokesčiams už mobilųjį telefoną ir ryšio paslaugas – yra pagrįstos.
6. Teismas darė išvadą, kad užklasinės veiklos lankymas, atsižvelgiant į nepilnametės V. L. amžių, yra svarbus tolesniam gebėjimo ugdymui bei tobulėjimui. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) mokykla yra lankoma jau šešerius metus, todėl darė išvadą, kad atsakovas jau seniai žinojo apie šią dukros veiklą ir, mokėdamas 2011 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą, sutiko su šia jos veikla. Sprendė, kad atsakovas turi pareigą prisidėti ir prie šio būrelio lankymo išlaidų, susijusių su mokesčiu už būrelį, įmokas į mokyklos fondą. Teismas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, sprendė, kad išlaidos, susijusios su vasaros stovyklomis, nėra būtinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu ieškovė Ž. L. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės Ž. L. ieškinio reikalavimas padidinti 2011 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. L. nustatyto mokėti kasmėnesinio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai V. L. dydį iki 187 Eur, panaikinti bei priimti šioje dalyje naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sprendimas skundžiamoje dalyje yra priimtas netinkamai pritaikius ir aiškinus materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus bei išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą.
7.2.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir procesinės teisės normas, nes nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kuriomis turėjo vadovautis, spręsdamas šalių ginčą, bei savo išvadas padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikęs įrodymų pakankamumo taisyklę bei nepagrindęs padarytų išvadų visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išvadas, kurių pagrindu atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo iki 187 Eur, teismas padarė visiškai neteisingai ir netinkamai įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus ir kitus duomenis.
7.3. Teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad ieškovė, prašydama padidinti mokamo išlaikymo dukrai sumą, esą nepateikė išsamių įrodymų apie išlaidų patyrimą, nors, teikdama ieškinį, ieškovė ne tik nurodė konkrečias jos paskutiniu metu patiriamų dukros išlaikymo išlaidų sumas, bet jas taip pat pagrindė ir rašytiniais įrodymais.
7.4. Teismas netinkamai įvertino ir aplinkybę, kad šokiui gabios šalių nepilnametės dukros dabartiniai poreikiai yra gerokai didesni nei įprastai tokio amžiaus vaikų, ir kad atsakovas privalo prisidėti, sudarant sąlygas ir šiems dukros pomėgiams ir gabumams lavinti.
7.5. Atsakovas nepagrindė ir neįrodė, dėl kokių priežasčių jis sau yra nusistatęs tik 470,60 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą, bei nepateikė jokių įrodymų apie jo bendrovės finansinę situaciją, kas iš esmės turėjo suponuoti, kad jo bloga turtinė padėtis buvo neįrodyta, teismas šių aplinkybių neanalizavo ir jų net nevertino.
8. Atsiliepimas įstatymo numatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino šalių susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukters V. L. išlaikymui mokėti 400,00 Lt (115,85 Eur) dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį, mokant nuo 2011 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Padidėjus nepilnametės dukters V. L. būtiniesiems poreikiams, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio dukrai padidinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2011 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo R. L. nepilnametei dukrai V. L. nustatyto išlaikymo dydį nuo 115,85 Eur iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą mokant nuo ieškinio teisme priėmimo dienos (2018 m. kovo 9 d.) iki vaiko pilnametystės, kitą ieškinio dalį atmetė.
12. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas, pateikė apeliacinį skundą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, netinkamai pritaikė materialines teisės normas ir pažeidė procesines teisės normas, kas ir turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymą dukrai, nes pasikeitę vaiko poreikiai – išlaikymas buvo priteistas, kai vaikui buvo keturi metai, o šiuo metu dukra yra vienuolikos metų amžiaus. Ieškovė nurodė, kad, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog vienuolikos metų amžiaus objektyvūs vaiko poreikiai yra didesni, tačiau ieškovės įrodinėjamų aplinkybių pagrįstumo tinkamai neištyrė ir neįvertino, ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies.
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.
14. Pirmosios instancijos teismas, kaip sutinka ir pati apeliantė, iš esmės pripažino visas ieškovės nurodytas išlaidas dukters poreikių tenkinimui būtinomis. Teismas tik nurodė, kad išlaidos vaiko vasaros stovyklai, kas sudaro 16, 25 Eur per mėnesį (195 Eur per metus), nėra būtinos, o išvykos į užsienį su šokių būreliu turi būti proporcingos tėvų turtinei padėčiai ir ribojamos.
15. Pažymėtina, kad, vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Taigi, išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004).
16. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Dėl to, nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Todėl sutiktina su apeliante, kad išlaidos atostogų stovyklai, taip pat ir išvykos į užsienį su šokių būreliu yra priskirtinos prie būtinų išlaidų, reikalingų dukters poreikių tenkinimui.
17. Tačiau, kita vertus, pagal kasacinio teismo išaiškinimus teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
18. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino visus įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir, apeliacinio teismo nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra lygiavertė ir jie lygiomis dalimis privalo prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), yra šios įmonės savininkas ir vienintelis akcininkas, šiuo metu jo pajamas per mėnesį (atskaičius mokesčius) sudaro 470,60 Eur, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1155 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – automobilių remonto dirbtuvės, pastatas – sandėlis, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra išregistruota. Atsakovas, be dukters V. L., turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat yra reikalingas išlaikymas. Ieškovė taip pat augina dar du nepilnamečius vaikus, jos pajamas per mėnesį sudaro 120,00 Eur išmoka už vaikus, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 0,1819 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su žemės sklypu bei kitais priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini); 1/16 dalys pastato – sandėlio ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); bei ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
19. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad per mėnesį gaudavo apie 280,00 Eur pajamų dirbdama pagal patentą, tačiau prie apeliacinio skundo pateikė pažymą, jog nuo 2018m. birželio 1d. yra įregistruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovės gaunamos pajamos sumažėjo 280 Eur, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokio dydžio gauna išmoką iš darbo biržos, taip pat apie kitas gaunamas socialines pašalpas. Todėl, apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra pablogėjusi. Pažymėtina, kad ieškovė ir savo apeliaciniame skunde nekelia argumentų, jog išlaikymo dydis iš atsakovo turi būti priteistas didesnis vien dėl jos blogesnės turtinės padėties.
20. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu, turi galimybę nusistatyti sau didesnį darbo užmokestį, taip pat turi teisę į įmonės gaunamą pelną – dividendus. Apeliantės nuomone, atsakovas privalėjo pateikti teismui įrodymus apie įmonės finansinę situaciją, jis nenurodė, dėl kokių priežasčių sau yra nusistatęs 470,60 Eur darbo užmokestį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad įmonė nėra labai pelninga. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad atsakovui priklausanti įmonė nėra didelė - bendrovėje dirba trys darbuotojai, ji įregistruota prieš metus. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas specialiai sau yra nusistatęs nedidelį darbo užmokestį. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė teismui duomenų apie įmonės finansinę padėtį, kurie leistų įsitikinti, kad atsakovas neturi galimybės nustatyti ir išsimokėti sau didesnį darbo užmokestį bei dividendus, įmonėje gaunamas pelnas nebūtinai privalo būti naudojamas dividendams išsimokėti ar darbo užmokesčiui kelti, jis gali būti naudojamas įmonės veiklai bei plėtrai. Atsakovo įmonės finansinės padėties analizė šioje byloje išeitų už šio ieškinio, kuriuo prašomas pakeisti išlaikymo dydį, ribų.
21. Kaip jau buvo minėta, tokios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai. Atsakovas pateikė įrodymus apie savo gaunamą darbo užmokestį, o ieškovė, ginčydama atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį, turėdama įrodymų apie tikrąją atsakovo turinę padėtį, turi teisę paneigti atsakovo nurodomas aplinkybes. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių kitų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį.
22. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo arba yra teorinio pobūdžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Atsižvelgiant į tai ir į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes – vaiko poreikius, abiejų tėvų realiai gaunamas pajamas, į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas proporcingumo principą atitinkančia šalių nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo suma pagrįstai pripažino 150 Eur per mėnesį, tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti priimtą teismo sprendimą,
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.