- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- T-2185-919/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37314-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- S. K.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-3162-919/2018 dėl paskirtosios bausmės – baudos – sumokėjimo dalimis per dvejus metus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2018-09-03 baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta galutinė 64 MGL dydžio bauda, kurią jis privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Taip pat nuspręsta konfiskuoti automobilio Audi Q7 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 170 Eur.
2018-09-19 teisme gautas S. K. prašymas, kuriuo jis prašo jam skirtą baudą išdėstyti dalimis dvejiems metams, kadangi jis naujame darbe dirba tik tris mėnesius, turi daug įsipareigojimų bankams, turi kompensuoti žalą už automobilio sudaužymą. Be to, augina du vaikus, reikia vienam išlaikyti šeimą, kadangi žmona neteko darbo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Kaip matyti iš teismui pateikto prašymo, jo reikalavimas suformuluotas, kaip baudos išdėstymas dalimis, tačiau, iš paminėto galima spręsti, jog tokios galimybės nei BPK, nei BVK nenumato.
Tačiau teismas įvertinęs, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018). Tokiu būdu nuteistasis asmuo privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą iš karto, esminės reikšmės neturi. Be to, pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nekeičiama (Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-327/2016, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-327/2016).
Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad nuteistasis S. K. lyg ir sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę bausmę, tačiau turi daug finansinių įsipareigojimų ir tepraėjus vos kelioms dienoms nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo prašo lengvinti jo teisinę padėtį, nustatant ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kuris jau ir taip skirtas žymiai ilgesnis nei tai numato įstatymas.
Nuteistasis S. K. savo prašymą, be finansinių įsipareigojimų, grindžia ir tuo, kad turi du vaikus, sutuoktinę, kuri neteko darbo, todėl jis vienas turi išlaikyti šeimą.
Šie nuteistojo nurodomi argumentai nepagrįsti jokias objektyviais duomenimis. Teismui nepateikti duomenys nei apie nuteistojo gaunamas pajamas, nei apie vaikus, jų poreikius nei apie sutuoktinės darbinę padėtį. Atsižvelgti tik į finansinius įsipareigojimus ir spręsti klausimą tik vienpusiškai vertinant pateiktą informaciją, nėra pagrindo, juolab, kad, kaip matyti iš pateiktų duomenų, t. y. vienos iš tikslinės paskolos (vartojimo kredito sutarties), ji buvo sudaryta ne tarp S. K. ir kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet su I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (tikėtina nuteistojo mama). Iš pateiktų sutarčių galima spręsti, kad nuteistasis turi finansinį įsipareigojimą dėl kompiuterio įsigijimo, kurio išsimokėjimo terminas baigiasi 2019-01-31 (paskutinė įmoka) ir automobilio Audi Q7 išperkamosios nuomos, būtent to automobilio, kurį vairuojant nuteistasis ir padarė nusikalstamą veiką.
Kaip minėta, S. K. prašymą teismui pateikė 2018-09-19, t. y. tepraėjus vos kelioms dienoms po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vos prasidėjus teismo nustatytam laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai, tačiau jokiais veiksmai nepatvirtinant, kad jis nori ir siekia savanoriškai įvykdyti jam teismo skirtą bausmę – nepateikti jokie duomenys, net ir nedidelė įmokos dalis, kuri patvirtintų pozityvius nuteistojo siekius paskirtosios bausmės atžvilgiu.
Įvertinus išdėstytą, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad, nuteistajam S. K. šiuo metu, tik prasidėjus bausmės vykdymo laikotarpiui, pratęsti baudos sumokėjimo terminą, nėra pagrindo, todėl jo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi BPK 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, BVK 22 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo S. K. prašymą dėl paskirtosios bausmės – baudos sumokėjimo dalimis per dvejus metus atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.