Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-114-172/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-12-21
Bylos Nr.: 1-114-172/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Pavelas Frolovas
Kaltinamasis: T. Z.

Kategorijos

1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1-114-172/2012Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; (S) 1.1.8.10.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas,sekretoriaujant Violetai Budžienei, Ilonai Petrovskai,dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei,gynėjui Linui Belevičiui,vertėjai Jelenai Terechovai,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. Z., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „D.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2000-11-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 120 str. 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 Įstatymo „Dėl amnestijos“ akto 1 str. 1 d. 1 p. nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo atleistas; 2009-10-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 204 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Z. nuo 2006-03-01 dirbdamas UAB ,,S.“, įmonės kodas 286116470, esančios (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, 2008-04-11 Vilniaus apygardos teismui paskelbus UAB ,,S.“ bankrotą ir bankroto administratoriumi paskyrus UAB ,,Vermosa“, kuriai jis privalėjo perduoti bendrovės turtą, neperdavė ir nenurodė buvimo vietos: logotipų kamštelių dažymo aparato, kurio vertė perdavimo dienai buvo 7831,53 Lt, katilo, kurio vertė perdavimo dienai buvo 1350,06 Lt, ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą 9181,59 Lt vertės UAB ,,S.“ priklausantį turtą.

Taip pat T. Z. nuo 2006-03-01 dirbdamas UAB ,,S.“ įmonės kodas 286116470, esančios (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, UAB ,,S.“ vardu 2007-07-20 su AB DnB Nord banku sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2007-531, pagal kurią bendrovė iš banko gavo 480 000 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti. 2007-10-19 T. Z. apyvartinėms lėšoms skirtą kreditą panaudojo išankstiniam automobilio Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) AT, automobilio Mercedes – Benz S 320 AT ir PET butelių gamybos įrangos LB 2000 išpirkimui iš UAB Hansa lizingas, nors šio turto išpirkimo terminas baigėsi 2009 m. birželio mėn., o 2007-10-22 automobilį Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) AT, automobilį Mercedes – Benz S 320 AT ir PET butelių gamybos įrangą LB 2000, kurių rinkos vertė 130 980 Lt. Lt pardavė sau už 101 849,34 Lt, dėl to bendrovė patyrė 29 130,7 Lt nuostolį, ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB ,,S.“ priklausantį turtą.

Taip pat T. Z. nuo 2006-03-01 dirbdamas UAB ,,S.“, įmonės kodas 286116470, esančios Vaikų g. 9, Vilniuje, generaliniu direktoriumi, 2007 m. spalio – lapkričio mėn. fiziniams asmenims pardavė UAB ,,S.“ 85 202,56 Lt rinkos vertės ilgalaikį turtą: krovininį automobilį MAN, v.n. (duomenys neskelbtini) krovininį automobilį MAN, v.n. (duomenys neskelbtini), automobilį Volvo, v.n. (duomenys neskelbtini) priekabą WACKEWAOT, v.n. (duomenys neskelbtini), butelių sandarinimo aparatą, kompiuterį NBACER, elektronines svarstykles, kompiuterį ATON, kompiuterį AMD, kompiuterį AMD ATION, etikečių pritvirtinimo mašiną ETMA, vakuumo aparatą M250, nealkoholinių gėrimų pilstymo liniją, pilstymo liniją, etikečių klijavimo įrenginį, nealkoholinių gėrimų gamybos įrangą, kamštelių padavimo orentatorių, pilstymo aparatą, vakuumo aparatą už 67 142 Lt, t. y. 180 60,51 Lt mažesne kaina, nei reali šio turto rinkos vertė, ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB ,,S.“ priklausantį turtą.

Be to, T. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad nuo 2006-03-01 dirbdamas UAB ,,S.“, įmonės kodas 286116470, esančios (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, nuo 2007-01-01, kuomet ženkliai ėmė blogėti įmonės finansinė padėtis, iki įmonės bankroto 2008-04-11, žinodamas apie blogą įmonės finansinę būklę ir nuostolingą veiklą, sąmoningai sudarė ir vykdė UAB ,,S.“ akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus sandorius, t.y.: UAB ,,S.“ vardu 2007-07-20 su AB DnB Nord banku sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2007-531, pagal kurią bendrovė iš banko gavo 480 000 Lt kreditą apyvartinėm lėšom papildyti, 112 308,58 Lt iš apyvartinėms lėšoms skirto kredito 2007-10-19 panaudojo išankstiniam automobilio Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) AT, automobilio Mercedes – Benz S 320 AT ir PET butelių gamybos įrangos LB 2000 išpirkimui iš UAB Hansa lizingas, nors šio turto išpirkimo terminas baigėsi 2009 m. birželio mėn., dėl to bendrovė neteko galimybės naudotis šiomis lėšomis vykdant bendrovės įsipareigojimus įvairiems kreditoriams; 164 845,33 Lt likutinės vertės automobilį Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) AT, automobilį Mercedes – Benz S 320 AT ir PET butelių gamybos įrangą LB 2000 2007-10-22 pardavė sau už 101 849,34 Lt, dėl to bendrovė patyrė 62 995,99 Lt nuostolį, neteko gamybos priemonių, t. y. PET butelių gamybos linijos, kuri buvo naudojama bendrovės produkcijos gamybos procese, o tai turėjo įtakos bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatams 2007-2008 metais; 2007 m. bendrovei patiriant didelius nuostolius, neatsižvelgdami į sunkią bendrovės finansinę padėtį, neva už gerą darbą 2007 m. spalio mėn., UAB ,,S.“ akcininkų ir savo sprendimu sau ir dar 10 įmonės darbuotojų skyrė 33 000 Lt premijoms išmokėti, o nuo 2007-11-01 17 įmonės darbuotojų, tame tarpe ir sau, ženkliai padidino darbo užmokestį dėl ko bendrovės išlaidos susijusios su darbo užmokesčiu ir piniginėmis premijomis padidėjo 186 916,58 Lt; 2007 m. spalio – lapkričio mėn. pardavė UAB ,,S.“ 171 653,95 Lt likutinės vertės ilgalaikį turtą už 67 142 Lt, t. y. 104 511,95 Lt mažesne kaina nei likutinė šio turto vertė; UAB ,,S.“ 2007-12-31 UAB ,,D.“ už maisto prekes išrašė PVM sąskaitą faktūrą LBH Nr. 6754160 230 114,80 Lt sumai, tą pačią dieną šios bendrovės pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo Aktą 230 114,57 Lt sumai, nors UAB ,,D.“ UAB ,,S.“ nei prekių, nei paslaugų nepardavė, pinigų nemokėjo, todėl 230 114,80 Lt užskaitymas nesant skolos padengimą pateisinančių dokumentų, turėjo neigiamos įtakos UAB ,,S.“ ūkinės finansinės veiklos rezultatams 2007 metais. Šiais veiksmais T. Z. dar dagiau pablogino įmonės finansinę padėtį ir tuo nulėmė jos bankrotą, ir dėl to padarė didelės 283 3652,37 Lt turtinės žalos kreditoriams.

Be to, T. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad nuo 2006-03-01 dirbdamas UAB ,,S.“ įmonės kodas 286116470, esančioje (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, UAB ,,S.“ 2007-12-31 UAB ,,D.“ už maisto prekes išrašė PVM sąskaitą faktūrą LBH Nr. 6754160 230114,80 Lt sumai, tą pačią dieną šios bendrovės pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą 230 114,57 Lt sumai, nors UAB ,,D.“ UAB ,,S.“ nei prekių, nei paslaugų nepardavė, pinigų nemokėjo, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB ,,S.“ turtą,

Taip pat T. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad nuo 2006-03-01 dirbdamas UAB ,,S.“ įmonės kodas 286116470, esančioje (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, 2007 m. bendrovei patiriant didelius nuostolius, neatsižvelgdami į sunkią bendrovės finansinę padėtį, neva už gerą darbą 2007 m. spalio mėn., UAB ,,S.“ akcininkų ir savo sprendimu sau ir dar 10 įmonės darbuotojų skyrė 33000 Lt premijoms išmokėti, o nuo 2007-11-01 17 įmonės darbuotojų, tame tarpe ir sau, ženkliai padidino darbo užmokestį dėl ko bendrovės išlaidos susijusios su darbo užmokesčiu ir piniginėmis premijomis padidėjo 186916,58 Lt, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą 186 916,58 Lt didelės vertės UAB ,,S.“ turtą,

Kaltinamasis T. Z. pagal pateiktą jam kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad UAB „S.“ buvo įkurta 1993 m. Jis įsidarbino ten 2006 m. direktoriumi. Bendrovė turėjo parduotuves, gamino limonadą. Jis kontroliavo gamybą. Apyvarta buvo milijoninė, dirbo daug žmonių. Dėl etikečių: etiketes nupirko firmoje „Se.“. Ten buvo anksčiau firma „T.“, buvo perduota „Sei.“, o „Se.“ jiems pardavė etiketes, kurias jie naudojo savo gamyboje, nes produkcija buvo tokia pati, o tik gamintojas kitas. Etiketes nupirko už gerą kainą, nes kitur nuo 6-9 centus kainavo. Kad naudoti tas etiketes, tereikėjo užklijuoti gamintojo pavadinimą, o visa kita atitiko. Jie kreipėsi į veterinariją, gavo sutikimą. Jie pirko lipdukus, kurie kainavo pusę cento, juos klijavo ant etiketes ir taip daug pinigų sutaupė. Etiketės įeina į atsargų sąvoką. Etiketės ir buvo tos atsargos virš 179 000 Lt. Mikalainis buvo atvažiavęs su anstoliu ir atsisakė etiketes paimti, nes parašyta „T.“. Katilas natūroje buvo, bet bankroto administratorius Mikalainis atsisakė jį paimti. Atsisakė paimti ir etiketes. Dėl kamštelių logotipų dažymo aparato – tai aparatas Palangoje buvo pavogtas. Apie vagystę sužinojo tada, kai buvo bankrotas ir kai reikėjo viską priduoti cechui. Dėl šios vagystės į policiją nesikreipė.

Iš „Nord“ banko kreditą gavo 2007-07-20. Kreditą paėmė, kad jį panaudoti darbui, parduotuvei, einamosioms reikmėms. Kreditas buvo paimtas apyvartai. Akcininkai nusprendė, kad mokėti procentus nėra tikslo, tai išpirko įrangą ir mašinas, o pinigus panaudojo darbui. Buvo 2 automobiliai „Mercedes“, sako, jei nori galima išpirkti. Čia buvo akcininkų sprendimas. PET įrangą nupirko, nes norėjo išeiti ir savo biznį pradėti. Jis norėjo kitą firmą atidaryti, todėl ir nupirko tą įrangą. Iš įmonės nusipirkti abu automobilius ir PET butelių įrangą be akcininkų leidimo nebūtų galėjęs. Įrangą ir automobilius nupirko už realią rinkos kainą.

Jis nedidino atlyginimų, čia buvo akcininkų sprendimas. Atlyginimai buvo padidinti tuo tikslu, kad išlaikyti darbe darbuotojus. Tuo metu finansinė padėtis firmoje buvo nebloga. Jo atlyginimas prieš padidinimą buvo mažas, apie 1000 Lt. Padidinus atlyginimą jo atlyginimas buvo apie 10 000 litų. Iki atlyginimo padidinimo darbuotojai gaudavo minimalų užmokestį. 2007 metais nebuvo įmanoma rasti darbuotojų, kurie sutiktų dirbti už minimumą, žmonės tuo laikotarpiu gaudavo 3-4 tūkstančius ir be išsilavinimo. Pats savo sprendimu negalėjo pasikelti atlyginimo. Atlyginimą nustato akcininkai. Darbuotojų atlyginimai ir premijos buvo suderinta su akcininkais.

Dėl kaltinimo, kad 2007 m. spalio – lapkričio mėnesiais fiziniams asmenims pardavė UAB „S.“ 171 653 Lt likutinės vertės ilgalaikį turtą, išvardintą kaltinime, už 67 142 litus, t.y. 104 511 litų mažesne kaina nei likutinė šio turto vertė. Tas viskas buvo galima sakyti metalo laužas. Tais metais jie dirbo su UAB „Rivona“. Ši bendrovė įsipareigojo išvežioti produkciją po parduotuves. Kad akcininkai nusprendė parduoti – tai teisinga, nes lauke laikyti mašiną netikslinga. V. Z. internetu patalpino skelbimą dėl mašinų pardavimo. Jis rado pirkėjų. Kas dėl įrangos, tai ta firma, kuri nupirko, vertėsi emulsijos limonadui gamyba. Kai mašinos buvo parduotos, jomis nesinaudojo, nes produkciją vežiojo UAB „Rivona“, jei kada reikėdavo, Kolymkov kartais duodavo mašiną.

Dėl iššvaistymo svetimo didelės vertės UAB“S.“ priklausančio turto: „Norfos“ dukterinė firma UAB „Rivona“ veždavo jų produkciją į parduotuves, pasiimdavo iš jų gamyklos ir veždavo į parduotuves. Susidarė apie 130 000 Lt skola. Jie po maždaug 16 centų už litrą vežė. „D.“ jiems pasiūlė produkciją vežti dvigubai pigiau, bet reikėjo padengti skolą. Sudarė trišalę sutartį. Iš UAB „S.“ skolas perėmė UAB „D.“. UAB „S.“ liko nebeskolingi, o perėjo skolos UAB „D.“. UAB‘„D.“ perėmė 230 tūkstančių skolą iš UAB „S.“ ir tą skolą atlygino UAB „Rivonai“. Taip pat UAB „S.“ perdavė UAB „D.“ 230 000 Lt vertės limonado. Šiame trišaliame sandoryje nei vienai iš jame dalyvavusių įmonių turtinė žala nebuvo padaryta. Tas sandoris buvo naudingas, nes ne po 16 centų pradėjo vežti, o po 8. UAB „Rivona“ yra „Norfos“ tinklo dukterinė įmonė. Sutartį pasirašė UAB „Rivona“ direktorius D. D.. D. D. nėra susijęs su „D.“, „S.“ akcininkais ir direktoriais. Tokio dydžio įmonė aferų daryti negali. Tai buvo normalus sandoris.

Dėl tyčinio bankroto: dėl bankroto nieko negali pasakyti. Jis tik norėjo, kad firma dirbtų. Sudarydamas sandorius neturėjo tikslo pakenkti įmonei. Stengėsi, kad kaina būtų gera, siekė sumažinti sąnaudas. Jis nesiekė iššvaistyti arba pasisavinti įmonės turto ir taip pabloginti įmonės padėties. Susitarimo su įmonės akcininkais specialiai pabloginti įmonės padėtį ir privesti ją prie bankroto nebuvo. Dėl įmonės bankroto nuostolių akcininkai patyrė: prarado parduotuvę, namą prarado ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Kai buvo bankroto administratoriaus įgaliotu atstovu bankrutuojančioje įmonėje UAB „S.“, kaltinamasis buvo direktorius. Jų santykiai tik darbiniai. Buvo paskirtas bankrutuojančios UAB „S.“ bankroto administratoriaus įgaliotu atstovu. 2008 m. balandžio mėnesį šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Vėliau bankroto iškėlimo nutartis buvo apskųsta. Nutartis įsiteisėjo birželio mėnesį. Nutarčiai įsiteisėjus, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Vermosa“, o jis buvo paskirtas įgaliotu atstovu kuruoti šią bankroto bylą. Buvo atliktos visos procedūros, kurios reikalingos atlikti atvykus į įmonę, t.y. supažindinti su nutartimi, įteikti atleidimo lapelius. Toliau buvo priiminėjamas turtas ir dokumentacija. Prasidėjus priėmimui iškilo daug nesusipratimų, kai nebuvo galima normaliai priimti nei dokumentacijos, nei turto. Teko kreiptis į apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad įmonės vadovas būtų įpareigotas priduoti tiek dokumentaciją, tiek turtą. Toliau buvo pasitelkta antstolių pagalba. Tiek, kiek pavyko perimti dokumentacijos, buvo peržiūrimi sandoriai, sudaryti per trejus paskutinius metus. Tada iškilo neaiškumų, kas darėsi įmonėje. Buvo rasta eilė sutarčių, kurios tikrai neatitiko ūkinio finansinio įmonės vedimo interesų. Žiūrint į tuos veiksmus, galima pasakyti, kad trūksta ir sąžiningumo, o kartais, atrodytų, ir sveiko proto. Dalis sandorių buvo užginčyta apygardos teisme, jie buvo peržiūrėti. Tai sandoriai dėl transporto priemonių pardavimo pačiam sau, gavus kreditą iš banko. Tai ir užskaitos tarp UAB „S.“ ir UAB „D.“. Tai ir nepagrįstas, labai ženklus atlyginimo pasididinimas ir premijų išsimokėjimas prieš bankrotą. Taip pat kitų gamybos priemonių, transporto priemonių už ženkliai mažesnes kainas, negu buvo jų likutinė vertė įmonėje pardavimas. Taip pat buvo pareikštos pretenzijos ir kreiptąsi į teismą dėl neperduoto turto. Neperduoto turto ten buvo palyginus nedaug, apie 9000 Lt vertės. Tačiau buvo neperduota gamybos atsargų, o ten buvo jau ženklus skaičius, apie 170 000 Lt vertės. Įmonės vadovo teigimu tą sudaro etiketės, kurios yra įmonėje. Buvo pareikšta, kad jos yra gamybinėse patalpose Rudaminoje, Vilniaus rajone, nors įmonė buvo registruota Vaikų g. 9, Salininkuose. Šiuo adresu Salininkuose buvo registruotos ir UAB „T.“ ir UAB „D.“. Nuvykus su antstoliu tas etiketes priimti, ten UAB „S.“ jokių etikečių nerado. Ten buvo bankrutavusios įmonės „T.“ etiketės. Kadangi jam reikėjo ne „T.“, o UAB „S.“ etikečių, buvo nepriimta ir vėlgi buvo kreiptąsi į teismą dėl neperduoto turto. Prašymas buvo patenkintas. Maisto prekių parduotuvėje Vilniuje, Verkių gatvėje, buvo rasta produkcija – gaivinamieji gėrimai, pardavinėjama su etiketėmis „S.‘. Buvo rasta UAB „D.“ produkcija, bet ant etikečių buvo užklijuota UAB „S.“. Dėl tų etikečių, kurios figūravo kaip atsargos, buvo pirkimo pardavimo dokumentai, tai sąskaitos –faktūros konstatuoja, kad yra toks turtas. Bankroto administratorius turtą iš įmonės vadovo priima pagal balansą ir pagal turto sąrašą. Dokumentuose yra, o faktiškai nėra. Parduoto turto vertę vertino pagal dokumentus, realiai parduoto turto neapžiūrėjo. Turtas priimamas pagal sąrašą ir pagal balansą.

Liudytoja V. Z. parodė, kad UAB „S.“ dirbti pradėjo 2007-08-06. Ji buvo buhalterė, į jos pareigas įėjo viskas, ko tik gamyboje reikėjo: dirbo ir technologe, ir valytoja, ir buhalteriją vedė, ir etikečių dizainą rengė, t.y. dirbo ne tik kaip buhalterė, bet ir visus kitus reikalingus darbus. Buhalterių pas juos buvo labai daug, gal 100, o paskui jos liko dviese. Viena buvo apskaitininkė, o ji – buhalterė. Atlyginimus, kaip buhalterė, ji mokėjo tik paskutinius metus, nes pas juos buvo kasininkė. Vieną kartą mokėjo premiją. Pinigus mokėjo grynais, į sąskaitas pinigų nepervedinėjo, nes jie dirbdavo su įmonėmis, kurios atsiskaitydavo pagrinde grynais. Jos darbo laikotarpiu atlyginimai darbuotojams buvo padidinti. Tuo metu labai daug išvažinėjo į užsienį. Jie norėjo išsaugoti darbo jėgą, todėl žmonėms atlyginimus pakėlė. Darbininkai gaudavo minimumą, o paskui atlyginimą pakėlė dviem šimtais, kad tik jie neišeitų, norėjo, kad vyktų gamyba. Sprendimą padidinti atlyginimus priėmė direktorius su akcininkais. Apie įmonės bankrotą sužinojo tik tuomet, kai paskambino administratorius Mikalainis. Jie net nežinojome, kad bankrotas, jokio pranešimo nebuvo. Jis paskambino balandžio 20 ar 21 d. Tada ji paskambino į teismą, ar tikrai yra sprendimas, kad bus iškeltas bankrotas. Jie faksu atsiuntė dokumentą, kad tikrai yra bankrotas. Tas bankrotas buvo iškeltas vasario 11 d. Iš UAB „S.” buvo atleista 2008 m. balandžio mėnesį. Išmokėdama atlyginimą, žiniaraštį pildė ji pati. Ji parašų nepadirbinėjo. Jeigu yra parašas, vadinasi premiją žmogus gavo. Kas pasirašyta, viskas yra išmokėta.

Iki iškeliant bankroto bylą 2008 m. balandį, 2007 metais požymių, kad įmonė gali bankrutuoti nebuvo. Vyko gamyba, buvo užpirktos ir žaliavos, ir etiketės. Sprendimus dėl turto pardavimo, kai buvo parduoti automobiliai ir buvo parduota kita įranga, direktorius derino su akcininkais. Transportas ir įrengimai jau buvo atgyvenę. Viskas buvo daroma taip, kad parduoti ir gauti pelną, atsiskaityti su mokesčiais, su „Sodra” ir su žmonėmis. Iš parduoto turto gautos pajamos buvo panaudotos įmonės veiklai, darbuotojų užmokesčiams. Vertę skaičiavo akcininkai, direktorius, rėmėsi buhalteriniais dokumentais. Vienas T. Z. nieko nesprendė. Jis vienas negalėjo priimti sprendimo dėl pardavimo kainos. Priimant sprendimus dėl pardavimo kainos, buvo tikrinama ir lyginama tai su buhalteriniais dokumentais, lyginama su rinkos kaina.

Liudytojas V. Z. parodė, kad buvo UAB „S.“ akcininku, turėjo 47,02 proc. akcijų. Buvo toks periodas, kai bendrovėje jis dirbo tiekėju, remontavo patalpas. Sprendžiant klausimus, vykdavo akcininkų susirinkimai. Įmonės akcininkais buvo jo sūnus M. ir jis. Verslą jie pradėjo nuo nulio. Jiems vis neužtekdavo pinigų nupirkti normalią įrangą ir mašinas. Todėl pirkdavo senienas, svarbu buvo, kad bent kiek dirbtų.

Automobiliai „Mercedes“ buvo parduoti T. Z.. Tai buvo seni automobiliai. Per visą veiklos laikotarpį jie nenupirko nei vieno naujo automobilio. Dėl automobilių „Mercedes“ ir PET įrangos pardavimo sprendimą priėmė akcininkai. Akcininkų sprendimas direktoriui buvo privalomas. Dėl krovininių automobilių ir kompiuterių pardavimo sprendimą priėmė akcininkai. Dėl atlyginimo T. Z. padidinimo ir darbo savaitės prailginimo sprendimą priėmė akcininkai. Dėl atlyginimų padidinimo ir premijų išmokėjimo kitiems darbuotojams sprendimą priėmė akcininkai. Parduoti automobiliai „Mercedes“, krovininiai automobiliai buvo blogos techninės būklės. Jis stengėsi daryti viską, kad tik firma dirbtų. Atlyginimai darbuotojams buvo pakelti, nes darbuotojai ketino išeiti iš darbo dėl mažų atlyginimų. Iki bankroto bylos iškėlimo konfliktų su Mikalainiu buvo. Konfliktas buvo dėl žemės. Iki bankroto bylos iškėlimo su Mikalainiu buvo teisminių ginčų.

Liudytoja D. D. parodė, kad 2006 įsidarbino UAB „S.“ buhaltere. Buhalterijoje dirbo ne mažiau penkių buhalterių. 2007 metais buvo įvesta buhalterinė programa, ji išmoko ta programa dirbti ir jai buvo pasiūlyta likti dirbti. Kitos buhalterės darbą paliko, o ji liko, buvo pakeltas jos atlyginimas. Liko dviese su V. Z., kuri buvo kaip vadovaujanti. Bendrovėje atlikdavo pirminį dokumentų tvarkymą, duomenų įvedimą į kompiuterinę buhalterinę programą ir kitus darbus, kuriuos pavesdavo buhalterė. Finansinių ilgalaikio turto operacijų nedarė, nieko netvarkė, todėl apie įmonės paskolas, skolas, turtą nežinojo. Atlyginimą darbuotojams išmokėdavo jos kolegė. Su piniginėm lėšom nieko nedarė. Jai buvo nustatytas 3000 litų, neatskaičiuos mokesčių, atlyginimas. Apie bankrotą sužinojo, kuomet jau buvo pardavinėjamas ilgalaikis turtas, buvo kažkokie konfliktai su tiekėjais, tai buvo turbūt 2008 m. Ilgalaikį turtą įmonėje tvarkė jos kolegė V. Z.. Apie ilgalaikį turtą nieko nežino, kaip jis buvo išparduotas nežino. Padidintą atlyginimą gavo tris mėnesius, už atlyginimą pasirašydavo.

Liudytojas I. J. parodė, kad T. Z. pažįsta, santykiai normalūs. UAB „S.“ pradėjo dirbti 2006 m. Dirbo butelių sandarintoju, kitų darbų nedirbo. Koks buvo jo atlyginimas, nepamena. Atlyginimą mokėjo buhalterija grynais. Ar buvo jam padidintas atlyginimas – nepamena. Algą jis ten gaudavo. 2008 m. balandžio 15 d. 2587 Lt gavo.

Liudytojas Č. J. parodė, kad T. Z. pažįsta, santykiai normalūs. UAB „S.“ dirbo nuo 2006 m. Iš pradžių dirbo sandėlininku, o po to vairuotoju. Atlyginimą gaudavo grynais. Žiniaraštyje pasirašydavo pats. Pasirašydavo už tą pinigų sumą, kurią realiai ir gaudavo. 2007 m. jo paprašė likti dirbti. Iš pradžių nesutiko, bet pasakė, jog pakels atlyginimą, todėl liko. Jam buvo nustatytas 3500 litų atlyginimas. Už 2007 m. spalio mėnesį jam buvo paskirta 3000 litų premija. Tuos pinigus gavo. 2008 m. balandžio 15 d. gavo 2635 litus. 2008 m. balandžio 21 d. gavo 11 209 litus. Dirbdamas vairavo firmos krovininį MAN automobilį, dirbo tik krovininiu automobiliu, lengvuoju nedirbo. Automobiliai buvo jau naudoti. Vienas krovininis automobilis buvo nevažiuojantis, o MAN važiavo.

Liudytoja T. J. parodė, kad T. Z. pažįsta, santykiai normalūs. UAB „S.“ pradėjo dirbti 2006 m. rugsėjį. Dirbo sandėlininke, penkias dienas per savaitę. Atlyginimą gaudavo, išmokėdavo V. Z.. Mokėjo grynais. Žiniaraštyje pasirašydavo pati. 2007 m. buvo padidintas atlyginimas iki 2000 litų. Tuos pinigus gaudavo. Iš pradžių dirbo trys sandėlininkės, bet kai sumažėjo užsakymų, ji liko viena, o kitos dvi sandėlininkės iš darbo išėjo. Ji liko viena, tad darbo jai padaugėjo, todėl nuėjo pas direktorę ir paprašė, kad pakeltų jai atlyginimą. 2008 m. balandžio 15 d. gavo 1905 litus, pasirašė už juos. 2008 m. balandžio 21 d. gavo 7900 litų. Kadangi liko dirbti viena, t.y. nebuvo nei cecho viršininko, nei meistro, nei sandėlininkės, nei valytojos, už darbą gavo 2000 litų premiją.

Liudytoja L. T. parodė, kad kaltinamąjį T. Z. pažįsta, santykiai normalūs. UAB „S.” dirbti pradėjo 2006 m. birželio mėnesį. Iš pradžių dirbo UAB „T.”, o po to UAB „S.”. Jos pareigos UAB „S.” buvo klijuotoja – pakuotoja. Nustatytą atlyginimą gaudavo. Žiniaraščiuose pasirašydavo pati. Pinigų gaudavo tiek, kiek uždirbdavo, o žiniaraštyje pasirašydavo už minimalų atlyginimą. Pinigus visada išmokėdavo grynais. 2007 m. atlyginimas buvo pakeltas. Buvo nustatytas apie 1000 litų atlyginimas. Tokio dydžio atlyginimą gaudavo. Atlyginimas buvo pakeltas, nes mažiau darbuotojų liko, daug kas išėjo iš darbo.

Liudytoja L. K. parodė, kad T. Z. pažįsta, santykiai normalūs. UAB „S.“ dirbti pradėjo 2006 m. gegužės mėnesį. Jos pareigos buvo klijuotoja – pakuotoja. Nustatytą atlyginimą gaudavo, žiniaraštyje pasirašydavo pati. Buvo įdarbinta ant minimumo, o pasirašydavo už tiek pinigų, kiek gaudavo realiai. Jos alga pakilo tada, kai buvo pakeltas minimumas. Tada buvo nustatytas apie 1000 litų atlyginimas. Už 2007 m. spalio mėnesį 2000 litų premijos gavo.

Liudytojas F. M. parodė, kad T. Z. pažįsta, santykiai normalūs. UAB „S.‘ 2 metus dirbo krovėju. Iš darbo išėjo 2008 metais. Jo atlyginimas buvo 1200 litų. Žiniaraščiuose pasirašydavo pats, pinigus gaudavo grynais. Pinigus mokėjo G.. Algos jis visada gaudavo 1200 litų, atlyginimas jam nebuvo didinamas.

Liudytoja S. L. parodė, kad T. Z. pažįsta, santykiai normalūs. 2006 metais ir vėliau dirbo iš pradžių UAB „T.“, o po to UAB „S.“. Dirbo klijuotoja – pakuotoja. Darbas buvo pamaininis, dirbo po 12 valandų. Atlyginimas buvo nuolatinis, t.y. nepriklausomai nuo to, kiek dirbo, vis tiek gaudavo tą pačią sumą grynais. Atlyginimą mokėjo buhalterė G. S.. Pinigus visada gaudavo pagal parašą. Dokumentai, kur pasirašydavo, būdavo užpildyti. Per darbo laikotarpį atlyginimas niekada nebuvo padidintas. Iš darbo išėjo 2008 m. balandį. Atlyginimas buvo 600-700 litų. 1000 litų atlyginimo niekada negavo.

Liudytoja I. V. parodė, kad nuo 2006 m. dirbo UAB „T.“ buhaltere apskaitininke. T. Z. pažįsta, santykiai su juo buvo normalūs, dabar su juo nebendrauja. 2006-02-01 sąskaitą faktūrą pagal kurią UAB „T.“ pardavė UAB „Se.“ etiketes sumai virš 200 000 Lt išrašė ji, toks sandoris buvo. Buvo išrašytos etiketės, tai įmonei buvo perskaičiuotas visas bendras kiekis, jai buvo pateikti šitie skaičiai ir ji šitą sąskaitą – faktūrą išrašė. Tarp įmonių matyt buvo toks susitarimas, jie tik išrašė šią sąskaitą – faktūrą. Etiketes matė, jos buvo sandėlyje. Po sandorio etiketės buvo išvežtos.

Liudytoja J. B. parodė, kad T. Z. pažįsta, santykiai normalūs. 2007 m. ji dirbo UAB „D.“ direktore. 2007-12-12 reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė. UAB „S.“ buvo skolinga pinigus UAB „Rivona“, jie pasiūlė pigiau vežti ir pasirašė sutartį. Jie, kaip UAB „D.“, prisiėmė sau UAB „S.“ skolą. Jie pasiūlė vežti prekę, todėl, kad „Rivona“ brangiau imdavo už pervežimą. Limonado už 230 000 Lt iš UAB „S.“ gavo. Po to, buvo pasirašytas tarpusavio suderinimo aktas, kadangi jie perėmė skolą už 230 000 Lt ir gavo prekes tai pačiai sumai. Šiuo sandoriu žala nebuvo padaryta nei vienai iš įmonių. Tą limonadą 230 000 Lt sumai jie gavo realiai, tas prekes pakrovė, o „Rivona“ išvežė. Sutartį pasirašė ji, T. Z. ir „Rivonos“ direktorius. UAB „Rivona“ su UAB „D.“ ir UAB „S.“ nėra susijusi, t.y. akcininkai, direktoriai tarpusavyje nėra susiję.

Liudytojas M. Z. parodė, kad su broliu turėjo vieną įmonę. Su tėvu buvo akcininkai, jis turėjo daugiau akcijų. Jis turėjo virš 52 proc. akcijų, t.y. turėjo kontrolinį paketą. Susirinkimuose dalyvaudavo. Kaip dažnai jie vykdavo neprisimena, tėvas spręsdavo, jis juo pasitikėjo. Tėvas turėjo akcijas. Per susirinkimus balsuodavo, tiesiog sutikdavo su tėvo nuomone. Susirinkimuose buvo sprendžiami klausimai dėl turto pardavimo, dėl atlyginimo didinimo. Jis dėl pasiūlymų nespręsdavo, tik sutikdavo su jais. Nepardavė akcijų, nes tai buvo šeimos verslas. T. Z. be akcininkų žinios negalėjo parduoti ilgalaikio įmonės turto. T. Z. pats vienas negalėjo nustatyti parduodamo turto kainų. Kad buvo pakelti kitų žmonių atlyginimai, tai jam žinoma, nes trūko žmonių, daug kas išeidavo, nebuvo kam dirbti. Pakelti algas nusprendė akcininkai. Jis kaip akcininkas, kokių nors T. Z. veiksmų, kurie būtų nenaudingi įmonei, neprisimena.

Kreditas iš Nord banko buvo paimtas, už tą kreditą buvo išpirkti du lengvieji automobiliai bei PET gamybos įranga iš lizingo, o vėliau tie daiktai buvo parduoti T. Z.. Tai buvo daroma akcininkų sprendimu. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas akcininkų turtu. Laidavo akcininkai asmeniniu turtu. T. Z. be akcininkų žinios negalėjo šio kredito naudoti savo nuožiūra. T. Z. buvo kaip samdytas įmonės direktorius, akcijų jis neturėjo.

Liudytoja O. Z. parodė, kad UAB „S.“ dirbti pradėjo 2007 m. lapkričio mėnesį. Dirbo vadybininke. Pagal pareigas ji padėjo su popieriais dirbti, o po to jau po visą Lietuvą važinėjo ir tvarkė dokumentus, sutartis pasirašinėjo, ieškodavo produkcijos pirkėjų. Į kitus miestus važiuodavo ieškodama produkcijos pirkėjų. Eidavo į parduotuves ir siūlydavo. Atlyginimą gaudavo grynais pas buhaltere kartą per mėnesį. Atlyginimą išmokėdavo buhalterė – kaltinamojo motina V. Z.. Gaudama atlyginimą žiniaraštyje pasirašydavo. Kad pasirašytų neužpildytą žiniaraštį, taip nebuvo. Kai dalis darbuotojų iš darbo išėjo, likusiems darbuotojams darbo krūvis padidėjo. Tekdavo dirbti viršvalandžius, atlikti papildomas funkcijas. Iki tol, kol pakėlė atlyginimą, jis buvo mažesnis pagal darbo rinką.

Liudytoja L. M. parodė, kad dirba direktore UAB „JL firma“. Tai yra nepriklausomo audito kompanija. Atliko bendrovės „S.“ auditą. Su UAB „S.“ finansiniais dokumentais bei UAB „S.“ turto įvertinimu susipažino. Ilgalaikio turto įsigijimą, taip pat amortizaciją ir pardavimą reglamentuoja 12-tas verslo apskaitos standartas, kuriame aiškiai yra nurodyta kaip apskaitoje turi būti apskaitomas ilgalaikis turtas. Jis yra apskaitomas įsigijimo verte, be pridėtinės vertės mokesčio, jį amortizuojant pagal nustatytas amortizacijos normas. Balanse jis yra rašomas likutine verte. Kuomet pradedame kalbėti apie įmonės pardavimą, tada jis gali būti perkainotas. Jis gali būti perkainotas nebūtinai esant pardavimui, o bent kada, jeigu neatitinka rinkos kainų. Pardavimas turėtų būti vykdomas tikrąja rinkos verte, tą numato ir standartas, yra tikroji rinkos kaina. Nagrinėjamu atveju vadovas pateikė nepriklausomo vertintojo aktus. Jie nėra privalomi pagal teisės aktus, nes direktorius gali ir apklausos būdu, ir internete, ir kitokiais būdais sužinoti rinkos kainą. Tačiau direktorius pateikė vertinimo aktus ir buvo nustatyta, taip pat išvadoje yra parašyta, kad transporto priemonės ir įrengimas buvo parduoti už didesnę negu realioji rinkos vertė. 12-tas verslo apskaitos standartas yra patvirtintas Apskaitos instituto prie Finansų ministerijos. Tas aktas taip ir vadinasi, t.y. 12-tas verslo apskaitos standartas, ilgalaikis turtas. Jis yra patvirtintas įsakymu. Jis yra privalomas visoms verslo organizacijoms apskaitant ne tik ilgalaikį turtą. Tų standartų yra patvirtinta daug, apie 40, kiekvienam konkrečiam atvejui, kiekvienam balansiniam straipsniui yra atskiras standartas. Šitas standartas yra privalomas verslo įmonėms, nes Buhalterinės apskaitos įstatyme yra numatyta, kad verslo įmonės apskaitą tvarko vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu ir verslo apskaitos standartais.

Su FNTT specialistų išvada šioje byloje susipažino. Jai sunku pasakyti, kuo jie vadovavosi. Tačiau išvadoje yra aiškiai parašyta, kad turto vertinimo aktai nebuvo pateikti. Bendrovės apskaitoje turtas apskaitomas likutine verte, tačiau parduodant turtą nėra privaloma vadovautis likutine verte. Jeigu jis yra perkainotas ir jeigu jo kaina neatitinka rinkos kainos, tikrosios vertės, tada privaloma jį perkainoti ir tą apskaityti apskaitoje. Tas yra daroma metams baigiantis. Šiuo atveju, metai buvo nesibaigę, tai galbūt tos procedūros ir nebuvo įformintos.

Rinkos vertė gali būti žemesnė negu likutinė vertė. Rinkos vertę galima nustatyti apklausos būdu, internete, laikraščiuose, skelbimuose arba nepriklausomo vertintojo pagalba. Konkursas pardavimui nėra privalomas. Šiuo atveju buvo pateiktos nepriklausomo vertintojo išvados. Įstatymu nėra reglamentuota, kad turi būti atliekamos kažkokios formalios procedūros įmonės administracijai nustatant rinkos vertę. Bendrovėje nustatant rinkos vertę gali būti sudaryta komisija. Gali tiek direktorius apklausos būdu, tiek vertintojas, tiek akcininkai. Ji palygino pagal vertinimus parduoto ilgalaikio turto, t.y. transporto priemonių ir įrangos, vertę su pardavimo kaina ir nustatė, kad turtas buvo parduotas didesne kaina negu pagal vertinimo aktus. Bendrovė gal nepatyrė nei pelno, nei nuostolio, ji tiesiog pardavė turtą realia rinkos kaina, bet šiaip gavo realias pajamas, nuostolio nepatyrė.

Mano, kad sandoris, kai bendrovė gautą kredito dalį iš banko panaudojo lizinguojamo turto išsipirkimui savo esme nėra draudžiamas. Nėra įstatymo draudžiančio imti konkrečią paskolą kažkokiam konkrečiam sandoriui. Iš Hanza lizingo gautas turtas nebuvo UAB „S.” nuosavybė, o Hanza banko nuosavybė. Visose sutartyse buvo įrašyta, kad tiek transporto priemonės, tiek įrengimai yra Hanza lizingo. Atsižvelgiant į šitą situaciją, visos sumokėtos įmokos turėjo būti nurašomos kaip sąnaudos. Jeigu įmonė būtų neišsipirkusi lizinguojamo turto, visa sumokėta per eilę metų suma būtų įrašyta į nuostolius. Kadangi įmonė išpirko turtą ir gavo nuosavybės dokumentus, įmonės turtas padidėjo, o nuostolių neatsirado, nes įmonė įgijo turtą, turtas tapo jos nuosavybe. Paprastai reikia žiūrėti į sutartis, bet šiuo atveju sutartyse buvo numatyta taip, kad tai, ką įmonė jau įmokėjusi, tai būtų buvęs įmonės nuostolis, o tai, ką ji turėjo sumokėti, būtų privalėjusi sumokėti kaip lizinguojamai įmonei skolą, taip pat būtų paimti įrengimai ar transporto priemonės. Tai būtų visiškas krachas, nes įmonė būtų netekusi ne tik mašinų, įrenginių, bet ir visų pinigų, kiek sumokėta.

Žiūrint kokiam tikslui akcinininkai ėmė paskolą ir dėl kokio tikslo jie rizikavo savo turtu. Čia viskas labai aišku buvo todėl, kad akcininkai nusprendė imti paskolą lizingo turto išpirkimui ir jie užstatė savo turtą. Manau, kad akcininkų pozicija šiuo atveju išreikšta labai aiškiai. Akcininkai yra aukščiausias įmonės valdymo organas ir jie vieninteliai gali priimti tokį sprendimą. Manoau, kad lizingo būdu įgytų daiktų, įrenginių ar transporto priemonių išpirkimas pelnui ir nuostoliui visiškai neturi jokios įtakos. Taip pat ir skolų atidavimas pelnui ir nuostoliui įtakos nedaro. Skola yra skola, o pelnas arba nuostolis susidaro iš pardavimų arba iš pajamų. Jeigu gvildenti toliau šį procesą, tai sakyčiau, kad išpirkus įrengimus įmonė juos pardavė ir tokiu būdu gavo pajamas. Jeigu būtų neišpirkusi, būtų patyrusi nuostolius. Tai vėlgi yra galima nustatyti, kada išpirkti įrengimai buvo parduoti, buvo sumokėti į kasą pinigai ir kur tie pinigai nukeliavo. Tie pinigai nukeliavo darbo užmokesčiui, atsiskaitymams su kreditoriais ir žaliavoms, ir tas labai aiškiai matosi iš apskaitos dokumentų.Jeigu būtų neišpirkusi, tų pajamų įmonė būtų negavusi ir vėlgi būtų neišmokėjusi išmokų.

To, kad specialisto išvados 7 lape teigiama, jog UAB prieš laiką sumokėjus AB Hanza lizingas 112 000 iš 480 000 litų sumos bendrovė neteko galimybės naudotis šiomis lėšomis vykdant bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, o tai turėjo įtakos bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatams, pakomentuoti negali, nes šie dalykai nėra suderinami. Skolų atidavimas įtakos pelnui arba nuostoliui neturi. Pelnui arba nuostoliui įtaką turi tik įmonės pardavimai arba įmonės sąnaudos. Iš to susideda nuostolis arba pelnas, tai yra finansinis rezultatas. Skolų atidavimas nėra nei pelnas, nei nuostolis. Čia turėtų komentuoti tas, kas rašė ir kaip jis mato skolos neatidavimo įtaką pelnui arba nuostoliui.

Įmonės akcininkai ir direktorius turi teisę keisti darbo sutartis bei nustatyti darbuotojams didesnį atlyginimą, bei išmokėti premijas. Akcinių bendrovių įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kad direktoriaus darbo užmokestį tvirtina akcininkai. Šiuo atveju buvo surašytas akcininkų protokolas, kuriuo buvo išreikšta akcininkų valia dėl direktoriaus darbo užmokesčio. Taip pat darbuotojų bei vadovų paaiškinimuose, tabeliuose ir kituose finansinės apskaitos dokumentuose, o taip pat ir darbo sutartyse, matyti, kad minėtos įmonės darbuotojai dirbo viršvalandžius, dirbo šeštadieniais, dirbo po dvylika valandų. Darbo kodeksas reglamentuoja, kiek valandų darbuotojai turi dirbti savaitėje. Savaitėje yra apibrėžta 40 darbo valandų, tai yra 8 darbo valandos su pertrauka pavalgyti ir pailsėti. Šiuo atveju darbuotojai dirbo viršvalandžius, nes dirbo po 12 valandų, taip pat – ir šeštadieniais. Darbo kodekse yra taip pat aiškiai apibrėžta kaip turėtų būti atsiskaitoma už viršvalandinį darbą, šeštadienius, sekmadienius ir šventines dienas. Ten yra parašyta, kad turi būti darbuotojams apmokėta ne mažiau kaip pusantro karto. Šiuo atveju, jeigu direktorius būtų nesumokėjęs minėtų pinigų darbuotojams, darbuotojai įgija teisę iš jo reikalauti atsiskaityti už viršvalandinį darbą ir šeštadieninį darbą. Jie galėjo netgi kreiptis į teismą ir, liudytojos manymu, jiems netgi būtų priteista.

Pagal tabelius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius yra užfiksuota, kad darbuotojai 2007 metais dirbo viršvalandžius UAB „S.”. Liudytoja teigia kad nagrinėdama darbo užmokestį buvo išsiėmusi pažymas iš Statistikos departamento. 2007 metais visuotinis darbo užmokestis šalyje buvo nuo 1500 iki 2500, priklausomai nuo įmonės statuso. Šiuo atveju UAB „S.” darbo užmokestis buvo aiškiai mažas ir natūralu, kad darbuotojai masiškai išeidinėjo iš darbo. Visgi, reikėtų atsižvelgti, kodėl tas krūvis padidėjo. Dabar tiksliai neprisimena, bet buvo berods 56 darbuotojai pradžioje, o laikotarpio pabaigoje jų liko perpus mažiau, todėl natūralu, kad ir darbo krūvis padidėjo vos ne dvigubai.

Mano, kad įmonės direktoriui yra privalomi akcininkų sprendimai, bet kadangi čia kalba eina apie jo paties darbo užmokestį, tai vėlgi neaišku, dėl kokių priežasčių buvo padidintas darbo užmokestis. Kodėl akcininkai taip nusprendė pasakyti sunku. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad aukščiausias įmonės valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. Todėl mano, kad visi akcinininkų susirinkimo nutarimai direktoriui yra privalomi.

Bendrovių tarpusavio skolų įskaitymams ir užskaitoms nėra prieštaraujančio įstatymo jeigu minėtas sandoris yra įvykęs iki bankroto bylos iškėlimo. Po bankroto bylos iškėlimo tokie sandoriai yra negalimi, tą draudžia bankroto įstatymas.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyti nusikalstamo bankroto požymiai. Tai tokie, kada yra perleidžiamas turtas už nerealiai mažą kainą, kada yra sukuriama nauja įmonė, į tą įmonę perkeliami visi darbuotojai, visi įrengimai, o senajai paliekamos tik skolos. Šiuo atveju šioje įmonėje tokio fakto ji nenustatė.

Kol bendrovė veikė, vadovaujantis buhalterinės įstatymu bendrovėje turi būti surašyta ar sukurta ir bendrovės vadovo patvirtinta apskaitos politika. Taigi, toje apskaitos politikoje aiškiai turi būti nurodyta, kaip bendrovė vykdys savo apskaitą ir amortizuos turtą. Pagal tai vadovas pats turėtų būti patvirtinęs amortizacijos normas.

Liudytoja mano, kad bankroto administratorius negali atgaline data nustatyti kitokių amortizacijos normų ir skaičiuoti turto nusidevėjimą iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius gali nustatyti naujas amortizacijos normas nuo turto perdavimo dienos, jeigu jis bus nuomojamas arba naudojamas ir jeigu bankroto bylos eigoje bus vykdoma ekonominė veikla, jeigu turtas nebus pardavinėjamas. Kas liečia turto pardavimą bankroto eigoje, tai iš statistikos departamento duomenų žino, kad bankrutuojančių UAB ilgailaikis turtas yra parduodamas tik už 8 procentus realios rinkos vertės.

Grįžtant prie tų pačių sandorių dėl turto pardavimo, tai jis tikrai nėra nuostolingas, nes bankroto atveju turtas būtų parduotas žymiai pigiau. Antra, buvo vertintojų išvados, kad turtas buvo parduotas nežymiai didesne verte. Tai yra normalus, natūralus gyvenimiškas sandoris.

Tiek ji, tiek darbo inspekcija darbo užmokesčio pakėlimą bendrovės darbuotojams traktuotų kaip direktoriaus prievolę, įsipareigojimą darbuotojams. Tai yra neginčijama, darbuotojams už darbą darbo užmokestis turi būti išmokėtas, už darbą turi būti atlyginta įstatymo nustatytose ribose. Darbo kodeksas numato, kad už viršvalandinį ir darbą švenčių dienomis turi būti apmokėta ne mažiau kaip pusantro karto. Tai nėra sandoris, tai yra prievolė.

Pakėlus darbo užmokestį, Sodroje buvo skaičiuojama pagal priskaitytą darbo užmokestį, pagal Sodros ataskaitas. Pajamų mokesčio ji netikrino, bet pajamų mokestis yra apskaičiuojamas ir sumokamas valstybei tada, kai darbuotojui yra išmokamas darbo užmokestis. Jeigu jis buvo išmokėtas, jis turėjo būti priskaičiuotas.

Liudytojas specialistas V. K. parodė, kad su tais dokumentai, kurie atsirado byloje jau bylą perdavus teismui, jis susipažino. Jo išvada surašyta iš tų dokumentų, kurie buvo tuo metu pateikti. Dokumentai, kurie buvo gauti papildomai, tai jie šitai išvadai jokios įtakos neturi, tačiau jeigu būtų surašoma nauja išvada, kažkas būtų pasikeitę, atsižvelgiant į tų dokumentų svarbą.

Turto vertinimo aktai gali turėti reikšmės vertinant turtą, tai būtų pagrindžiantys dokumentai, kodėl šita kaina buvo parduota. Jis neturėjo dokumentų, įrodančių, kokia verte buvo nustatyta amortizacijos norma, todėl jis ėmė valstybės nustatytą ir pagal tą paskaičiavo, todėl ir gaunasi skirtumas su auditore. Pas jį nebuvo jokių dokumentų pagal ką jis galėtų skaičiuoti, kokia vertė buvo nustatyta. Jis neturi teisės vertinti tyčia ar netyčia bendrovė buvo privesta prie bankroto, jis tik iš tų klausimų, kurie jam buvo užduoti, gali spręsti, t.y. dėl pardavimo turto, dėl atlyginimų, dėl tarpusavio užskaitų. Kreditas buvo gautas konkrečiam tikslui – apyvartinėms lėšoms papildyti, nebuvo ten nurodyta, kad turtui išpirkti lizinginiam ar dar kažkam, ir tuo pačiu metu buvo sudaryta lizingo sutartis. Čia gaunasi, kad praktiškai buvo nupirktas lizinginis turtas, paimtas kreditas, tas turtas išpirktas ir tuoj pat parduotas. Iš apyvartinių lėšų atlyginti lizingo sutartį nėra draudžiama. Apyvartinės lėšos turėtų būti daugiau skiriamos plėsti gamybai, pirkti žaliavas, kad tie pinigai uždirbtų kredito pinigus. Tą turtą pardavė, pinigai įplaukė į kasą, jie neprapuolė, liko įmonėje, jie buvo panaudoti kitiems tikslams, bet praktiškai juos buvo galima panaudoti atsiskaitymui už žaliavas. Atlyginimas lizingo bendrovei iš apyvartinių lėšų buvo naudingas tik tam, kas pirko automobilius ar liniją.

Dėl atlyginimų padidinimo žiūrėjo kitu aspektu negu auditorė. Atlyginimai padidinti daliai darbuotojų gana stambiai, daliai – keliais šimtais litų. Kai pasižiūri į visą tą sąrašą matosi, kad T. Z., kuris gavo 850, gauna 10 000, V. Z., kuri gaudavo 700, gauna 5000, O. Z., kuri gaudavo 350, gauna 3500, V. Z., kuris gaudavo 950, gauna 8000, o kiti darbuotojai, kurie gaudavo 700, gauna 1000 ar 1500 litų. Čia išeina, kad šeimos nariams padidinimas dešimteriopai, o svetimiems – keli šimtai. Be to, labai susiduria laikotarpis: mašinų išpirkimas ir premijų bei atlyginimų padidinimas. Peršasi įtarimas, ar tik nebuvo čia tos premijos ir atlyginimai tikslu išpirkti tą turtą. Susipažįstant su jam pateikta medžiaga dėl 230 000 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį: kai jis atlikinėjo reviziją, jis neturėjo duomenų iš „Rivonos”, nebuvo jokių dokumentų, įrodančių, kad „Rivona” kažką realizavo „S.”, ar „D.”. Susipažinus su medžiaga, esančia byloje, ten yra „Rivonos” pateikti dokumentai ir ten yra tos sąskaitos, kurios jam nebuvo pateiktos, t.y. kad ‘S.” yra išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Pagal sutartį „S.” išrašė sąskaitą, su „D.” atsiskaitė gėrimais, „D.” apmokėjo „Rivonai” už „S.”. Atrodytų viskas gerai, bet dabar vartydamas baudžiamąją bylą 8 t. b.l. 4 jis perskaitė T. Z. parodymus, o ten rašoma, kad „S.” nei ‘D.i”, nei „Rivonai” nebuvo skolingi, o 230 000 Lt skola buvo UAB „T.” skola.

Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo pateikta eilė reikšmingų išvadai dokumentų, kurie galėtų įtakoti jo daromas išvadas. Jis nežinojo, kokios paskirtos amortizacinės normos, todėl tiksliai negalėjo paskaičiuoti. Dėl atlyginimų skirtumo ne jo reikėtų klausti. Premijos matyt buvo išmokėtos už gerą darbą, nors įmonė jau gale metų artėjo prie 2 milijonų litų nuostolio ir plius atėjo sezonas, kai gėrimai jau praktiškai paklausos neturi.

Bendrovės direktorius turi vadovautis akcinių bendrovių įstatymu ir savo pareigybiniais nuostatais. Jis turėtų paklusti akcininkų sprendimams, bet jeigu tie sprendimai prieštarauja įstatymams ar kam kitam, jis turėtų imtis atitinkamų priemonių – informuoti apie įmonės padėtį, apie tai, kad sunkiu metu negalima kelti atlyginimų ir pan.

Susipažino su UAB „Rivona” raštu (t.6, b.l. 108-110) bei sąskaitom – faktūrom, dėl trišalio skolos perdavimo. Jis jų neturėjo ir jų nenagrinėjo, todėl šios „Rivonos” pateiktos sąskaitos pas jį akte neatsispindi. Esant šitiems dokumentams jis negali patvirtinti savo išvados 17-18 klausimais.

Po to, kai automobiliai ir PET įranga buvo parduoti T. Z., pinigai grįžo į įmonės kasą. Įmonė lėšas atgavo. Kokiu santykiu jas atgavo – pasakyti negali, nes neturėjo amortizacijos normų. Paskaičiuota pagal vidutines normas. Čia galėjo turėti nedidelį nuostolį ar nedidelį pelną, tačiau kadangi pas jį nebuvo nei normų, nei įvertinimo akto, jis pasakyti negali, bet esmė ta, kad įmonė lėšas susigrąžino, jos nebuvo iššvaistytos, prarastos, jos įplaukė į kasą ir buvo užpajamuotos. Įmonė gali turtą parduoti už rinkos kainą, kuri gali neatitikti likutinės vertės. Rinkos kaina – tai kaina už kiek maksimaliai galima parduoti pasiūlymus. Rinkos kaina priklauso nuo tuometinės padėties rinkoje. Parduodant turtą nereikia rišti likutinės vertės su rinkos kaina. Likutinė vertė, tai čia yra buhalteriniai duomenys apie tuo metu apskaitomą turtą. Jis nematė turto, skaičiavo popierinę vertę.

Įstatymas darbuotojui pakelti atlyginimą nedraudžia. Vadovas turi vadovautis įmonės interesais.

Iš 2011-01-21 specialisto išvados Nr. 11-2631(10), 2959(10) matyti, kad priedo prie mėnesinės algos patvirtinimo eilutėje „4. J. I. 1500 Lt“ pasirašė pats I. J.; 2008-04-15 kasos išlaidų orderio Nr.00079 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė L. T.; 2008-04-15 kasos išlaidų orderio Nr.00077 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė I. P.; 2008-04-21 kasos išlaidų orderio Nr.00091 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė I. P.; priedo dėl mėnesinės algos patvirtinimo eilutėje „9. M. F. 1900 Lt“ pasirašė pats F. M.. Lyginant tiriamąjį parašą F. M. vardu su lyginamajam tyrimui pateiktais T. Z., V. Z., V. Z., O. Z., M. Z. rašysenų ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių nebuvo galima, nes tiriamasis parašas trumpas, paprastos sandaros, todėl mažai informatyvus. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar 2008-04-15 kasos išlaidų orderio Nr.00075 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė T. Z. ar V. Z., ar V. Z., ar O. Z., ar M. Z., ar kitas asmuo, nebuvo galima (t.6, b.l. 103-106).

Iš 2009-06-18 specialisto išvados Nr. 5-1/126. (t.4, b.l. 7) matyti, kad UAB „S.“, atstovaujama pagal bendrovės įstatus ir 2007-07-18 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr.9, direktoriaus T. Z. 2007-07-20 su AB DnB Nord banku sudarė kredito linijos sutartį Nr.K-2400-2007-531. Pagal sutarties sąlygas bendrovė iš banko gavo 480 000 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti. Kredito linijos limito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2008-07-20 UAB „S.“, atstovaujama direktorius T. Z., kredito lėšas iš bendrovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), per kurią ėjo kredito linijos sutarties Nr.K-2400-2007-531 vykdymas, naudojo bendrovės atsiskaitymams su įvairiomis įmonėmis, organizacijomis ir bendrovėmis.

UAB „S.“ 2006 metais dirbo pelningai. Metus baigė turėdama 109 299 Lt grynojo pelno ir metų laikotarpyje sumažino 2006 m. pradžiai turėtą nuostolį iki 12 232 Lt. Bendrovė 2006 metų pabaigai turėjo turto už 2 307 762 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 229 892 Lt, t.y. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 77 870 Lt buvo mažesni nei bendrovės turtas.

Jei UAB „S.“ ir 2007 m. būtu dirbusi pelningai, tai būtu turėjusi galimybę atsiskaityti su banku ir kitais kreditoriais. Tačiau UAB „S.“ 2007 metus baigė turėdama 1 858 952 Lt nuostolių ir neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės turtas 2007 metų pradžioje sudarė 2 307 762 Lt, o 2007 metų pabaigoje 955 900 Lt. Iš jų: ilgalaikis turtas sumažėjo 8,3 karto (nuo 471 429 Lt metų pradžioje iki 56 727 Lt metų pabaigoje); trumpalaikis turtas – 2,01 karto (nuo 1 836 333 Lt metų pradžioje iki 899 173 Lt metų pabaigoje).

2007-10-19 iš AB DnB Nord banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), per kurią ėjo kredito linijos sutarties Nr.K-2400-2007-531 vykdymas, į AB Hansa lizingas sąskaitą buvo pervesta 112 308,58 Lt už išankstinį turto išpirkimą pagal sutartis LT0353586 (automobilis Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) AT), LT035585 (automobilis Mercedes-Benz S 320 AT) ir LT035587 (PET butelių gamybos įranga LB 2000). Už lizingo būdu pirktą turtą 112 308,58 Lt buvo sumokėti ankščiau sutartyje numatyto laiko, nesilaikant Lizingo sutartyse numatyto mokėjimo grafiko, t.y pinigai kurie turėjo būti sumokėti iki 2009 m. liepos mėnesio buvo sumokėti iš karto 2007-10-19. Tokiu būdu UAB „S.“ vadovui T. Z. iš karto prieš laiką sumokėjus UAB Hansa lizingui 112 308,58 Lt iš 2007-07-20 DnB Nord banko kredito linijos gautų 480 000 Lt sumos, skirtos apyvartinėms lėšoms papildyti, bendrovė neteko galimybės naudotis šiomis lėšomis vykdant bendrovės įsipareigojimus įvairiems kreditoriams, o tai turėjo įtakos bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatams 2007 – 2008 metais.

2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 19 straipsnyje nurodyta, kad „bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai <...>.UAB S.“ direktorius T. Z. nesilaikė lizingo sutartyse nurodytų turto išpirkimo terminų, ankščiau laiko iš apyvartinėms lėšoms skirto kredito išpirko lizingo būdu įsigytą turtą (t. skaičiuje ir lengvuosius automobilius), todėl bendrovė neteko galimybės dalies apyvartinėms lėšoms skirto kredito panaudoti atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

UAB „S.“ 2006 metais įsigytų lengvojo automobilio Mercedes-Benz 320 AT, v.n. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) AT, v.n. (duomenys neskelbtini) ir PET butelių gamybos įrangos LB2000 vertė buvo 200 490,64 Lt (įsigijimo vertė 169 907,32 Lt + PVM 18 % 30 583.32 Lt = 200 490,64).

Priskaičiuotas ilgalaikio turto nusidėvėjimas nuo ilgalaikio turto įsigijimo iki ilgalaikio turto pardavimo 2007-10-26 sudarė 30 207,89 Lt.

UAB „S.“ ilgalaikio turto (lengvojo automobilio Mercedes-Benz 320 AT, v.n. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) AT, v.n. (duomenys neskelbtini) ir PET butelių gamybos įrangos LB2000) likutinė vertė pardavimo dienai (2007-10-26) buvo 164 845,33 Lt (įsigijimo vertė 169 907,32 Lt – nusidėvėjimo suma 30 207,89 Lt + PVM 18 % 25 145,90 =164 845,33 Lt).

UAB „S.“ 2006 metais lizingo būdu iš UAB Hansa lizingas įsigijo lengvąjį automobilį Mercedes-Benz 320 AT, v.n. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) AT, v.n. (duomenys neskelbtini) ir PET butelių gamybos įrangą LB2000 už 200 490,64 Lt (t.sk 30 583,32 Lt PVM). UAB „S.“ 2007-10-19, ankščiau numatyto termino iš UAB Hansa lizingas išpirko šį ilgalaikį turtą ir jau po 3 dienų, t.y. 2007-10-22 pasirašius Pirkimo – pardavimo sutartis jį pardavė bendrovės vadovui T. Z. už 101 849,34 Lt. Lengvojo automobilio Mercedes-Benz 320 AT, v.n. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) AT, v.n. (duomenys neskelbtini) ir PET butelių gamybos įrangos LB2000 likutinė vertė pardavimo dienai buvo 164 845,33 Lt (t.sk 25 145,90 Lt PVM). Tokiu būdu lengvasis automobilis Mercedes-Benz 320 AT, v.n. (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) AT, v.n. (duomenys neskelbtini) ir PET butelių gamybos įranga LB2000 UAB „S.“ vadovui T. Z. buvo parduota 62 995,99 Lt (164 845,33 likutinė vertė-101 849,34 pardavimo kaina= 62 995,99) mažesne kaina nei likutinė šio turto vertė pardavimo dienai.

UAB „S.“ lengvasis automobilis Mercedes-Benz 320 AT, v.n. (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) AT, v.n. (duomenys neskelbtini) ir PET butelių gamybos įranga LB2000 bendrovės vadovui T. Z. buvo parduota sutartinėmis kainomis, o ne likutine šio ilgalaikio turto kaina.

Žemesnės instancijos teismas

2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 19 str. nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai <...>. UAB „S.“ vadovui T. Z. prieš laiką sumokėjus UAB Hansa lizingui 112 308,58 Lt iš apyvartinėms lėšoms papildyti skirtos 480 000 Lt kredito sumos bendrovė neteko galimybės naudotis šiomis apyvartinėmis lėšomis vykdant įsipareigojimus įvairiems kreditoriams. Bendrovės vadovas T. Z. po 3 dienų pats nupirko ankščiau laiko išpirktą turtą (t.sk. gamyboje naudojamą PET butelių gamybos liniją) už mažesnę kainą, nei šio turto likutinė vertė, ko pasėkoje bendrovė patyrė 62 995,99 Lt nuostolį, neteko gamybos priemonių, t.y. PET butelių gamybos linijos kuri buvo naudojama bendrovės produkcijos gamybos procese, o tai turėjo įtakos bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatams 2007 – 2008 metais.

UAB „S.“ 2006 metus baigė turėdama 109 299 Lt grynojo pelno, o 2007 m. bendrovė patyrė jau 1 858 952 Lt nuostolių. Per 2008 m. pirmą pusmetį bendrovės nuostoliai padidėjo dar 412 092 Lt .

Vadovaujantis UAB „S.“ generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymu Nr.49 „Dėl nuolat veikiančios inventorizacijos komisijos papildymo dėl mėnesinės algos padidinimo“ ir 2007-11-05 įsakymu Nr.45 „Dėl vienkartinės premijos už gerą darbą prie atlyginimo skyrimo“ darbuotojams, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, išmokėta 186 916, 58 Lt daugiau, nei darbuotojai būtų gavę nepadidinus atlyginimų ir neišmokėjus piniginių premijų (131 priedas), o tai turėjo įtakos ir taip blogai bendrovės padėčiai.

Nuo 2006-01-01 iki 2008-06-05 bendrovėje „S.“ buvo įsigyta ilgalaikio turto už 229 906, 79 Lt. Turto likutinė vertė pardavimo dienai buvo 171 653,95 Lt. Šis ilgalaikis turtas fiziniams asmenims buvo parduotas už 67 142,00 Lt, t.y 104 511,95 litais mažesne nei likutinė šio turto vertė.

Iš viso pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad: 2007 metų spalio – lapkričio mėnesiais parduoto ilgalaikio turto įsigijimo vertė buvo 271 776,73 Lt (be PVM 230 319,26 Lt) ; 2007 metų spalio – lapkričio mėnesiais parduoto ilgalaikio turto pardavimo kaina buvo nustatyta 82 470,20 Lt (be PVM 69 890,00 Lt); 2007 metų spalio – lapkričio mėnesiais parduotam ilgalaikiam turtui priskaičiuota 55 280 ,77 Lt nusidėvėjimo suma; 2007 metų spalio – lapkričio mėnesiais parduoto ilgalaikio turto likutinė vertė pardavimo dienai buvo 192954,19 Lt (be PVM 163 545,93 Lt); 2007 metų spalio – lapkričio mėnesiais parduoto fiziniams asmenims P. K. ir V. D. ilgalaikio turto kaina buvo112 649,79 Lt mažesnė, nei šio turto likutinė vertė pardavimo dienai.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „S.“ vadovas T. Z., pažeisdamas 2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 19 str. nurodą, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai <...>„, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-06-05, parduodamas įmonės turtą sau ir tretiesiems asmenims už nepagrįstai mažesnę nei to turto vertė pardavimo dieną kainą, ženkliai pakeldamas sau ir darbuotojams atlyginimus ir išmokėjęs vienkartines išmokas, neperduodamas administratoriui UAB „S.“ ilgalaikio turto ir atsargų padarė bendrovei 551 543,59 Lt nuostolį: UAB „S.“ lengvasis automobilis Mercedes-Benz 320 AT, v.n. (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) AT, v.n. (duomenys neskelbtini), ir PET butelių gamybos įranga LB2000 bendrovės vadovui T. Z. buvo parduota sutartinėmis kainomis, o ne likutine šio ilgalaikio turto kaina. UAB „S.“ vadovui T. Z. prieš laiką sumokėjus UAB Hansa lizingui 112 308,58 Lt iš apyvartinėms lėšoms papildyti skirtos 480 000 Lt kredito sumos bendrovė neteko galimybės naudotis šiomis apyvartinėmis lėšomis vykdant įsipareigojimus įvairiems kreditoriams. Bendrovės vadovas T. Z. po 3 dienų, kai buvo išpirktas turtas, pats nupirko ankščiau laiko išpirktą turtą (t.sk. gamyboje naudojamą PET butelių gamybos liniją) už mažesnę kainą nei šio turto likutinė vertė, ko pasakoje bendrovė patyrė 62 995,99 Lt nuostolį, bei neteko gamybos priemonių (PET butelių gamybos linijos).

2007 metų spalio – lapkričio mėnesiais UAB „S.“ ilgalaikis turtas dviem fiziniams asmenims parduotas 112 649,79 Lt mažesne kaina nei likutinė šio turto vertė. Dėl šios priežasties bendrovė patyrė 112 649,79 Lt nuostolį.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovei :S.“ 2007 metais patiriant didelius nuostolius metams baigiantis „už gerą darbą“ daliai bendrovės darbuotojų buvo skirtos premijos ir ženkliai padidintas darbo užmokestis. Vadovaujantis UAB „S.“ generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymu Nr.49 „Dėl nuolat veikiančios inventorizacijos komisijos papildymo dėl mėnesinės algos padidinimo“ ir 2007-11-05 įsakymu Nr.45 „Dėl vienkartinės premijos už gerą darbą prie atlyginimo skyrimo“ darbuotojams, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, išmokėta 186 916, 58 Lt daugiau, nei darbuotojai būtu gavę nepadidinus atlyginimų ir neišmokėjus piniginių premijų.

Neužtikrinus 188 981,23 Lt vertės bendrovės turto perdavimo teismo paskirtam administratoriui UAB „Vermosa“, ši neteko galimybės parduoti šį turtą ir sumažinti įsiskolinimą UAB „S.“ kreditoriams.

UAB „S.“ buvęs vadovas T. Z. parduodamas įmonės turtą sau ir tretiesiems asmenims už mažesnę nei to turto vertė pardavimo dieną kainą, pakeldamas sau ir darbuotojams atlyginimus ir išmokėjęs vienkartines išmokas, neperduodamas administratoriui UAB „S.“ ilgalaikio turto ir atsargų pasielgė neūkiškai, neveikė bendrovės ir jos akcininkų naudai, kaip to reikalauja 2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 19 str. nuoroda, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai <...>„. Dėl šių akcinės bendrovės „S.“ vadovo T. Z. veiksmų finansiškai blogėjo bendrovės galimybės atkurti pelningą bendrovės veiklą, atsiskaityti su kreditoriais.

Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto pagrindu UAB „S.“ 230 114,80 Lt suma sumažino UAB „D.“ įsiskolinimą. Iš tyrimui pateiktų bendrovės apskaitos dokumentų ir registrų negalima nustatyti kokiu pagrindu remiantis buvo surašytas Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo Aktas. UAB „D.“, pagal tyrimui pateiktus dokumentus, UAB „S.“ nei prekių, nei paslaugų nepardavė, pinigų nemokėjo. Pagal tyrimui pateiktus UAB „S.“ dokumentus ji 2007-12-31 nebuvo skolinga UAB „D.“, o UAB „D.“ nebuvo skolinga UAB „S.“.

UAB „S.“ Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo Akto pagrindu sumažino UAB „D.“ įsiskolinimą 230 114,80 Lt suma. Šios sumos užskaitymas, kaip įsiskolinimo padengimas 230 114,80 Lt suma, nesant skolos padengimą pateisinančių dokumentų, turėjo neigiamos įtakos UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos rezultatams 2007 metais.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo įvertintas UAB „S.“ kilnojamasis turtas, iš turto vertintojo ataskaitų seka, kad įrengimų, transporto priemonių ir kito kilnojamojo turto vertė jos nustatymo dienai (2007-10-22) buvo 95 000 Lt, o būtent: etikečių pritvirtinimo mašinos ETMA – 14 000 Lt, nealkoholinių gėrimų pilstymo linijos – 18 000 Lt, etikečių klijavimo įrenginio – 500 Lt, kamštelių padavimo orientyro – 4 000 Lt, nealkoholinių gėrimų pilstymo įrangos – 500 Lt, naudotos PET butelių gamybos įrangos LB1200 – 43 000 Lt, automobilio MAN 25.372 – 3 000 Lt, automobilio MAN 25.322 – 10 000 Lt, automobilio Volvo FL7-0 Lt, priekabos WACKENHUT AT12 – 2 000 Lt. Turto vertintojo ataskaitoje nurodoma, kad ši suma atspindi vertinamo turto vertę vertinimo dienos rinkos konjunktūros sąlygomis. Kintant šioms sąlygoms vertinamo turto rinkos vertė irgi kis priklausomai nuo šių sąlygų kitimo tendencijų. Faktiška pardavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotosios vertės, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutarties mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo kūkesčių, investicinių sumanymų ar kitų vertintojui vertinimo metu nežinomų aplinkybių (t. 8, l. 164-185).

Taip pat iš esančių byloje išvadų dėl turto vertės Nr. VP-2009/04-3 ir Nr. VP-2009/04-4 seka, kad automobilio Mercedes-Benz S320, v.n . (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2007-10-26) galėjo būti apie 45 000 Lt, o automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2007-10-26) galėjo būti apie 23 000 Lt (t. 8 l. 186-187).

Taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktas nepriklausomas auditas dėl BUAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos. Iš pateiktos teismui nepriklausomo auditoriaus ataskaitos (t. 9) seka, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo, Verslo apskaitos įstatymų, LR Darbo kodekso ir kitų teisės aktų. Finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus. Apskaitoje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų, apskaita buvo tinkamai tvarkoma ir dokumentuota, galima nustatyti UAB „S.“ įstatinio kapitalo dydį, įmonės veiklą ir įsipareigojimus iš apskaitos dokumentų. Nuostolingi sandoriai per paskutinius penkerių metų laikotarpį nenustatyti. Dauguma sandorių sudaryti su kredito įstaigomis, už apyvartinę paskolą užtikrinimui buvo įkeistas akcininkams priklausantis turtas: gyvenamasis namas (savininkė V. Z.), 0,1066 ha žemęs sklypas (savininkė V. Z.), o M. Z. ir V. Z. laidavo po 150 000 litų ir tai įforminta laidavimo sutartimis. UAB „S.“ niekuo nerizikavo, o pinigus gavo, turtą išsipirko. UAB „S.“ įsipareigojimą kreditavimo įstaigoms akcininkai padengė nuosavu turtu.

Darbutojai dirbo naktinį darbą ir viršvalandžius, vadovas priskaitė papildomą darbo užmokestį, ką ir privalėjo padaryti vadovaujantis LR Darbo kodekso 193 str. (už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Atsižvelgiant į reikšmingumo nuostatas 2007 metais UAB „S.“ patyrė 1 858 962 Lt nuostolių, tame tarpe UAB „S.“ patyrė 75 756,53 Lt sąnaudų arba 4,12 % (76762.45/1858952*100=4,12 % dėl darbo užmokesčio padidinimo). Suma laikoma nereikšminga, kadangi neviršija 5 % rodiklio.

Įmonė nebuvo privesta prie bankroto tyčia. Nenustatytas nei vienas tyčinio bankroto požymis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika): nepagrįstai perleistas turtas ir sandorius sudarė nemoki įmonė; naujos veiklos perkėlimas, jos tapatumas, panašumas, darbuotojų perėmimas.

Įmonė tapo nemokia dėl natūraliai susiklosčiusių nepalankių verslo sąlygų. Įmonės nemokumui turėjo įtakos išorinės priežastys – išorinės aplinkos, kurioje veikė įmonė (sąskaitų areštai, staigus medžiagų kainų didėjimas, realizacijos sumažėjimas), vidinės įmonės bankroto priežastys – darbuotojų atleidimas, jų pasikeitimas arba nekompetencija. Vienas iš veiksnių – tai kai VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius jau 2007-12-27, 2008-01-03 ir 2008-01-21 priėmė sprendimus Nr. 58514, Nr. 243 ir Nr. 3259 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Įmonei nepavyko susiderėti dėl sąlygų pakeitimo ar rasti kito finansavimo šaltinio. Tokia situacija parodo, kad egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, kuris gali kelti didelių abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą po 2007-12-27, todėl įmonei gali nepavykti realizuoti turto ir įvykdyti įsipareigojimų įprastinėmis verslo sąlygomis. Finansinės ataskaitos (ir jų aiškinamasis raštas) nevisiškai atskleidžia šį faktą.

Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:

Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo

Kaltinamasis T. Z. pagal šį kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „V.“ neperdavė logotipų kamštelių dažymo aparato dėl tos priežasties, kad jis buvo pavogtas, katilas buvo, tačiau jo kažkodėl neįtraukė į perdavimo aktą, 179 799,64 Lt vertės atsargas sudarė buvusios perdavimo metu etiketės ir tai užfiksuota teismo antstolio akte.

Turto pasisavinimu laikomi tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu.

Iš bylos duomenų seka, kad prekių atsargos – etiketės buvo perduotos bankroto administratoriui, tačiau pastarasis atsisakė jas priimti, nes jos buvo netvarkingai supakuotos. 2009-03-03 antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 3, l. 57-60) nurodyta, jog T. Z. parodė BUAB „S.“ prekių atsargas – etiketes, sudėtas į 8 dideles ir 7 mažas dėžes. Taigi šis turtas fiziškai buvo įmonės sandėliuose, jis nebuvo prarastas ar pasisavintas, jis buvo fiziškai pateiktas bankroto administratoriui. Bankroto administratorius atsisakė priimti etiketes dėl tos priežasties, kad jose nurodytas gėrimų gamintojas UAB „T.“. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0024187 matyti, jog UAB „T.“ 2006-02-01 etiketes už 212 163, 56 Lt pardavė UAB „Se.“, o pastaroji įmonė etiketes pagal PVM sąskaitą faktūrą SAB Nr. 0016560 ir sąskaitą faktūrą SAB Nr. 0016559 perpardavė UAB „S.“ už 109 686,72 Lt ir 102 476.85 Lt. Šiuos pardavimo faktus patvirtino buvusi UAB „T.“ liudytoja I. V.. UAB „S.“ įsigytas etiketes naudojo savo gamybinėje veikloje ir sunaudotas etiketes nurašydavo. Iki bankroto bylos iškėlimo liko nesunaudotų etikečių už 179 799,6 Lt, kurias ir turėjo perimti bankroto administratorius. T. Z. paaiškino etikečių pirkimo ekonominį pagrįstumą – pagaminti naują spalvotą etiketę savikaina yra apie 6-8 cnt už vnt., tuo tarpu ant etiketės užklijuoti lipduką su bendrovės pavadinimu savikaina yra apie 0,5 cnt už vienetą. Etiketės su UAB „T.“ pavadinimu buvo nupirktos po 2-4 cnt už vnt., taigi, perklijavus lipdukus su pavadinimu, bendra etiketės savikaina gaunasi 2,5- 4,5 cnt už vieną etiketę vietoje 6-8 cnt. UAB „T.“ ir UAB „S.“ gamindavo to paties asortimento gėrimus, todėl ant nupirktų etikečių reikėjo perklijuoti tiktai lipduką su bendrovės pavadinimu, visas kitas etiketės turinys pilnai tiko. Šie T. Z. parodymai nėra paneigti bylos duomenimis, todėl atsargų 179 799,64 Lt sumai pasisavinimas iš T. Z. kaltinimo pašalintinas. Tačiau logotipų kamštelių dažymo aparato ir katilo kaltinamasis T. Z. realiai neperdavė, jokių tikrų duomenų dėl šio turto likimo byloje nėra, todėl teismas laiko įrodytu, kad T. Z. pasisavino šį turtą 9181,59 Lt vertės. Ši suma neviršija 250 MGL, kas atitinka didelės vertės sąvoką, todėl šioje dalyje kaltinamojo T. Z. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.

Dėl didelės vertės turto iššvaistymo

Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas suprantamas kaip užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Šio straipsnio 2 d. numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – iššvaistyto turto didelė vertė. Vadovaujantis BK 190 str. 1 d. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL, t.y. 32 500 Lt.

T. Z. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-10-19 pinigus iš apyvartinėms lėšoms skirto kredito 112 308,58 Lt panaudojo išankstiniam automobilio Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) AT, automobilio Mercedes – Benz S 320 AT ir PET butelių gamybos įrangos LB 2000 išpirkimui iš UAB Hansa lizingas, nors šio turto išpirkimo terminas baigėsi 2009 m. birželio mėn., o 2007-10-22 automobilį Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) AT, automobilį Mercedes – Benz S 320 AT ir PET butelių gamybos įrangą LB 2000, kurių likutinė vertė 164 845,33 Lt pardavė sau už 101 849,34 Lt, dėl ko bendrovė patyrė 62 995,99 Lt nuostolį. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauta 2009-04-30 išvada dėl turto vertės Nr. VP-2009/04-3 (automobilio MB S320AT rinkos vertė pardavimo dieną – 45 000 Lt), 2009-03-30 išvada dėl turto vertės Nr. VP-2009/04-4 (automobilio MB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė pardavimo dieną – 23 000 Lt), kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. KTA-12-03-045 (PET gamybos įrangos vertė pardavimo dieną – 43 000 Lt). Tokiu būdu, šių parduotų objektų reali rinkos vertė pardavimo metu buvo iš viso 130 980 Lt. Šie visi objektai buvo parduoti iš viso už 101 849.3 Lt, t.y. visų šių objektų pardavimu UAB „S.“ buvo padaryta bendra 29 130,7 Lt žala.

T. Z. pateiktame kaltinime nurodoma, kad automobiliai ir PET gamybos įranga buvo išpirkti iš lizingo bendrovės prieš terminą panaudojus dalį kredito, kuris buvo gautas bendrovės apyvartinėms lėšoms. Specialisto išvadoje nurodyta, kad panaudojus dalį kredito turto išpirkimui iš lizingo bendrovės prieš terminą bendrovė neteko galimybės naudotis šiomis lėšomis vykdant įsipareigojimus kreditoriams ir tai turėjo įtakos ūkinės finansinės veiklos rezultatams. Turtas buvo nupirktas iš lizingo bendrovės 2007-10-19, o perparduotas 2007-10-22, sąskaita išrašyta 2007-10-26. Nuo 2007-10-26 iki 2007-11-30 T. Z. sumokėjo visą pirkimo kainą atgal bendrovei. Taigi, bendrovė kredito lėšomis negalėjo naudotis tik 7 dienas – nuo spalio 19 d. iki spalio 26 d. T. Z. sumokėjus pinigus už įsigytą turtą, bendrovė lėšas atgavo ir galėjo jomis naudotis toliau. Nei specialisto išvadoje, nei kitoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent tuo laikotarpiu bendrovė turėjo sumokėti kažkokias įmokas kreditoriams. Visa kredito suma buvo 480 000 Lt, iš jų turto išpirkimui buvo panaudota tik mažiau nei ¼ dalis kredito sumos. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki 2007-10-19 bendrovė būtų jau panaudojusi visą likusią kredito dalį (beveik 370 000 Lt), kad šių pinigų nebūtų buvę bendrovės sąskaitoje ir kad išleistos lėšos būtų buvusios reikalingos bendrovei vykdyti ūkinei veiklai ar atsiskaityti su kreditoriais būtent tuo laikotarpiu. Auditorė L. M. teisme paaiškino, jog bendrovė turi teisę išsipirkti lizinguojamą turtą. Kol turtas nebuvo išpirktas, jis buvo UAB „Hansa lizingas“ nuosavybė, todėl jo neišpirkus ir laiku nesumokėjus įmokų visas turtas būtų perėjęs lizingo bendrovės nuosavybėn ir būtent tuo atveju bendrovė būtų netekusi tiek viso turto, tiek ir įmokėtų įmokų, t.y. bendrovei būtų buvusi padaryta ženkli žala. Esminis dalykas – skolų atidavimas pagal apskaitos standartus neturi įtakos pelno – nuostolio rezultatams. Todėl, apyvartinių lėšų panaudojimas turto išpirkimui ir skubus turto perpardavimas ir lėšų susigražinimas į bendrovės kasą neturėjo ir negalėjo turėti jokios neigiamos įtakos bendrovės veiklai bei jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, specialisto išvados teiginiai, jog įmonė neteko galimybės naudotis šiomis lėšomis vykdant įsipareigojimus kreditoriams ir tai turėjo įtakos ūkinės finansinės veiklos rezultatams, nėra objektyviai pagrįsti. Specialistas V. K. teisme parodė, kad įmonėms nėra draudžiama pirkti turto už apyvartines lėšas. Kai UAB „S.“ turtą pardavė T. Z., sumokėti pinigai grįžo atgal bendrovei. Specialisto nuomone, įmonės veiklai būtų buvę pakenkta, jeigu būtų parduotas nepertraukiamo ciklo gamybos įrenginys. Pats T. Z. paaiškino, jog PET linija buvo parduota, nes tuo metu jos nebeapsimokėjo naudoti dėl per didelių sąnaudų, kadangi linija buvo seno modelio, neekonomiška. Ekonomiškai buvo pigiau pirkti jau pagamintus butelius, nei juos patiems gamintis. Kitos didelės įmonės naudojo modernesnę įrangą ir sugebėdavo butelius pagaminti pigiau. Specialistas V. K. nurodė, jog atliekant tyrimą nebuvo atlikti ekonominiai skaičiavimai dėl butelių gamybos savikainos naudojant PET liniją ar perkant iš kitų gamintojų. Pagal dokumentus gėrimų gamyba ir pardavimas nepertraukiamai vyko ir po PET linijos pardavimo, taigi bendrovės veikla nuo to nenukentėjo. V. K. teigimu, automobiliai „Mercedes“ buvo prabangos dalykas, jie nebuvo naudojami gamyboje ar prekių transportavime, todėl jų pardavimas įmonės gamybinei veiklai įtakos neturėjo.

Tokiu būdu, byloje įrodyta, kad dėl šių T. Z. veiksmų UAB „S.“ padaryta žala neviršija 250 MGL, o sudaro 29 130,7 Lt., todėl šiame epizode jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 184 str. 1 d.

Taip pat teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. KTA-12-03-045, kurioje buvo įvertinti parduoti krovininiai automobiliai, kompiuteriai ir kita įranga. Iš šios ataskaitos seka, kad parduotų objektų reali rinkos kaina (įskaitant ir kai kurių objektų likutinę kainą) pardavimo metu buvo iš viso 85 202,56 Lt. Šie visi objektai buvo parduoti iš viso už 67 142 Lt, t.y. visų šių objektų pardavimu UAB „S. buvo padaryta bendra 18 060,51 Lt žala, kuri neviršija 250 MGL dydžio. Todėl T. Z. veika šiame epizode taip pat kvalifikuotina pagal BK 184 str. 1 d.

Dėl 186 916,58 Lt didelės vertės UAB ,,S.“ turto iššvaistymo epizodo

Iki 2007 m. spalio mėn. pakeliant atlyginimus kitiems bendrovės darbuotojams jų atlyginimai bendrovėje buvo maži, gerokai žemesni nei vidutinis darbo užmokestis. Tiek T. Z., tiek liudytojai V. Z., T. J. ir kt. parodė, jog dėl mažo užmokesčio 2007 m. bendrovę paliko dalis darbuotojų, į jų vietą nauji darbuotojai nebuvo priimti, todėl likusiems darbuotojams teko kur kas didesnis darbo krūvis, jiems teko atlikti ir papildomas darbines funkcijas, dirbti viršvalandžius. Po padidinimo darbuotojų atlyginimas siekė nuo 1000 Lt iki 5000 Lt per mėnesį, tai objektyviai nebuvo nerealūs ir rinkos neatitinkantys atlyginimai. Auditorė L. M. parodė, jog pagal darbo laiko žiniaraščius matyti, kad bendrovės darbuotojai dirbo viršvalandžius, po 12 val. per dieną, dirbo šeštadieniais. Pagal Statistikos departamento duomenis 2007 m. vidutinis darbo užmokestis buvo apie 2500 Lt. 2007 m. pradžioje bendrovėje buvo 56 darbuotojai, metų pabaigoje jų sumažėjo per pusę. Jokių duomenų apie tai, kad tokio dydžio atlyginimų bendrovė nebūtų galėjusi išmokėti byloje nėra. Šie atlyginimai buvo išmokėti, nuo jų buvo skaičiuojami mokesčiai Sodrai ir kiti mokesčiai. Specialistas V. K. teisme nurodė, jog įstatymai nedraudžia darbuotojams pakelti atlyginimų net ir esant blogai finansinei padėčiai. Jis patvirtino, jog bendrovės darbuotojų skaičius 2007 m. mažėjo. Taip pat K. nurodė, jog jis tyrimo metu netikrino darbo laiko žiniaraščių, nežiūrėjo ar buvo dirbti viršvalandžiai. Taigi, šiame epizode byloje esanti specialisto išvada kelia pagįstų abejonių, kadangi tyrimas buvo atliktas neišsamiai, specialistui nebuvo pateikti visi reikšmingi dokumentai. Taigi, atlyginimų pakėlimą ir premijų išmokėjimą darbuotojams galima vertinti tik kaip akcininkų ir direktoriaus bandymą tokiu būdu užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, išmokant teisingą atlygį už atliekamą darbą. Atlyginimas pačiam T. Z. buvo padidintas ne jo paties sprendimu, o akcininkų sprendimu (2007-10-31 akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 14). Tuo pačiu akcininkų sprendimu direktoriaus darbo savaitė buvo prailginta iki šešių dienų. Premija direktoriui taip pat buvo skirta akcininkų sprendimu (2007-10-31 protokolas Nr. 13). Taigi, šiuos sprendimus priėmė ne T. Z., o bendrovės akcininkai savo balsavimu, kuriame T. Z. nedalyvavo. Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas. Vien tai, kad darbuotojui tam tikru laikotarpiu yra mokamas didelis darbo užmokestis, negali būti laikoma nusikaltimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-448/2010, Nr. 2K-606/2010 ir kt.). Tokiu būdu, pagal šį epizodą T. Z. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl 230 114,57 Lt didelės vertės UAB „S.“ turto iššvaistymo epizodo

Iš byloje esančių dokumentų (t. 6, l. 108-110) seka, kad buvo sudarytas ūkinis sandoris tarp trijų ūkio subjektų – UAB „S.“, UAB „D.“ ir UAB „Rivona“, kuris buvo ekonomiškai naudingas visoms trims sandorio šalims. UAB „S.“ buvo skolinga UAB „Rivona“ 230 114,57 Lt už suteiktas logistikos paslaugas. UAB „S.“ buvo pateikusi UAB „D.“ prekių už 230 114,80 Lt sumą. Todėl, pagal trišalę sutartį perleidus reikalavimo teisę UAB „Rivona“ skolininku nurodytai sumai tapo UAB „D.“, o UAB „S.“ pagal užskaitą atsisakė reikalauti iš UAB „D.“ lėšų už pateiktas prekes. UAB „D.“ direktorė J. B. patvirtino, jog pasirašė trišalę sutartį, ji buvo pagrįsta realiais sandoriais. Specialistas V. K. teisme savo išvados šioje dalyje nepatvirtino ir parodė, jog jei jis būtų turėjęs šiuos dokumentus, tai būtų pakeitę jo išvadas. Tokiu būdu akivaizdu, kad šioje dalyje nebuvo padaryta nusikalstama veika ir kaltinamasis T. Z. dėl šio epizodo išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl nusikalstamo bankroto epizodo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Didelė turtinė žala yra tuomet, kai kreditoriams padarytos turtinės žalos piniginė išraiška viršija 150 MGL dydžio sumą. Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali būti per didelis išlaidavimas – kai kaltininkas, valdydamas įmonę, žymiai daugiau išleidžia, nei gauna iš veiklos pajamų arba kai tokios išlaidos nepateisinamos dėl įmonės esamos ekonominės padėties ar turimo turto ir todėl kaltininko įmonės veiklos efektas yra neigiamas, arba sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos – kai dėl tokių operacijų susiduriama su itin didele turtinių nuostolių rizika, arba sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, arba sąmoningai neplėtojama įmonės veikla, piktybiškai nevykdomos sutartys prarandant prekių ar paslaugų rinkas, teisminiu ar neteisminiu keliu neišieškomos skolos, kai skolų dydis lyginant su įmonės turtu yra esminis.

Taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas) ir jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) požymiai bei priežastinis ryšys. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis Nr.2K-504/2009).

Kaltinamojo T. Z. nusikalstamais veiksmais UAB „S.“ buvo padaryta atitinkamai 29 130,7 Lt, 180 60,51 Lt ir 9 181,57 Lt žala, viso 56 371 Lt. Ši žala palyginus su bendrovės patirtais nuostoliais (virš 1,8 mln. Lt) per 2007 m. yra sąlyginai nedidelė ir nebuvo ta esminė priežastis, dėl kurios bendrovė bankrutavo. Nepriklausomo audito išvadoje, esančioje byloje, nurodoma, kad įmonė tapo nemokia dėl natūraliai susiklosčiusių nepalankių verslo sąlygų. Nėra nustatyta, kad atlikdamas kuriuos nors veiksmus T. Z. sąmoningai siekė pabloginti įmonės padėtį ir apsunkinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Bankrotas įvyko ir žala kreditoriams kilo dėl pasikeitusios situacijos rinkoje, dėl visuotinės pasaulinės krizės 2007-2008 m. ir kitų objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo T. Z. valios ir jo atliktų veiksmų. 56 tūkstančių Lt žala negalėjo sąlygoti 1,8 mln. Lt nuostolių atsiradimo, t.y. nėra ir būtinojo tiesioginio priežastinio ryšio tarp padarytos žalos bei kilusių pasekmių- įmonės nemokumo. T. Z. padaryta žala yra 33 kartus mažesnė nei kilę nuostoliai. Įmonė su kreditoriaus negali atsiskaityti ne dėl 56 tūkstančių litų žalos, o dėl kur kas didesnių nuostolių. T. Z. veiksmuose nėra būtinųjų nusikalstamo bankroto požymių- sąmoningo blogo įmonės valdymo, priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir kilusio bankroto, didelės žalos kreditoriams, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. T. Z. išteisintinas, nepadius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Sunkinančių ir lengvinančių kaltinamojo T. Z. atsakomybę aplinkybių nėra. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, į tyčinę kaltės formą, į padarytos žalos dydį, į T. Z. asmenybę – praeityje ne kartą teistas ir, nors teistumas yra išnykęs, ši aplinkybė jį charakterizuoja neigiamai, jis dirba, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina bausmė, nususijusi su laisvės atėmimu, o būtent, piniginė bauda.

Teismas, vadovadovadamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 184 str. 1 d.(dėl 29 130,7 Lt vertės turto iššvaistymo), 184 str. 1 d.(dėl 18 060,51 Lt vertės turto iššvaistymo) bei nuteisti jį: pagal BK 183 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 184 str. 1 d. (dėl 29 130,7 Lt vertės turto iššvaistymo) – 80 MGL (10 400 Lt), dydžio bauda; pagal BK 184 str. 1 d.(dėl 18 060,51 Lt vertės turto iššvaistymo) – 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda. Subendrinus šias bausmes vadovaujantis BK 63 str. 4 d. iš dalies jas sudedant, galutinę bausmę T. Z. paskirti – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (dėl 230 114,57 Lt vertės turto iššvaistymo), BK 184 str. 1 d.(dėl 186 916,58 Lt vertės turto iššvaistymo) ir BK 209 str. T. Z. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Kardomąją priemonę T. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: BUAB ,,S.“ buhalterinius dokumentus, saugomus Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje – grąžinti UAB „S.“ bankrotą administruojančiai UAB „Vermosa“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Pavelas Frolovas