Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės O. N. – T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3036-567/2017 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inginutis“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“ prašymą skirti įmonės vadovei O. N. – T. baudą ir apriboti jos teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje numatytos sankcijos taikymo buvusiai bankrutavusios įmonės vadovei. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Inginutis“ buvo iškelta bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Rancas“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi taikė BUAB „Inginutis“ supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino BUAB „Inginutis“ kreditorių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi UAN „Inginutis“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.BUAB „Inginutis“ bankroto administratorė UAB „Rancas“ prašė skirti maksimalią baudą buvusiai UAB „Inginutis“ direktorei O. N. – T., pusę baudos priteisiant BUAB „Inginutis“ naudai, taip pat 5 metams apriboti O. N. – T. teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Pareiškėja nurodė, kad BUAB „Inginutis“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo įpareigojimas perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. sausio 7 d. Įmonės direktorė 2017 m. vasario 14 d. bankroto administratorei perdavė tik įmonės įstatus, apvalų antspaudą, dalį trumpalaikio turto. Įmonės buhalteriniai dokumentai nėra perduoti iki šiol, todėl bankroto administratorė negali patikrinti teikiamų įmonės kreditorinių reikalavimų, negali ištirti įmonės sandorių už paskutinius 36 mėnesius, negali tinkamai apskaičiuoti buvusiems darbuotojams priklausančių išmokų ir kt. Buvusi BUAB „Inginutis“ vadovė . N. – T. nesutiko su prašymu. Nurodė, kad visas įmonės turtas ir dokumentai yra perduoti bankroto administratorei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir apribojo O. N. – T. 5 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Prašymą skirti baudą teismas atmetė. Teismas nustatė, kad bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama skirti maksimalią baudą įmonės direktorei, 2017 m. vasario 15 d., kai jau galiojo 2017 m. sausio 12 d. teismo rezoliucija pratęsti terminą įmonės dokumentų ir turto perdavimui iki 2017 m. vasario 15 d., apie kurį bankroto administratorei buvo pranešta. 2017 m. vasario 15 d. teismas pratęsė terminą įmonės dokumentų ir turto perdavimui iki 2017 m. kovo 10 d. Į bylą pateikti 2017 m. sausio 14 d. BUAB „Inginutis“ perduodamo trumpalaikio turto 5 731,45 Eur sumai sąrašas, 2017 m. vasario 14 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1 dėl registravimo pažymėjimo, įstatų, akcininkų sąrašo, antspaudo ir kt. perdavimo, 2017 m. kovo 10 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 2 ir 2017 m. kovo 10 d. BUAB „Inginutis“ perduodamo trumpalaikio turto 2 081,17 Eur sumai sąrašas. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad atsakovė teismo nustatytu terminu perdavė bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus, taigi nėra teisinio pagrindo skirti buvusiai įmonės vadovei baudą ir priteisti pusę paskirtos baudos BUAB „Inginutis“ naudai.Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuria UAB „Inginutis“ iškelta bankroto byla, konstatuota, jog pagal 2016 metų balansą UAB „Inginutis“ turtas sudarė 7 815 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 39 193 Eur, t. y. 2016 metais įmonės įsipareigojimai viršijo 1/2 įmonės balanse esančio turto ir įmonė buvo nemoki, kad UAB „Inginutis“ įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 19 175,01 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 488,26 Eur, t. y. įmonė negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2007 metų iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadove, o nuo 2005 metų ir vienintele akcininke buvo O. N. – T.. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2009 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Tik teismui pareikalavus, byloje buvo gauti 2016 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai.Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip UAB „Inginutis“ vadovė, neteikdama Juridinių asmenų registrui UAB „Inginutis“ įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų (paskutinis UAB „Inginutis“ pateiktas balansas yra už 2009 m.), žinodama apie įmonės nemokumą, turėdama įstatyminę pareigą kreiptis į teismą, nepateikė teismui ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, nevykdydama 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla, įpareigojimo po jos įsiteisėjimo per 10 dienų terminą perduoti bankroto administratorei visus BUAB „Inginutis“ dokumentus ir iki 2017 m. sausio 10 d. neteikdama prašymo dėl termino pratęsimo, taip trukdydama bankroto procedūroms, sukūrė teisinį pagrindą taikyti jai ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją ir 5 metams apriboti jos teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė O. N. – T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria atsakovei buvo 5 metams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui negali būti savarankišku pagrindu apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, kadangi toks pagrindas nenurodytas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje. Šiuo atveju nebūtų teisinga šios aplinkybės vertinti ir kaip vengimo pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitokio trukdymo vykdyti bankroto procedūras, kadangi, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorei buvo pateikti 2013-2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentai. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, išsamiai neišnagrinėjęs šios aplinkybės reikšmės ir pasekmių. Teismas nenurodė momento, kada UAB „Inginutis“ tapo nemokia ir kada jos vadovė sužinojo apie įmonės nemokumą. Įmonės faktinio nemokumo nustatymo momentas yra ypač svarbus sprendžiant, kada atsakovei atsirado pareiga inicijuoti įmonės bankroto procedūrą. UAB „Inginutis“ 2009 m. ir 2013-2016 m. balansų analizė patvirtina, kad įmonės įsiskolinimas nuolat buvo mažinamas, nuo 209 748,32 Eur 2009 m. jis sumažėjo iki 39 326 Eur 2016 m. Bankroto byloje bendras patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydis yra 28 263,70 Eur. Taigi, bendra įmonės skolų suma neišaugo, o sumažėjo, todėl UAB „Inginutis“ ir jos kreditoriai žalos dėl pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą nepateikimo nepatyrė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė trukdė bankroto procedūroms. Buvusi įmonės vadovė visą bankroto procesą bendradarbiauja su paskirtu bankroto administratoriumi, kurio buveinė yra Šiauliuose. Atsakovė dokumentus bankroto administratorei turėjo pristatyti važiuodama iš Vilniaus į Šiaulius, todėl reikėjo du kartus nuomotis specialų transportą, į kurį tilptų perduodamos prekės, derinti laiką, kada prekių perdavimas tiks bankroto administratorei. Todėl atsakovė teikė teismui prašymus dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo termino pratęsimo. Teismas atsakovei skyrė griežčiausią sankciją – penkeriems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į atsakovės elgesį, tokia sankcija neatitinka proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.UAB „Inginutis“ bankroto administratorė UAB „Rancas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria bankrutavusios įmonės vadovei buvo apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė remiasi pagrindo skirti jai nuobaudą nebuvimu, taip pat paskirtosios nuobaudos neproporcingumu. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikšmingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad minėtą įmonės vadovo teisių apribojimą teismas taiko savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu.Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, aiškinant aptartas ĮBĮ normas, yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, teismui sprendžiant, ar taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytą teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016).ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi tiek pagal ankstesnės, tiek pagal dabar galiojančios redakcijos ĮBĮ normų nuostatas įmonės vadovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki.Įstatyme įtvirtintą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas – įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016).Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2007 m. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Inginutis“ vadove, o nuo 2005 m. – vienintele bendrovės akcininke. Pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Inginutis“ iškėlimo teismui 2016 m. spalio 14 d. pateikė kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija. Apeliantė, atskirajame skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą jai taikė neišsiaiškinęs, kada konkrečiai UAB „Inginutis“ pasiekė nemokumo būklę, nenurodo, nuo kurio momento, jos pačios vertinimu, įmonė tapo nemoki. Tačiau iš pačios apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų UAB „Inginutis“ 2013 – 2016 m. balansų matyti, kad jau pagal 2013 m. balansą įmonė turėjo 100 919 Lt vertės turto, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumą sudarė 159 072 Lt. Pagal 2014 m. balansą įmonė turėjo 79 891 Lt vertės turto, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumą sudarė 149 955 Lt, t. y. įmonės įsipareigojimai nežymia dalimi sumažėjo, tačiau dar didesne dalimi sumažėjo įmonės turimas turtas. Pagal 2015 m. balansą įmonė turėjo 14 861 Eur (51 312 Lt) vertės turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumą sudarė 40 066 Eur (138 340 Lt). Taigi, taip pat stebima nedidelė įsipareigojimų mažėjimo tendencija, tačiau įsipareigojimai mažėjo mažesne dalimi, nei įmonės turtas. 2015 m. įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą 2,7 karto, o pagal 2016 m. balansą šis santykis pasiekė net 5 kartus. Tai paneigia apeliantės atskirojo skundo teiginius, kad UAB „Inginutis“ turtinė padėtis nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo gerinama, tokiu būdu ne pažeidžiant, o atvirkščiai – siekiant apsaugoti kreditorių teises ir teisėtus interesus. Be to, šių balansų duomenys leidžia spręsti apie UAB „Inginutis“ nemokumą jau 2013 m. pabaigoje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad UAB „Inginutis“ įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo vykdomi nuo 2012 m., 2012 m. ir 2013 m. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką nebuvo įvykdyti, antstoliui grąžinus sprendimus su išieškojimo negalimumo aktais. Apeliantė pagrįstai pažymi, kad įmonės nemokumas nustatomas lyginant būtent pradelstus įmonės įsipareigojimus su balansine turto verte, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dalis (ir kokia konkrečiai dalis) UAB „Inginutis“ balansuose nurodytų trumpalaikių įsipareigojimų nebuvo pradelsti ir kad UAB „Inginutis“ konkrečiu laikotarpiu neatitiko nemokumo apibrėžimo, nors, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, tokią procesinę pareigą turėjo, be to, kaip buvusi įmonės vadovė žinojo ir galėjo pateikti teismui visą su tuo susijusią informaciją (CPK 178 straipsnis). Apeliantės pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą patvirtina ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-312-1036/2017, kuriuo apeliantė buvo pripažinta kalta, padariusi administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje. Minėtame nutarime buvo konstatuota, jog UAB „Inginutis“ jau nuo 2009 metų nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Minėtas nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eATP-387-211/2017. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantę pažeidus pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Inginutis“ iškėlimo ir, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, pateisinančių tokį apeliantės delsimą, pagrįstai sprendė, jog tikslinga taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą prevencinio pobūdžio priemonę ir pašalinti apeliantę iš verslo rinkos, uždraudžiant jai eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantės tyčinio trukdymo UAB „Inginutis“ bankroto procedūroms. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantė, pateikdama atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neprieštaravo šiam prašymui ir pateikė įmonės balansą, pelno – nuostolio ataskaitą bei kreditorių sąrašą (b. l. 71-74, t. I). Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad apeliantė nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė netinkamai vykdė pareigą dėl dokumentų perdavimo, iš esmės prieštarauja paties pirmosios instancijos teismo motyvams dėl baudos apeliantei neskyrimo. Atsižvelgdamas į šios nutarties 25 punkte nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad maksimalaus įstatyme numatyto teisių apribojimo termino skyrimas, atsižvelgiant į tai, jog kitas ĮBĮ numatytas bankrutuojančios įmonės vadovės pareigas atsakovė iš dalies vykdė ir bendradarbiavo su teismu bei bankroto administratore, yra neproporcingai griežtas, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmos instancijos teismo nutartį ir sumažinant apeliantei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. paskirtą teisių apribojimą iki minimalaus 3 metų termino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį dėl apribojimo O. N. – T. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare pakeisti ir išdėstyti ją taip:

Apriboti O. N. –T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare.