Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. ir nukentėjusiojo G. Š. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti globos namuose ir jam uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š..

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-18 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 7 val. būti globos namuose ir L. A. uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š.. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atliktą pagal 2016-03-18 baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 p. c) pp., 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas viena para, laikant, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienos.

Nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir jam skirtas laivės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 7 val. būti globos namuose ir jam uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š..

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-03 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir 2016-03-18 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atliktą pagal 2016-03-03 ir 2016-03-18 baudžiamuosius įsakymus.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 p. c) pp., 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 27 (dvidešimt septynios) paros laikant, kad yra atliktos 54 (penkiasdešimt keturios) dienos laisvės apribojimo bausmės.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo G. Š. civilinis ieškinys atmestas.

Iš L. A. ir A. S. priteista po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų G. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. ir A. S. nuteisti už tai, kad 2015 metų lapkričio mėnesį iš 9 dienos į 10 dieną, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdami G. Š. bute, veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupe ir kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, iš G. Š. priklausančio buto, slapta pagrobė svetimą, G. Š. turtą: 700,00 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Samsung“ su maitinimo bloku su 25,00 eurų vertės dėklu, 700,00 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Dell Inspirion 5520“ su maitinimo bloku, 800 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Experia Z3“ su 20 eurų vertės dėklu ir pinigus - 115,95 eurų įvairiomis kupiūromis bei monetomis, 8 vnt. alaus „Š.“, bendros 3,68 eurų vertės, kiekvieno butelio vertė 0,46 euro cento, tuo padarydami G. Š. bendros 2364,63 eurų turtinės žalos, t. y., padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. l d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. A. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti jam teismo skirtą draudimą bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š..

Nurodo, kad jam skirtas teismo draudimas bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š. visiškai nemotyvuotas ir teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant šis draudimas būtų būtinas. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis susitaikė su nukentėjusiuoju, atsiprašė, kaltę pripažino, sutiko atlyginti žalą. Mano, kad paskirtas draudimas yra neteisėtas, priimtas nemotyvuotai, prieštarauja bausmės tikslams. Nurodo, kad jis yra nusprendęs patirtas nukentėjusiojo išlaidas padengti savo darbu, tačiau teismas tokią galimybę uždraudė. Tvirtina, kad jis dažnai savo noru vyko pas G. Š. uždarbiauti ir tai yra vienintelė jo galimybė užsidirbti, tačiau po teismo sprendimo jis nebeturi galimybės tai daryti.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. Š. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti L. A. ir A. S. nustatytą draudimą bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š.. Taip pat prašo visiškai patenkinti jo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad nuosprendyje nenurodyti motyvai, dėl ko teismas nuteistiesiems uždraudė bendrauti su nukentėjusiuoju, taip pat neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas.

Teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji L. A. bei A. S. jo atsiprašė, paaiškino detaliai įvykio aplinkybes ir dėl to gailėjosi. Nurodo, kad abu kaltinamuosius pažįsta keletą metų, L. A. dažnai atvykdavo pas jį atlikti tam tikrus darbus, tokiu būdu jis užsidirbdavo lėšų savo reikmėms, kadangi jo tėvams apribotos tėvystės teisės dėl girtavimo ir jie nesirūpinimo vaiku. Taip pat nurodo ir tai, kad nuteistieji teismui paaiškino, jog jo nevengia, nori turėti galimybę lankytis jo (G. Š.) namuose, nori atlikti pas jį kokius nors darbus ir taip užsidirbti. Pažymi, kad abu nuteistieji nenurodė jokių priežasčių, dėl ko jie nenori bendrauti su juo (G. Š.).

Nukentėjusysis taip pat nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jo pareikšto civilinio ieškinio. Nurodo, kad pagrobti kompiuteriai ir telefonas jam nebuvo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu ir tai sutrukdė verslą, nes jis turėjo įsigyti juos iš naujo. Tvirtina, kad teismas, nepriteisdamas jo patirtos 700 eurų neturtinės žalos, neatsižvelgė į tai, kad šie daiktai jam nebuvo grąžinti viso ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu ir šių daiktų netekimas tuo laikotarpiu buvo būtent dėl vagystės. Nurodo, kad nepaisant daiktų radimo ir jų grąžinimo nesugadintų, jis buvo priverstas įsigyti naujus daiktus dar prieš šių daiktų grąžinimą, kadangi jis nežinojo, ar daiktai bus rasti, ar jie bus veikiantys, ar jam bus grąžinti. Teigia, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kad rasti jo daiktai ir jis galėtų išvengti jų naujo įsigijimo. Nurodo, kad jo patirta žala dėl naujų daiktų įsigijimo yra tiesiogiai susijusi su naujų daiktų įsigijimo išlaidomis, už kurią yra atsakingi nuteitieji bei jų atstovai. Dėl jo paties atsakomybės už daiktus, apie ką nurodė teismas, nukentėjusysis tvirtina, kad L. A. iki įvykio jo namuose buvo ne vieną kartą ir jam niekada nebuvo dingę jokie daiktai, todėl jis net nepagalvojo, jog jam reikia nuteistuosius išvaryti iš namų prieš einant miegoti. Tvirtina, kad netekus pavogtų daiktų jis patyrė sunkumų ir nepatogumų, papildomų sąnaudų, kurios nebuvo numatytos, o dėl to, kad jį apvogė pažįstami asmenys, jam kilo neigiamos emocijos.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai ir prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniais skundais nuteistasis L. A. ir nukentėjusysis G. Š. neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik nesutinka su nuteistiesiems nustatyto draudimo bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š. bei nukentėjusysis nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jo civilinio ieškinio.

Dėl BK 48 straipsnio taikymo

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu L. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 7 val. būti globos namuose ir jam uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š.. Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 178 str. 1 d. pripažintas ir A. S., kuriam galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Ir nors apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. Š. prašo panaikinti nuteistiesiems L. A. ir A. S. skirtą draudimą bendrauti su juo – nukentėjusiuoju G. Š., ką prašo ir pats nuteistasis L. A., tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę A. S. draudimo bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š. A. S. neskyrė, todėl teismas pasisako tik dėl L. A. skirto draudimo bendrauti su G. Š..

Laisvės apribojimas yra viena iš Baudžiamajame kodekse numatytų bausmių (BK 48 straipsnis). Laisvės apribojimo bausmės esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Taigi laisvės apribojimo bausmės paskyrimas automatiškai numato draudimą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Be to, teismas papildomai privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę.

BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalys nustato, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali uždrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Be to, teismas gali įpareigoti: 1) tam tikru laiku būti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; 5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šio straipsnio 7 dalis papildomai numato, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nustatyti draudimai ir įpareigojimai visiškai neapriboja žmogaus laisvės, jo galimybės dirbti, mokytis ir kt. Pagrindinis laisvės apribojimo bausmės taikymo tikslas yra nustatyti nuteistojo elgesio teisinę kontrolę, kuri padėtų nuteistajam teigiamai adaptuotis visuomenėje ir sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę, nuteistajam L. A. uždraudė bendrauti su nukentėjusiuoju G. Š., tačiau tokio draudimo motyvų nuosprendyje nenurodė. Ir visgi, nors apylinkės teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog šis draudimas teisėtas ir pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnamečių bendravimas su nukentėjusiuoju G. Š. nebuvo tinkamas. Ir nors nuteistasis L. A. teismo posėdyje pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau buvo nustatyta, kad nepilnametis L. A. nagrinėjamo įvykio metu vartojo alkoholį su nukentėjusiuoju G. Š., bylos tyrimo metu L. A. parodė, kad tai darydavo ir kitų apsilankymų pas G. Š. metu. Be to, tyrimo metu L. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams teigė, kad jo apsilankymų metu pas G. Š., G. Š. prie jo seksualiai priekabiavo. Ir nors teisme šiuos savo teiginius L. A. paneigė, tačiau apklausimas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis patvirtina, kad pavogdamas iš G. Š. kompiuterius, jis norėjo įsitikinti, ar juose yra filmuotos medžiagos su vaikų pornografija (1 t. 141-146, 158-159, 160-162 b. l., 2 t. 199 b. l.). Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko draudimą, kuris, jo nuomone, labiausiai paveiks nusikaltusį nepilnametį, padės nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, taip pat kaip tinkamą neteisėto nuteistojo elgesio priežasčių šalinimui (BK 80 str. 3 p.) ir tam aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria, todėl naikinti teismo paskirtą draudimą nėra pagrindo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjęs G. Š. pareiškė 1556,55 eurų civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui ir 700 eurų neturtinės žalos atlyginimui, bei ieškiniu prašė priteisti iš kaltų asmenų jo turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (1 t., 192-193 b. l.). Nukentėjusiojo civilinės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo pagrįstas nukentėjusiojo naujai įgytais daiktais vietoj iš jo pagrobtų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi pagrobti daiktai labai greitai po jų pagrobimų buvo surasti, o skundžiamu nuosprendžiu teismas priėmė sprendimą juos grąžinti nukentėjusiajam. Ir nors nukentėjusysis skunde tvirtina, kad jam teismas privalo priteisti turtinę žalą, kadangi jis ilgą laiką neturėjo iš jo pagrobtų kompiuterių ir telefono, o jie jam buvo labai reikalingi ir jis naujus daiktus įsigijo nedelsiant, tačiau šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo motyvais nepriteisti turtinės žalos, kadangi pavogti daiktai rasti nesugadinti ir jie teismo sprendimu jam grąžinti.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam dėl vagystės patirtos neturtinės žalos, kurią, pasak nukentėjusiojo, sudaro tai, kad jis, pavogus iš jo kompiuterius ir telefoną, patyrė daug nepatogumų, sunkumų ir papildomų išlaidų.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir tai pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pats nukentėjusysis buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, su kuo nukentėjusysis nesutinka.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Kalbant apie nukentėjusiojo G. Š. apeliaciniame skunde nurodytus išgyvenimus dėl pavogtų daiktų – sunkumus, nepatogumus, papildomas laiko bei finansines sąnaudas - pažymėtina, kad be nustatytų kaltinamųjų nusikalstamų veikų nukentėjusiojo turto atžvilgiu, matyti, kad daiktai iš nukentėjusiojo buvo pavogti tada, kai jis namuose pas jį esant kaltinamajam L. A. apsvaigęs nuo alkoholio užmigo, ir nors daiktai buvo surasti netrukus po vagystės, tačiau jie nukentėjusiajam nebuvo grąžinti iš kart dėl to, kad buvo atliekamas tyrimas, ar juose nėra faktinių duomenų, susijusios su mažamečių ir nepilnamečių vaikų seksualiniu išnaudojimu, lytine prievarta, pornografinio turinio informacijos, t.y. pavogti daiktai nebuvo grąžinti iš kart po jų suradimo dėl to, kad buvo nustatinėjami paties nukentėjusiojo galimi neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų kilę nepatogumai buvo įtakoti paties nukentėjusiojo neatsakingu elgesiu bei galimais neteisėtais veiksmais, dėl kurių buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir šiam tyrimui buvo būtina ištirti informaciją, laikytą pavogtuose nukentėjusiajam priklausančiuose kompiuteriuose bei mobiliojo ryšio telefone. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji, net ir padarę nusikalstamą veiką, negali atsakyti už tai, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami su jų pagrobtais daiktais ir kiek ilgai tai užtrūko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kad neturtine žala nelaikytinas toks poveikis, kuris nesukelia daugkartinių ar ilgalaikių išgyvenimų arba nesudaro kliūčių, kurios yra sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-337/2006). Šio teisinio reglamentavimo ir anksčiau aptartų aplinkybių kontekste pripažintina, kad nukentėjęs, nors ir patyrė neturtinę žalą išgyvendamas dėl pavogto turto, tačiau įvertinus tai, kad pavogti daiktai nukentėjusiajam iš kart po vagystės nebuvo grąžinti dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamų procesinių veiksmų, atsižvelgus į paties nukentėjusiojo elgesį vagystės metu, kaltinamųjų turtinę padėtį (jauni, turto ir pajamų neturi), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo prašymas priteisti neturtinę žalą skundžiamu nuosprendžiu atmestas pagrįstai.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo tenkinti nuteistojo L. A. ir nukentėjusiojo G. Š. apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais, todėl jie atmetami ir nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo L. A. ir G. Š. apeliacinius skundus.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.