Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (trečiųjų asmenų) D. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-247-1031/2024, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. N. pateikė ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytus dokumentus – (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktą ir (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. gruodžio 20 d. buvo gautas prašymas patvirtinti šalių taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta patvirtinti šalių taikos sutartį. Bylos duomenimis, tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė teismo netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, nurodydami, kad ieškovė su jais nebendradarbiauja, neatsižvelgia į jų siūlymus ir tretieji asmenys nepagrįstai buvo neįtraukti į taikos sutarties parengimo procesą.

9. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (šio straipsnio 2 dalis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims sudarius ir pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutartį (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-943/2023, 11 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieš tvirtindamas taikos sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti taikos sutarties šalių valią ir šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui bei viešajam interesui.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių (ieškovės ir atsakovės) valia tiek prieš teismui tvirtinant taikos sutartį, tiek po jos patvirtinimo, nepakito. Apeliantai taip pat nesuformulavo argumentų dėl taikos sutarties turinio prieštaravimo teisiniam reglamentavimui. Pažymėtina, kad žodinio proceso tvarka vykusio 2023 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašė teismo tvirtinti pateiktą taikos sutartį.

13. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas statybos valstybinę priežiūrą delegavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 1 str. 1 d., 3 str. 1 d., 7 str. 1 d.) ir ši priežiūra, be kita ko, apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (7 str. 2 d. 3 p.).

14. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, plačiau nevertintini apeliantų skundo teiginiai dėl ieškovės vykdomos statybos techninių sprendimų.

15. Pasisakydamas dėl apeliantų argumentų dėl ieškovės galimybės įteisinti statybos darbus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, priešingai, nei skunde nurodė apeliantai, kad teismo posėdžio metu pažymėjo, jog nesuteiks sutikimo atliktų statybos darbų įteisinimui (skundo 11 punktas), 2023 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog trečiųjų asmenų atstovas nurodė, jog ieškovei projektą pakoregavus, sutikimas statybos darbams įteisinti trečiųjų asmenų būtų išduotas (garso įrašo 11 min. 30 sek. – 11 min. 55 sek.).

16. Be to, teismo vertinimu, minėto apeliantų sutikimo buvimo/nebuvimo faktas, įvertinant bylos nagrinėjimo dalyką, nesudarė jokių kliūčių pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl apeliantų skundo teiginių dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, atkreipia dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustatė tretiesiems asmenims pareigos teikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir dalyvauti bylos nagrinėjime, ir šias savo teises jie realizavo savo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas (jo turinys) patvirtina, kad trečiųjų asmenų reikalavimas atmesti ieškovės ieškinį ir netvirtinti taikos sutarties, buvo netenkintas. Akivaizdu, kad esant tokiam teismo priimtam galutiniam procesiniam sprendimui apeliantai negali turėti lūkesčių, kad jų bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.