Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-165/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2-165/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00272-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gloksinija“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gloksinija“
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-165/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00272-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gloksinija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-538/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gloksinija“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo paimti turtą visuomenės poreikiams, tretieji asmenys akinė bendrovė „Citadele“ bankas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Gloksinija“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-538/2010 ir priimti šioje byloje naują sprendimą – patenkinti ieškovo UAB „Gloksinija“ ieškinį iš dalies – įpareigoti atsakovus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – Uosto direkcija) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus teisinius ir faktinius veiksmus dėl 1325,82 kv.m. bendro ploto administracinio pastato su poilsio patalpomis, priklausančio UAB „Gloksinija“, esančio 0,0883 ha ploto nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (b.l. 3-8). Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), nes Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimis pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjo teigimu, atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms jam užkirsta galimybė atnaujinti procesą ir pareikšti naują ieškinį dėl kitų faktinių aplinkybių. Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tos, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo paaiškėjo, jog pareiškėjui teismų procesiniais sprendimais yra atimta galimybė pareikšti ieškinį dėl atsakovų įsipareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus bei atnaujinti procesą. Taigi, naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, yra įtvirtintos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje. Šių aplinkybių pareiškėjas objektyviai ir negalėjo žinoti, nes Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartys priimtos jau po bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme atsakovo Uosto direkcija atstovai savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdžių metu sąmoningai klaidino teismą jau tada žinodami, kad jokių ginčo pastato išpirkimo procedūrų nėra vykdoma, techninis projektas nustatytais terminais nebus parengtas ir kompensacijos dydis už nugriaunamus pastatus nebus nustatytas, taip pat žinodami, kad vykdyti pareiškėjo norimos veiklos šiame pastate neleis. Pastato išpirkimo procedūros nėra vykdomos, techninis projektas neparengtas, o Uosto direkcija 2012 m. gegužės 24 d. raštu pareiškėjui nurodė, kad dar net nebuvo svarstoma, ar tikslinga išpirkti ginčo pastatą. Be to, 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Uosto direkcija atsisakė išduoti pareiškėjui sutikimą pastato rekonstrukcijai. Pareiškėjo teigimu, taip sukurta neapibrėžta ir jo interesus pažeidžianti situacija, šios aplinkybės nebuvo akivaizdžios, pareiškėjui ir teismui jos nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, tačiau jos buvo žinomos/ turėjo būti žinomos atsakovui Uosto direkcijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą (b.l. 48-51). Teismas sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK XVIII skyriuje išdėstytų reikalavimų, kadangi visos aplinkybės, turėjusios įtakos Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, buvo žinomos ir tiriamos bylos nagrinėjimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požymių, nes dėl nurodytų aplinkybių (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d., Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. nutartys) civilinėje byloje Nr. 2-389-538/2010 priimti procesiniai sprendimai nėra ir negali būti neteisėti ar nepagrįsti, kadangi minėtos nutartys priimtos po bylos išnagrinėjimo, jose nurodytos aplinkybės yra ne naujai paaiškėjusios. Teismas pažymėjo, kad minėtose nutartyse nurodytos aplinkybės neegzistavo civilinės bylos Nr. 2-389-538/2010 nagrinėjimo metu, o 2013 m. balandžio 4 d. nutartis tik patikrino pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjo argumentas, kad šiomis nutartimis yra atimta galimybė pareikšti naują ieškinį dėl atsakovo įsipareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus nepasižymi naujumu ir esmingumu. Nustatyta, kad bylos ginčo dalykas yra žalos atlyginimas bei įpareigojimas paimti turtą visuomenės poreikiams. Galimybė pareikšti naują ieškinį dėl atsakovo įsipareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus nėra faktinis ieškinio pagrindas ir nebuvo įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-389-538/2010. Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimo institutas nenumato galimybės keisti ar suformuluoti naujo ieškinio dalyko jau išnagrinėtoje byloje. Teismas sutiko su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartyje nurodytais argumentais dėl Uosto direkcijos 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštų, todėl jų nebekartojo. Konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą remiantis pareiškėjo nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, nes tokiu būdu būtų pažeisti proceso sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo principai, būtų pakartotinai nagrinėjama byla ir proceso atnaujinimo institutas prarastų savo prasmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „Gloksinija“ (toliau - apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-589/2010 (b.l. 64-70). Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Su skundžiamojoje nutartyje apelianto nurodytų aplinkybių vertinimu apeliantas nesutinka, mano, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-389-538/2010 turėtų būti atnaujintas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, įtvirtintos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje, po kurios priėmimo paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu, t.y. kad jam teismų procesiniais sprendimais atimta galimybė pareikšti naują ieškinį dėl atsakovų įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus bei atnaujinti procesą. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-389-538/2010, atsakovas Uosto direkcija sąmoningai klaidino teismą, jau žinodamas, kad jokių ginčo pastato išpirkimo procedūrų nėra vykdoma, kad techninis projektas nustatytais terminais nebus parengtas ir kad kompensacijos dydis už nugriaunamus pastatus nebus nustatytas, taip pat žinodamas, kad vykdyti apelianto norimos veiklos šiame pastate neleis. Šias aplinkybes patvirtina Uosto direkcijos 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštas, taip pat objektyvi tikrovė – pastato išpirkimo procedūros nevykdomos, techninis projektas neparengtas, kompensacijos dydis už nugriaunamus pastatus nenustatytas. Taigi, Uosto direkcija be jokio teisinio pagrindo tyčiniais sąmoningais veiksmais pažeidinėja apelianto teisėtus interesus. Apeliantas sutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendime nurodytais motyvais, nes teismas rėmėsi ne tik Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, teisiniais norminiais aktais, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-419/2009).

Atsiliepimas

Atsakovas Uosto direkcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliantui (jo atstovui) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą bei priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 77-80). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Apelianto nurodomos aplinkybės dėl proceso atnaujinimo neturi teisinės reikšmės, nes toks teisių gynimo būdas, kurį pareiškė apeliantas, iš esmės yra negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepagrįstai siekia atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Apeliantas, nelaukdamas kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės jo pateiktą kasacinį skundą, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu 2013 m. iniciavo nagrinėjamą bylą, nors išsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad toks teisių gynimo būdas iš esmės negalimas. Be to, apeliantas yra iniciavęs ir dar vieną teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. 2-4860-642/2013, kurioje iš esmės įrodinėja tas pačias aplinkybes, dėl ko jau yra pasisakę teismais savo įsiteisėjusiais sprendimais. Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, bando pasinaudoti teismais, siekdamas gauti kokį nors sprendimą, kuris įpareigotų Uosto direkciją iš apelianto nupirkti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 128-129). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes bei tinkamai taikęs nagrinėjamą situaciją reglamentuojančius teisės aktus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto prašymas iš esmės yra grindžiamas aplinkybėmis, nurodytomis Uosto direkcijos 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštuose, dėl kurių Klaipėdos apygardos teismas aiškiai pasisakė 2012 m. spalio 9 d. nutartyje ir su kuriomis sutiko Klaipėdos apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje. Apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK XVIII skyriuje išdėstytų reikalavimų, nes visos aplinkybės, turėjusios įtakos Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, buvo žinomos ir tiriamos bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas

Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011 ir kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

Apeliantas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-538/2010, kurioje Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu įpareigojo atsakovus Uosto direkciją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus teisinius ir faktinius veiksmus dėl ginčo pastato paėmimo visuomenės poreikiams; ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą pakeitė - panaikino sprendimo dalį dėl įpareigojimo paimti ginčo pastatą visuomenės poreikiams, šią ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo paliko nepakeistą. Apeliantas 2012 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-389-538/2010, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi apelianto prašymą atsisakė priimti bei grąžino jį apeliantui (b.l. 11-12). Apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus dėl ginčo pastato paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą (b.l. 10).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK XVIII skyriuje išdėstytų reikalavimų. Pažymėtina, kad apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, faktiškai apskritai nenurodo jokių argumentų dėl jos motyvacijos ar išvadų nepagrįstumo, atskirasis skundas apsiriboja vien pareikšto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio atkartojimu.

Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimis buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, yra įtvirtintos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje, po kurios priėmimo paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu, t. y. minėtais teismų procesiniais sprendimais apeliantui atimta galimybė pareikšti naują ieškinį dėl atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Taip pat teigia, kad Uosto direkcijos 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštai patvirtina, jog teismas buvo sąmoningai klaidinamas žinant, kad jokių ginčo pastato išpirkimo procedūrų nėra vykdoma, techninis projektas nustatytais terminais nebus parengtas ir kompensacijos dydis už nugriaunamus pastatus nebus nustatytas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė pagrindu proceso atnaujinimui.

Minėta, kad naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė – tai tam tikra faktinė bylos aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą bei apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, ji tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir būtų turėjusi esminę reikšmę, jei būtų žinoma bylos nagrinėjimo metu. Taigi, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą proceso atnaujinimui, gali būti pripažinti tik tie po bylos užbaigimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) apeliantui tapę žinomi faktiniai duomenys, kurie pasižymi naujumu ir esmingumu, t.y. bylą nagrinėjančiam teismui žinant apie šias naujas aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo procesinis sprendimas, o pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Civilinė byla Nr. 2-389/538/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2010 m. kovo 5 d., apeliacinės instancijos teisme - 2011 m. vasario 8 d. Nei apelianto nurodyti teismų procesiniai sprendimai, nei Uosto direkcijos raštai, kuriuose nurodytų aplinkybių pagrindu apeliantas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą, neegzistavo civilinės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apeliantui kasacine tvarka apskundus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį ji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi palikta nepakeista, be kita ko, nurodant, kad naujų iš esmės kitokių faktinių aplinkybių ir neatsirado. Be to, esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).

Taigi, apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkintas.

Atsakovas Uosto direkcija prašo apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pakankamo pagrindo konstatuoti apelianto akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra, todėl nėra ir pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį bei skirti jam baudą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gloksinija“ 1 500 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Teisėjas Alvydas Poškus