- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-1179-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20319-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- UAB „Bankroto administravimo paslaugos“
- Trečiasis asmuo
- „Lloyd‘s insurance company“ S.A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo ir 2021 m. kovo 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „Lloyd‘s insurance company“ S.A.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ 16 213,24 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Arbusas“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė atsakovę. Teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi UAB „Arbusas“ bankroto byloje patvirtino ieškovo pirmos eilės 16 213,24 Eur kreditorinį reikalavimą. Pirmojo UAB „Arbusas“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu;
1.2. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-262-425/2019 pagal UAB „Arbusas“, atstovaujamos atsakovės, ieškinį UAB „Grūdai Lt“ dėl 4 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, patvirtino taikos sutartį. Ieškinys šioje byloje buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad transportų priemonių perleidimas pažeidžia UAB „Arbusas“ kreditorių interesus, kadangi, perleidus transporto priemones UAB „Grūdai Lt“, nebeliko kito UAB „Arbusas“ turto, o transporto priemonės buvo perleisto už kainą, neatitinkančią rinkos kainos. Teismo patvirtinta taikos sutartimi UAB „Grūdai Lt“ įsipareigojo sumokėti UAB „Arbusas“ 10 395 Eur. Taikos sutartyje taip pat nurodyta, kad ieškinio suma jo pateikimo dieną sudarė 72 580 Eur, o po papildomai atsakovės pateiktų dokumentų galimai sudarytų 41 580 Eur. Nepaisant to, atsakovė, atstovaudama UAB „Arbusas“, sudarė taikos sutartį, kuria sutiko, kad UAB „Arbusas“ būtų atlyginta 4-7 kartus mažesnio dydžio suma, nei UAB „Arbusas“ patirta žala, nurodžiusi, kad tiksliam žalos dydžiui nustatyti reikis atlikti ekspertizę, o tai pareikalaus laiko ir pinigų. Taikos sutarties sąlygos su UAB „Arbusas“ kreditoriais derintos nebuvo, jų nuomonės apie ekspertizės atlikimo tikslingumą atsakovė neklausė. Visa taikos sutartyje nurodyta suma buvo panaudota atsakovės administravimo išlaidoms padengti;
1.3. po taikos sutarties patvirtinimo atsakovė neatliko jokių aktyvių veiksmų ginant UAB „Arbusas“ kreditorių interesus. Atsakovė 2019 m. spalio 23 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama priimti sprendimą dėl UAB „Arbusas“ pabaigos. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu pripažino UAB „Arbusas“ pasibaigusia dėl bankroto. Apie priimtą sprendimą atsakovė ieškovo neinformavo;
1.4. ieškovas 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašydamas įvertinti atsakovės veiksmus administruojant UAB „Arbusas“ bankroto procesą. Tarnyba pateiktoje 2020 m. kovo 9 d. išvadoje nurodė, kad atsakovė pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir 20 punkto nuostatas, kadangi atsakovė nevykdė galiojančio kreditorių susirinkimo nutarimo ir apribojo kreditorių teisę reikšti ieškinį dėl tyčinio įmonės bankroto;
1.5. atsakovė netinkamai įvertino buvusio UAB „Arbusas“ direktoriaus veiksmus. UAB „Arbusas“ bankroto proceso metu buvo pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Arbusas“ direktorius R. K. savo nesąžiningais, neteisėtais ir galimai nusikalstamais veiksmais tyčia privedė įmonę prie bankroto, iššvaistė ir/ar pasisavino įmonės turtą, veikė priešingai įmonės interesams. Atsakovės netinkami veiksmai UAB „Arbusas“ bankroto proceso metu (nesikreipimas į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, melagingų duomenų teikimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, informacijos neteikimas kreditoriams, nesiėmimas veiksmų, kad buvęs įmonės direktorius atlygintų įmonei padarytą žalą) nulėmė, kad ieškovo 16 213,24 Eur finansinis reikalavimas UAB „Arbusas“ bankroto procese liko nepatenkintas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad:
2.1. neegzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Mintis kreiptis į teismą dėl UAB „Arbusas“ bankroto pripažinimo tyčiniu kilo tuo metu, kai atsakovė neturėjo įmonės veiklos dokumentų ir vadovavosi tik paties ieškovo teikiama pradine informacija apie įmonės veiklą. Vėliau nustatyta, kad įmonės apskaitos dokumentai negali būti perduoti atsakovei, nes jie yra paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnų, kurie atliko tyrimą dėl UAB „Grūdai Lt“ veiksmų. Gavusi prokuroro leidimą, atsakovė susipažino su UAB „Arbusas“ apskaitos dokumentais ir nustatė, kad iš esmės apskaita įmonėje vyko tvarkingai ir nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų įmonės valdymo organų sistemingą ir kryptingą veikimą siekiant įmonės bankroto. Įstatymas suteikia bankroto administratoriui diskreciją savarankiškai nuspręsti, ar reikia kreiptis į teismą dėl konkrečios bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo. Nors 2018 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkime UAB „Arbusas“ kreditoriai nusprendė kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau kreditoriai neįpareigojo to padaryti būtent atsakovės. Ieškovas kaip kreditorius ir pats turėjo teisę kreiptis dėl UAB „Arbusas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Ieškovas ir jo atstovas žinojo apie priimamus sprendimus ir atliekamus veiksmus bankroto procese, tiek ieškovas, tiek jo atstovas turėjo prieigą prie elektroninės bylos kortelės;
2.2. ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovė neįvertino buvusio UAB „Arbusas“ direktoriaus veiksmų. Atsakovė ėmėsi tokių veiksmų, atsižvelgė į ieškovo pastabas ir vertino įmonės valdymo organų veiksmus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė nesiėmė priemonių nustatyti, jog UAB „Arbusas“ lėšas galimai pasisavino jos buvęs vadovas. Atsakovė, įvertinusi visas faktines aplinkybes, padarė išvadas, jog visų ieškovo nurodomų teisminių procesų inicijavimas nebūtų tikslingas. Pasibaigus atsakovės inicijuotiems civiliniams ginčams ir atlikusi visus būtinus bankroto proceso veiksmus bei įvertinusi aplinkybę, kad nebėra objektyvių būdų ir galimybių kreditorių reikalavimus patenkinti didesne apimtimi, atsakovė kreipėsi į teismą dėl UAB „Arbusas“ bankroto proceso pabaigos. Sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmė ne atsakovė, o teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus. Atsakovė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokios melagingos informacijos;
2.3. ieškovas tikėtinai nepagrindė, kad dėl atsakovės veiksmų jis patyrė būtent 16 213,24 Eur žalą, pasireiškiančią jo negautomis pajamomis (nepatenkintu kreditoriniu reikalavimu UAB „Arbusas“ bankroto byloje). Net ir tuo atveju, jei atsakovė inicijuotų visus ieškovo nurodytus teisminius procesus, ieškovo kreditorinis reikalavimas nebūtinai būtų patenkintas – nėra aišku, ar teismai tenkintų ieškinius, ar pavyktų išieškoti priteistas sumas iš atsakovų, iš gautų pajamų turėtų būti tenkinamas ne tik ieškovo finansinis reikalavimas, bet ir atlyginimo atsakovei likutis, kitų UAB „Arbusas“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1. administratorės ataskaitos, pateiktos kreditorių pirmajam susirinkimui, grafoje „Teisminiai ginčai“ nurodyta, kad, susipažinus su administratorei perduotais įmonės dokumentais, kilo daug neaiškumų ir klausimų, dėl ko ji išsiuntė eilę užklausimų atitinkamiems subjektams, prašant jų pateikti nurodytus dokumentus, sąskaitas ir pan., bei nurodė, kad turimos informacijos pakanka preliminariai teigti, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnyje. Taip pat nurodyta, kad administratorė, gavusi atsakymus į išsiųstus paklausimus, planuoja rengti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 9 punkte „Dėl tyčinio bankroto“ nurodytas sprendimas kreiptis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu;
3.2. teiginiams dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų pagrįsti, ieškovas pateikė Audito tarnybos 2020 m. kovo 9 d. išvadą Nr. DF4-397, kurios 1 klausimu „Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo“ buvo nurodyta, kad administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 ir 20 punktų reikalavimus. Pateiktas įrodymas vertinamas, vadovaujantis į bylą pateiktoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis bei motyvais, kad Audito tarnybos išvada nėra savarankiškai vertinamas dokumentas, nes ji yra sudedamoji Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymo (toliau – Įsakymas) Nr. V4-74 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmų administruojant BUAB „Arbusas“ neplaninio patikrinimo“ dalis. Minėtu įsakymu nuspręsta bankroto administratoriui poveikio priemonių netaikyti, įvertinus tai, kad bankroto administratorius vykdė pareigą patikrinti įmonės sandorius, tai, kad nustatyti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 ir 20 punktų pažeidimai nesukėlė neigiamų pasekmių kreditorių interesams, o įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro;
3.3. bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorė paaiškino, kad ji, surinkusi/gavusi informaciją į išsiųstus paklausimus dėl neaiškių pavedimų ar sandorių, taip pat susipažinusi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų išreikalautais įmonės dokumentais, priėmė sprendimą nesikreipti į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes vertino, kad sprendimui inicijuoti tokią bylą trūksta įrodymų. Kreditorių susirinkimui pateiktoje ataskaitoje administratorės formuluotas siūlymas dėl tyčinio bankroto požymių buvimo buvo grįstas pagal tuo metu turėtus dokumentus ir negavus patikslintų duomenų pagal paklausimus. Kreditorių sprendimo dėl administratorės kreipimosi dėl tyčinio bankroto teisme inicijavimo vykdymas vertinamas kartu su pačių kreditorių aktyvumu bankroto bylos procese, kadangi kreditoriams įstatymas suteikė ne tik teisę, bet ir galimybę būti aktyviems, pavyzdžiui, suteikiant teisę reikalauti ataskaitos iš administratoriaus (ĮBĮ 11 straipsnio 11 straipsnio 5 dalies 15 punktas). Ieškovą bankroto byloje atstovavo tas pats advokatas, kuris buvo prisijungęs per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemę ir per ją atstovui teismas siuntė procesinius dokumentus, o atstovas turėjo galimybę prisijungęs stebėti bankroto procesą ir atitinkamai ieškovo vardu inicijuoti ataskaitų gavimą iš administratoriaus;
3.4. ieškovas teismui pateikė selektyvius įrodymus, kuriuos išanalizavus ir palyginus su atsakovės pateiktais, bei įvertinant, kad įmonės apskaitos dokumentai buvo paimti FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnų, pripažintina, kad teismui buvo pateikta nepilna įmonės medžiaga. Be to, atsakovei pateikus priešingus įrodymus bei paaiškinimus, ieškovas nepaneigė atsakovės argumentų, kad, atsakovei susipažinus su UAB „Arbusas“ apskaitos dokumentais, buvo nustatyta, kad iš esmės apskaita įmonėje vyko tvarkingai ir kad nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų įmonės valdymo organų sistemingą ir kryptingą veikimą siekiant įmonės bankroto. Administratorės veiksmai, turint diskrecijos teisę nuspręsti dėl kreipimosi dėl tyčinio bankroto, pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu negali būti vertinami kaip neteisėti, nes pateikta medžiaga, įskaitant ir susirašinėjimą su ieškovu, bei atlikti administratorės veiksmai patvirtina, kad administratorė vykdė pareigą surinkti visą reikalingą medžiagą, ją išanalizuoti ir atitinkamai priimti sprendimą ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies tvarka. Aplinkybė, kad apie savo sprendimą administratorė neinformavo kreditorių, vertinama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto ir 20 straipsnio 1 dalies ir pirmojo kreditorių susirinkimo 6 punktu patvirtintos Informacijos teikimo tvarkos 3 punkto kontekste. Pats ieškovas, būdamas didžiausiu kreditoriumi, įmonės bankroto proceso metu ataskaitos iš administratorės nereikalavo (vėlesnis ataskaitos pareikalavimas buvo pateiktas išregistravus įmonę iš juridinių asmenų registro). Be to, administratorės veiklą vertinęs Audito tarnybos direktorius 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V4-74 šio pažeidimo nevertino sudarančiu pagrindą taikyti poveikio priemones, t. y. šie veiksmai nebuvo įvertinti kaip turintys sukelti neigiamas taikytinas poveikio priemones;
3.5. vertinant kitus ieškovo išdėstytus argumentus dėl bankroto administratorės neteisėtų veiksmų neinicijuojant bylų dėl sandorių nuginčijimo ar ieškinio dėl žalos atlyginimo įmonės valdymo organams (direktoriui) kėlimo, t. y. dėl teleskopinio krautuvo, dėl automobilio BMW X6 remonto, dėl įmonės atliktų mokėjimų UAB „Renvalda“, dėl mokėtino darbo užmokesčio įmonės direktoriui, dėl IĮ „Travel La Vita“ apmokėtų sąskaitų, dėl UAB „Motoriders“ apmokėtų sąskaitų, atsakovė pateikė jos atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš į bylą pateikto tarp šalių vykusio susirašinėjimo elektroniniu paštu, apie visus išvardintus atvejus bankroto administratorė buvo informuota ieškovo ir, surinkusi informaciją ir dokumentus, atliko situacijos vertinimą. Bankroto administratorės sprendimas šiais nurodytais atvejais neinicijuoti teisminių bylų nepatvirtina ieškovo teiginio, kad administratorės priimti sprendimai ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytų funkcijų apimtimi buvo neįvykdyti. Sprendimo teisė tokiais atvejais priklauso administratorei, o kreditoriai, nesutikdami, turi teisę reikalauti ataskaitos iš administratorės bei atitinkamai skųsti administratorės veiksmus;
3.6. nustatant vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – bankroto administratorės neteisėtus veiksmus, jų vertinimą būtina atlikti vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis. Nagrinėjamu atveju administratorė įstatymu jai priskirtas funkcijas vykdė. Tai patvirtina ir duomenų, informacijos rinkimas, įskaitant susipažinimą su pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus esančia dokumentacija, taip pat buvo inicijuota bylų (civilinė byla Nr. e2-262-425/2019 dėl sandorių nuginčijimo, kurioje teismas patvirtino taikos sutartį, Nr. e2-3866-1001/2019 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, kurioje bankroto administratorės inicijuotas ieškinys buvo atmestas). Ieškovo argumentas dėl administratorės neteisėtų veiksmų teismui pateikus tvirtinti taikos sutartį nepagrįstas, nes teismas taikos sutartį patvirtino (civilinė byla Nr. e2-262-425/2019), ji yra įsiteisėjusi;
3.7. ieškovas neteisėtais bankroto administratorės veiksmais laiko ir administratorės ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytų dokumentų teismui nepateikimą, teigiant, kad administratorė teismui suteikė akivaizdžiai melagingą ir klaidinančią informaciją dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Kaip matyti iš bankroto administratorės 2019 m. spalio 23 d. prašymo bei prie jo pridėtų dokumentų, toks prašymas grindžiamas ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktu, 32 straipsnio nuostatomis ir teiktas teismui prašant priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, pridedant Aplinkos apsaugos departamento raštą. 2019 m. spalio 24 d. teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos bei įpareigojo administratorę atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 26 d., o 2020 m. vasario 6 d. teismui pateikta pažyma iš Juridinių asmenų registro dėl įmonės išregistravimo patvirtina jos įvykdymą;
Šalies argumentai
3.8. ieškovo teiginiai dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų ĮBĮ nuostatų kontekste nebuvo įrodyti, t. y. nebuvo įrodyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nustatęs, kad nėra neteisėtų bankroto administratorės veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas atskirai nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovas A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą 2021 m. kovo 2 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. bankroto administratorės neteisėtų veiksmų, ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, įrodymai byloje buvo įvertinti neišsamiai, paviršutiniškai ir vienpusiškai, pažeidžiant CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, neatsižvelgiant į bankroto administratorės profesinei veiklai keliamus standartus. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje išdėstytų argumentų, kad UAB „Arbusas“ bankroto byloje egzistavo akivaizdūs pagrindai kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu;
5.2. pirmosios instancijos teismas nepagristai kaip neteisėtų bankroto administratorės veiksmų nepripažino fakto, kad bankroto administratorė nevykdė galiojančių 2018 m. gruodžio 13 d. pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimų, susijusių su UAB „Arbusas“ bankroto pripažinimu tyčiniu ir kreditorių informavimu apie bankroto eigą. Sistemiškai vertinant 2018 m. gruodžio 13 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu pateiktos bankroto administratorės ataskaitos ir kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 turinį, konstatuotina, kad bankroto administratorei buvo įtvirtinta imperatyvi pareiga, ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, kreiptis į teismą dėl UAB „Arbusas“ bankroto pripažinimo tyčiniu arba, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pateikti papildomą informaciją, susijusią su sandoriais, įmonės turtu ir pan., kreditorių susirinkimui. Atsakovė bankroto proceso metu jokios papildomos informacijos apie tai, kad išnyko tyčinio bankroto požymiai, neteikė. Šią aplinkybę patvirtina ir 2019 m. balandžio 12 d. el. paštu atsakovės direktoriaus E. K. ieškovui atsiųsta informacija apie tai, kad yra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio dėl tyčinio bankroto pateikimo momento, t. y. teikti dabar (2019 m. balandžio 12 d.) ar vėliau. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, kaip kreditorius, turėdamas teisę pats kreiptis į teismą dėl UAB „Arbusas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nebuvo pakankamai aktyvus, yra visiškai nepagrįsta. Ieškovas, būdamas akivaizdžiai silpnesne šalimi, pasitikėjo atsakove, turinčia pareigą veikti išimtinai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, todėl numatyti aplinkybės, kad atsakovė galimai sąmoningais veiksmais jį klaidina ir kreiptis į teismą dėl UAB „Arbusas“ bankroto pripažinimo tyčiniu net neketina, numatyti negalėjo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas bankroto proceso metu advokato paslaugomis (išskyrus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą ir pateikimą teismui) nesinaudojo, ką patvirtina 2021 m. sausio 20 d. Nacionalinės teismų administracijos raštas Nr. 4R-91-(1.17) Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad nei ieškovui, nei advokatui D. S. UAB „Arbusas“ bankroto bylos procesiniai dokumentai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) nebuvo siunčiami;
5.3. ieškovas atsakovės nebuvo informuotas ir apie tai, kad administratorė ketina kreiptis į teismą dėl UAB „Arbusas“ pabaigos, nebuvo supažindintas su 2019 m. spalio 24 d. teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos iki jo įsiteisėjimo. Šios aplinkybės užkirto kelią ieškovui, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriui, savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl UAB „Arbusas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų (UAB „Arbusas“ vadovo R. K.);
5.4. spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2020 m. kovo 9 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadomis dėl nemokumo administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmų administruojant UAB „Arbusas“, kuriose buvo konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. nustatyta, kad administratorė pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalį, 14 punktą bei 20 punktą, kadangi netinkamai organizavo ir atliko bankroto proceso darbus, tai yra nevykdė galiojančio kreditorių susirinkimo nutarimo bei apribojo kreditorių teisę reikšti ieškinį dėl tyčinio įmonės bankroto. Aplinkybė, kad 2020 m. kovo 13 d. Įsakymu šie veiksmai nebuvo įvertinti kaip galėję sukelti neigiamas pasekmes, nepatvirtina, kad nėra pagrindo bankroto administratorės veiksmų vertinti kaip neteisėtų. Atsakovė nesiėmė priemonių, kad UAB „Arbusas“ vadovo R. K. įmonei padaryta žala būtų atlyginta, dėl to būtų patenkinti ir įmonės kreditorių reikalavimai. Ieškovas pateikė aiškius, objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Arbusas“ vadovas R. K. veikė priešingai įmonės interesams, darė įmonei žalą, savinosi įmonės lėšas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino, savo sprendime formaliai ir lakoniškai nurodydamas, kad atsakovė jokių ĮBĮ nuostatų nepažeidė;
5.5. UAB „Arbusas“ buvęs vadovas R. K.: a) iki UAB „Arbusas“ iškeliant bankroto bylą pusvelčiui išpardavė įmonės turtą susijusiam asmeniui UAB „Grūdai Lt“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku jis tuo metu buvo; b) pradėjus UAB „Arbusas“ bankroto procedūrą, neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto, nesudarė įmonės balanso pagal nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos duomenis; c) siekdamas išvengti jam pačiam galimai nepalankių UAB „Arbusas“ bankroto teisinių pasekmių, pateikė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią teismas pripažino negaliojančia ex oficio. Duomenys, patvirtinantys, kad atsakovė akivaizdžiai netinkamai vertino/nevertino UAB „Arbusas“ vadovo R. K. veiksmus valdant įmonę yra šie:
5.5.1. 2015 m. rugpjūčio 5 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Arbusas“, atstovaujama direktoriaus R. K., iš UAB „Kasima“ nusipirko teleskopinį krautuvą (duomenys neskelbtini) su priedais už 20 328 Eur su PVM. Iš 2016 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0092 matyti, kad galimai tą patį krautuvą šiek tiek daugiau nei po metų laiko UAB „Arbusas“ pardavė UAB „Grūdai Lt“ už 11 374 Eur su PVM, t. y. beveik už dvigubai mažesnę kainą. Sudarytas sandoris iš esmės yra analogiškas sandoriams (4 vnt. 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. vasario 8 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių), kuriuos UAB „Arbusas“, atstovaujama bankroto administratorės, 2018 m. spalio 26 d. ieškiniu prašė teismą pripažinti negaliojančiomis ir dėl kurių Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis. Taikos sutartimi UAB „Grūdai Lt“ iš dalies pripažino ieškinį, t. y. iš esmės pripažino, kad transporto priemonės buvo parduotos mažesne nei rinkos vertė kaina ir įsipareigojo sumokėti 10 395 Eur žalos kompensacijos sumą. Tuo tarpu dėl teleskopinio krautuvo (duomenys neskelbtini) pardavimo UAB „Grūdai Lt“ atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, nors buvo akivaizdu, kad UAB „Arbusas“ direktorius R. K. 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje visą UAB „Arbusas“ priklausiusį kilnojamąjį turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos vertė kainą pardavinėjo UAB „Grūdai Lt“, t. y. įmonei, kurios akcininkas ir direktorius buvo tas pats R. K.. Nesant buhalterinių duomenų apie atsiskaitymą, atsakovė privalėjo imtis priemonių UAB „Arbusas“ padarytai žalai atlyginti, o tokių priemonių nesiimdama veikė aplaidžiai ir nerūpestingai;
5.5.2. 2015 m. gegužės 28 d. UAB „Sereika“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00941 UAB „Arbusas“ 959 Eur sumai už automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. UAB „Arbusas“ sąskaitą apmokėjo 2015 m. liepos 13 d. Iš bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Arbusas“ nuosavybės teise nepriklausė. UAB „Arbusas“ įmonės lėšomis buvo apmokėtas kitam asmeniui (UAB „Arbusas“ direktoriaus R. K. žmonai K. K.) priklausiusio automobilio remontas, tokiu būdu sumažinant UAB „Arbusas“ trumpalaikio turto (piniginių lėšų) dalį. Taigi, atsakovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo už transporto priemonės BMW X6 remontą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė;
5.5.3. iš UAB „Arbusas“ 2016 ir 2017 metų sąskaitos išrašų matyti, kad UAB „Arbusas“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis buvo apmokamos įmonei UAB „Renvalda“ trečiųjų asmenų išrašytos sąskaitos (2016-11-21 pavedimu UAB „Skolų rizikos sprendimai“ pervesta 10,85 Eur; 2016-07-05 pavedimu „TEO LT“ pervesta 34,48 Eur; 2016-07-28 pavedimu „TEO LT“ pervesta 34,48 Eur; 2016-07-05 pavedimu „TEO LT“ pervesta 34,48 Eur; 2016-08-30 pavedimu „TEO LT“ pervesta 34,48 Eur; 2016-09-27 pavedimu „TEO LT“ pervesta 166,80 Eur; 2016-09-20 pavedimu „TEO LT“ pervesta 34,48 Eur; 2016-10-21 pavedimu „TEO LT“ pervesta 44,64 Eur; 2016-06-10 pavedimu UAB „Jugeras“ pervesta 34,51 Eur; 2016-08-30 pavedimu UAB „Bitė Lietuva“ pervesta 36,88 Eur; 2016-10-21 pavedimu UAB „Bitė Lietuva“ pervesta 105,20 Eur; 2016-11-30 pavedimu UAB „Bitė Lietuva“ pervesta 106,87 Eur; 2016-12-30 pavedimu UAB „Bitė Lietuva“ pervesta 136,16 Eur; 2017-01-17 pavedimu UAB „Bitė Lietuva“ pervesta 168,50 Eur; 2017-02-28 pavedimu UAB „Bitė Lietuva“ pervesta 162,62 Eur; 2017-03-17 pavedimu UAB „Bitė Lietuva“ pervesta 116,49 Eur; 2017-04-28 pavedimu UAB „Bitė Lietuva“ pervesta 192,73 Eur; 2017-05-19 pavedimu UAB „Bitė Lietuva“ pervesta 92,17 Eur). Aplinkybė, kad UAB „Arbusas“ apmokėjo nedidelėmis sumomis sąskaitas už UAB „Renvalda“, buvo konstatuota ir bankroto administratorės 2018 m. gruodžio 13 d. ataskaitoje, pateiktoje pirmajam kreditorių susirinkimui. Bankroto procese jokių duomenų apie paminėtų pavedimų teisėtumą nebuvo gauta, todėl atsakovė ir šiuo atveju nesiėmė būtinų priemonių dėl UAB „Arbusas“ padarytos žalos 1 546,92 Eur sumai priteisimo iš buvusio įmonės vadovo R. K.;
5.5.4. iš UAB „Arbusas“ 2016 metų sąskaitos išrašo matyti, kad buvusiam UAB „Arbusas“ direktoriui R. K. 2016 metais buvo pervedamas 760 Eur dydžio darbo užmokestis. 2018 m. rugsėjo 25 d. el. paštu ir 2018 m. gruodžio 27 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovės įgaliotą asmenį E. K., kad, steigiant UAB „Arbusas“, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įmonės direktoriui R. K. buvo nustatytas vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis. Be to, nurodė, kad nuo UAB „Arbusas“ įsteigimo iki 2018 m. gruodžio 27 d. UAB „Arbusas“ akcininkų susirinkimų metu niekada nebuvo svarstomas klausimas dėl UAB „Arbusas“ direktoriaus darbo užmokesčio pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 350 Eur, o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur, akivaizdu, kad UAB „Arbusas“ direktorius R. K. galimai neteisėtai savindavosi įmonės lėšas, mokėdamas sau didesnį atlyginimą nei buvo nustatytas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad R. K. nepagrįstai ir neteisėtai sau išmokėtos piniginės lėšos būtų išieškotos UAB „Arbusas“ naudai. Šiuo atveju vien už 2016 m. potenciali R. K. BUAB „Arbusas“ padaryta žala galimai sudarė 4 740 Eur ((6 mėn. x (760-350)) + (6 mėn. x (760-380));
5.5.5. 2018 m. lapkričio 25 d. ieškovas informavo administratorę, kad UAB „Arbusas“ lėšomis buvęs įmonės vadovas R. K. galimai apmokėdavo UAB „Motoriders“ išrašytas sąskaitas už transporto priemones (keturračius), kurios nuosavybės teise priklausė ne UAB „Arbusas“, o R. K. ir jo giminaičiams (2015-02-04 pavedimu UAB „Motoriders“ pervesta 77,50 Eur; 2015-03-16 pavedimu pervesta 88 Eur; 2015-07-24 pavedimu pervesta 323 Eur; 2015-08-19 pavedimu pervesta 244 Eur; 2015-12-03 pavedimu pervesta 394 Eur; 2016-02-04 pavedimu pervesta 294,41 Eur). Bylos nagrinėjimo metu iš UAB „Motoriders“ 2020 m. lapkričio 10 d. gauti duomenys patvirtino, kad UAB „Arbusas“ buvęs vadovas R. K. įmonės lėšas naudodavo asmeniniais tikslais, tačiau šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas apskritai atsisakė vertinti. Atsakovė nesiėmė būtinų priemonių dėl UAB „Arbusas“ buvusio direktoriaus R. K. įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo;
5.6. atsakovė 2019 m. spalio 23 d. teikdama prašymą priimti sprendimą dėl UAB „Arbusas“ pabaigos, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė ne tik klaidinančią ir nepagrįstą informaciją apie tariamai tvarkingą UAB „Arbusas“ apskaitos vedimą, bet ir melagingą informaciją apie tai, kad įmonė jokio turto neturi. 2018 m. spalio 18 d. atsakovė kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu skirti baudą UAB „Arbusas“ direktoriui R. K. už tai, kad jis neperdavė administratoriui įmonės turto, dokumentų, nesudarė balanso bankroto bylos nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis. Prašyme buvo nurodyta, kad pagal VĮ Regitra duomenis UAB „Arbusas“ turi krovininį automobilį MAN TGA, kuris nėra perduotas administratoriui. Šią aplinkybę patvirtina ir bankroto byloje esantis 2018 m. rugpjūčio 28 d. VĮ Registrų centras pranešimas apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikti duomenys apie areštuotą turtą: Kelių transporto priemonė MAN TGA 18.390, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „Arbusas“. Atsakovė nesiėmė priemonių rasti bankrutuojančiai įmonei priklausiusią transporto priemonę, nereiškė pretenzijų UAB „Arbusas“ direktoriui R. K. dėl žalos atlyginimo neišsaugojus įmonei priklausiusio turto, ir šie veiksmai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje liko nepatenkinti. Atsakovė pažeidė ĮBĮ 31 straipsnio nuostatas, kadangi likviduojant UAB „Arbusas“ nepateikė teismui likusio turto (transporto priemonės MAN TGA 18.390, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo, nurašymo arba perdavimo akto.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ prašo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. bankroto administratorius yra savarankiškas nuspręsti dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, buvimo/nebuvimo, taip pat atsakingų asmenų kitų veiksmų teisėtumo/neteisėtumo. Kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų;
6.2. 2018 m. gruodžio 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime 9-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl tyčinio bankroto“ kreditorių susirinkimas nusprendė kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo nutarimu kreditoriai nesprendė ir neįpareigojo to padaryti būtent bankroto administratorės, todėl apeliantas nepagrįstai šią pareigą sieja išimtinai tik su administratore, ją įvardydamas kaip „imperatyvią administratoriaus pareigą“, nes tiek pagal tuo metu galiojusį ĮBĮ, tiek pagal 2018 m. gruodžio 13 d. kreditorių sprendimą, teisę kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo bet kuris kreditorius, tame tarpe ir apeliantas. Be to, 2018 m. gruodžio 13 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nesprendė klausimo, įpareigojančio administratorę informuoti kreditorius apie pasikeitusias aplinkybes dėl tyčinio bankroto, o apelianto motyvai, neva jis šiuo atveju yra silpnoji šalis, negalėjusi žinoti, kad administratorė neinicijuos tyčinio bankroto, yra nepagrįsti. Administratorės nuomonė dėl tyčinio bankroto iniciavimo netikslingumo esant įrodymų trūkumui bei to alternatyva – inicijavimas civilinių bylų dėl sandorių ginčijimo, iš kurių didesnė tikimybė gauti realią naudą kreditoriams, buvo ne kartą išsakyta apeliantui. Apeliantas, žinodamas šias aplinkybes ir administratoriaus ketinimus, o taip pat apie jo, kaip kreditoriaus, teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, to nepadarė. Kreditoriaus pareiga rūpintis savo interesais neišnyksta vien dėl to, kad bankroto procese veikia bankroto administratorius;
6.3. apeliantui buvo žinoma ir apie ketinimą inicijuoti įmonės pabaigos klausimą. Apeliantas telefoninio pokalbio metu bankroto administratoriaus prašė paruošti informacinę pažymą, kad nėra galimybės atgauti skolos ir nurodė, kad su tokia pažyma po įmonės bankroto bylos pabaigos ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo jam, kaip akcininkui, iš buvusio įmonės direktoriaus/akcininko. Administratorius tokią pažymą paruošė ir pateikė ją apeliantui po sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo. Be to, ieškovo atstovas yra LITEKO VEP posistemio vartotojas, profesionalus advokatas, turintis aktyvią paskyrą. Bankroto bylos Nr. eB2-195-425/2019 LITEKO VEP posistemyje buvo įkelta eilė pranešimų apie pokyčius byloje, pvz. 2019 m. spalio 24 d. teismo rezoliucija dėl prašymo pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia; pranešimas dėl bylos išnagrinėjimo; pranešimas dėl bylos perdavimo į raštinę; pranešimas apie sprendimo įsiteisėjimą ir kt.;
6.4. nėra pagrindo sutiktu su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas neteisėtus veiksmus, nepagrįstai nesivadovavo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos 2020 m. kovo 9 d. išvada. Tarnybos išvada neįrodo ir nepreziumuoja atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovo pasirinktas pavienis išvados teiginys yra tik Tarnybos darbuotojo nuomonė, kuri neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI2-3300-596/2020, nurodė, jog Tarnybos išvada nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Be to, pačioje išvadoje buvo nurodyta, kad administratorius nesukėlė neigiamų pasekmių kreditorių interesams;
6.5. apelianto argumentai, jog atsakovės neteisėti veiksmai administruojant UAB „Arbusas“ pasireiškė akivaizdžiai aplaidžiu ir nerūpestingu UAB „Arbusas“ vadovo R. K. veiksmų, susijusių su įmonės lėšų panaudojimu/pasisavinimu/išvaistymu, vertinimu ir/ar nevirtinimu, nėra pagrįsti. Atsakovė ėmėsi visų reikiamų veiksmų apginti įmonės kreditorių interesus. Atsakovė aktyviai vertino ir tyrė visas faktines aplinkybes, siekdama nustatyti, ar atitinkamais įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesai. Atsakovė teikė prašymus ir paklausimus įvairioms institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims dėl informacijos pateikimo, reiškė ieškinius teismams dėl sandorių ginčijimo ir žalos priteisimo (pvz., prašymas teismui skirti baudą R. K. dėl dokumentų neperdavimo, paklausimai VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo, paklausimai A. Š., kaip įmonės dalyviui, dėl įmonės buhalterinių dokumentų perdavimo, paklausimai R. K. dėl dokumentų perdavimo, BMW remonto, darbo užmokesčio dydžio, akcijų perleidimo aplinkybių ir kt., paklausimai dėl informacijos pateikimo UAB „Servika“, UAB „Motoriders“, UAB „Kasima“, UAB „Travel La Vita“ ir kt., prašymai prokurorui, ieškiniai dėl sandorių ginčijimo ir žalos priteisimo civilinėse bylose Nr. e2-3866-1001/2019, Nr. e2-262-425/2019). Atsakovė buvo aktyvi, atsižvelgė į apelianto teikiamas pastabas ir analizavo atitinkamus įmonės valdymo organų veiksmus. Vis dėl to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, dėl bankroto proceso eigoje paaiškėjusių aplinkybių, lėmusių įrodymų stoką, buvo nuspręsta neinicijuoti neperspektyvių teisminių ginčų. Bankroto proceso metu išsiaiškinus apelianto nurodomas aplinkybes, susijusias su neva neteisėtais įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu), nustatyta, kad trūksta įrodymų pagrįsti nurodomas aplinkybes apie neteisėtą veikimą ir/ar kreditorių teisių pažeidimus:
6.5.1. dėl teleskopinio krautuvo. Atsižvelgiant į minėto turto specifiką (nežinoma turto sudėtis, specifikacija, techninė būklė ir kt.), atsakovei nebuvo objektyvios galimybės įvertinti teleskopinio krautuvo rinkos vertės patikimais duomenimis, jo pardavimo UAB „Grūdai Lt“ momentui iš UAB „Arbusas“ 2016 m. gruodžio mėn. banko sąskaitos išrašo (kurį pateikė apeliantas kartu su ieškiniu) ir UAB „Arbusas“ 2016 m. gruodžio mėn. sąskaitos apyvartos matyti, kad UAB „Grūdai Lt“ už teleskopinį krautuvą atsiskaitė. Reikšti ieškinį, neturint įrodymų turto vertei pagrįsti, buvo neperspektyvu. Be to, bankroto administratorei ginčijant sandorius, būtina įrodyti, kad atitinkamo sandorio sudarymu buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai 2016 metais. Duomenų apie kreditorių interesų pažeidimus 2016 m. nėra;
6.5.2. dėl BMW X6 remonto. Atsakovė išnagrinėjo 2015 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyti transporto priemonės BMW X6 remonto darbai, ir 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į UAB „Arbusas“ vadovą su paklausimu pateikti informaciją, kas buvo transporto priemonės BMW X6 savininkas remonto metu, ir pagrindą, kuriuo remiantis UAB ,,Arbusas“ apmokėjo už atliktus remonto darbus. R. K. atsakė, jog automobilis buvo naudojamas pagal panaudos sutartį, o jo savininkas buvo I. K.. Paaiškėjus, jog UAB „Arbusas“ automobilį naudojo pagal panaudos sutartį, nebuvo pagrįsto teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl apmokėto remonto už automobilį. Be to, bankroto administratoriui reiktų įrodyti, kad atitinkamu sandoriu buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai 2015 metais. Duomenų apie kreditorių interesų pažeidimus 2015 m. nėra;
6.5.3. dėl BUAB „Arbusas“ mokėjimų už UAB „Renvalda“ sąskaitas. Atsakovė, išnagrinėjusi banko sąskaitų išrašus, susipažinusi su kitais įmonės buhalteriniais dokumentais, nustatė, kad nors UAB „Arbusas“ apmokėjo sąskaitas už UAB „Renvalda“ tretiesiems asmenimis, tačiau UAB „Renvalda“ nuolat nuo 2015 m. įnešinėjo pinigus į UAB „Arbusas“ banko sąskaitą. Šias aplinkybes įrodo apelianto kartu su ieškiniu pateiktas banko sąskaitos išrašas. UAB „Arbusas“ gautų iš UAB „Renvalda“ piniginių lėšų suma buvo didesnė, nei 1 546,92 Eur apmokėtų sąskaitų už UAB ,,Renvalda“, todėl nebuvo faktinio pagrindo reikšti ieškinį;
6.5.4. dėl mokėtino darbo užmokesčio R. K.. Apeliantui pateikus informaciją apie neva be pagrindo padidintą R. K. atlyginimą, administratorė raštu kreipėsi į R. K. su prašymu pateikti informaciją. R. K. atsakė, kad vienašališkai atlyginimo nekeitė, tarp akcininkų buvo priimtas sprendimas. Nors administratorė tarp FNTT esančių dokumentų nerado raštu įforminto akcininkų sprendimo dėl atlyginimo pakeitimo, tačiau akivaizdu, kad toks sprendimas buvo ir jį galėjo priimti R. K., nes turėjo 70 proc. balsų. Be to, tai, kad toks sprendimas vienokia ir kitokia forma buvo priimtas (raštu/žodžiu), patvirtina tai, kad apie atlyginimo pasikeitimą buvo žinoma A. Š. dar iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau jis jokių teisinių veiksmų nesiėmė ir savo laiku į teismą nesikreipė. Nesant duomenų, kad vadovo atlyginimas būtų nors kažkiek akivaizdžiai neproporcingai per didelis, esant didesniojo (70 proc.) akcininko R. K. paaiškinimui, kad sprendimas buvo, esant mažesniojo (30 proc.) akcininko A. Š. žinojimui apie atlyginimo vadovui skyrimą dar iki bankroto bylos iškėlimo, nebuvo galimybių inicijuoti perspektyvaus teisminio proceso;
6.5.5. dėl UAB „Motoriders“ apmokėtų sąskaitų. Atsakovei pateiktus užklausą UAB „Motoriders“ bei susipažinus su išrašytomis sąskaitomis, paaiškėjo, kad UAB „Arbusas“ apmokėjo sąskaitas UAB „Motoriders“ už įvairias transporto priemonių dalis, alyvą ir transportavimo paslaugas ir pan. Kadangi mokėjimai atlikti pagal juridinę galią turinčius dokumentus, kurių turinys akivaizdžiai susijęs su įmonės veikla (transporto paslaugos) ir pirktos prekes galėjo būti (buvo) panaudos įmonės veikloje, ieškinio pareiškimas būtų nepagrįstas. Ieškovo į bylą papildomai pateiktas UAB „Motoriders“ atsakymas (gautas gerokai po bankroto bylos pabaigos), kuriame nurodoma, kad iš įmonės pirktos dalys tinka keturračiams motociklams, neįrodo, kad tos pačios dalys tinka ir galėjo būti panaudotos kitoms transporto priemonėms. Be to, pateiktame atsakyme nėra aišku, konkrečiai kokiai transporto priemonei ar keturračiui buvo suteiktos serviso paslaugos (riebokšlio, kardano, tepalų keitimas ir kt.);
6.6. atsakovė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė melagingos informacijos, susijusios su įmonės turtu – transporto priemone MAN TGA. Minėta transporto priemonė dar 2017 m. kovo 1 d. (iki iškeliant įmonei bankroto bylą) buvo išregistruota iš VĮ „Regitra“ po 2016 m. rugpjūčio 26 d. įvykusio autoįvykio (šios aplinkybės atsakovei nebuvo žinomos pradėjus bankroto procesą). Už šią transporto priemonę, kuri po autoįvykio buvo nepataisomai apgadinta, AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 9 d. išmokėjo 6 170,38 Eur išmoką. Šias aplinkybes patvirtina įrodymai, pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį, tai yra R. K. paaiškinimas; banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad draudimo išmoka buvo gauta, ir VĮ Regitra informacija apie išregistruotą transporto priemonę;
Šalies argumentai
6.7. apeliantas neįrodė, kad dėl prašymo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir kitų ieškinių pateikimo teismui, būtų patenkintas visas ar dalis jo bankroto byloje patvirtinto 16 213,24 Eur finansinio reikalavimo. Apeliantas apie sandorius, kurių neva neginčijo bankroto administratorė, kaip buvęs ilgametis įmonės akcininkas ir darbuotojas, žinojo dar iki iškeliant įmonei bankroto bylą, todėl, būdamas įmonės kreditoriumi bei įmonės dalyviu, turėjo galimybę juos ginčyti, tačiau šią pareigą nepagrįstai perkelia administratorei. Bankroto administratorė, vykdydama įmonės bankroto procedūras, savo pareigas atliko tinkamai. Visus bankroto administratorės prašymus sprendė teismas bankroto byloje, o teismo sprendimai yra galutiniai, galiojantys ir įsiteisėję. Apeliantas neįrodė, kad tam tikri atsakovės veiksmai buvo neteisėti, kad dėl jų atsirado žala (žalos faktas), realiais įrodymais nepagrindė negautų pajamų gavimo tikimybės, neįrodė priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių, t. y., kad būtent dėl tam tikrų atsakovės veiksmų (neveikimo) apelianto finansinis reikalavimas, patvirtintas įmonės bankroto byloje, buvo nepatenkintas. Kreditorinio reikalavimo tenkinimas įmonės bankroto procese priklauso nuo eilės nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių – realus procesinių sprendimų patenkinimas, priteistų skolų išieškojimas, ĮBĮ nustatyta kreditorių tenkinimo eilė ir kt., todėl tarp nesikreipimo į teismą su prašymu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir kitų nurodomų kaltinimų bei nepatenkinto apelianto finansinio reikalavimo nėra priežastinio ryšio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą UAB „Arbusas“ (toliau – ir Įmonė). Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (atsakovę). Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtino 16 213,24 Eur ieškovo finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmąja eile. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu priėmė sprendimą dėl Įmonės pabaigos. Ieškovo kreditorinis reikalavimas Įmonės bankroto proceso metu nebuvo patenkintas.
10. Ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai administravo Įmonės bankroto procesą, todėl padarė ieškovui 16 213,24 Eur žalą, kurią sudaro Įmonės bankroto proceso metu nepatenkintas ieškovo kreditorinis reikalavimas.
11. Įmonės bankroto proceso metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
12. Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2015). Bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2016).
13. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32/2020).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėju kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų administruojant Įmonės bankroto procesą (CK 6.246 straipsnis).
15. Atsakovės ataskaitoje pirmajam Įmonės kreditorių susirinkimui buvo nurodyta, kad atsakovės surinkta informacija apie Įmonės veiklą ir sandorius pakankama preliminariai teigti, kad egzistuoja tyčiniai Įmonės bankroto požymiai, todėl atsakovė, gavusi atsakymus į išsiųstus paklausimus dėl atsakovei įtarimą sukėlusių Įmonės sandorių ir mokėjimų, planuoja rengti prašymą teismui dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. 2018 m. gruodžio 13 d. įvykęs Įmonės kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kreiptis į teismą dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
16. Ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdė 2018 m. gruodžio 13 d. Įmonės kreditorių susirinkimo nustatytos imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Šis ieškovės teiginys nėra pagrįstas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo kompetencijų atribojimo, pažymėjo, kad ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, ne konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių susirinkimo nutarimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88/2021).
18. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ jam nustatytas funkcijas, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ nenustato jokių specialių šios teisės įgyvendinimo sąlygų. ĮBĮ taip pat neįtvirtina jokių kreditorių susirinkimo teisių, susijusių su bankroto administratoriaus kontrole kreipiantis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu. Todėl yra pagrindas teigti, kad kreditorių susirinkimui pagal įstatymą nėra suteikta teisė riboti bankroto administratoriaus teisės kreiptis į teismą su prašymu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu nei teikiant privalomus nurodymus administratoriui kreiptis į teismą su prašymu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nei draudžiant tai daryti. Bankroto administratorius sprendimą kreiptis į teismą su prašymu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu priima savarankiškai ir kreditorių susirinkimo valios nėra saistomas.
19. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
20. Ieškovas apeliaciniame skunde atskirai nenurodė galimų tyčinio Įmonės bankroto požymių. Todėl, sprendžiant dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovė be pagrindo nesikreipė į teismą su pareiškimu pripažinti Įmonės bankrotą tyčiniu, taip pat, kad atsakovė be pagrindo nesikreipė į teismą su ieškiniais Įmonės vardu ir interesais, vertinami šie ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti neteisėti Įmonės veiksmai/sandoriai, kurie, ieškovo teigimu, pažeidė Įmonės kreditorių interesus:
1) 2015 m. rugpjūčio 5 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartimi Įmonė iš UAB „Kasima“ nupirko teleskopinį krautuvą (duomenys neskelbtini) su priedais už 20 328 Eur kainą. Galimai tą patį krautuvą šiek tiek daugiau nei po metų Įmonė pardavė UAB „Grūdai Lt“ už 11 374 Eur kainą, t. y. beveik už dvigubai mažesnę kainą;
2) 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. vasario 8 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis Įmonė pardavė UAB „Grūdai“ dar keturias transporto priemones už kainą, žymiai mažesnę nei šių transporto priemonių rinkos kaina;
3) 2015 m. gegužės 28 d. UAB „Sereika“ išrašė Įmonei PVM sąskaitą-faktūrą 959 Eur sumai už automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. Įmonė šią sąskaitą apmokėjo, nors automobilis BMW X6 nepriklausė Įmonei nuosavybės teise;
4) iš 2016 ir 2017 m. Įmonės sąskaitos išrašų matyti, kad Įmonės lėšomis buvo apmokamos trečiųjų asmenų sąskaitos, išrašytos UAB „Renvalda“;
5) iš 2016 m. Įmonės sąskaitos išrašo matyti, kad Įmonės direktoriui R. K. 2016 m. buvo mokamas 760 Eur darbo užmokestis, nors, steigiant Įmonę, Įmonės akcininkų susirinkimo sprendimu Įmonės direktoriui buvo nustatytas Vyriausybės patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis, kuris nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo 350 Eur, o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur;
6) Įmonės lėšomis buvo apmokėtos UAB „Motoriders“ išrašytos sąskaitos už transporto priemonių (keturračių) detales, nors šios transporto priemonės (keturračiai) nuosavybės teise priklausė ne Įmonei, o Įmonės direktoriui R. K. ir jo giminaičiams.
21. Dėl teleskopinio krautuvo (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 5 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartimi Įmonė už 20 328 Eur kainą nupirko teleskopinį krautuvą (duomenys neskelbtini) su priedais: teleskopinio krautuvo kaušu ir paletinėmis šakėmis. 2016 m. gruodžio 9 d. Įmonė kaip pardavėja išrašė UAB „Grūdai Lt“ kaip pirkėjai PVM sąskaitą-faktūrą 11 374 Eur sumai už teleskopinį krautuvą. Nėra duomenų, kad krautuvas UAB „Grūdai Lt“ buvo parduotas su priedais (teleskopinio krautuvo kaušu ir paletinėmis šakėmis), nėra duomenų apie krautuvo techninę būklę jo pardavimo UAB „Grūdai Lt“ metu (teleskopinis krautuvas UAB „Grūdai Lt“ buvo parduotas po beveik pusantrų metų po jo įsigijimo), nėra duomenų ir apie analogiško teleskopinio krautuvo rinkos kainas 2016 m. gruodžio 9 d. Todėl tik ta aplinkybė, kad Įmonė, 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsigijusi teleskopinį krautuvą už 20 328 Eur kainą, 2016 m. gruodžio 9 d. pardavė krautuvą už 11 374 Eur kainą, nėra pakankama teigti apie krautuvo pardavimą žymiai mažesne nei rinkos kaina.
22. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3866/2019 matyti, kad Įmonė, atstovaujama atsakovės, kreipėsi į teismą su ieškiniu K. K., prašydama pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 7 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, teigdama, kad automobilis K. K. buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą nei rinkos kaina. Automobilio rinkos kainą Įmonė grindė VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis vidutinėmis transporto priemonių rinkos kainomis. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Įmonės ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad Įmonė neįrodė, jog automobilis buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą nei rinkos kaina. Teismas nurodė, kad VšĮ „Emprekis“ skelbiamos vidutinės transporto priemonių rinkos kainos yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis vidutines transporto priemonių rinkos kainas, tačiau nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis konkrečios transporto priemonės rinkos kainą, atsižvelgiant į šios konkrečios transporto priemonės gamybos parametrus ir techninę būklę. Ši Panevėžio apylinkės teismo išvada atitinka teismų praktiką vertinant VšĮ „Emprekis“ skelbiamų vidutinių transporto priemonių rinkos kainų taikymą nustatant konkrečios transporto priemonės rinkos kainą. Taigi, analogiškai Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3866/2019 rezultatui galima būtų vertinti ir galimo ieškinio dėl žalos atlyginimo pardavus teleskopinį krautuvą išnagrinėjimo rezultatą.
23. Dėl 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. vasario 8 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis parduotų keturių transporto priemonių. Iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-262/2019 matyti, kad Įmonė 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. vasario 8 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė UAB „Grūdau Lt“ keturias transporto priemones. Įmonė, atstovaujama atsakovės, pareiškė ieškinį dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, teigdama, kad transporto priemonės buvo parduotos už žymiai mažesnę kainą nei rinkos kaina. Transporto priemonių rinkos kainą Įmonė grindė VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis vidutinėmis transporto priemonių rinkos kainomis. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-262/2019 patvirtino tarp Įmonės ir UAB „Grūdai Lt“ sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „Grūdai Lt“ įsipareigojo sumokėti Įmonei 10 395 Eur kompensaciją.
24. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Panevėžio apygardos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenustatė, kad taikos sutarties nuostatos dėl UAB „Grūdai Lt“ mokėtinos 10 395 Eur kompensacijos Įmonei prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.
25. Dėl 959 Eur už automobilio BMW remontą. 2015 m. gegužės 28 d. UAB „Sereika“ išrašė Įmonei PVM sąskaitą-faktūrą 959 Eur sumai už automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. Automobilis nepriklausė Įmonei nuosavybės teise. Atsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į buvusį Įmonės direktorių R. K. dėl informacijos, kam nuosavybės teise priklausė automobilis BMW X6, ir kokiu pagrindu Įmonė sumokėjo už šio automobilio remontą. R. K. 2018 m. lapkričio 22 ir 26 d. el. laiškais atsakovei atsakė, kad automobilis nuosavybės teise priklausė I. K., o Įmonė automobiliu naudojosi panaudos sutarties pagrindu. Nors panaudos sutartis atsakovei nebuvo pateikta, šioms aplinkybėms pasitvirtinus civilinėje byloje pagal Įmonės ieškinį dėl žalos už automobilio BMW X6 remontą atlyginimo, atsižvelgiant į panaudos sutarties sąlygas, būtų pagrindas pripažinti, kad Įmonė pagrįstai sumokėjo už šio automobilio remontą.
26. Dėl Įmonės lėšomis apmokėtų trečiųjų asmenų sąskaitų, išrašytų UAB „Renvalda“. Ieškovas nurodė, kad iš 2016 ir 2017 m. Įmonės sąskaitos išrašų matyti, kad Įmonė apmokėjo trečiųjų asmenų sąskaitas, išrašytas UAB „Renvalda“, bendra tokių sąskaitų suma yra 1 546,92 Eur. Tačiau, kaip nurodė atsakovė, tai matyti ir iš 2015 – 2016 metų Įmonės sąskaitos išrašų, UAB „Ranvalda“ nurodytu laikotarpiu į Įmonės sąskaitą įmokėdavo pinigines lėšas, kurių paskirtis „lėšų papildymas“, ir šių piniginių lėšų suma yra žymiai didesnė, nei 1 546,92 Eur. Taigi, tarp Įmonės ir UAB „Renvalda“ galėjo būti susitarimas dėl dalies įmokėtų lėšų kompensavimo, Įmonei vėliau apmokant trečiųjų asmenų sąskaitas, išrašytas UAB „Renvalda“.
27. Dėl 2016 m. mokėto darbo užmokesčio Įmonės direktoriui R. K.. Ieškovas teigia, kad, steigiant Įmonę, Įmonės akcininkų susirinkimo sprendimu Įmonės direktoriui buvo nustatytas Vyriausybės patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis, kuris nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo 350 Eur, o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur. Tačiau iš 2016 m. Įmonės sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. R. K. buvo mokamas 760 Eur darbo užmokestis. Buvęs Įmonės direktorius R. K. į atsakovės paklausimą dėl jam 2016 m. mokėto darbo užmokesčio atsakė, kad tarp Įmonės akcininkų (pagal bylos duomenis Įmonės akcininkais buvo R. K., turėjęs 70 proc. akcijų, ir ieškovas, turėjęs 30 proc. akcijų) buvo susitarimas dėl atlyginimo R. K. padidinimo. Nors byloje nėra tokio rašytinio susitarimo/akcininkų susirinkimo protokolo/darbo sutarties, kt., tačiau tokio susitarimo buvimas gali būti įrodinėjamas ir kitais įrodymai, pvz., aplinkybe, kad R. K. ilgą laiką nuolat buvo mokamas 760 Eur darbo užmokestis.
28. Dėl UAB „Motoriders“ sąskaitų. Ieškovas nurodė, kad Įmonės lėšomis buvo apmokėtos UAB „Motoriders“ išrašytos sąskaitos už transporto priemones (keturračius), kurios nuosavybės teise priklausė ne Įmonei, o Įmonės direktoriui R. K. ir jo giminaičiams. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. vasario 4 d. – 2016 m. sausio 21 d. UAB „Motorider“ išrašė Įmonei PVM sąskaitas-faktūras už transporto priemonių detales ir serviso paslaugas bendrai 1 508,91 Eur sumai. UAB „Motorider“ 2020 m. rugsėjo 20 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad pagal dalį šių sąskaitų buvo pirktos dalys, tinkančios keturračiam motociklui Yamaha Grizzly 700 arba Grizzly 660. Visgi, šis el. laiškas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kad pirktos dalys negalėjo būti panaudotos ir toms transporto priemonėms, kurios priklausė Įmonei.
29. Pagrindiniai bankroto proceso tikslai – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Įgyvendindamas šiuos tikslus, bankroto administratorius turi teisę reikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies 23, 26 punktai, 14 straipsnio 3 dalis). Teisę reikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu bei interesais bankroto administratorius turi įgyvendinti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Tuo atveju, jei bankroto administratorius teise reikšti ieškinius piktnaudžiauja, ją įgyvendina nesilaikydamas jam nustatytų profesinės veiklos standartų ir dėl to padidėja bankrutuojančios įmonės turimi įsipareigojimai, šie veiksmai galėtų būti pripažinti veiksmais, lemiančiais bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę įmonei (ir atitinkamai jos kreditoriams). Akivaizdžiai neperspektyvių ieškinių pareiškimas bankrutuojančios įmonės vardu ilgina bankroto proceso trukmę ir didina bankroto administravimo išlaidas.
30. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovei Įmonės dokumentai nebuvo perduoti (Įmonės dokumentus paėmė FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai, kurie atliko tyrimą dėl UAB „Grūdai Lt“ veiksmų). Atsakovė susipažino su Įmonės dokumentais, esančiais FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, gavusi prieigą prie Įmonės banko sąskaitos, patikrino paskutinių trejų metų laikotarpio sąskaitos išrašus, kreipėsi į trečiuosius asmenis ir į buvusį Įmonės direktorių R. K. dėl papildomos informacijos apie Įmonės vardu atliktus mokėjimus, galimai prieštaraujančius Įmonės interesams, vertino gautus atsakymus, Įmonės vardu kreipėsi į teismą su ieškiniais UAB „Grūdai Lt“ ir K. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis buvo parduotos Įmonei priklausančios transporto priemonės, pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo.
31. Įvertinus Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-262/2019 ir Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3866/2019 rezultatus, atsižvelgiant į šio sprendimo 21 – 30 punktuose nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, nesikreipdama su pareiškimu dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir be ieškinių, pareikštų Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-262/2019 ir Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3866/2019, Įmonės vardu nereikšdama kitų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų ieškinių, netinkamai vykdė bankroto administratoriaus pareigas.
32. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė, 2019 m. spalio 23 d. teikdama prašymą priimti sprendimą dėl Įmonės pabaigos, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė klaidinančią ir nepagrįstą informaciją apie tariamai tvarkingą Įmonės apskaitos vedimą, taip pat pateikė melagingą informaciją apie tai, kad Įmonė neturi jokio turto, nors pagal VĮ Regitra duomenis Įmonei priklausė transporto priemonė MAN TGA 18.390, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
33. Kaip matyti iš 2019 m. saplio 23 d. prašymo priimti sprendimą dėl Įmonės pabaigos, atsakovė nurodė, kad, susipažinusi su FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje esančiais Įmonės dokumentais, nustatė, kad apskaita Įmonėje iš esmės buvo vedama tvarkingai. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kuo pasireiškė netinkamas Įmonės buhalterinės apskaitos vedimas.
34. Buvęs Įmonės direktorius 2018 m. spalio 31 d. paaiškinime nurodė, kad prieš 2-3 m. iki bankroto bylos Įmonei iškėlimo automobilis MAN TGA eismo įvykyje buvo nepataisomai sugadintas, dėl šio įvykio AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo Įmonei draudimo išmoką. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai. Iš Įmonės 2016 m. sąskaitos išrašo matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 9 d. išmokėjo Įmonei 6 170,38 Eur draudimo išmoką už automobilį MAN TGA 18.390, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Regitra duomenis, šis automobilis yra išregistruotas iš kelių transporto priemonių registro negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiami teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 450 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir 2021 m. kovo 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ naudai 450 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.