Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2024 m. rugpjūčio 9 d., apie 12.41 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 68, vairavo krovininę transporto priemonę „Man“ (v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. N. apklausiamas teisiamojo posėdžiu metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. iš ryto buvo draugo gimtadienis. Gėrė. Ryte išgėrė gal 5 butelius alaus 0,5 l talpos 6 promilių stiprumo. Po to reikėjo netoli važiuoti. Jis (kaltinamasis) turėjo nuvažiuoti palikti mašiną ir grįžti atgal. Atvažiavo pavalgyti į (duomenys neskelbtini), o kažkas pamatė ir paskambino policijai. Buvo neseniai baigęs gerti ir sustabdė iš karto. Su alkotesterio rezultatais sutiko, neginčijo jų. Nusprendė vairuoti, nes reikėjo parvažiuoti į bazę. Privaloma pristatyti automobilį, nes negalėjo kažkur jo palikti. Kitą dieną turėjo išvažiuoti namo. Nepagalvojo tuo metu, bet galėjo paprašyti kito asmens parvairuoti automobilį į bazę. Darbdavys sakė, kad pasielgė blogai. Atvažiavo kitas vairuotojas, parvarė automobilį. Savo poelgį vertina blogai. (duomenys neskelbtini) metų dirba vairuotoju. Lietuvoje nėra pažeidęs KET, tik užsienyje (Danijoje 2017 m.). Vairuotojo pažymėjimą turi (duomenys neskelbtini) metų ir niekada jo nebuvo praradęs. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) m. Gali vairuoti visų kategorijų automobilius.

Problemų su alkoholio vartojimų neturi. Laisvės atėmimas jam buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), kai vežė kontrabandą. Buvo baustas tik Danijoje ir Švedijoje. Dabar nedirba, bet kai dirbs pajamos bus apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Kai dirbo paskutinėje darbovietėje, jo pajamos buvo 1 000 -1 200 Eur. Nekilnojamojo turto neturi. Jo butas ne jo vardu registruotas. Butas priklauso sugyventinei. Yra sodo namelis. Negalės sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. 12.27 val. asmuo pranešė, kad (duomenys neskelbtini) turguje, prie valgyklos atvažiavo žalios spalvos automobilis „Man“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Gali bet kada važiuoti. Įvykis įregistruotas 2024 m. rugpjūčio 9 d. 12.27 val. (b. l. 12).

Liudytojas M. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 12.30 val. iš gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pasak pranešėjo, (duomenys neskelbtini) turguje, prie valgyklos atvažiavo neblaivus, žalios spalvos vilkiko, ,,Man“, vairuotojas. Apie 12.38 val. minėtu adresu pastebėjo važiuojantį minėtą žalios spalvos ,,Man“ vilkiką. Sustabdžius vilkiką ,,Man“ (v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo vietoje sėdėjo R. N., nuo kurio sklido itin stiprus bei aitrus alkoholio kvapas. Apie 12.43 val. patikrinus minėtą asmenį alkotesteriu pirmu tikrinimu nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Apie 13.03 val. patikrinus antrą kartą, pastarajam nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Vertinant asmens bendrą būklę, nustatyta, kad šis negalėjo eiti tiesia linija, pėda po pėdos, taip pat stovėdamas pirštu negalėjo pataikyti sau į nosies galą (nei atsimerkęs, nei užsimerkęs) (b. l. 24-26).

Įvykio vietos 2024 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas vilkikas „Man“ (v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (v. n. (duomenys neskelbtini)). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas vilkikas iš visų pusių bei jo vidus (b. l. 13-14, 16-21).

Iš neblaivumo nustatymo 2024 m. rugpjūčio 9 d. akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2069838 matyti, kad R. N. 2024 m. rugpjūčio 9 d. 12.41 val. nustatytas – 2,13 promilių girtumas, o 2024 m. rugpjūčio 9 d. 13.01 val. – 2,20 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas. Įvertinus kaltinamojo bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas bei su alkotesterio rodmenimis sutiko ir pasirašė (b. l. 28-31).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2024 m. rugpjūčio 12 d. išrašuose nurodyta, kad krovininio automobilio „Man TGX“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir priekabos arba puspriekabės virš 10 t „Schmitz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra UAB „V.“ (b. l. 32, 34).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašuose matyti, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį krovininio automobilio „Man 18.440 TG-X“ (pasirinkti 2016 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 31 720 Eur, o puspriekabės ‚S. S. SKI 24“ (pasirinkti 2012 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 12 590 Eur (b. l. 33, 35).

Iš bendrojo pagalbos centro skambučio pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92297385082, skambu io prad ia_2024-08-09 12_24_42).mp3“ matyti, pranešėjas nurodo, kad neblaivus vairuotojas važinėja po Vilnių, o dabar jis su sunkviežimiu Gariūnų turguje. Nurodo vietą, kur neblaivus vairuotojas. Nurodo, kad įvažiavęs neblaivus.

Pareigūnų kūno kameromis padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota:

1. vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240809-123933UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie sunkvežimio „Man“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės. Vairuotojo vietoje sėdi kaltinamasis. Pareigūnas priėjęs prie kaltinamojo sako, kad reikės pasitikrinti blaivumą, nes gavo pranešimą. Vaizdo įrašo laiku 00.58 val. užfiksuota kaip kaltinamasis nurodo, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Pareigūnai tikrina kaltinamojo blaivumą. Vaizdo įrašo laiku 2.12 pareigūnas, tikrinęs blaivumą, nurodo kitam pareigūnui užfiksuoti 2,13 neblaivumą ir prašo kaltinamojo užgesinti variklį bei paima raktelius;

2. vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240809-124039UTC+0300.mp4“ užfiksuotas toks pat vaizdas kaip ir vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240809-123933UTC+0300.mp4“ tik kitu kampu. Kaltinamajam tikrinamas neblaivumas. Pareigūnas kaltinamajam sako, kad nustatytas 2,13 promilių girtumas;

3. vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240809-130115UTC+0300.mp4“ užfiksuota kaip kaltinamasis išlipa iš automobilio ir pareigūnas jam sako, kad atliks jo orientacinį testą. Pareigūnas nurodo kaltinamajam atsistoti, išskleisti rankas į šonus ir užsimerkus rodomaisiais pirštais pasiekti nosį. Kaltinamasis pasiekia nosį. Nurodo kaltinamajam eiti tiesia linija. Pareigūnas nurodo, kad eiti tiesia linija negali, o nosį gali pasiekti.

4. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240809-130835UTC+0300.mp4“ užfiksuota kaip pareigūnai duoda kaltinamajam pasirašyti dokumentus (neblaivumo nustatymo aktą) bei išaiškina kaltinamajam, kad ten užfiksuoti neblaivumo duomenys. Kaltinamasis pasirašo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų teisme įrodymų visetą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininę transporto priemonę „Man“ (v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 2,13 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis R. N. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino, kad įvykio dieną, iš ryto gėrė alkoholį (penkis 0,5 l talpos butelius alaus, 6 promilių stiprumo), o po to reikėjo nuvažiuoti palikti automobilį ir grįžti atgal. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pavalgyti, bet kažkas pamatė ir paskambino policijai. Teisme kaltinamasis R. N. patvirtino, kad buvo neblaivus ir, kad sutiko su alkotesterio rodmenimis.

Be R. N. prisipažinimo, aplinkybę, kad kaltinime nurodytą krovininį automobilį vairavo būtent pats kaltinamasis patvirtina ir kiti teisme ištirti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, šią kaltinimo aplinkybę patvirtina liudytojo, pareigūno M. B., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gautame pranešime nurodytu adresu pastebėjo važiuojantį žalios spalvos vilkiką „Man“. Sustabdė vilkiką su puspriekabe, jo vairuotojo vietoje sėdėjo būtent kaltinamasis. Liudytojo parodymus patvirtina ir į baudžiamąją bylą pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20240809-123933UTC+0300.mp4“ ir „PSS-20240809-124039UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip pareigūnas prieina prie vilkiko vairuotojo pusės durelių, o vairuotojo vietoje sėdi kaltinamasis. Be to ir pats kaltinamasis teisme neneigė aplinkybės, kad būtent jis vairavo kaltinime nurodytą transporto priemonę. Įvertinus aptartus įrodymus darytina pagrįsta išvada, kad būtent kaltinamasis vairavo krovininę transporto priemonę su priekaba, nes be kaltinamojo, kitų asmenų transporto priemonėje nebuvo.

Aplinkybę, kad krovininę transporto priemonę su priekaba R. N. vairavo būdamas neblaivus, be jo duotų parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, liudytoju apklausto pareigūno M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai ir kt. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu jam nustatytas –– 2,20 promilių neblaivumas. Pirmas neblaivumo patikrinimo faktas ir jo rezultatai taip pat užfiksuoti ir pirmiau aptartuose vaizdo įrašuose„PSS-20240809-123933UTC+0300.mp4“ ir „PSS-20240809-124039UTC+0300.mp4“. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti taip pat ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamasis sutiko su alkotesterio rodmenimis, taip pat patvirtino, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatytas pastarojo neblaivumo požymis (iš burnos sklindantis). Neblaivumo akte taip pat nurodyta, kad įvertinus asmens būklę nustatyta, kad R. N. negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau teismas, ištyręs byloje pateiktus vaizdo įrašus, padarytus pareigūnų kūno kameromis, nustatė, kad kaltinamasis galėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad išdėstyti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad R. N. vairavo kaltinime nurodytą krovininę transporto priemonę su priekaba, vairavo šią transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Kaltinamojo parodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad R. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Teismas nustatė vieną kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę –– jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatė jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kuri kelia realų pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, turtui. Vairavo neblaivus sunkiasvorę transporto priemonė su kroviniu. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, tačiau prarado darbą. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą, nėra. 2024 m. liepos 12 d. duomenimis, kaltinamasis per paskutinius vienus metus administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą už tai, kad transporto priemonę pastatė ir paliko ją ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, galiojimo zonoje, paskirta bauda apmokėta (b. l. 64). Nors kaltinamasis laikomas neteistu, tačiau bylos duomenimis (b. l. 66-67), kaltinamasis R. N. ne kartą teistas užsienyje už vairavimą būnant neblaiviam, o būtent 2017 m. –– Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, 2019 m. –– Švedijoje. Taigi įvertinus išdėstytą, šiuo atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis –– bauda, tačiau, įvertinęs, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine (užsienyje keturis kartus baustas už vairavimą būnant neblaiviam, vieną kartą arešto bausme), mano, kad skirtinos baudos bausmės dydis turi būti didesnis nei minimalus dydis už nesunkių nusikaltimų padarymą –– 75 MGL (3 750 Eur). Esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį, tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, vairavo krovininę transporto priemonę su priekaba, vairavo dienos metu (12.41 val.) Vilniaus mieste. Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, jog jis būdamas neblaivus vairavo nuo vietos, kur šventė draugo gimtadienį iki (duomenys neskelbtini) turguje esančios kavinės, t. y. būdamas neblaivus su krovininiu automobiliu su priekaba važiavo pakankamą atstumą ir vietoje, kur būna daug žmonių ((duomenys neskelbtini) vietovė), dėl ko buvo sukelta reali grėsmė ne tik jo paties, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi akivaizdu, jog kaltinamasis R. N. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Tačiau teismas įvertina tai, kad R. N. labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės kaltinamasis nevengė, taip pat tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis sistemingai nedaro administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimu (per vienerius metus padarė vieną KET pažeidimą), nors jis vairuotojas ir vairuoja kasdien. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamąjį bei jo padarytą veiką, visumą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks kaltinamajam R. N. skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. Teismo nuomone, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

Prokurorė taip pat prašė iš R. N. išieškoti visą krovininės transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 31 720 Eur.

Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023 ir kt.).

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

R. N. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas krovininį automobilį „Man“ (v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Įvertinus VĮ „Regitra“ duomenis, kaltinamojo parodymus, nustatyta, jog minėtos transporto priemonės ir priekabos valdytojas-savininkas yra ne pats kaltinamasis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad minėto automobilio ir priekabos valdytojas-savininkas yra UAB „V.“ (buvusi kaltinamojo darbovietė). Duomenų, kad UAB „V.“ žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Todėl automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Tad iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu tapačių automobilių vidutinė vertė Lietuvoje, skaičiuojant su PVM buvo 31 720 Eur (b. l. 33), o puspriekabės –– 12 590 Eur (b. l. 35).

Kaip jau minėta, teismų praktikoje pasisakoma, kad konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Taip pat, kad tokiu atveju turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023). Asmenims, padariusiems nusikaltimą, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamojo gynėjas prašė R. N. konfiskuoti tik dalį automobilio vertę atitinkančios piniginės sumos, nes įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neprotingai didelė suma. Kaltinamasis, išskyrus sodo namelį, nuosavo būsto neturi, jis prarado darbą, kurį dirbo iš esmės visą gyvenimą (vairuotojo), naujo darbo dar neturi.

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (vairuota dienos metu, Vilniaus mieste, vairuota krovininę transporto priemonę), į nustatytą neblaivumą (pirmo pūtimu nustatytas – 2,13 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu – 2,20 promilių girtumas, kas rodo, kad asmuo vairavo iškart išgėręs alkoholio), sprendžia, jog šiuo atveju bausmės prevenciniams tikslams pasiekti būtina taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto dydžio, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo asmenybę. Kaltinamasis teisme paaiškino, jog po įvykio jis prarado darbą, gyvena pas sugyventinę ir išskyrus sodo namelį, jokio kito turto neturi. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės iš tiesų rodo, kad jo finansinė padėtis nėra gera, be to matyti, kad kaltinamasis jau yra vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Lietuvoje R. N. anksčiau nebuvo padaręs tokio pobūdžio nusikalstamos veikos bei už analogiškų veikų padarymą nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taigi, įvertinus išdėstytą, sprendžiama, jog visos konfiskuotino turto (krovininės transporto priemonės) vertę atitinkančios sumos (31 720 Eur) konfiskavimas, nagrinėjamu atveju turės pernelyg didelį neigiamą poveikį kaltinamojo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus tikslus bei baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Šiuo atveju asmens nubaudimo ir bausmės prevenciniams tikslams pasiekti, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis, bausmės dydį ir dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo trukmę, R. N. turtinę padėtį ir pajamas, bus pakankama, teisinga ir proporcinga kaltinamajam skirti dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą – 20 000 Eur.

Kaltinamajam R. N. paskirtos kardomosios priemonės: dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. N. (gynėjas Vidmantas Baumila), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punktą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos 2024 m. rugpjūčio 20 d. sudarė 87,50 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka.

Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog jis bylos nagrinėjimo metu ir dabar yra bedarbis, ieško darbo savarankiškai.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. N. nepriteistinos.

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 75 MGL (3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. N. valstybės naudai konfiskuotino turto — krovininio automobilio „Man“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

R. N. paskirtas kardomąsias priemones: teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Nepriteisti iš R. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-2882-1133/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.